Byla eI-207-561/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant atsakovės atstovei Anželikai Rastenienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Deforta“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), priteisti: 1) 23 517,14 Eur pareiškėjos natūra Lietuvos valstybei grąžinto turto įsigijimo išlaidų; 2) 17 507,20 Eur tiesioginių nuostolių, patirtų dėl neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų administracinių aktų; 3) 416 Eur žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidas; 4) 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

5Skunde pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 01-1720 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. D.“ pretendentui V. D. grąžino natūra 0,97 ha plotą bendroje nuosavybėje kartu su bendraturčiais S. D., B. D. ir K. G. bendrą 2,41 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) Vilniaus m. sav. J. D. 2002 m. spalio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 10169) pagrindu nuosavybės teise kaip V. D. įstatyminė įpėdinė įgijo 97/241 dalį minėto žemės sklypo. J. D. sudarė su UAB „Deforta“ 2011 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 10275), kuria perleido pirkėjui UAB „Deforta“ nuosavybės teisę į visą jos turėtą 97/241 dalį minėto žemės sklypo, unikalus ( - ), kadastrinis ( - ), esančio Vilniaus m. sav., ( - ) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio (toliau – ir Sklypas, ginčo sklypas). Sandorio vertė – 100 000,00 Lt.

62013 m. vasario 22 d. Daikto padalinimo sutartimi Sklypo bendrasavininkai UAB „Deforta“, B. D., S. D. ir J. G. susitarė dėl nurodyto Sklypo padalinimo į du sklypus. Šios sutarties pagrindu Sklypo bendrasavininkams B. D., S. D. ir J. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko 13 978 kv. m. ploto Sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 2/13978, o UAB „Deforta“ nuosavybės teise atiteko 9 415 kv. m. Sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 1/9415.

7Uždaroji akcinė bendrovė „Exvero“ (toliau – ir UAB „Exvero“) ir UAB „Deforta“ 2013 m. kovo 1 d. sudarė Preliminariąją sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu būsimasis pardavėjas UAB „Deforta“ įsipareigojo iki 2013 m. balandžio 22 d. sudaryti su būsimu pirkėju UAB „Exvero“ pagrindinę 0,97 ha dalies Sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties vertė – 410 000,00 Lt. 2013 m. balandžio 10 d. Susitarimu Nr. 1 prie 2013 m. kovo 1 d. Sutarties pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. sausio 1 d. dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. balandžio 5 d. inicijuoto teisminio proceso dėl administracinių aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į Sklypą, teisėtumo.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7068-244/2014 be kita ko panaikino dalį Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 01-1720 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. D.“ dalyje dėl 0,763 ha ploto jo valdyto ginčo žemės dalies, esančios Sklype, priklausančios valstybinės reikšmės miškui; pripažino negaliojančiu dalį 2002 m. spalio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalyje dėl 0,763 ha ploto ginčo žemės dalies, esančios Sklype, priklausančios valstybinės reikšmės miškui; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 0,763 ha ploto ginčo žemės dalies, esančios Sklype, priklausančios valstybinės reikšmės miškui.

9Dėl VAAT 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7068- 244/2014 būsimasis pardavėjas UAB „Deforta“ neteko galimybės įvykdyti Sutarties, sudarytos su būsimuoju pirkėju UAB „Exvero“, t. y. neteko galimybės iki 2015 m. sausio 1 d. sudaryti pagrindinės 0,97 ha dalies Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, nes neteko nuosavybės teisės į 0,763 ha ploto Sklypo dalį iš nuosavybės teise turėtos 0,97 ha dalies Sklypo. UAB „Exvero“ pateikė UAB „Deforta“ 2015 m. sausio 5 d. priminimą dėl avanso grąžinimo ir tokio paties dydžio baudos pagal Sutartį sumokėjimo. UAB „Deforta“ grąžino UAB „Exvero“ gautą 60 000,00 Lt avansą, tačiau baudą mokėt atsisakė. UAB „Exvero“ savo ruožtu pateikė 2016 m. sausio 11 d. pretenziją, kuria dar kartą pareikalavo sumokėti 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) dydžio baudą. UAB „Deforta“ šio reikalavimo neįvykdė. UAB „Exvero“ pateikė teismui 2016 m. lapkričio 15 d. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Nr. SD-19/16, kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė 2016 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2- 48897-155/2016, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Deforta“ kreditoriaus UAB „Exvero“ naudai 17 377,20 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 130 Eur bylinėjimosi išlaidų. UAB „Deforta“ įvykdė 2016 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-48897-155/2016 ir sumokėjo UAB „Exvero“ 17 377,20 Eur skolos ir 130 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 17 507,20 Eur. UAB „Deforta“ nesumokėjo UAB „Exvero“ 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, tačiau UAB „Exvero“ dėl to pretenzijų nereiškė.

10Pareiškėja nurodė, kad ji kaip sąžininga 0,97 ha dalies Sklypo dalies įgijėja neteko nuosavybės teisės į 0,763 ha ploto Sklypo dalį iš nuosavybės teise įgytos 0,97 ha dalies Sklypo ir tai įvyko 2014 metais VAAT 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7068-244/2014 pagrindu. Pareiškėjos teigimu, būdama sąžiningu daikto įgijėja, viena vertus, dėl Lietuvos valstybės veiksmų neteko tiek 0,763 ha ploto Sklypo dalies, tiek už šią Sklypo dalį sumokėtų pinigų, o taip pat prarado galimybę sudaryti pagrindinį pelningą sandorį dėl visos 0,97 ha dalies pardavimo bei kartu įpareigota susimokėti bei sumokėjo baudą už savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Visi šie realūs netekimai yra Bendrovės nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti Lietuvos valstybė.

11Pareiškėja skunde remiasi ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, kurioje, pareiškėjos įsitikinimu, nustatyta, jog valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

12Paaiškino, kad Bendrovė ginčo 0,97 ha pirmo Sklypo dalį įsigijo iš J. D. 2011 metais už 100 000,00 Lt (ekvivalentas 28 962,00 Eur), jį turėjo parduoti UAB „Exvero“ 2013 metais už 410 000,00 Lt (ekvivalentas 118 744,21 Eur). Atitinkamai viso Sklypo vidutinė rinkos vertė, nurodyta 2012 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo turto registro išraše buvo 90 000,00 Lt (ekvivalentas 26 065,80 Eur), t. y. mažesnė, nei 0,97 ha Sklypo įsigijimo kaina – 100 000,00 Lt (ekvivalentas 28 962,00 Eur), todėl suma, nuo kurios skaičiuotinas Bendrovės patirtas nuostolio dydis yra ir turi būti ne 0,97 ha (atitinkamai 97/241 = 0,4025 dalies), o netekto daikto pardavimo kaina – 100 000,00 Lt (ekvivalentas 28 962,00 Eur), kurią Bendrovė realiai sumokėjo – patyrė realių išlaidų daiktui įsigyti. Jeigu su tuo Lietuvos valstybė nesutiktų, kas būtų nelogiška ir visiškai nepagrįsta, tokiu atveju būtų reikalinga remtis nepriklausomų turto vertintojų atliktu turto įvertinimu, tačiau jokiu būdu ne vidutine daikto rinkos verte, nurodyta Nekilnojamojo turto registre.

13Nurodė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus įrodo VAAT 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas. Lietuvos valstybė įpareigotina paskutiniajam turto įgijėjui, iš kurio turtas natūra grąžintinas valstybei, t. y. Bendrovei, atlyginti jos patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos, atlyginti su tuo turtu susijusias (pvz., projektavimo ir kitas, kaip antai, su turto priežiūra susijusias ar pagerinimo) išlaidas, o taip pat atlyginti dėl neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų administracinių aktų patirtus Bendrovės nuostolius, tiek tiesioginius, tiek netiesioginius, t. y. atlyginti pareiškėjos negautas pajamas (negautą pelną) iš sužlugdyto sandorio bei kompensuoti dėl sužlugdyto sandorio pareiškėjos sumokėtą baudą. Jeigu nebūtų buvę neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, tai pareiškėja nebūtų privalėjusi sumokėti aukščiau nurodytos baudos bei patirti kitų su tuo susijusių išlaidų. Todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų ir Bendrovės patirtos žalos tiesioginių nuostolių forma.

14Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo.

15Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

16Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašoma priteisti Sklypo dalies verte ir remiasi LAT pateiktais išaiškinimais, kad, taikant restituciją, valstybė įpareigotina paskutiniams turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžinamas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Tačiau atkreipė dėmesį, kad plėtodamas šią nuostatą, kasacinis teismas savo praktikoje išaiškino, kad taikant šį restitucijos modelį, būtina įvertinti ne viso žemės sklypo, kurio dalį sudaro miškas, rinkos kainą, bet atskirai nustatyti būtent valstybinės reikšmės miško rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2014; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-219/2016). Pažymėjo, kad valstybei grąžinta Sklypo dalis su joje esančiu valstybinės reikšmės mišku, vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“, 7 punktu, priskirtina rekreacinių miškų sklypams (miško parkai, miesto miškai, valstybinių parkų rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai, naudojami gyventojų poilsiui). Tuo tarpu pareiškėja, įgydama Sklypo dalį, tikėtina, kad vertino ją ne kaip valstybinės reikšmės mišką, tačiau kaip privatų mišką, kurį siekė naudoti savo ūkinių – komercinių poreikių tenkinimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2011 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta Sklypo dalies kaina atitinka realią Sklypo dalyje esančio valstybinės reikšmės miško dalies rinkos vertę.

17Atsakovės teigimu, pareiškėja nepagrįstai preziumuoja atsakovės pareigą atlyginti Bendrovės nuostolius, atsiradusius dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo. Pareiškėja nurodė, kad patyrė nuostolių dėl to, kad siekdama perleisti Sklypo dalį, 2013 m. kovo 1 d. sudarė preliminarią sutartį, patikslintą 2013 m. balandžio 10 d. susitarimu Nr. 1, vadovaudamasi kuria, įsipareigojo iki 2015 m. sausio 1 d. sudaryti Sklypo dalies pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Exvero“ ir kurios dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo įvykdyti. UAB „Exvero“, vadovaudamasi sudarytos preliminariosios sutarties 3.2 papunkčiu, kuriame reglamentuota, kad tuo atveju, jei „<...> Turto pirkimo-pardavimo sutartis iki šios sutarties 2.1 punkte nustatyto termino nebus sudaryta dėl ketinamo parduoti turto Savininko kaltės <...>, tai Ketinamo parduoti turto savininkai privalo nedelsiant grąžinti būsimam pirkėjui iš jo gautą <...> sumą, t. y. 60 000 <...> litų ir sumokėti busimajam Pirkėjui 60 000 <...> litų baudą už ketinamo parduoti turto Savininko prievolių pagal šią sutartį neįvykdymą“, 2015 m. sausio 5 d. ir 2016 m. sausio 11 d. raštais kreipėsi į pareiškėją dėl nurodyto įsipareigojimo įvykdymo, o 2016 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė kreditorei UAB „Exvero“ teismo įsakymą dėl 17 377,20 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų ir 130 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Deforta“. Pažymėjo, kad pareiškėja nereiškė prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo, tačiau 2017 m. kovo 31 d. jį įvykdė, vadinasi, pareiškėja pripažino, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pareiškėjos kaltės ir pareiškėja pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas.

18Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalimi, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu pagrindinę sutartį atsisakyta sudaryti nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Atsižvelgiant į tai, kad šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai pagrindinę sutartį ji atsisako sudaryti nepagrįstai, esminę reikšmę taikant civilinę atsakomybę turi pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimas. Todėl pagrindinės sutarties nesudarymas per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pats savaime nesąlygoja kaltos šalies civilinės atsakomybės atsiradimo, kadangi tokiu atveju šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, pareiga atlyginti nuostolius atsiranda, jeigu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta nesant pagrįstų šio atsisakymo priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-478/2008). Vadinasi, civilinė atsakomybė už preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymą nėra taikoma automatiškai, tačiau civilinė atsakomybė taikytina tik konstatavus asmens kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovės nuomone, šią aplinkybę turėjo nustatyti teismas, įvertinęs pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis, taip pat įvertinęs realius praradimus, kuriuos patyrė sutarties šalys dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, manė, kad šioje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turėjo dalyvauti Lietuvos Respublika, kaip asmuo, iš kurio regreso teise reikalaujama atlyginti žalą. Tuo tarpu pareiškėja, sutikdama su UAB „Exvero“ pareikštais reikalavimais, nekvestionavo UAB „Exvero“ reikalavimo pagrįstumo, nesiėmė jokių veiksmų dėl mokėtinos sumos sumažinimo, todėl iš esmės prisiėmė riziką dėl savo veiksmų.

19Pastebėjo, kad žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu teismuose jau buvo nagrinėjamos bylos dėl valstybinės reikšmės miškų (miesto miškų) grąžinimo valstybei. Tuo tarpu pareiškėja, įsigydama Sklypo dalį, 2011 m. lapkričio 29 d. sutarties 7.7 papunktyje deklaravo, kad „<..> sudarydamas Sutartį turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su Daikto teisiniu ir techniniu statusu, jo faktine būkle, susipažino su galiojančiu žemės sklypo planu, žemės sklypą charakterizuojančiais duomenimis, pateikiamais Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke <...> ir neturi jokių pretenzijų dėl Daikto teisinio statuso ir jo faktinės būklės“. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turėjo galimybę įvertinti sudaromo sandorio padarinius, šių veiksmų neatliko, darytina prielaida, kad pareiškėja nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga.

20Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundo netenkinti. Papildomai pabrėžė, kad jei teismas nuspręs, jog pareiškėjai atlygintina žala, tuomet prašė vadovautis teismo paskirta ekspertize ir ekspertizės akte nustatyta Sklypo kaina.

21Teismas konstatuoja:

22Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2013 m. balandžio 2 d. ieškiniu, kuris buvo patikslintas 2013 m. spalio 15 d. ir 2014 m. sausio 9 d. pareiškimais dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir 2014 m. balandžio 22 d. pareiškimu, kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento duomenimis ir pažyma apie tekstines Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taksacines charakteristikas, į Žemės sklypą, kurio bendras plotas 2,3393 ha, patenka 1,9 ha valstybinės reikšmės miško, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsniu, išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras prašė teismo, inter alia, pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 01-1720 dalį dėl 0,763 ha ploto Sklypo dalies, priklausančios valstybinės reikšmės miškui, grąžinimo natūra, 2002 m. spalio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir 2011 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalies dėl 0,763 ha ploto Sklypo dalies, priklausančios valstybinės reikšmės miškui, perleidimo bei taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikai iš UAB „Deforta“ 0,763 ha ploto Sklypo dalį, priklausančią valstybinės reikšmės miškui.

23VAAT 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus administracinę bylą Nr. 1-7068-244/2014, tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą. Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į 1893/2410 dalis Sklypo.

24Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų.

25Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

26Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

27Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

28Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

29Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

30CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

31Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

32VAAT 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7068-244/2014 nusprendė prokuroro pareiškimą tenkinti – panaikino 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 01-1720 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. D.“ dalį dėl 0,763 ha ploto jo valdytos ginčo žemės sklypo dalies, esančios žemės sklype, kurio kadastrinis ( - ), priklausančios valstybinės reikšmės miškui; pripažino negaliojančiu 2002 m. spalio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, kurio pagrindu J. D. paveldėjo V. D. turtą, dalį dėl 0,763 ha ploto ginčo žemės sklypo dalies, priklausančios valstybinės reikšmės miškui; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu UAB „Deforta“ įsigijo ginčo žemės sklypo dalį, dalį dėl 0,763 ha ploto ginčo žemės sklypo dalies, priklausančios valstybinės reikšmės miškui; taikė restituciją – priteisė valstybei iš UAB „Deforta“ dalį jos valdomos žemės sklypo dalies, lygią 0,763 ha, priklausančią valstybinės reikšmės miškui ir esančią žemės sklype, kurio kadastrinis ( - ). Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, ir kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima, todėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 5 d. sprendimai Nr. 01-1718, Nr. 01-1719, Nr. 01-1720, Nr. 01-1721, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, yra neteisėti ir naikintini.

33Taigi, remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti. Kita vertus, teismo atliekama tariamų neteisėtų veiksmų patikra valstybės deliktinės atsakomybės kontekste yra ne aplinkybių konstatavimas, bet atitinkamų faktinių ir teisinių aspektų vertinimas. Tokia kontrolė šiuo atveju gali būti atlikta nekvestionuojant nustatytų faktų ir jų įvertinimo kitoje administracinėje byloje.

34Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad neteisėti atsakovės veiksmai įrodyti VAAT 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7068-244/2014. Pažymėtina, jog dėl neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų pareiškėja patyrė žalą. Reikalavimas atlyginti valstybei grąžinto miško vertę, kaip jos patirtą žalą, yra pagrįstas ir teisėtas.

35Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės 23 517,14 Eur natūra valstybei grąžinto turto įsigijimo išlaidų, 17 507,20 Eur sumokėtos baudos dėl sužlugusio sandorio (130 Eur bylinėjimosi išlaidos), kurią sumokėjo UAB „Exvero“ ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

36Atsakovės prašymu šioje administracinėje byloje teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi paskyrė 0,763 ha ploto valstybinės reikšmės miško, buvusio 2,3393 ha žemės sklype (kadastro ( - )), esančio ( - ) Vilniaus m. sav., kainos nustatymo ekspertizę ir pavedė ekspertei atsakyti, kokia buvo 0,763 ha ploto valstybinės reikšmės miško, buvusio 2,3393 ha žemės sklype (kadastro ( - )), esančio ( - ) Vilniaus m. sav., rinkos kaina 2011 m. lapkričio 29 d. (žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu UAB „Deforta“ įgijo minėtą žemės sklypo dalį, sudarymo metu), apskaičiuota šios žemės sklypo dalies nesiejant su likusia žemės sklypo dalimi ir jos naudingosiomis savybėmis, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą, ekspertizės objektas buvo ir yra priskiriamas valstybinės reikšmės miškams.

372018 m. gegužės 21 d. teisme gautas Ekspertizės aktas EUR Nr. 1805/57 E. Ekspertė, atlikusi ekspertizę priėjo išvados, jog remiantis pateikta analize ekspertizės objekto – 0,763 ha valstybinės reikšmės miško žemės sklypo dalies, esančios 2,3393 ha žemės sklype, kurio adresas ( - ) Vilniaus m., unikalus ( - ), kadastro ( - ), nesiejant jos su likusia žemės sklypo dalimi ir jos naudingosiomis savybėmis, atsižvelgiant, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą, ekspertizės objektas buvo ir yra priskiriamas valstybinės reikšmės miškams, rinkos vertė 2011 m. lapkričio 29 d. gali būti apie 11 400 Eur.

38Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti teismo, kurias remdamasis teismas nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus. ABTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Taigi, ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu.

39Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei atliktą ekspertizę, pripažįsta, kad ekspertizės aktas EUR Nr. 1805/57 yra išsamus ir tikslus. Todėl pripažintina, jog ginčo Sklypo vertė turi būti skaičiuojama pagal ekspertizėje nurodytą Sklypo vertę.

40Pažymėtina, jog pareiškėja teismui jokių prieštaravimų ar argumentų dėl atliktos ekspertizės nepateikė.

41Teismas pažymi, jog LAT yra suformavęs taisyklę, kuri taikytina ir šioje byloje, t. y. kad valstybei grąžinant miško žemės sklypą ir paskutiniam įgijėjui atlyginant iš valstybės už paimamą žemę būtina nustatyti valstybinės reikšmės miško rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2014). Taigi, pareiškėjos argumentai, jog be išimties turi būti priteista Sutarties kaina, laikytini nepagrįstais.

42Pareiškėja teismo prašė priteisti ir 17 507,20 Eur sumokėtos baudos dėl sužlugusio sandorio (130 Eur bylinėjimosi išlaidos) su UAB „Exvero“. Atsakovė nesutiko su šia prašoma priteisti suma ir nurodė, kad būtent pati pareiškėja yra atsakinga už šios baudos sumokėjimą.

43Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė ir UAB „Exvero“ 2013 m. kovo 1 d. sudarė preliminarią sutartį, kurios pagrindu Bendrovė įsipareigojo iki 2013 m. balandžio 22 d. sudaryti pagrindinę 0,97 ha dalies Sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2013 m. balandžio 10 d. susitarimu Nr. 1 prie preliminariosios sutarties terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pratęstas iki 2015 m. sausio 1 d. Pareiškėja skunde teismui nurodė, jog susitarimas Nr. 1 buvo sudarytas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros inicijuoto teisminio proceso.

44CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad UAB „Exvero“ 2015 m. sausio 5 d. pateikė Bendrovei priminimą „Dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo“, tačiau Bendrovė tik grąžino gautą avansą 60 000 Lt, o baudą mokėti atsisakė. UAB „Exvero“ 2016 m. sausio 11 d. pateikė Bendrovei Pretenziją, kuria dar kartą pareikalavo sumokėti 17 377,20 Eur dydžio baudą, tačiau pareiškėja šio reikalavimo neįvykdė. UAB „Exvero“ pateikė teismui 2016 m. lapkričio 15 d. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš Bendrovės kreditoriaus UAB „Exvero“ naudai 17 377,20 Eur skolos, 6 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos ir 130 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45Pažymėtina, jog baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Tačiau šalių teisių, esant ikisutartiniams santykiams, įgyvendinimas yra ribojamas jų elgesiui keliamo sąžiningumo reikalavimo, kadangi nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir ji privalėtų atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai pagrindinę sutartį ji atsisako sudaryti nepagrįstai, esminę reikšmę taikant civilinę atsakomybę turi pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimas. Todėl pagrindinės sutarties nesudarymas per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pats savaime nesąlygoja kaltos šalies civilinės atsakomybės atsiradimo, kadangi tokiu atveju šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, pareiga atlyginti nuostolius atsiranda, jeigu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta nesant pagrįstų šio atsisakymo priežasčių.

46Iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėja, gavusi 2015 m. sausio 5 d. priminimą ir 2016 m. sausio 11 d. Pretenziją iš UAB „Exvero“, grąžino tik sumokėtą avansą, tačiau baudą mokėti atsisakė. Teismo vertinimu, pareiškėja atsisakė atlyginti nuostolius dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nes vertino, jog pagrįstai pagrindinės sutarties sudaryti negali. Tačiau UAB „Exvero“ pateikus teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėja nereiškė prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo, jį įvykdė, kas patvirtina, jog pripažino, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl jos kaltės. Teismas pritaria atsakovės NŽT išdėstytai pozicijai, jog pareiškėjai nesutikus su teismo įsakymu ir iniciavus ginčą teismui, tektų nustatyti asmens kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, priežastis ir realius praradimus, kuriuos patyrė sutarties šalys dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Bendrovė ir UAB „Exvero“ preliminarios sutarties pratęsimą sudarė atsižvelgdamos būtent į Vilniaus apygardos prokuroro inicijuotą ginčą dėl administracinių aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į Sklypą, teisėtumo, todėl dar 2013 m. balandžio 22 d. šalys nebuvo tikros (turėjo ir galėjo tai įvertinti), ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis.

47Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Bendrovė, sutikdama su UAB „Exvero“ pareikštais reikalavimais, nekvestionavo jų pagrįstumo, nesiėmė jokių veiksmų dėl mokėtinos sumos sumažinimo, o prisiėmė riziką dėl savo veiksmų, todėl ši reikalavimo dalis negali būti patenkinta.

48Pareiškėja teismo prašė priteisti 416 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1 500 Eur.

49Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja, kreipdamasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, sumokėjo 416 Eur žyminio mokesčio.

50ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

51Pažymėtina, kad skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai grąžintinas 416 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

52Pareiškėja prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjos naudai priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

53Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad „procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir LAT formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (LAT 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017).

54Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (LAT 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, skundas priimtas 2017 m. balandžio 21 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

55Pareiškėja teismo prašė priteisti 1 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

56Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

57Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

58Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

59Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

602016 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 822,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5, t. y. už 2017 m. balandžio 14 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 2 057 (2,5x822,80). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už 2017 m. balandžio 14 d. skundo surašymą (ir kitas teisines paslaugas) Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėja advokatui sumokėjo 1 500 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 2 057 Eur tiek už ieškinio rengimą, tiek ir už atsiliepimą į ieškinį, todėl galėtų būti priteista.

61Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LVAT 2008 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-422/2008). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos byloje pateiktus reikalavimus (66 proc. reikalavimų patenkinta) vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, jog pareiškėjai priteistina 1 000 Eur (1 500) – 34 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant VAAT.

62Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais, 132–134 straipsniais, teismas

Nutarė

63Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ skundą tenkinti iš dalies.

64Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Deforta“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 11 400 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

65Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Deforta“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

66Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ skundo dalį atmesti.

67Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Deforta“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

68Sumokėtą 416 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų) žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Deforta“.

69Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Deforta“ (toliau – ir... 5. Skunde pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija... 6. 2013 m. vasario 22 d. Daikto padalinimo sutartimi Sklypo bendrasavininkai UAB... 7. Uždaroji akcinė bendrovė „Exvero“ (toliau – ir UAB „Exvero“) ir... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2014 m.... 9. Dėl VAAT 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7068-... 10. Pareiškėja nurodė, kad ji kaip sąžininga 0,97 ha dalies Sklypo dalies... 11. Pareiškėja skunde remiasi ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau... 12. Paaiškino, kad Bendrovė ginčo 0,97 ha pirmo Sklypo dalį įsigijo iš J. D.... 13. Nurodė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus įrodo VAAT 2014 m. rugsėjo 29 d.... 14. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo.... 15. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į pareiškėjos... 16. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašoma priteisti Sklypo... 17. Atsakovės teigimu, pareiškėja nepagrįstai preziumuoja atsakovės pareigą... 18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165... 19. Pastebėjo, kad žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu... 20. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į... 21. Teismas konstatuoja:... 22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas... 23. VAAT 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus administracinę... 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės pareigos atlyginti... 25. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir... 26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 27. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir... 28. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui... 29. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų... 30. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas... 31. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1)... 32. VAAT 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.... 33. Taigi, remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai,... 34. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad neteisėti... 35. Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės 23 517,14 Eur natūra valstybei... 36. Atsakovės prašymu šioje administracinėje byloje teismas 2018 m. sausio 19... 37. 2018 m. gegužės 21 d. teisme gautas Ekspertizės aktas EUR Nr. 1805/57 E.... 38. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi... 39. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei atliktą ekspertizę,... 40. Pažymėtina, jog pareiškėja teismui jokių prieštaravimų ar argumentų... 41. Teismas pažymi, jog LAT yra suformavęs taisyklę, kuri taikytina ir šioje... 42. Pareiškėja teismo prašė priteisti ir 17 507,20 Eur sumokėtos baudos dėl... 43. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė ir UAB „Exvero“ 2013... 44. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį... 45. Pažymėtina, jog baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant... 46. Iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėja, gavusi... 47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Bendrovė,... 48. Pareiškėja teismo prašė priteisti 416 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir... 49. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja,... 50. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad žyminis mokestis... 51. Pažymėtina, kad skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo... 52. Pareiškėja prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT,... 53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 54. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio... 55. Pareiškėja teismo prašė priteisti 1 500 Eur patirtų bylinėjimosi... 56. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas... 57. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje... 58. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos... 59. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio... 60. 2016 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies... 61. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 62. Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais,... 63. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ skundą tenkinti... 64. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Deforta“ iš Lietuvos valstybės,... 65. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Deforta“ iš Lietuvos valstybės,... 66. Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ skundo dalį... 67. Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Deforta“ iš Lietuvos... 68. Sumokėtą 416 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų) žyminį mokestį... 69. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...