Byla eB2-714-372/2016
Dėl BUAB „Ramsas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, trečiasis asmuo I. Š

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios UAB „Ramsas“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl BUAB „Ramsas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, trečiasis asmuo I. Š., ir

Nustatė

2Bankroto administratorius pateikė pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti BUAB „Ramsas“ bankrotą tyčiniu. Jis nurodė, kad buvęs bankrutavusios įmonės vadovas I. Š. neperdavė bankroto administratoriui jokių dokumentų. Nesant apskaitos dokumentų ir registrų, visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bankroto administratoriui šių dokumentų buvimo vieta nežinoma. Įrodinėdamas BUAB „Ramsas“ bankrotą esant tyčiniu, administratorius akcentuoja buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimą.

3Prašymas tenkintinas.

4ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

5Įmonės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtais veiksmais, bet ir aplaidžiu neveikimu. Teismas daro išvadą, kad buvęs BUAB „Ramsas“ vadovas, o tuo pačiu metu ir vienintelis akcininkas, nuo 2014 metų nėra pateikęs viešiesiems registrams finansinės atskaitomybės dokumentų. Šių bei įmonės apskaitos dokumentų jis nepateikė ir teismui, o vėliau – bankroto administratoriui. Nesant įmonės apskaitos dokumentų ir registrų, nėra galimybės nustatyti jokių įmonės veiklos rodiklių, turimo turto, kreditorinių reikalavimų dydžio, debitorinių skolų kiekio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

6Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų ar turto neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas turto ar bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).

7Dėl trečiojo asmens kaltės, pasireiškiančios vengimu perduoti įmonės dokumentus, bankroto administratorius neturi jokių galimybių patikrinti, ar įmonės valdymo organai laikėsi įstatymų, organizuodami įmonės veiklą. Nėra jokių duomenų apie BUAB „Ramsas“ sudarytus sandorius, turto naudojimo pagrįstumą. Kelia abejonių BUAB „Ramsas“ vadovo veiksmai, susiję su galimai netinkamu įmonės valdymu. Teismas turi teisę naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kadangi bankroto byloje yra ginamas viešasis interesas. Trečiasis asmuo tuo pačiu metu buvo dar dviejų įmonių vadovas. Dėl UAB „Dirsela“ netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo jis buvo nuteistas, o UAB „Klevo lapas“ yra iškelta bankroto byla. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad BUAB „Ramsas“ vadovo veiksmai, neperduodant bankroto administratoriui absoliučiai jokių dokumentų ir turto, rodo jo siekį išvengti pareigos bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, kad būtų apginti įmonės ir kreditorių interesai. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, bankroto administratorius turėtų galimybę patikrinti įmonės veiklą už 5 metų laikotarpį. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Trečiasis asmuo I. Š. yra tinkamai informuotas apie šios bylos nagrinėjimą (b.l.17), jis buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą į bankroto administratoriaus pareiškimą. Tai, kad šio atsiliepimo trečiasis asmuo nepateikė, patvirtina tą faktą, kad buvęs BUAB „Ramsas“ vadovas vengia pateikti turimus buhalterinės apskaitos dokumentus. Bet kuriuo atveju tai leidžia daryti išvadą, kad bankrotas yra tyčinis, t.y. egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos.

8Administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas

Nutarė

10Pripažinti bankrutavusios UAB „Ramsas“ (įmonės kodas 302087537) bankrotą tyčiniu.

11Pavesti bankrutavusios UAB „Ramsas“ bankroto administratoriui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

12Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

13Įpareigoti bankroto administratorių apie šios nutarties priėmimą informuoti visus įmonės kreditorius.

14Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai