Byla 2A-2050-324/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, atsakovės V. M. Z. apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo, 2015 m. birželio 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-418/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, ieškinį atsakovei V. M. Z. dėl skolos už šilumos energiją, atsakovės V. M. Z. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, veikiančiai per filialą „Druskininkų šiluma“ dėl šilumos kiekio apskaičiavimo ir šildomo ploto nustatymo, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Druskininkų butų ūkis“, J. B., Ž. M., D. B. U., R. V., D. Č. V., G. Š., institucijos teikiančios išvadą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Lietuvos metrologijos inspekcija,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 5647,96 Lt skolos už pateiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., 226,23 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat, 4126,27 Lt skolos už pateiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., 302, 07 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Nurodė, jog ieškovė Druskininkų mieste teikia centralizuotai gaminamą šilumos energiją. Atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (( - )). Šis pastatas prijungtas prie centrinio šildymo sistemos. Nors sutarties dėl šilumos energijos nesudarė, tačiau atsakovė teikiamą šilumos energiją priėmė, tam neprieštaravo, konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad ieškovė teiktų savo paslaugas, tačiau neatsiskaitė už pateiktą šilumos energiją. Pagal 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, atsakovei skaičiuojami 0,04 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

5Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė atlikti realaus įsiskolinimo už faktiškai pateiktą šilumos kiekį atsakovei priklausančiose patalpose apskaičiavimą; nustatyti atsakovės patalpose šildomą plotą; nutraukti tarp šalių sudarytą šilumos pirkimo–pardavimo sutartį nuo 2010 m. spalio 1 d.; ieškovės reikalavimą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo palikti nenagrinėtą; įpareigoti ieškovę ir trečiąjį asmenį UAB „Druskininkų butų ūkis“ perskaičiuoti faktiškai teiktą ir suvartotą šilumos kiekį atsakovės patalpose.

6Nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo ½ gyvenamojo namo, esančio ( - ), registruoto kaip vieno buto pastatas su krosniniu šildymu. 2004 m. balandžio 26 d. kreipėsi į ieškovę dėl šilumos tiekimo nutraukimo, kadangi pastato šildymo būdas ir sistema neatitiko įregistruoto šildymo būdo. Ieškovė netinkamai vykdė šilumos kiekio apskaitą. Gyvenamųjų namų, esančių ( - ) Nr. 13 ir Nr. 15, suvartotos šilumos kiekis matuojamas vienu atsiskaitomuoju prietaisu, kuris įrengtas šilumos kameroje, 25 metrų atstumu nuo namo Nr. 13. Ieškovė neįrengė šilumos skaitiklių nei namo įvade, nei atsakovės patalpose. Atsakovė mokėjo už faktiškai sunaudotą šilumos kiekį, kadangi nuostolius šilumos trasoje iki patalpų turi prisiimti ieškovė. Ieškovė mokesčių už šilumą skaičiavimo pažymose ginčo laikotarpiu nenurodė šilumos kiekio, o pažymos forma ir turinys neatitiko reikalavimų (nėra privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, kurių pagrindu skaičiuota skola; nėra duomenų už atsiskaitymo laikotarpį skaičiuotą mokėti už šildymui ir karštam vandeniui ruošti; nenurodytas sunaudotas šilumos kiekis patalpų šildymui, vandens pašildymui bei karšto vandens temperatūrai palaikyti; nenurodytas šildomas plotas; kaina su PVM, kiti privalomi duomenys), sąskaitos nepasirašytos. Iki 2010 m. spalio 1 d. atsakovei šiluma buvo tiekiama tik į 14,62 m2 plotą. Ieškovė, prašydama priteisti už ginčo laikotarpiu patiektą šilumos kiekį, turi įrodyti paskaičiavimų pagrįstumą. Ieškovė mokestį už suvartotą šilumos energiją nepagrįstai skaičiavo pagal apskaitos prietaiso, kuris įrengtas dviem namams, skaitiklio rodmenis. Atsakovė ieškovei pranešė, kad nutraukia šilumos pirkimo sutartį, nes vartoja alternatyvų šildymo būdą. Ieškovė turėjo surašyti šilumos įrenginių atjungimo aktą ir neskaičiuoti šilumos nešildomoms patalpoms. Nutraukus šilumos vartojimą, iš atsakovės negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją. Atsakovė, atsijungdama nuo šildymo sistemos, neturėjo parengti projekto ar gauti technines sąlygas, statybos leidimą ir atlikti kitas statybos darbų užbaigimo procedūras, kadangi nuo 2010 m. lapkričio 1 d. šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas, pažyma neišduodama, deklaracija apie statybos užbaigimą neprivaloma. Ieškovė nepagrįstai reikalauja vykdyti negaliojančias Šilumos taisykles atgaline data. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-2012 patvirtino, kad atsakovė atsijungė nuo namo šildymo sistemos.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apskaičiuoti atsakovei įsiskolinimą nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. gegužės 17 d. už 68,25 m2 šildomo plotą, o nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. už faktiškai šildomą 14,62 m2 plotą ir pateikti atsakovei sąskaitą apmokėjimui per vieną mėnesį nuo sąskaitos gavimo dienos; likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; priteisė iš ieškovės 70,81 Eur, iš atsakovės 70,81 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 20 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 20 Eur žyminio mokesčio. 2015 m. birželio 10 d. papildomu sprendimu, kuris yra sudedamoji 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo dalis, priteisė iš ieškovės ir atsakovės trečiojo asmens UAB „Druskininkų butų ūkio“ naudai po 1012,04 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

9Nustatė, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais nepriėmė teikiamos paslaugos, todėl už ją neprivalėjo atsiskaityti. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pastatas ( - ), įregistruotas kaip vienbutis pastatas, kuriame yra krosninis šildymas. Šio pastato bendraturčiai nėra nusistatę patalpų naudojimosi tvarkos ir nėra pasirinkę šildymo metodo, metodas Nr. 4 taikomas daugiabučiams namams, o šis pastatas yra vienbutis. Atsakovės šildomas plotas yra 14,62 m2, kitos jos naudojamos patalpos nėra šildomos, todėl nepagrįstai iki 2011 m. kovo 1 d. ieškovė šildomą plotą skaičiavo 68,25 m2, o nuo 2011 m. kovo 1 d. – 41,36 m2 Atsakovės nesutikimą su teikiama šiluma ir sąskaitomis patvirtino jos kreipimasis į ieškovę, trečiąjį asmenį UAB ,,Druskininkų butų ūkį“, Vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir kitas įstaigas dėl šildomo ploto nustatymo, teisingų sąskaitų išrašymo. 2010 m. gegužės 17 d. datą, nuo kada šildomas plotas tapo 14,62 m2, nustatė pagal antstolės J. J. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Prašant priteisti įsiskolinimą sprendė, kad įsiskolinimas turi būti paskaičiuotas nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. gegužės 17 d. už 68,25 m2 šildomo ploto. Delspinigių ir palūkanų nepriteisė, negalint sprendimo priėmimo dieną paskaičiuoti atsakovės įsiskolinimo. Nurodė, kad atsakovė nesudarė su ieškove šilumos tiekimo sutarties, todėl negalima jos nutraukti. Nesivadovavo R. Z. pateiktu techninės ekspertizės aktu, jam neturint atitinkamos licencijos, todėl atsakovės prašymu atlikus šią ekspertizę, ekspertizės 434,43 Eur išlaidas priskyrė prie atsakovės išlaidų ir jų nepriteisė. Nustatė, kad trečiajam asmeniui realiai suteikiant teisinę paslaugas panaudojo 32,5 val. advokato darbo laiko, bendra paslaugų suma buvo 5775,81 Lt (1672,79 Eur, su PVM 2024,08 Eur), vienos advokato darbo valandos vertė 51,47 Eur (1672,79/32,5). Priteisė UAB „Druskininkų butų ūkio“ patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti lygiomis dalis iš kiekvienos šalies atsižvelgęs į tai, kad ginčas sudėtingas, advokato buveinė kitoje vietovėje nei nagrinėta byla, o UAB „Druskininkų butų ūkis“ prašomas priteisti išlaidų dydis neviršijo 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

12Ieškovė nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

13Teismas nesivadovavo prejudiciniais faktais kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl nepagrįstai konstatavo, kad namas yra vienbutis, kad buvo pagrindas laikyti atsakovės patalpų plotą sumažintu, netinkamai taikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos 3 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-335/2012, išnagrinėjęs atsakovės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties, nustatė, kad atsakovės namas, adresu ( - ), kvalifikuotinas daugiabučiu namu; atsakovė dar 2005 m. savo bute įrengė šildymo būdą kietu kuru ir elektra bei sumažino apšildoma plotą. Kadangi namas atitinka daugiabučio namo statusą, todėl patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo sistemos darbai turėjo būti atliekami pagal atitinkamą tvarką; atsakovė neatliko teisės aktuose nustatytų veiksmų, kurie duotų pagrindą išvadai, kad buto šildymo prietaisų atjungimas nuo šildymo sistemos yra teisėtas; atsakovei neįteisinus darbų, ieškovė neturi teisinio pagrindo keisti name suvartotos šilumos paskirstymo tvarkos, ir atsakovė privalo mokėti už jai priskirtą šilumos kiekį. Teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovė konkliudentiniais veiksmais nesutiko dėl šilumos energijos tiekimo. Šalių ginčas kilo dėl atsakovės patalpų plotų ir šilumos kiekių, šilumos paskirstymo tvarkos, bet ne dėl pačio fakto, kad šilumos energija buvo tiekiama. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos yra taikomos visiems buitiniams šilumos vartotojams, įskaitant ir atsakovei, kurie nėra sudarę rašytinių Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jei abonentas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. 2003 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų (galiojusių iki 2012 m. spalio 1 d.) 11 punktas nurodo, kad jei šalys nėra sudariusios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas (rašytinės sutarties), šilumos pirkimo–pardavimo sutartis yra laikoma sudaryta pagal aukščiau nurodytas standartines sąlygas tarp šilumos tiekėjo ir pastato savininko šilumos vartotojo nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos. Tai vienareikšmiškai nurodyta ir CK 1.71 straipsnyje, 6.384 straipsnio 1 dalyje, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (galiojusių iki 2010 m. lapkričio 12 d.) 207 p., 208 p., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 p., Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 2 p., 11 p. Taip nurodo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004, Nr. 3K-3- 1311/2002, Nr. 3K-3-411/2001).

14Nėra aišku, kokių teisės aktų pagrindu teismas įpareigojo ieškovę perskaičiuoti mokesčius. Paskirstyti šilumą pagal kitokią tvarką, nei imperatyviai nustato teisės aktai, ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo. Neaišku, kokiomis teisės aktų nuostatomis teismas grindė savo išvadą, kokiu šilumos paskirstymo metodu ieškovė turėtų vadovautis vykdydamas tokį teismo įpareigojimą.

15Teismas nepagrįstai nurodė, kad namui netaikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos 3 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-335/2012 nustatė prejudicinį faktą, kad namas atitinka daugiabučio namo statusą. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal namo įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Šių dalių matavimo metodą šilumos vartotojai gali pasirinkti. Namo bendrasavininkai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo. Šis faktas yra nustatytas ir ankstesniais teismų sprendimais (2010 m. rugpjūčio 4 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-550-314/2010, 2011 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-852-340/2011). To neginčija ir atsakovė. Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 punktu, ir atsižvelgiant į namo šildymo sistemą (vienvamzdė su viršutiniu paskirstymu) bei įrengtą atsiskaitomąjį apskaitos prietaisą, šiluma, apskaityta atsiskaitomuoju šilumos skaitikliu, name pagrįstai ir tinkamai paskirstoma pagal metodą Nr. 4. Tą patvirtina ir 2012 m. sausio 30 d. Komisijos išvada Nr. R2-278.

16Atsakovė šildymo įrenginius savo patalpose (jų dalyje) nuo centrinio šildymo sistemos atjungė savavališkai. Pagal metodo Nr. 4 7 punktą, pagrindinis kriterijus, paskirstant suvartotą šilumos energiją, yra kiekvienam vartotojui nuosavybės teise priklausančios patalpos naudingo ploto dydis, t. y. naudingas plotas laikytinas šildomu plotu. Bendrasavininkiams priklausančių patalpų naudingi plotai, reikalingi šilumos paskirstymui, yra nustatomi remiantis VĮ Registrų centras duomenimis. VĮ Registrų centro duomenys yra trečiųjų asmenų, įskaitant šilumos tiekėją, teisingos informacijos šaltinis. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytas šildomas atsakovės patalpų plotas nėra pagrindas ieškovei perskaičiuoti mokesčius, tai neatitiktų metodo Nr. 4. Ieškovė negali paskirstyti suvartotą šilumą ne pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat, teisės aktai nesuteikia antstoliui teisės nustatyti šildomo ploto. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, namo naudingas (šildomas) plotas iki 2011 m. kovo mėn. buvo 136,49 m2, atitinkamai atsakovei, kaip 1/2 namo dalies savininkei, priskirtinas naudingas (šildomas) plotas – 68,25 m2. Nuo 2011 m. kovo mėn. po namo naudingojo ploto patikslinimo Nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad namo naudingas plotas yra 82,72 m2, atitinkamai pakito namo bendrasavininkiams priskirtini plotai. Šie plotai atsispindi namo patalpų savininkams pateikiamose ieškovės PVM sąskaitose faktūrose už į namą patiektą šilumos energiją. Po 2011 m. kovo mėn. šie duomenys Nekilnojamojo turto registre nebuvo keičiami.

17Teismas nepagrįstai nepriteisė delspinigių. Atsakovė pareigos apmokėti sąskaitas nustatytu terminu nevykdė, ieškovė nusiskundimų dėl laiku nepateiktų sąskaitų iš atsakovės niekada nėra gavusi, todėl vadovaujantis 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, atsakovė privalo sumokėti 153,01 Eur/ 528,30 Lt delspinigius.

18Teismas neteisingai iš ieškovės priteisė trečiajam asmeniui UAB „Druskininkų butų ūkis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens UAB „Druskininkų butų ūkis“ atžvilgiu sprendimas nebuvo priimtas, todėl teismas negalėjo vadovautis CPK 98 straipsnio 1 dalimi. Atsakovės veiksmai lėmė trečiojo asmens UAB „Druskininkų butų ūkis“ patirtų išlaidų atsiradimą, jų dydį, todėl visos UAB „Druskininkų butų ūkis“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės. Atsakovė nuo 2000 m. yra įtraukta į praktikuojančių advokatų sąrašą, todėl suprato UAB „Druskininkų butų ūkis“ įtraukimo trečiuoju asmeniu pasekmės. Teismas turėtų taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nes atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą. Atsakovės visomis teisinėmis priemonėmis siekė paneigti prejudicinius faktus; į bylą atsakovė skirtingais prašymais siekė įtraukti vis daugiau proceso dalyvių; šalių teisminiai ginčai vyksta nuo 2007 m.; atsakovė priešieškinį tikslino vis keisdama reikalavimus, teikė prašymus išreikalauti duomenis, dokumentus, taip trikdydama proceso vientisumą ir trukdydama teismui įgyvendinti CPK nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

19Prašo panaikinti sprendimą, ieškovės ieškinį patenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti.

20Atsakovė nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas.

21Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 30 straipsnių, 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse reikalavimų, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste Konvencija) 8 straipsnio 1 dalies, Konvencijos protokolo Nr. l iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11 1 straipsnio 1 dalies, CK 4.76, 4.85 straipsnių, CPK 176-187 straipsnių, CPK 250 straipsnio, CPK 329 straipsnio 2 dalis 7 punkto, CPK 330 straipsnio, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktų, Statybos įstatymo 20, 23 ir 24 straipsnių, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

22Teismas turėjo patikrinti daiktinės teisės turinį ir registro duomenis naudoti kaip faktinius duomenis, bei vadovautis kitais byloje pateiktais įrodymais. Asmens nuosavybės teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Naudingo ploto įregistravimas viešame registre negali būti sutapatinamas su faktiškai šildomu plotu vienbučiame gyvenamajame name. Teismas nepagrįstai pagal 2008 m. balandžio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą šildomą plotą nustatė 68,25 m2. Ieškovė 68,25 m2 atsakovės patalpų šildomam plotui priskyrė 1/2 dalį pastato 136,49 m2 ploto, tačiau pagal faktiškai naudojamas patalpos iki 2010 m. spalio 1 d. jos buvo šildomos tik 86,50 m2 ploto: atsakovės patalpos plane pažymėtos indeksu 2-2 (14,62 m2), J. B. –1-4 (16,34 m2), Ž. M. – 1-2 (14,81 m2), l-3 (14,72 m2), verandos 1-1 ir 1-6 (3,93 m2, 4,24 m2), D. B. U. – 1-15 (17,43 m2). Ieškovės 2008 birželio 6 d. raštas Nr. 429, pažyma VKEKK, namo šildymo sistemos projektas, nurodant kuriose patalpose yra įrengti radiatoriai, rodo, kad iki 2008 m. lapkričio 1 d. atsakovės patalpų šildomos patalpos buvo 44,56 m2, t. y. patalpos, namo plane pažymėtos indeksu 4-1 (4,86 m2), virtuvė 4-2 (10,17 m2), kambariai 3-2 ir 2-2 (14,91 m2, 14,62 m2). Teismas nepagrįstai nevertino 2000 m. spalio 30 d. namo kadastro ir registro byloje Nr. 522, esančių pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų duomenų formoje 1A duomenų, kurie rodo, kad 59,92 m2 pastogės patalpos nešildomos. Teismas nepagristai pastogės patalpas priskyrė šildomoms, nevertino šildymo sistemos tipinio projekto, pagal jį įrengtų šildymo įrenginių (radiatorių), R. D., IĮ 2008 m. kovo 8 d. šildymo įrenginių atjungimo nuo namo šildymo sistemos projekto, bendrasavininkų sutikimo atjungti šildymo įrenginius, 2010 m. gegužės 17 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, namo kadastro ir registro bylų Nr. 522 bei Nr.60/40205.

23Atsakovė 2004 m. rugpjūčio mėnesį sumažino šildomą plotą nuo 44,56 m2 iki 14,62 m2. 2004 m. liepos 19 d. pastato bendrasavininkai B. S., A. P., J. B. ir Ž. M. sutiko, kad namo plane pažymėtose 4-1, 4-2, 3-2 ir 2-2 patalpose atsakovė atsijungtų šildymo įrenginius. Butų ir kitų patalpų savininkai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi valdymo ir naudojimo teises, kurias įgyvendinti gali bendraturčių balsų dauguma, tarp jų ir šildymo sistemos atjungimą bei šildymo būdo keitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Atsakovė neturėjo teisės eksploatuoti šilumos įrenginių, nes ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių teisėtą šilumos įrenginių prijungimą prie namo šilumos įrenginių. Name teisėtai įrengtas ir naudojamas krosnims šildymas.

24Teismas nevertino VĮ Registrų centro 2009 m. birželio 8 d. rašto Nr.(1.7.4.-1147)2i-2017, kuriame nurodyta, jog naudingas šildomas plotas nustatant kadastro duomenis nėra skaičiuojamas ir į kadastrą neįrašomas. Šių duomenų įrašymas nepriskirtas VĮ Registrų centro kompetencijai. Šildomą plotą nustato namo savininkai pagal šildymo sistemos projektą, kitas technines charakteristikas. Pastatas yra vienbutis su krosniniu šildymu, pastatytas 1931 m. pagal netipinį statybos projektą ir parengtą netipinį šildymo sistemos projektą, kuriame pastogės patalpose nenumatytas ir neįrengtas centralizuotas šildymas. VĮ Registrų centro Alytaus filialo namo kadastro ir registro byloje Nr. 522 1931 m. pastogės (mansardos) patalpų statybos darbu užbaigimo akte nėra duomenų, kad pastogės patalpose būtų įrengtas šildymas iš centralizuotų sistemų.

25Teismas nepagrįstai deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą (2010 m. spalio 5 d. atjungus 14,62 m2 15 sekcijų radiatorių nuo pastato šildymo įrenginių) nepripažino tinkamu rašytiniu įrodymu, nepagrįstai nevertino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste VTPSI) 2011 m. liepos 13 rašto Nr.(8.4)-2D-8810, kad statybos užbaigimo procedūros vykdomos pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio ir STR 1.11.01.2010 „Statybos užbaigimas” nuostatas, VTPSI 2012 m. kovo 13 d. rašto Nr.(8.4)-2D-3882, kad pastatas pagal nurodytą jo naudojimo paskirtį ir šildymo būdą yra gyvenamasis vieno buto pastatas su krosniniu šildymu, kuriems taikytini vienbučiams gyvenamiesiems namams Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyti reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai, atjungiant patalpose šildymo įrenginius nuo pastato šildymo sistemos. Pagal šiuos teisės aktus gyvenamojo namo paprastojo remonto, pertvarkant namo šildymo sistemą užbaigimo procedūros (tame tarpe ir deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą surašymas) neprivalomas ir gali būti vykdomas, jei to pageidauja statytojas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo administracinė byla Nr. l-756-8/2012, 2013 m. sausio 17 d. administracinė byla Nr. I438-35/2012, 2014 m. spalio 31 d. administracinė byla Nr. 1858-13/2014). Atsakovė suderino atjungimą su bendrasavininkais pagal CK 4.85 straipsnį, vadovavosi 2010 m. spalio 1 d. galiojusiu Statybos įstatymo 20, 23 ir 24 straipsniais.

26Ieškovė nepagrindė šilumos tinklų prijungimo prie namo šildymo įrenginių, neįrengė namo įvade šilumos apskaitos prietaiso, atskiro šilumos punkto, namą priskyrė daugiabučiui. Tai nurodė VKEKK 2011 m. spalio 27 d. rašte Nr. R2-2117, 2012 m. sausio 30 d. išvadoje Nr. R2-278.

27Teismui nustačius, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo atsakovei įsiskolinimą už šilumą, neteisingai nustatė įsiskolinimo laikotarpį. Teismas neįvertino, kad atsakovės 14,62 m2 patalpos buvo šildomos ne iki 2012 m. spalio 1 d., o iki 2010 m. spalio 1 d. Ieškovė privalo perskaičiuoti šilumos kiekį ne nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. spalio 1 d. už 14,62 m2 protą, bet nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. spalio 5 d. Tai patvirtina 2005 m. sausio 14 d. skundas, ieškovės 2005 m. vasario 10 d. raštas Nr.62 (t-l, b.1.77-89). Atsakovė 2010 m. rugsėjo 20 d. raštu prašė dalyvauti ieškovės atstovui, fiksuojant faktą, kad 15 sekcijų radiatorius 14,62 m2 patalpose atjungtas ir surašyti atjungimo aktą, tačiau ieškovė neatvyko. Ieškovė neįrodė, kad per 15 sekcijų radiatorių iki 2010 m. spalio 1 d. tiekė 38,6296 MWh šilumos energijos į 14,62 m2 patalpas.

28Ieškovė nebendradarbiavo, netenkino nei vieno atsakovės prašymo. Pateikusi 2010 m. kovo 8 d. šilumos įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo sistemos projektus, namo kadastro ir registro bylos duomenimis, ieškovė šildomo ploto neperskaičiavo ir toliau skaičiavo mokėjimą už 68,25 m2 plotą, netenkino 2011 m. birželio 26 d. prašymo dėl techninių sąlygų išdavimo, atjungimo projekto nederino ir jį grąžino atsakovei. Vadovaudamasi CPK 177 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 178 straipsniu, 210 straipsniu, atsakovė 2011 m. gegužės 20 d. teikė teismui prašymą atlikti apžiūrą vietoje, tačiau 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi prašymo netenkino.

29Bendrosios dalinės nuosavybės savininkai savo turto dalį valdo, naudoja ir disponuoja savo valia ir atsakomybe ir tik bendro naudojimo patalpoms, kurioms priskiriamos ir šildymo įranga, esanti bendro naudojimo patalpose (išskyrus ją kiekvieno savininko patalpose), turi būti išlaikoma, remontuojama, pertvarkoma ir atliekami mokėjimai tretiesiems asmenims proporcingai bendro naudojimo daliai. Pastate nėra bendro naudojimo šildomų patalpų, yra bendro naudojimo nešildomos patalpos, kurios namo ir pastogės planuose, pažymėtos 5-1, V-5. Nevertindamas šios aplinkybės teismas netinkamai taikė CK 4.82 ir 4.83 straipsnių nuostatas, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004, 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009). Ieškovės 2008 m. birželio 6 d. raštu Nr. 429 VKEKK pateikti duomenys apie proporcingai paskirstomas naudingo ploto, priskiriamo šildomam plotui dalis prieštarauja CK 1.5 straipsniui, logikos dėsniams, nes pastate suvartotą šilumos kiekį deklaruoja ne namo savininkai, bet ieškovė ir UAB „Butų ūkis“. Taip pažeidė pastato savininko teises ir pareigas valdyti ir naudoti savo ir bendrai naudojamą turtą, kišasi į privačios nuosavybės valdymą, akivaizdžiai pažeidžiami nuosavybės neliečiamumo, nesikišimo į privačius santykius, neleistinumo piktnaudžiauti teise principai.

30Teismo nevertintas proporcingumo principas, skirstant šilumos kiekį pagal valdomas naudingo ploto dalis yra ydingas, nesąžiningas ir neteisingas atsakovės ir kitų savininkų atžvilgiu, nes dalis naudingo ploto nešildoma, name nėra bendro naudojimo šildomų patalpų. Ieškovė nepagrįstai dalija kiekvienam savininkui šilumos kiekį. Ginčo laikotarpiu šilumos energijos kiekį faktiškai suvartojo ne atsakovė, bet kiti namo bendraturčiai, kuriems energijos kiekį paskirstė dėl netinkamos ieškovės šilumos kiekio apskaitos. Faktinės aplinkybės dėl valdomų ir faktiškai šildomų patalpų iš esmės skiriasi. Šilumos kiekį bendrasavininkai privalo paskirstyti ir mokėti ieškovui už faktiškai šildomas patalpas patys (CK 4.85 str.). Pastatui netaikytinas metodas Nr. 4. Šilumos kiekio apskaitoje šilumos vartotojas yra pastatas ( - ) 13, o ne kiekvienas pastato dalies savininkas. Pastato savininkai nesudarę šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių. Ž. M. ir J. B. 2008 m. spalio 1 d. sutartys negalioja, nes jose nurodytas šildomas plotas nesutampa su faktiškai šildomu plotu. Ieškovė neturi įgaliojimo atstovauti vienbučio namo bendraturčių, reikalauti atlyginti jos priskirtą šilumos kiekį. Ieškovei įstatymai tokių teisių nesuteikė.

31Teismas nepriteisė atsakovės 3700 Lt (1 071,59 Eur) išlaidų, kurias patyrė advokato pagalbai apmokėti, kitų būtinų išlaidų (R. D. IĮ 120 Lt (34,75 Eur) už projekto ir šilumos poreikio skaičiavimą; 500 Lt (144,81 Eur) VĮ Registrų centro Alytaus filialui už 2011 m. vasario 22 d. pastato kadastrinių matavimų tikslinimą, 250 Lt (72,41 Eur) už antstolės 2010 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių protokolo surašymą).

32Teismas nepasisakė dėl UAB „Druskininkų butų ūkis” teisių ir pareigų, todėl jį įtraukti trečiuoju asmeniu nebuvo teisinio pagrindo. Atsakovės ir trečiojo asmens jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, tarp jų nėra su ginčo dalyku siejamo materialiojo teisinio ryšio. Teismas nepasisakė dėl advokatės teisinės pagalbos ar atstovavimo sutarties sąlygų, nes teisinių paslaugų sutartis sudaryta su P. M. advokatų kontora (CPK 47 straipsnio l, 3 dalys). Teismas neturi nustatyti išlaidų dydžio, jų nepagrįstai didinti. Nepakanka išlaidų dydį grįsti mokėjimo nurodymu. Teisinės pagalbos sutartyje turi būtų nustatytas advokato honoraro dydis, tiksli advokato honoraro struktūra ir skaičiavimas. Bylinėjimosi išlaidos tretiesiems asmenimis, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, priteisiamas, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje jis dalyvavo (CPK 98 str. 1 d., 47 str. 2 d.). Iš procesinių dokumentų matyti, kad jis dalyvavo ieškovės pusėje, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Teismas nepagrįstai advokatės patirtų išlaidų dydį nustatė pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.IR-77 patvirtintas rekomendacijas, kadangi teisinės paslaugos buvo teikiamos iki šių rekomendacijų įsigaliojimo. Teismas turėjo vadovautis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos nepateisinamai didelės.

33Prašo pakeisti sprendimo dalį dėl įsiskolinimo ir nustatyti įsiskolinimą nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. spalio 1 d., nes nuo 2010 m. spalio 5 d. 14.62 m2 patalpos nešildomos, priimti atskirtąją nutartį, įpareigojant ieškovę per teismo nustatytą terminą įrengti pastato įvade šilumos apskaitos prietaisą, o šilumos kiekį priskirtą šilumos trasoje nuo namo iki šilumos apskaitos prietaiso įrengimo vietos, priskirti ieškovei.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu. Nurodo, kad taikant teismo sprendimo prejudicinę galią ir ieškovei pripažinus, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė faktines aplinkybes, įrodinėjamas apeliaciniame skunde, teismas turi atmesti ieškovės ieškinį. Ieškovės teiginiai, kad faktiškai namas atitinka daugiabučio namo statusą, teisiškai nepagrįsti, nes kasacinio teismo išaiškinimai nėra savarankiškos teisės normos ir jie negali prieštarauti įstatymų normoms (CPK 3 str. 3 d ir 4 str.). Ieškovė pripažino, kad atsakovė 2005 m. atjungė šilumos įrenginius savo patalpose ir pakeitė šildymo būdą, sumažino apšildomą plotą iki 14,62 m2. Ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovė neteisėtai atjungė šildymo įrenginius nuo namo šildymo sistemos. Kasacinis teismas perkvalifikavo ieškinio dalyką, nes aiškino atsakovės patalpose atsijungimo nuo namo šilumos tinklų faktines aplinkybes ir atsijungimui nustatytus privalomus reikalavimus pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnį, CK 6.390 straipsnio l dalį, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, atjungiant šilumos įrenginius nuo šilumos tiekėjo tinklu kaip daugiabučiame name. Atsakovė atsijungimo procedūras atliko pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nepažeidė ieškovės ar bendrasavininkų teisių ir interesų, kitiems namo savininkams ieškovė šilumą tiekia. Konstatavus, kad vartotojas nesilaiko patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas yra žalos atlyginimas. Jeigu ieškovė patyrė žalos dėl vienbučio namo dalies savininkės veiksmų, turėjo teisę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, ne dėl skolos už paslaugas. Tarp šalių nėra sutarta šildyti atsakovės patalpas naudojantis ieškovės paslaugomis. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis nenustato, kad vartotojas – atsakovė – atsijungusi šildymo įrenginius nuo namo šildymo sistemos, liktų šilumos vartotoja. Tai prieštarautų bendrasavininkų sprendimų priėmimo teisės įgyvendinimui (CK 4.76 ir 4.85 str.). Šalių santykius reguliuoja CK 6.383 – 6.391 straipsniai. Sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų datos, tačiau ieškovė neįrodė, nuo kokios datos šilumos įrenginiai prijungti. Esant nepagrįstam ieškinio reikalavimui, nepagrįstas reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 89 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 4 dalimi, priteisinat trečiajam asmeniui, bylinėjimosi išlaidas. Teismas neatsižvelgė į ieškovės procesinį elgesį, dėl kurių susidarė šios išlaidos, neįvertino, kad ieškovė nuo 2005 m. neatliko įstatymais nustatytų pareigų. Teismas nenustatė atsakovės veiksmuose neteisėtų procesinių veiksmų, todėl procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Teismas neįvertino trečiojo asmens procesinio elgesio, kuris buvo netinkamas, turintis piktnaudžiavimo požymių, vilkino bylos nagrinėjimą.

35Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad paskirstydama name šilumos kiekį vartotojams, pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacija. Ieškovė iš atsakovės negavo jokių įgaliotų valstybės institucijų išduotų dokumentų, kurių pagrindu galėtų tikslinti atsakovės patalpų naudingą (šildomą) plotą. Ieškovės namas prie Druskininkų miesto centralizuotai tiekiamų šilumos tinklų buvo prijungtas pagal 1983 m. rugsėjo 11 d. Alytaus šilumos tinklų išduotas technines sąlygas (tuo metu ( - ) gatvė buvo vadinama ( - ) gatve). Prijungimo faktą patvirtina ir Druskininkų miesto ligoninės 1981 m. rugsėjo 7 d. atsakymas dėl leidimo prisijungti prie centralizuoto šildymo nuo medicinos darbuotojų bendrabučio bei vamzdžių montavimo kokybės aktas Nr. 13. Tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotoju bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais, yra įrengusi atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą, suvartotai šilumai apskaityti. Pastatuose, adresu ( - ) Nr. 13 ir Nr. 15, suvartota šiluma visuomet buvo apskaitoma atskirais skaitikliais. Tai įrodo 2011 m. kovo 31 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Alytaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr.PA-1116(A11), 2000 m. lapkričio 6 d. Šilumos skaitiklio priėmimo aktas. Atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų turėtų būti nepatenkintas, nes jos veiksmai lėmė trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir jų dydį. Trečiasis asmuo UAB „Druskininkų butų ūkis“ patyrė išlaidų, nes buvo įtrauktas į bylą tik atsakovės iniciatyva, tačiau iškilus ginčui dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovė poziciją pakeitė.

36Atsiliepimu į šalių apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB „Druskininkų butų ūkis“ prašo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, 2015 m. birželio 10 d. papildomo teismo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atlieka gyvenamojo namo, esančio ( - ), šildymo sistemos priežiūrą, registruota šilumos apskaitos prietaisų parodymus, perduoda juos ieškovei. UAB „Druskininkų butų ūkis“ nėra atsakingas už suvartotos šilumos energijos paskaičiavimo teisingumą bei suvartotos šilumos energijos metodo parinkimą, nėra įgaliotas nagrinėti šilumos vartotojų prašymų dėl atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos. 2012 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2012, nustatė šiam civiliniam ginčui aktualius prejudicinius faktus. Kasacinis teismas nurodė, kad šildomo ploto sumažinimas, kai šilumos įrenginiai yra atjungiami nuo šilumos perdavimo tinklų, turi būti atliekamas specialiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagrindas spręsti dėl atsakovės suvartotos šilumos energijos už atitinkamą laikotarpį perskaičiavimo tik nustačius, kad šilumos tinklai nuo bendrų šildymo sistemų buvo atjungti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tarp šalių susiklostę šilumos pirkimo–pardavimo civiliniai teisiniai santykiai, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktas turėjo būti vertinami bei aiškinami, vadovaujantis tiek bendrosiomis teisės normomis, tiek specialiosiomis teisės normomis. Byloje nebuvo ginčo dėl suvartotos šilumos apskaičiavimo kitiems gyvenamojo namo, adresu ( - ), buvusiems ir esamiems bendraturčiams, todėl kitų bendraturčių faktiškai naudotas ir šildomas gyvenamojo namo plotas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal 2005 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 03-19 „Dėl komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“, šilumos apskaičiavimą lemia ne tik bendraturčių turimas bei naudojamas gyvenamojo namo dalies plotas, bet ir konkretus šildymo paskirstymo bei skaičiavimo metodas. Pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 14.4 punktą, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, jis tik su kitais butų ir patalpų savininkais turi teisę nuspręsti, kokį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamą arba su ja suderintą šilumos paskirstyto būdą (metodą) taikyti. Atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl gyvenamojo namo šildomo ploto nustatymo, todėl teismas neturėjo pareigos tikrinti atsakovės turimų daiktinių teisių turinio (šildomo ir naudojamo gyvenamojo namo ploto). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties sudaryti sąlygas jiems savarankiškai ginti savo teises ir interesus. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos nepriklausomai nuo to, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. Į bylą įstojo ne savo noru, buvo įtrauktas teismo ir šalių iniciatyva, jo dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu, privalėjo teikti procesinius dokumentus.

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

39Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė, ½ dalies gyvenamojo namo, esančio ( - ) savininkė, privalo mokėti už šilumos energiją ją šiam namui tiekiančiai ieškovei 2010 m. balandžio 7 d.– 2010 m. gegužės 17 d. laikotarpiu už 68,25 kvadratinius metrus šildomo ploto, 2010 m. gegužės 17 d.– 2012 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu – už 14,62 kvadratinius metrus šildomo ploto.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

41Ieškinys yra pareikštas dėl sumokėjimo už šildymo energiją, patiektą į pastatą, esantį ( - ), priešieškinis – dėl faktiškai patiekto ir šildomam plotui suvartoto šilumos kiekio apskaičiavimo, 2010 m. spalio 1 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.

42Sutiktina su apeliante ieškove, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti už šildomą 68,25 m2 plotą tik 2010 m. balandžio 7 d. – 2010 m. gegužės 17 d. laikotarpiu, o nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. – už faktiškai šildomą 14,25 m2 plotą dėl to, kad šis pastatas vienbutis su įrengtu krosniniu šildymu, yra nepagrįsta, t.y. neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių.

43Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo aplinkybes pagal šiuos duomenis įvertino vienareikšmiškai, neatsižvelgdamas į kitus registro rodmenis, byloje nustatytus faktus bei tai, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.

44Įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-550-314/2010 pagal UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei V. M. Z. dėl skolos bei delspinigių priteisimo už šildymo energiją 2009 m. lapkričio 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. laikotarpiu buvo patenkintas ieškovės ieškinys. Be kitų aplinkybių, atsakovė apeliacinį skundą dėl 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo motyvavo tuo, kad apšildomas plotas yra ne 68,25 m2, o 14,62 m2, nes atsakovė yra pertvarkiusi šildymo sistemą ir sumažinusi šildomą plotą; netinkamai taikomas šilumos kiekio paskirstymo metodas; namas yra vienbutis; neįtraukus byloje dalyvauti trečiojo asmens UAB „Druskininkų butų ūkis“, liko neištirtas šildomo ploto ir mokesčio apskaičiavimo teisėtumas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta apeliacinėje byloje Nr.2A-852-340/2011, atsakovės skundas buvo atmestas. Nurodoma byla buvo peržiūrėta kasacine tvarka. Kasacinis teismas joje pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę atjungti savo patalpose (bute) šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, prievolę mokėti už šilumos energiją, vartotojų teisių gynimą, aiškinimo ir taikymo klausimų. 2012 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Nr.3K-3-335/2012 Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis buvo palikta nepakeista.

45CPK 18 straipsnis įtvirtina imperatyvią normą, nustatančią, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėta norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Formuodama teismų praktiką dėl prejudicinių faktų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad, aiškinant proceso teisės normas (CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį) dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinio teismo praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Beltateksas“ v. UAB ,,Sarteksas“, UAB ,,Autooazė“, A. S. firma, bylos Nr. 3K-3-17/2011).

46Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovės pareigą mokėti už jos nurodytą faktiškai šildomą plotą, ignoravo prejudicine tvarka minėtoje byloje nustatytus faktus.

47Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturiems bendraturčiams (t. 2 b.l. 94-96). Atsakovė byloje nėra nurodžiusi, jog bendraturčių nuosavybės teisės į šį pastatą būtų įgyvendinamos naudojantis, valdant ir disponuojant juo kaip vienu butu. Priešingai – minėtoje Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-550-314/2010 nustatyta, kad, nors bendraturčių nuosavybės dalys įregistruotos kaip idealios, faktiškai name yra 4 butai, t. y. namas yra daugiabutis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 punkto prasme. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Nors civilinėje byloje Nr.2-550-314/2010 nedalyvavo kiti bendraturčiai, šalių ir ieškinio pagrindo sutaptis (ieškinio dalykas skiriasi tik skolos laikotarpiu) leidžia daryti išvadą, jog toje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai tiek, kiek nėra pasikeitę faktinės ieškinio pagrindą ir atsikirtimus į jį grindžiančios aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nurodomoje byloje priimtais teismo procesiniais sprendimais konstatuota, kad, nors Nekilnojamojo turto registre bendraturčių naudojamos dalys nėra įregistruotos kaip atskiri butai, tačiau nustačius, kad šios dalys atitinka Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintą buto apibrėžtį, yra pagrindas laikyti, jog gyvenamasis namas atitinka daugiabučio namo statusą, todėl patalpų šildymo įrenginių atjungimas nuo bendros namo šildymo sistemos turi būti atliekamas nustatyta tvarka. Atsakovė dar 2005 metais savo bute įrengė šildymo būdą kietu kuru ir elektra bei sumažino apšildomą plotą. Šildomo ploto sumažinimas, kai šilumos įrenginiai yra atjungiami nuo šilumos perdavimo tinklų, turi būti atliekamas specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsakovė neatliko CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytų specialių atjungimo procedūrų, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name, kurie duotų pagrindą išvadai, jog buto šildymo prietaisų atjungimas nuo šildymo sistemos yra teisėtas. Teisėtai neatjungusi šildymo prietaisų nuo šildymo sistemos, ji turi mokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją. Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata perkelta į ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14 punktą, papildomai nurodant, kad visas buitinių šilumos vartotojų gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal namo įvade įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Nurodytose sąlygose nustatyta šilumos kiekio paskirstymo tvarka pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. Tai reiškia, kad patalpų savininkai atsiskaito už šilumos energiją pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką, todėl, atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, ieškovė neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir atsakovės patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Pagal šį teisinį reglamentavimą atsakovei, kaip patalpų savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją.

48Tuo vadovaujantis apeliantė ieškovė teisingai nurodo, jog nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo vertinimas apie atsakovės nesutikimą dėl šilumos tiekimo ir ieškovės šildomo atsakovės patalpų ploto nustatymo remiantis 2010 m. gegužės 17 d. antstolės J. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesudaro įstatyminio pagrindo ginčo mokesčių perskaičiavimui.

49Nors pirmosios instancijos teismas, kritiškai įvertinęs ieškovės paaiškinimus apie šilumos tiekimo sutarties sudarymą konkliudentiniais atsakovės veiksmais priėmus paslaugą, sprendė priešieškinio reikalavimą dėl šilumos tiekimo sutarties nutraukimo ir konstatavo šilumos tiekimo faktą mažesniam atsakovei priklausančios namo dalies plotui, sutiktina su apeliante ieškove, kad nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra aktualios – byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės patalpų plotų ir su tuo susijusių šilumos kiekių, šilumos paskirstymo tvarkos, o ne dėl šilumos tiekimo fakto. Minėtoje prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje teismas yra pasisakęs ir dėl atsakovės pareigos mokėti už šildymo energiją, ir dėl šildomų patalpų ploto 68,25 m2, ir dėl aplinkybės, kad ieškovė pagrįstai išdalina visą pastato šildymui suvartojamą šilumos energiją pagal šilumos paskirstymo metodiką Nr. 4 – vieną iš metodikų, nustatytų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 „Dėl komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“, t. y. suvartotos šilumos energijos kiekio apskaičiavimo atsižvelgiant į atsakovei priklausančių patalpų naudingo ploto dydį. Apeliantė ieškovė pagrįstai nurodo, kad pagal metodo Nr. 4 7 punktą pagrindinis kriterijus, paskirstant suvartotą šilumos energiją, yra kiekvienam vartotojui nuosavybės teise priklausančios patalpos naudingo ploto dydis, t. y. naudingas plotas, laikytinas šildomu plotu. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, namo naudingas (šildomas) plotas iki 2011 m. kovo mėn. buvo 136,49 m2, atitinkamai atsakovei kaip 1/2 namo dalies savininkei priskirtinas naudingas (šildomas) plotas – 68,25 m2 (t. 1 b.l. 24). Nuo 2011 m. kovo mėn. po namo naudingojo ploto patikslinimo Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad namo naudingas plotas yra 82,72 m2, atitinkamai pakito namo bendrasavininkiams priskirtini plotai (t. 2 b.l. 94). Šie plotai atsispindi namo patalpų savininkams pateikiamose ieškovės PVM sąskaitose–faktūrose už į namą patiektą šilumos energiją. Po 2011 m. kovo mėn. šie duomenys Nekilnojamojo turto registre nebuvo keičiami. Atsakovė nepateikė jokių įgaliotų valstybės institucijų išduotų dokumentų, kurių pagrindu ieškovė galėtų patikslinti atsakovės patalpų naudingą (šildomą) plotą.

50Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, prejudicine tvarka nustatytos aplinkybės bei su jomis susiję apeliacinių skundų argumentai iš naujo nevertintini, t.y. atskirai nepasisakytina dėl apeliantės atsakovės skundo motyvų, susijusių su faktiškai šildomu plotu vienbučiame name, kuriame pagal 1931 m. netipinį statybos projektą nenumatytas ir neįrengtas centralizuotas šildymas, daiktinės teisės turinio vertinimo pagal viešojo registro duomenis, neteisingai nustatyto šildomo ploto 68,25 m2, šildomo ploto sumažinimo iki 14,62 m2, ryšium su tuo neteisingai apskaičiuoto įsiskolinimo, deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą 2010 m. spalio 5 d. atjungus radiatorius nuo pastato šildymo įrenginių nepagrįsto nepripažinimo tinkamu rašytiniu įrodymu, šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 netaikymo. Pažymėtina, kad namo bendraturčiai turi teisę suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija kitą jų lūkesčius atitinkantį šilumos paskirstymo metodą, tačiau jie to nepadarė (metodo Nr. 4 7 punktas).

51Apeliantės atsakovės argumentas dėl ieškovės nebendradarbiavimo, atsakovei stengiantis įgyvendinti teisę atsijungti nuo šildymo sistemos, nevertintinas kaip neaktualus sprendžiant ginčą dėl atsiskaitymo už suteiktas šildymo paslaugas.

52Apeliantė atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepagrindė šilumos tinklų prijungimo prie namo šildymo įrenginių, neįrengė atskiro šilumos apskaitos prietaiso, punkto. Ieškovės namas prie Druskininkų miesto centralizuotai tiekiamų šilumos tinklų buvo prijungtas pagal 1983 m. rugsėjo 11 d. Alytaus šilumos tinklų išduotas technines sąlygas (tuo metu ( - ) gatvė buvo ( - ) gatvė). Prijungimo faktą patvirtina ir Druskininkų miesto ligoninės 1981 m. rugsėjo 7 d. atsakymas dėl leidimo prisijungti prie centralizuoto šildymo nuo medicinos darbuotojų bendrabučio bei vamzdžių montavimo kokybės aktas Nr. 13. Tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotoju bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais, ieškovė yra įrengusi atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą suvartotai šilumai apskaityti. Pastatuose ( - ) Nr. 13 ir Nr. 15 suvartota šiluma visuomet buvo apskaitoma atskirais skaitikliais. Tai įrodo 2011 m. kovo 31 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Alytaus apskrities skyriaus teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr.PA-1116(A11), 2000 m. lapkričio 6 d. šilumos skaitiklio priėmimo aktas.

53Atmestini apeliantės atsakovės teiginiai apie netinkamai taikytas materialinės ir procesinės teisės normas, netaikytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 30 straipsnius, 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse reikalavimus, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnio 1 dalies, Konvencijos protokolo Nr. l iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11 1 straipsnio 1 dalies, CK 4.76, 4.85 straipsnių, CPK 176-187 straipsnių, CPK 250 straipsnio, CPK 329 straipsnio 2 dalis 7 punkto, CPK 330 straipsnio, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktų, Statybos įstatymo 20, 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, nukrypimą nuo suformuotos teismų praktikos. Jų pagrįstumas vertintinas siejant su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės priešieškinio (teismas pripažino, kad nuo 2010 m. gegužės 17 d. ieškovė tiekia šilumą 14,62 m2 atsakovės namo plotui). Apeliaciniu skundu atsakovė siekia priešieškinio visiško patenkinimo nustatant, kad ji yra įsiskolinusi už šilumos energiją 14,62 m2 ploto šildymui 2010 m. gegužės 17 d.– 2010 m. spalio 1 d. laikotarpiu, o nuo 2010 m. spalio 5 d. 14,62 m2 ploto patalpos yra nešildomos, įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą įrengti pastato įvade šilumos apskaitos prietaisą, priskirti ieškovei šilumos kiekį šilumos trasoje nuo namo iki šilumos apskaitos prietaiso įrengimo vietos. Tokių jos reikalavimų patenkinimas reikštų pripažinimą, kad atsakovė teisėtai atsijungė nuo bendros namo šildymo sistemos. Minėta, jog teisėtas atsakovei priklausančios namo dalies atjungimas nuo bendros namo šildymo sistemos byloje nėra įrodytas. Kita vertus, pažymėtina, kad antroji grupė skunde nurodomų reikalavimų priešieškinyje nebuvo pareikšti. Apeliantės atsakovės argumentai apie Konstitucijos 29, 30 straipsnių netaikymą yra deklaratyvūs. Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina asmenų lygybės įstatymui, teismui, kitoms valstybės institucijoms ir pareigūnams, 30 straipsnis – asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Atsakovės teisė kreiptis į teismą nebuvo pažeista. Siekdama, kad atsijungimo nuo bendros namo šildymo sistemos konstatavimas būtų įteisintas nesilaikant įstatymų reikalavimų, atsakovė siekia ne lygybės, o savo išskirtinumo įstatymui. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nustatytomis konkrečiomis išvadomis nesusiejo nei 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse reikalavimų, nei Konvencijos) 8 straipsnio 1 dalies, nei Konvencijos protokolo Nr. l iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11 1 straipsnio 1 dalies. Nesuprantama, kokias sąsajas su ginčo klausimais turi Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno teisė į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Nekonkretizuota, kaip pirmosios instancijos teismas, netenkindamas dalies priešieškinio, pažeidė CK 4.76, 4.85 straipsnius. Statybos įstatymo 20, 23 ir 24 straipsnių reikalavimai netaikytini, nes atsakovės namas yra daugiabutis. Nenurodyta teismų praktika, kurios nesilaikyta padarius atsakovės ginčijamą išvadą dėl ieškinio ir priešieškinio. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante atsakove, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas aukščiau nurodytus faktinius bylos duomenis, netinkamai pritaikė įrodymus ir jų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas, tačiau ši išvada nėra naudinga atsakovei. Atsakovės nurodomo CPK 329 straipsnio 2 dalis 7 punkto, CPK 330 straipsnio pirmosios instancijos teismai netaiko.

54Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, nesiremdamas jokiomis materialinės teisės normomis, nepagrįstai įpareigojo ieškovę perskaičiuoti mokestį už šilumą, todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkintini pagrįsti reikalavimai ieškovės, kuriai atsakovė yra skolinga 5647,96 Lt už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. ir 4126,27 Lt laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis). Atsakovei, laiku neatsiskaičiusiai už patiektą šilumos energiją, pagal 1995 m. sausio 25 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ skaičiuojami 0,04 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti 226,23 Lt delspinigių už pirmąjį laikotarpį ir 302, 07 Lt delspinigių už antrąjį laikotarpį. Bendra priteistina suma – 10302,53 Lt (2983,82 Eur). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

55Pasisakydama dėl apeliantės ieškovės argumento apie neteisingai priteistas bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Druskininkų butų ūkis“ bei apeliantės atsakovės argumento apie nepagrįstą įtraukimą dalyvauti byloje šį trečiąjį asmenį, teisėjų kolegija vadovaujasi faktinėmis bylos procesinėmis aplinkybėmis ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis nuostatomis dėl teismo pareigos įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir jų neįtraukimo į bylą procesinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008, kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, materialusis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), dalyvavimo byloje pagrindas – jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; šie asmenys yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, jog išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva. Antra, CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą; aptartos įstatyminės nuostatos reiškia ir tai, kad, kvalifikuodamas ginčo materialius teisinius santykius, teismas turi įvertinti ir tuos teisinius ryšius, kurie ginčo šalis sieja su kitais asmenimis bei materialiosios teisės normas, kuriose nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Trečia, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.

56UAB „Druskininkų butų ūkis“ nurodė atliekanti šildymo sistemos priežiūros funkcijas, registruojanti šilumos apskaitos prietaisų parodymus ir perduodanti juos UAB „Litesko“. Ji nėra atsakinga už suvartotos šilumos energijos paskaičiavimo teisingumą bei jos metodo parinkimą (t. 10 b.l. 28).

57Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo dalykas ir nurodytos UAB „Druskininkų butų ūkis“ funkcijos pagrindžia, jog, neįtraukus dalyvauti bylos procese šios bendrovės, dėl jos teisių ir pareigų nebūtų nuspręsta. Trečiasis asmuo UAB „Druskininkų butų ūkis“ dalyvauti byloje buvo įtrauktas 2011 m. kovo 2 d. teismo posėdyje, tenkinant atsakovės prašymą. Atsakovė nurodė, jog UAB „Druskininkų butų ūkis“ nevykdo 2005 m. rugpjūčio 5 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-291 patvirtintų Taisyklių 283 ir 295.3 punktų reikalavimų – neužtikrina tolygios visų pastato patalpų šildymą atitinkančios temperatūros, netinkamai reguliuoja šildymą neteisėtai (teisėtai) įrengtu elektroniniu davikliu. Ieškovė prašė prašymo netenkinti, nes ginčas vyksta tik dėl skolos, o ne dėl prietaisų priežiūros, UAB „Druskininkų butų ūkio“ prietaisų rodmenys sutampa su ieškovės rodmenimis. Nors trečiojo asmens įstojimas į bylą priklausė nuo teismo procesinio sprendimo, atsižvelgiant į nurodytas ginčo šalių pozicijas dėl trečiojo asmens dalyvavimo būtinumo, į tai, kad atsakovė apeliacine tvarka skundėsi dėl šios bendrovės neįtraukimo į bylą teismui už akių priėmus 2009 m. liepos 20 d. sprendimą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-367-56/2010), kad prašymą įtraukti šį trečiąjį asmenį reiškė ir po to, kai apeliacinės instancijos teismas jį pripažino nepagrįstu, kad šio trečiojo asmens neįtraukimu į bylą rėmėsi skųsdama to paties teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą tarp tų pačių šalių iš esmės dėl to paties dalyko ir žinodama apie šio reikalavimo nepagrįstumą nagrinėjamoje byloje jo neatsisakė, kad atsakovė yra advokatė, geriau už neprofesionalią bylos šalį suprantanti dalyvavimo byloje materialines pasekmes, kad trečiasis asmuo per keturis bylos proceso metus turėjo išlaidų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog būtų neteisinga šių išlaidų trečiajam asmeniui nepriteisti (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, jos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė priežastis, dėl kurios susidarė UAB „Druskininkų butų ūkis“ bylinėjimosi išlaidos, buvo atsakovės procesinis elgesys, todėl pirmosios instancijos teismas jas nepagrįstai priteisė iš abiejų šalių. Nesutiktina su apeliante atsakove, prašančia šias išlaidas priteisti iš ieškovės dėl to, kad trečiasis asmuo buvo ieškovės pusėje. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, jos priteistinos iš atsakovės.

58Trečiojo asmens UAB „Druskininkų butų ūkis“ atstovas pateikė rašytinį prašymą, kuriame prašo priteisti iš atsakovės trečiojo asmens naudai 6988,73 Lt (2024,08 Eur) advokato pagalbos išlaidų (t. 7 b. l. 135-139). Šis prašymas pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jame konkretizuotos trečiajam asmeniui suteiktos paslaugos, nurodyta jų kaina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal PVM sąskaitos–faktūros duomenis suteikiant teisinę pagalbą buvo išnaudota 19 advokato darbo valandų, tačiau iš prašymo turinio bei bylos medžiagos matyti, jog realiai trečiajam asmeniui skirtai teisinei pagalbai buvo panaudotos 32,5 valandos advokato darbo laiko, bendra paslaugų suma yra 5775,81 Lt (1672,79 Eur, su PVM – 2024,08 Eur). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad advokato buveinė yra kitoje vietovėje, nei buvo nagrinėjama byla. Įvertinęs pastarąją aplinkybę bei bylos trukmę, aptartą atsakovės procesinį siekimą, kad byloje dalyvautų trečiasis asmuo, vadovaudamasis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 2 ir 3 punktais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Druskininkų butų ūkis“ prašomas priteisti išlaidų dydis šioje byloje atitinka advokato darbo sąnaudas, todėl trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 2024,08 Eur. Atmestinas apeliantės atsakovės argumentas dėl nepatikrintų byloje dalyvavusios advokatės atstovavimo sutarties sąlygų – vadovaujantis 2009 m. sausio 9 d. sudarytos sutarties Nr.1306 dėl teisinių paslaugų 1 punktu, atstovaujant UAB „Druskininkų butų ūkis“ advokatas P. M. pavedė šį asmenį atstovauti advokatams V. G.-L., A. R.-B., advokato padėjėjui V. R. (t. 6 b.l.67).

59Atitinkamai perskirstytinos kitos bylinėjimosi išlaidos. Žyminis mokestis nuo 10302,53 Lt ieškinio sumos sudaro 309,07 Lt. Ieškovė yra sumokėjusi 400 Lt (66 Lt, 114 Lt, 220 Lt) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme (t. 1 b.l. 8-9, t. 3 b.l.42, t. 5 b.l.28) ir 90 Eur (310,75 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 9 b.l.130). Jai iš atsakovės priteistina 618,14 Lt (179 Eur) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 141,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios jai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

60Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

61panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą.

62Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

63Priteisti iš atsakovės V. M. Z., asmens kodas ( - ) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, juridinio asmens kodas 110818317, naudai 2983,82 (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 82 ct) Eur skolos už suvartotą šiluminę energiją, 179 (šimtą septyniasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

64Priteisti iš atsakovės V. M. Z., asmens kodas ( - ) 2024,08 (du tūkstančius dvidešimt keturis Eur 8 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų butų ūkis“.

65Priteisti iš atsakovės V. M. Z., asmens kodas ( - ) 141,62 (šimtą keturiasdešimt vieną Eur 62 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti iš... 4. Nurodė, jog ieškovė Druskininkų mieste teikia centralizuotai gaminamą... 5. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė atlikti... 6. Nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu... 9. Nustatė, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais nepriėmė teikiamos... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.... 12. Ieškovė nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.... 13. Teismas nesivadovavo prejudiciniais faktais kitoje civilinėje byloje, kurioje... 14. Nėra aišku, kokių teisės aktų pagrindu teismas įpareigojo ieškovę... 15. Teismas nepagrįstai nurodė, kad namui netaikomas šilumos paskirstymo metodas... 16. Atsakovė šildymo įrenginius savo patalpose (jų dalyje) nuo centrinio... 17. Teismas nepagrįstai nepriteisė delspinigių. Atsakovė pareigos apmokėti... 18. Teismas neteisingai iš ieškovės priteisė trečiajam asmeniui UAB... 19. Prašo panaikinti sprendimą, ieškovės ieškinį patenkinti, atsakovės... 20. Atsakovė nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas.... 21. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netaikė... 22. Teismas turėjo patikrinti daiktinės teisės turinį ir registro duomenis... 23. Atsakovė 2004 m. rugpjūčio mėnesį sumažino šildomą plotą nuo 44,56 m2... 24. Teismas nevertino VĮ Registrų centro 2009 m. birželio 8 d. rašto... 25. Teismas nepagrįstai deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą (2010 m.... 26. Ieškovė nepagrindė šilumos tinklų prijungimo prie namo šildymo... 27. Teismui nustačius, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo atsakovei... 28. Ieškovė nebendradarbiavo, netenkino nei vieno atsakovės prašymo. Pateikusi... 29. Bendrosios dalinės nuosavybės savininkai savo turto dalį valdo, naudoja ir... 30. Teismo nevertintas proporcingumo principas, skirstant šilumos kiekį pagal... 31. Teismas nepriteisė atsakovės 3700 Lt (1 071,59 Eur) išlaidų, kurias patyrė... 32. Teismas nepasisakė dėl UAB „Druskininkų butų ūkis” teisių ir... 33. Prašo pakeisti sprendimo dalį dėl įsiskolinimo ir nustatyti įsiskolinimą... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė nesutinka su ieškovės... 35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį... 36. Atsiliepimu į šalių apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas... 39. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 41. Ieškinys yra pareikštas dėl sumokėjimo už šildymo energiją, patiektą į... 42. Sutiktina su apeliante ieškove, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie... 43. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė Nekilnojamojo turto... 44. Įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d.... 45. CPK 18 straipsnis įtvirtina imperatyvią normą, nustatančią, jog... 46. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovės pareigą mokėti už... 47. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastatas bendrosios... 48. Tuo vadovaujantis apeliantė ieškovė teisingai nurodo, jog nepagrįstas yra... 49. Nors pirmosios instancijos teismas, kritiškai įvertinęs ieškovės... 50. Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, prejudicine tvarka nustatytos... 51. Apeliantės atsakovės argumentas dėl ieškovės nebendradarbiavimo, atsakovei... 52. Apeliantė atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepagrindė šilumos... 53. Atmestini apeliantės atsakovės teiginiai apie netinkamai taikytas... 54. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas... 55. Pasisakydama dėl apeliantės ieškovės argumento apie neteisingai priteistas... 56. UAB „Druskininkų butų ūkis“ nurodė atliekanti šildymo sistemos... 57. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo dalykas ir nurodytos UAB... 58. Trečiojo asmens UAB „Druskininkų butų ūkis“ atstovas pateikė... 59. Atitinkamai perskirstytinos kitos bylinėjimosi išlaidos. Žyminis mokestis... 60. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d.... 62. Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.... 63. Priteisti iš atsakovės V. M. Z., asmens kodas ( - ) ieškovės uždarosios... 64. Priteisti iš atsakovės V. M. Z., asmens kodas ( - ) 2024,08 (du tūkstančius... 65. Priteisti iš atsakovės V. M. Z., asmens kodas ( - ) 141,62 (šimtą...