Byla 2S-1028-232/2017
Dėl šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liudos Uckienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. M. Z. ieškinį atsakovui UAB „Litesko“ dėl šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ieškovei priskirtus mokėjimus nuo 2004-10-01 iki 2010-10-28 už 14,62 m2 ploto patalpų šildymą, o nuo 2010-10-28 neskaičiuoti mokėjimų už šilumos energiją už patalpas, esančias ( - ).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. M. Z. ieškinį atsakovui UAB „Litesko“ dėl šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo.
  2. Teismas nustatė, jog atsakovas UAB „Litesko“ buvo pateikęs teismui ieškinius dėl skolos už pateiktą šilumos energiją priteisimo skirtingais laikotarpiais. Taip pat ieškovė Druskininkų apylinkės teismui buvo pateikusi priešieškinį, kuriame prašė atlikti realaus įsiskolinimo už faktiškai pateiktą šilumos kiekį ieškovei priklausančiose patalpose apskaičiavimą; nustatyti ieškovės patalpose šildomą plotą; nutraukti tarp šalių sudarytą šilumos pirkimo–pardavimo sutartį nuo 2010-10-01; įpareigoti atsakovą ir trečiąjį asmenį UAB „Druskininkų butų ūkis“ perskaičiuoti faktiškai teiktą ir suvartotą šilumos kiekį ieškovės patalpose. Padarė išvadą, kad ieškovė priešieškiniu iš esmės ginčijo faktiškai patiekto ir šildomam plotui suvartoto šilumos kiekio apskaičiavimą bei 2010-10-01 šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. Nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas UAB „Litesko“ ieškinį patenkino, o V. M. Z. priešieškinį atmetė (Druskininkų apylinkės teismo 2015-04-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1-418/2015; Kauno apygardos teismo 2015-12-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2050-324/2015).
  3. Teismas nurodė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1058-934/2017, kurioje UAB „Litesko“ kreipėsi į teismą dėl skolos už pateiktą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2015-04-23 priteisimo iš ieškovės V. M. Z.. Šioje byloje V. M. Z. pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti, kad tarp jos ir UAB „Litesko“ nuo 2010-10-01 šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis nesudaryta nuo neteisėto centralizuoto šildymo punkto įvedimo į namą, o jei toks įvedimas būtų pripažintas teisėtu, nuo vietinio šildymo pertvarkymo darbų, atliktų 2010 m. spalio mėn., įteisinimo, ir įpareigoti UAB „Litesko“ perskaičiuoti šilumos energijos kiekį į atsakovės 41,36 kv. m. patalpas, esančias ( - ). Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-17 nutartimi atsisakė priimti priešieškinį, konstatavęs, kad jis iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo tirtos civilinėje byloje Nr. 2-1-418/2015 (2A-2050-324/2015).
  4. Teismas padarė išvadą, jog tiek išnagrinėtose Druskininkų apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1-418/2015, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2050-324/2015, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-934/2017, tiek šioje byloje pateiktu ieškiniu V. M. Z. iš esmės įrodinėja, jog namas yra vienbutis, jame nėra bendro naudojimo patalpų, UAB „Litesko“ nepagrįstai apskaičiuoja už 68,25 kv. m. šildomą plotą, dalis patalpų šildoma krosnimi, šildymas buvo tiekiamas tik į 14,62 kv. m. atsakovės patalpas, remiasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-01-30 išvadomis, IĮ R. D. atliktais skaičiavimais, patikslintais kadastriniais matavimais, šilumos įrenginių atjungimu. Padarė išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės jau buvo tirtos ir dėl jų pasisakyta išnagrinėtose civilinėse bylose. Taip pat tiek nagrinėjamoje byloje Nr. 2-1058-934/2017, tiek išnagrinėtose bylose ieškovė reiškė iš esmės tapačius reikalavimus – ginčijo 2010-10-01 šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį bei prašė įpareigoti UAB “Litesko“ perskaičiuoti šilumos energijos kiekį į ieškovės patalpas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu ieškovė V. M. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Išnagrinėtoje civilinėse byloje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi proceso šalys – nurodytoje byloje be ieškovo ir atsakovo, buvo patraukti trečiaisiais asmenimis UAB „Druskininkų butų ūkis”, bendrasavininkai ir valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje, o nagrinėjamoje byloje proceso šalimis yra ieškovas ir atsakovas. Nesutampa ieškinių dalykas ir pagrindas. Pažymi, jog išnagrinėtose bylose nebuvo išspęstas šilumos kiekio paskirstymo pagal faktiškai šildomą plotą ginčas. Išnagrinėtose bylose teismai perkvalifikavo ieškinių dalyką ir nenagrinėjo tiekto šilumos kiekio ir šildomo ploto nustatymo pagrįstumo. Paaiškina, kad nuo 2010-10-05 ieškovės patalpose nėra neįteisinto centralizuoto šildymo būdo, kadangi namo dalį šildo kietu kuru (krosnims šildymas) ir elektra.
  3. Teigia, kad asmenims teismas negali taikyti skirtingus jų pažeistų teisių gynybai užtikrinti būdus. Teismas priėmė UAB „Litesko“ ieškinį netaikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų, nors pareikštas ieškinys yra tapatus išnagrinėtiems, skiriasi tik skolos skaičiavimo laikotarpis.
  4. Pažymi, kad UAB „Litesko“ ieškinys pareikštas dėl skolos už šildymą nėra tapatus ieškovės ginčui dėl šilumos kiekio paskirstymo perskaičiavimo, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovės ieškinyje dėl skolos nesutampa ginčo materialusis santykis, t. y. ieškinio reikalavimai, teisminio nagrinėjimo objektas, ginčo laikotarpis, taip pat nesutampa juridiniai faktai, kuriais grindžiami abu ieškiniai.
  5. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas išspręsti ginčą dėl šilumos paskirstymo, įpareigojant atsakovą perskaičiuoti visus mokėjimus už šildymą nuo 2004 metų ir neskaičiuoti mokėjimų nuo 2010-10-28, pagrindžia, kad šie ginčai netapatūs, nes nagrinėjamoje byloje ginčas dėl skolos už šildymą yra siauresnis, nei ieškinyje dėl šilumos paskirstymo perskaičiavimo, kadangi ieškovė reikalauja perskirstyti šilumos kiekį nuo 2004 metų.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
  3. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; kt.).
  4. Byloje nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Litesko“ ieškinį V. M. Z. dėl skolos už šilumos energiją, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir V. M. Z. priešieškinį UAB „Litesko“ dėl šilumos kiekio skaičiavimo ir šildomo ploto nustatymo (c. b. Nr. 2-1-418/2015). Nurodytoje byloje UAB „Litesko“, be kita ko, prašė priteisti iš V. M. Z. skolą už pateiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., taip pat skolą už pateiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. V. M. Z. pateikė priešieškinį, kuriame prašė atlikti realaus įsiskolinimo už faktiškai pateiktą šilumos kiekį V. M. Z. priklausančiose patalpose ( - ) apskaičiavimą; nustatyti V. M. Z. patalpose šildomą plotą; nutraukti tarp šalių sudarytą šilumos pirkimo–pardavimo sutartį nuo 2010 m. spalio 1 d.; UAB „Litesko“ reikalavimą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo palikti nenagrinėtą; įpareigoti UAB „Litesko“ ir trečiąjį asmenį UAB „Druskininkų butų ūkis“ perskaičiuoti faktiškai teiktą ir suvartotą šilumos kiekį V. M. Z. patalpose. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu panaikino Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl V. M. Z. patalpų plotų ir su tuo susijusių šilumos kiekių, šilumos paskirstymo tvarkos.
  5. Taip pat nustatyta, kad ieškovė bandė pateikti priešieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-934/2017. Priešieškiniu ieškovė prašė pripažinti, kad tarp jos ir UAB „Litesko“ nuo 2010-10-01 šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis nesudaryta nuo neteisėto centralizuoto šildymo punkto įvedimo į namą, o jei toks įvedimas būtų pripažintas teisėtu, nuo vietinio šildymo pertvarkymo darbų, atliktų 2010 m. spalio mėn., įteisinimo, ir įpareigoti UAB „Litesko“ perskaičiuoti šilumos energijos kiekį į atsakovės 41,36 kv. m. patalpas, esančias ( - ). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-17 nutartimi atsisakė priimti priešieškinį, konstatavęs, kad ieškovė į teismą kreipėsi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, byloje dalyvauja tie patys asmenys kaip ir civilinėse bylose Nr. 2-1-418/2015, Nr. 2A-2050-324/2015.
  6. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013). Nagrinėjamu atveju ginčo šalys yra tapačios. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad išnagrinėtose bylose dalyvavo ir tretieji asmenys, nepaneigia aplinkybės, kad ginčas vyksta tarp tų pačių šalių, t. y. ieškovės V. M. Z. ir atsakovo UAB „Litesko“.
  7. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
  8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinį ieškovas grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis jis grindė priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1-418/2015, t. y. ieškovė įrodinėja, kad namas yra vienbutis, jame nėra bendro naudojimo patalpų, UAB „Litesko“ nepagrįstai paskirsto šilumos energiją gyvenamajame name, nepagrįstai apskaičiuoja mokestį už šildymą, patalpos šildomos krosnimi, remiasi IĮ R. D. atliktais skaičiavimais, patikslintais kadastriniais matavimais, šilumos įrenginių atjungimu. Taigi šioje byloje ieškovė iš esmės naujų aplinkybių nenurodo, tik papildo ir praplečia jau nagrinėtas faktines aplinkybes. Dėl to laikytina, kad ieškinio pagrindas yra tapatus.
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė iš esmės reiškia tapačius reikalavimus kaip ir išnagrinėtoje byloje (civilinėse bylose Nr. 2-1-418/2015, Nr. 2A-2050-324/2015), t. y. prašo perskaičiuoti priskirtus mokėjimus ir neskaičiuoti mokėjimo nuo sutarties nutraukimo (pranešimo apie šilumos įrenginių atjungimo ir atsisakymo pirkti šilumą įteikimo) dienos.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl to paties ieškinio reikalavimo negalimas dar vienas teisminis ginčas, nes tiek naujai paduoto, tiek ankstesnio ieškinio faktinis pagrindas, dalykas ir šalys nėra skirtingi, o tai sudaro teisinį pagrindą teismui spręsti apie naujai paduoto ieškinio tapatumą, kurį konstatavęs teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
  11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
  12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, įvertinęs bylos medžiagą ir teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai taikė proceso teisės normas, teismo išvados dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu yra teisėtos ir pagrįstos, atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas.

13Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

14atmesti apeliantės V. M. Z. atskirąjį skundą.

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai