Byla 2S-499-115/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) V. K. ir E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-18399-643/2009 pagal ieškovų V. K. ir E. K. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir prievolės vykdymo tvarkos ir terminų nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2006 m. lapkričio 28 d. tarp atsakovo AB DnB NORD banko ir jų sudarytos Kredito linijos sutarties Nr. 3932-06IL nutraukimą AB DnB NORD banko 2009 m. kovo 3 d. raštu Nr. 30.58.17/1333 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ neteisėtu; nustatyti jų negrąžintos kredito sumos AB DnB NORD bankui mokėjimo tvarką ir terminus: negrąžinta kredito suma ir kredito palūkanos mokamos lygiomis dalimis kasmėnesiniais mokėjimais nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 25 metus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-4).

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų V. K. ir E. K. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir prievolės vykdymo tvarkos ir terminų nustatymo (b.l.6).

5Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai nenurodė ieškinio sumos, nors jų pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio: pripažinti neteisėtu jų ir atsakovo sudarytą kredito linijos sutarties Nr. 3932-06IL nutraukimą. Teismas vadovavosi LAT praktika, kur laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009). Teismas konstatavo, jog ieškovai, nors ir nenurodę ieškinio sumos, siekia apginti savo turtinius interesus. Iš AB DnB NORD banko 2009-03-03 rašto Nr. 30.58.17/1333, kuriuo ir buvo nutraukta ginčo sutartis, teismas nustatė, kad sutarties nutraukimo momentu ieškovų įsiskolinimas bankui buvo 4.046.972,17 Lt, todėl šią suma laikė ieškinio suma. Vadovaudamasis CPK 27 str. 1 p. teismas nurodė, jog ginčą turėtų spręsti Vilniaus apygardos teismas ir atsisakė priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

6Apeliantai (ieškovai) V. K. ir E. K. pateikė atskirąjį skundą (b.l.8-11), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai vadovaujasi CPK 26 str. l d. ir mano, jog ieškinys teismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, nes jame pateikti reikalavimai dėl pripažinimo ir sutarties pakeitimo yra neturtinio pobūdžio. Nurodo, jog ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nesukelia jokios tiesioginės turtinės naudos ieškovams, todėl toks reikalavimas, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika analogiškose bylose, žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Mano, jog teismas, vadovaudamasis LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009, neįvertino konkrečių šios bylos faktinių aplinkybių, reikalavimo esmės ir jo sprendimo numatomų pasekmių, taigi teismas nukrypo nuo LAT suformuluoto teisės aiškinimo žyminio mokesčio klausimu. Minėtoje LAT nagrinėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, jog kasatorius CK 6.875 str. pagrindu ginčijo paskolos sutartį ir išduotą vekselį, t. y. ginčijo atsakovo turtinę teisę gauti iš kasatoriaus paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą teigdamas, kad sutartyje nurodytų pinigų negavo. Atmetus ieškinį, kasatoriui liktų turtinė pareiga. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, nes jos apibrėžtos ieškinio reikalavimais ir įkainotos pagal CPK 85 str. l d. l p. - ieškinio suma bylose dėl pinigų išieškojimo, t. y. esant ginčui dėl pinigų sumos, nustatoma pagal ieškomą sumą. Apeliantai nurodo nereiškiantys reikalavimo dėl Kredito linijos sutarties pripažinimo negaliojančia, neginčija pinigų gavimo fakto, kas neginčijamai būtų pripažįstama turtinio pobūdžio reikalavimu. Taigi, teismui atmetus ieškinį, ieškovų turtinė padėtis visiškai nepasikeistų (jie liktų skolingi Bankui), kaip ir ieškinio tenkinimo atveju jie neįgytų jokios turtinės naudos (išliktų skolingi Bankui), tik būtų sudarytos prielaidos Kredito linijos sutarties nuostatų pakeitimui, išdėstant skolos grąžinimą. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje civ. byloje Nr. 2A-431/2009. Vadovaujasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-725/2007, kurioje nurodoma, jog ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisimų santykių modifikavimo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog pareikštas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra ieškinys dėl pripažinimo, kurio nereikėtų vykdyti priverstine tvarka; toks ieškinys laikytinas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo ir už jo nagrinėjimą turi būti mokamas žyminis mokestis, kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą (CPK 80 str. l d. 2 p., 82 str. 1 d.). Apeliantai taip pat pažymi, jog ieškovai ieškiniu neginčija įsiskolinimų Bankui, o tik reikalauja sutarties pakeitimo, nustatant prievolės vykdymo tvarką ir terminus, tačiau nekeičiant mokėjimo dydžio. Reikalavimas dėl tokio sutarties pakeitimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Vadovaujasi LAT 2006 m. vasario 6 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-109/2006 suformuota praktika: kai reikalaujama tik pakeisti sutarties sąlygą, nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, tai toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydžio, kuris būtų iki sutarties sąlygos pakeitimo ir po jo. Apeliantai pabrėžia, kad ieškinyje nereiškiamas reikalavimas, susijęs su šalių tarpusavio mokėjimų ir atsiskaitymų dydžiu, o reikalauja tik pakeisti sutarties sąlygas, nustatant ieškovų negrąžintos kredito sumos Bankui mokėjimo tvarką ir terminus, t. y. negrąžintą kredito sumą ir kredito palūkanų mokėjimą lygiomis dalimis kasmėnesiniais mokėjimais ne per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o per dvidešimt penkerius metus (sutarties pakeitimas leistų tą pačią sumą grąžinti ilgesniu terminu). Apeliantų teigimu, skolos mokėjimo išdėstymas periodiniais mokėjimais 25 metus sukuria tam tikrą ekonominę vertę (t. y. palengvina ieškovų padėtį, nes jiems nereikia visos sumos grąžinti iš karto), tačiau CPK 85 str. nenumato tokios vertės apskaičiavimo ir tokio reikalavimo įkainojimo būdo, dėl to ir tokio reikalavimo apmokestinimas žyminiu mokesčiu yra negalimas, ieškinys laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu.

7Apeliantų (ieškovų) V. K. ir E. K. atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai ieškiniu prašė pripažinti 2006 m. lapkričio 28 d. tarp jų ir atsakovo sudarytos Kredito linijos sutarties Nr. 3932-06IL nutraukimą neteisėtu; nustatyti jų negrąžintos kredito sumos AB DnB NORD bankui mokėjimo tvarką ir terminus: negrąžinta kredito suma ir kredito palūkanos mokamos lygiomis dalimis kasmėnesiniais mokėjimais nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 25 metus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti šį ieškinį, kaip turtinį, kurio suma viršija 100.000 Lt ir pagal CPK 27 str. 1 p. teismingą Vilniaus apygardos teismui.

10Apeliantai atskirajame skunde teigia, jog ieškinyje nereiškiamas reikalavimas, susijęs su šalių tarpusavio mokėjimų ir atsiskaitymų dydžiu, kas reikštų turtinio pobūdžio ieškinį, bet reikalauja tik pakeisti sutarties sąlygas, nustatant ieškovų negrąžintos kredito sumos bankui mokėjimo tvarką ir terminus, nekeičiant pačios skolos sumos dydžio.

11Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl to, ar ieškinio reikalavimas yra turtinis ar ne.

12Teisėjų kolegija pažymi, jog žyminis mokestis pagal nustatymo būdą gali būti proporcinis ir paprastas. Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas esant turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine ieškinio sumos išraiška. Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas tikslia suma ir ji nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės.

13Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (LAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr.3K-3-381/2008).

14Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog tuo atveju, jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti šių lėšų. Jeigu būtų reikalavimas ir modifikuoti sutarties dalį dėl mokėjimo dydžio, ir pagal ją priteisti, tai reikėtų svarstyti, ar tai yra keli savarankiški reikalavimai ir ar kiekvienas iš jų turi būti apmokestintas. Kai reikalaujama tik pakeisti sutarties sąlygą, nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, tai toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydžio, kuris būtų iki sutarties sąlygos pakeitimo ir po jo (LAT 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006).

15Minėta, jog teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu, taigi šiuo atveju akivaizdu, jog ginčas yra dėl turto –atsakovo ieškovams suteikto kredito – grąžinimo.

16Taip pat nutartyje jau minėta, jog teismų praktikoje vyrauja nuomonė, kad tuo atveju sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydį, toks reikalavimas yra turtinis.

17Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantų pareikšto ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu Kredito linijos sutarties Nr. 3932-06IL nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu ir būtų nustatyta ieškovų negrąžintos kredito sumos AB DnB NORD bankui nauja mokėjimo tvarka ir terminai: negrąžinta kredito suma ir kredito palūkanos būtų mokamos dalimis kasmėnesiniais mokėjimais per 25 metus, taigi būtų panaikinta atsakovo turtinio reikalavimo teisė nutraukus sutartį gauti visą suteikto kredito negrąžintą dalį su palūkanomis iš karto, iš įkeisto turto, vykdant priverstinį išieškojimą, ir dėl to atsakovas patirtų turtinių praradimų, be to akivaizdu ir tai, jog modifikavus sutarties sąlygas, pakistų kasmėnesinių mokėjimų dydis, išdėstant mokėjimus per gana ilgą laiko tarpą. Taigi, apeliantų teiginys, kad nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą nė viena šalis negaus turtinės naudos ar nepraras jos, nepagrįstas. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, kurios apibrėžtos ieškinio reikalavimais (t.y. kredito suma, kurios grąžinimą ieškovai prašo išdėstyti per 25 metus) ir turi būti įkainotinos pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p. Iš kredito, dėl kurio grąžinimo terminų kyla ginčas, sumos, kuri viršija vieną šimtą tūkstančių litų, matyti, jog šis turtinis ginčas turi būti sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme (CPK 27 str. 1 p.).

18Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareikštą reikalavimą byloje turtiniu ir įkainotinu, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, ieškinio sumos apskaičiavimą bei teismingumo taisyklių taikymą. Apeliantų (ieškovų) V. K. ir E. K. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

19Be to, iš apeliantų (ieškovų) V. K. ir E. K. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-18399-643/2009 palikti nepakeistą.

24Priteisti iš apeliantų (ieškovų) V. K. ir E. K. valstybei po lygiai 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. po 2,80 Lt iš kiekvieno apelianto.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2006 m. lapkričio 28 d.... 4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi... 5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai nenurodė ieškinio sumos,... 6. Apeliantai (ieškovai) V. K. ir E. K. pateikė atskirąjį skundą (b.l.8-11),... 7. Apeliantų (ieškovų) V. K. ir E. K. atskirasis skundas netenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai ieškiniu prašė pripažinti 2006... 10. Apeliantai atskirajame skunde teigia, jog ieškinyje nereiškiamas... 11. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl to, ar ieškinio reikalavimas yra... 12. Teisėjų kolegija pažymi, jog žyminis mokestis pagal nustatymo būdą gali... 13. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“... 14. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog tuo atveju, jeigu ieškiniu prašoma... 15. Minėta, jog teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis... 16. Taip pat nutartyje jau minėta, jog teismų praktikoje vyrauja nuomonė, kad... 17. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantų pareikšto ieškinio tenkinimo... 18. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 19. Be to, iš apeliantų (ieškovų) V. K. ir E. K. priteistinos procesinių... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.... 23. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį... 24. Priteisti iš apeliantų (ieškovų) V. K. ir E. K. valstybei po lygiai 5,60 Lt...