Byla 2-725/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria teismas nustatė atsakovui terminą iki 2007 m. rugsėjo 28 d. sumokėti 5938,40 Lt dydžio žyminį mokestį už priešieškinio nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-871-43/2007, iškeltoje pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovui R. P. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. P. S. priešieškinį ieškovui I. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas I. V. prašė teismo iš atsakovo R. P. S. priteisti 100 000 JAV dolerių negrąžintos skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2004 m. sausio 3 d. perdavė atsakovui 100 000 JAV dolerių saugoti su teise naudotis, o šį faktą patvirtina tą pačią dieną šalių pasirašytas raštelis apie pinigų perdavimą. Pažymi, jog vėliau ne kartą reikalavo iš atsakovo sugrąžinti perduotą pinigų sumą, tačiau atsakovas neigė gavęs šiuos pinigus ir sutartinės prievolės iki šiol neįvykdė.

4Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti 2004 m. sausio 3 d. šalių pasirašytą raštelį negaliojančiu. Neigė, kad ieškovas jam perdavė reikalaujamą priteisti pinigų sumą ir pastebėjo, jog ieškovo pateikti dokumentai neįrodo pinigų pagal pasaugos sutartį, kuri yra realinė, perdavimo atsakovui fakto. Paaiškino, kad šalys buvo susitarusios dėl šių pinigų perdavimo, tačiau ieškovas negavo nurodytos pinigų sumos iš kito asmens, todėl ir neperdavė pinigų atsakovui. Pažymėjo, jog šalys susitarė sunaikinti pasirašytą raštelį, tačiau ieškovas to nepadarė, dar daugiau – nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo pinigus, kurių pastarajam neperdavė. Atkreipė dėmesį, jog surašytas raštelis neatitinka vekseliui nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Atsakovas už priešieškinyje pareikšto reikalavimo nagrinėjimą sumokėjo 112 Lt, motyvuodamas tuo, kad šis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, o reikalavimo dėl restitucijos taikymo šioje byloje jis nepareiškė.

5Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą iki 2007 m. rugsėjo 28 d. sumokėti 5938,40 Lt dydžio žyminį mokestį už priešieškinio nagrinėjimą, ir išaiškino atsakovui, kad nesumokėjus nurodyto žyminio mokesčio, priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovui. Teismo nuomone, atsakovo pareikštas reikalavimas dėl raštelio pripažinimo negaliojančiu yra turtinio pobūdžio, todėl už jo nagrinėjimą turi būti sumokėtas 6050,40 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

6Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tokiu reikalavimu atsakovas siekia įrodyti, kad sandoris, kaip juridinis faktas, nesukelia jokių nepageidaujamų teisinių padarinių. Atsakovo pareikštas reikalavimas priklauso ieškinių dėl pripažinimo grupei, o tokie ieškiniai neturi būti priverstinai vykdomi, todėl jie, skirtingai nuo ieškinių dėl priteisimo, priskirtini prie neturtinio pobūdžio reikalavimų. Atsakovas nereiškia reikalavimo dėl restitucijos taikymo, todėl už jo pareikšto reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimą žyminis mokestis mokamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu.
  2. Teismo reikalavimas iš abiejų šalių už ginčo dėl to paties turto nagrinėjimą sumokėti proporcinį žyminį mokestį neatitinka žyminio mokesčio paskirties, sudaro sąlygas valstybei nepagrįstai praturtėti, pažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų lygiateisiškumo principą, riboja jų siekį išlaikyti nuosavybę.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Pagrindinis šioje byloje sprendžiamas klausimas - ar pareikštas reikalavimas yra turtinio, ar neturtinio pobūdžio.

9Pažymėtina, kad teismas negali nurodyti atsakovui kokią gynybos poziciją pasirinkti (teikti atsiliepimą ar priešieškinį), nes priešingu atveju pažeistų šalių lygiateisiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principus (CPK 12, 13, 17 str.). Tačiau teismas turi įvertinti pareikšto priešieškinio pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas vieno šimto litų žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.). Šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius, kokios rūšies priešieškinis pareikštas, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju.

10Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Neatsižvelgiant į tai, ar ieškiniai dėl pripažinimo (actiones sine condemnatione) yra pozityvūs, ar negatyvūs, jų paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka. Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą (pavyzdžiui, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu).

11Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja, kad pagal ginčo sandorį pinigų negavo, todėl jų neprivalo grąžinti, taip pat ginčija šio sandorio teisėtumą, įrodinėdamas, kad jis yra niekinis (CK 1.80 str.). Tokie atsakovo priešieškinyje išdėstyti reikalavimai bei juos pagrindžiantys priešieškinyje bei atskirajame skunde nurodyti motyvai leidžia manyti, kad atsakovas, viena vertus, įrodinėja, kad dvišalis ginčo sandoris neįvyko, nes ieškovas jam neperdavė pinigų pagal sutartį (pasaugos ar paskolos), tačiau, kita vertus, prašo pripažinti šį sandorį (įrodinėdamas, kad jis yra vienašalis – vekselio surašymas) negaliojančiu, nes jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, konkrečiai, neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme vekseliui nustatytų privalomųjų rekvizitų. Abi priešieškinyje išdėstytos pozicijos negali būti įrodytos kartu. Jeigu atsakovas siekia įrodyti, jog sandoris apskritai nebuvo sudarytas, nes jam nebuvo perduoti 100 000 JAV dolerių, laikytina, kad jis reiškia reikalavimą ne dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o dėl fakto patvirtinimo, nes negalima pripažinti negaliojančiu to, ko apskritai nebuvo. Tokia dviprasmiška atsakovo pareikštame priešieškinyje išdėstyta pozicija neleidžia vienareikšmiškai nustatyti pareikštų reikalavimų pagrindo.

12Taigi atsakovas painiai dėsto faktines priešieškinį pagrindžiančias aplinkybes (įrodinėja, kad pinigų pagal ginčo sandorį negavo ir tuo pačiu įrodinėja, jog sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to negalioja), skirtingai jas grindžia teisiškai, todėl galima spręsti, jog atsakovas pasirenka dvi alternatyvias gynybos pozicijas. Proceso įstatymas nedraudžia ieškovui reikšti keletą reikalavimų byloje, o atsakovui gintis nuo pareikštų reikalavimų išdėstant keletą alternatyvių pozicijų, jeigu jos yra grindžiamos faktinėmis aplinkybėmis (CPK 12 str.). Dviprasmė atsakovo pasirinkta gynybos pozicija, kai priešieškinyje ginčijamas pinigų gavimo faktas bei ginčijamas sandorio teisėtumas, nereiškia, jog reiškiami atskiri reikalavimai. Tačiau teismas galėtų paprašyti atsakovo patikslinti priešieškinį ir aiškiai išdėstyti reiškiamą reikalavimą (reiškiamus reikalavimus) ir jį (juos) pagrindžiančias faktines aplinkybes (CPK 138, 142, 143 str.). Be to, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų turinį, teismas galėtų spręsti, ar atsakovo pateiktame procesiniame dokumente išdėstyti argumentai pagal savo turinį nėra atsikirtimai į ieškinį, ar pateiktas procesinis dokumentas negali būti laikomas atsiliepimu į ieškinį, o ne priešieškiniu (CPK 142, 143 str.).

13Bet kokiu atveju, vertinant esamą situaciją dėl priešieškinyje pareikšto reikalavimo pobūdžio, pasakytina, kad tiek pinigų perdavimo pagal sandorį fakto ginčijimas, tiek reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu, kai restitucija atsakovo pareikšto reikalavimo atžvilgiu negalima (nes tiek patenkinus, tiek atmetus priešieškinį, atsakovas nepraturtėtų), yra neturtinio pobūdžio reikalavimai ir teismas negali reikalauti už jo (jų) nagrinėjimą mokėti CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatytą proporcinį žyminį mokestį. Abiem atvejais reiškiamais reikalavimais neprašoma priteisti turtą ar pinigų sumą, o tik prašoma nustatyti faktą, t.y. pagal procesinę formą reiškiamas negatyvus priešieškinis dėl pripažinimo (vienu atveju, dėl pinigų neperdavimo ir negavimo fakto pripažinimo, kitu atveju dėl sandorio negaliojimo fakto pripažinimo). Šiuo atveju atsakovas nereikalauja, kad teismas įpareigotų ieškovą atlikti tam tikrus veiksmus jo atžvilgiu (pavyzdžiui, atlyginti žalą ar perduoti turtą ir pan.). Atvirkščiai, atsakovas ginasi nuo ieškovo pareikštų reikalavimų dėl pinigų priteisimo ir siekia įrodyti faktą, jog pinigų pagal sandorį negavo arba toks sandoris yra niekinis.

14Kitoks esamos situacijos teisinis įvertinimas ne tik reikštų, jog už ginčijamo fakto nagrinėjimą atsakovas turėtų sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą, bet ir tai, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovas patirtų dvigubus nuostolius: sumokėtų proporcinį žyminį mokestį valstybei bei turėtų grąžinti ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą (CPK 93 str.). Tokia situacija ne tik neatitiktų žyminio mokesčio paskirties, bet ir reikštų, jog nagrinėjamoje byloje valstybė nepagrįstai praturtėjo bylą pralaimėjusios šalies - atsakovo, kuris dėl to patyrė neprotingai didelių nuostolių, sąskaita.

15Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareikštas reikalavimas, kuris priešieškinio rezoliucinėje dalyje įvardytas kaip reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, yra neturtinio pobūdžio, todėl jis laikytinas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo ir už jo nagrinėjimą turi būti mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimo nagrinėjimą (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d.).

16Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareikštų reikalavimų pobūdį ir dėl to netinkamai taikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reguliuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai atsakovo prišeiškinyje pareikštą reikalavimą laikė turtiniu bei įpareigojo už jį primokėti trūkstamą žyminį mokestį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartis naikintina, o priešieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 80 str. 1 d. 1-2 p., 85 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.). Spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, teismas turėtų paprašyti atsakovo sukonkretinti pareikštą reikalavimą ir jį pagrindžiančias faktines aplinkybes (CPK 138 str.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti priešieškinio priėmimo klausimą.