Byla 2S-459-657/2014
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia. Teismas

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K., atstovaujamo advokato Mindaugo Gedeikio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24508-945/2013, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovui AB SEB bankas, tretieji asmenys L. D., K. D., A. Š. dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia. Teismas,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti pasibaigusia prie kreditavimo sutarties Nr. 0360707124890-64 tarp ieškovo ir atsakovo 2007-03-21 sudarytą laidavimo sutartį Nr. 03071010 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-7).

4II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b.l. 9-10). Teismas nurodė, kad reikalavimai dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis pripažįstami turtiniais, kadangi pripažinus laidavimo sutartį pasibaigusia, laiduotojas netenka prievolės vykdyti asmens, už kurį laiduota, prievolę, taigi pripažinus laidavimo sutartį pasibaigusia, pasibaigia ir laiduotojo turtinės prievolės egzistavimas. Teismo nuomone, nors tokio reikalavimo patenkinimo atveju ir nėra taikoma restitucija, tačiau pripažinus laidavimo sutartį pasibaigusia, išnyksta laiduotojo turtinė prievolė, todėl reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia kvalifikavimas turtiniu siejamas ne su turto priteisimo, bet turtinės prievolės, kurią galima objektyviai apibrėžti ir įkainoti, išvengimo faktu. Kadangi reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia gali būti įkainotas, jis kvalifikuotinas kaip turtinis. Išvada, jog reiškiamas reikalavimas, kuriuo siekiama išvengti turtinio pobūdžio prievolės, pripažintinas turtiniu, akcentuojama ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-907/2013 ir kt.). Teismas nustatė, kad 2007-03-21 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta laidavimo sutartimi Nr. 03071010 prie kreditavimo sutarties Nr. 0360707124890-64 ieškovas prisiėmė 3.000.000 Lt dydžio įsipareigojimus. Remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas konstatavo, kad šios sutarties pagrindu Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-154-510/2012 priteisė atsakovui iš ieškovo ir kitų laiduotojų solidariai 2.599.999,46 Lt sumą, šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-1310/2013. Ieškovo pareikšto ieškinio dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia patenkinimo atveju išnyktų nurodytos apimties sutartinė ieškovo finansinė prievolė. Teismas sprendė, kad byloje reiškiamas 2.599.999,46 Lt dydžio turtinis reikalavimas, todėl teismo nuomone, ginčas yra teismingas Kauno apygardos teismui (CPK 27 str.). Esant šioms aplinkybėms teismas atsisakė ieškinį priimti.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7Atskiruoju skundu ieškovas A. K., atstovaujamas advokato Mindaugo Gedeikio prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b.l. 12-13). Nurodo, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl sutarties modifikavimo yra neturtinis, todėl byla teisminga apylinkės teismui. Ieškovas reiškia ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, o ieškinio patenkinimo atveju ieškovui nebūtų tiesiogiai priteisiamas joks turtas, lėšos, akcijos ar daiktas, todėl ieškinys, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, turi būti kvalifikuojamas neturtiniu ir nagrinėjamas apylinkės teisme. Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi teismų praktika, suformuota 2009 m., t.y. iki 2011 m. kasacinio teismo nutarties, kuria suvienodinta bendrosios kompetencijos teismų praktika dėl turtinių ir neturtinių reikalavimų atskyrimo. Pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartimi Nr. 2A-907/2013.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ginčas dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia yra turtinio pobūdžio ir, atsižvelgiant į jos sumą (t.y. 2.599.999,46 Lt), nagrinėtinas apygardos teisme.

12Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas, kaip pirmoji instancija, nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 bei 28 straipsniuose, kurios teismingos apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.

13Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareikštas ieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia yra turtinis ir pareikštas dėl didesnės, nei 150.000,00 Lt sumos, todėl byla yra teisminga Kauno apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pirmosios instancijos teismas savo poziciją dėl ieškinio pripažinimo turtiniu grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009, kurioje buvo konstatuota, kad reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra turtinio pobūdžio ginčas. Todėl reiškiančiai tokį reikalavimą šaliai tenka pareiga sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotą pagal 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles. Tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovas jo ir atsakovo sudaryto laidavimo sandorio galiojimo nekvestionuoja (nesiekia jo nuginčyti), o kelia kitokio pobūdžio klausimą – ieškiniu prašo pripažinti 2007-03-21 laidavimo sutartį Nr. 03071010 pasibaigusia. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje buvo aptartos kitokios faktinės aplinkybės (dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu), išaiškinimais. Taip pat nėra prielaidų vadovautis ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-907/2013, nes šioje nutartyje taip pat aptariamos skirtingos, nei nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės – byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto kredito įstaigai piktnaudžiaujant teise ir darant ekonominį spaudimą. Laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia ir pripažinimas pasibaigusia nėra identiški reikalavimai. Apie šių dviejų reikalavimų santykį tiesiogiai buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1508/2011, konstatuojant, kad tokių reikalavimų negalima tapatinti, o kasacinio teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-443/2009), įrodinėjant laidavimo santykių pabaigą (t.y. ne buvusį jų neteisėtumą), nėra aktuali.

14Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad apeliantui AB SEB bankas buvo pareiškęs reikalavimą dėl skolos pagal laidavimo sutartį kitoje civilinėje byloje priteisimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-154-510/2012), todėl prašymas pripažinti 2007-03-21 sudarytą laidavimo sutartį pasibaigusia galėjo būti reiškiamas net ir paduodant atsiliepimą į ieškinį toje byloje dėl skolos pagal laidavimo sutartį (CPK 142 str.), neinicijuojant atskiros civilinės bylos. Tais atvejais, kai atsakovas, galėdamas gintis nuo pareikšto ieškinio materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimais į jį, nepaisant to, pateikia materialinius teisinius atsikirtimus kitu procesiniu atsakovo teisių gynybos būdu – šiuo atveju atskiru ieškiniu, toks reikalavimas negali būti pripažįstamas turtinio pobūdžio reikalavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1508/2011). Pažymėtina, kad ieškovas taip pat ieškinį vertino kaip neturtinį ir tokią savo poziciją išreiškė tiek pareiškimo turinyje, tiek sumokėdamas žyminį mokestį – 500,00 Lt, t.y. ieškovas pateikė ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, kuris iš esmės yra neturtinio pobūdžio. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad paduodamas ieškinys yra teismingas Kauno apygardos teismui.

15Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo vieną iš ieškinio elementų – pareikšto ieškinio dalyką ir padarė neteisingas išvadas dėl bylos teismingumo. Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas, ginčijama Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.

16Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 3 d. 339 str., teismas

Nutarė

17Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį ir A. K. ieškinio dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai