Byla 2S-1108-577/2015
Dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui AB „Citadelė“ bankas dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas R. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nes sprendė, kad reiškiamas ieškinys, atsižvelgiant į ginčo sumą, yra teismingas apygardos teismui. Pažymėjo, kad nors ieškovas ir tvirtina, kad ieškinyje suformuluotas neturtinio pobūdžio reikalavimas, tačiau reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia pripažintinas turtiniu ir įkainotinu reikalavimu, nes, atmetus tokį reikalavimą, ieškovui išliktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta (pripažinta pasibaigusia) atsakovo turtinė reikalavimo teisė ir dėl to atsakovas patirtų turtinių praradimų. Be to, pirmos instancijos teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad tikslinga tokį reikalavimą būtų reikšti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl skolos išieškojimo.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6Ieškovas R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį dėl ieškovo prievolės pagal laidavimo sutartį pripažinimo pasibaigusia. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju jis į teismą kreipėsi su reikalavimu pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia, o ne negaliojančia. Šie du reikalavimai, ieškovo įsitikinimu, yra skirtingi ir negali būti tapatinami. Nagrinėjamu atveju tik prašoma konstatuoti faktą, kad turtinė prievolė yra pasibaigusi iki ieškinio padavimo teismui dienos. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nukrypo nuo ieškinyje nurodytos teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutartis, priimta c.b. Nr. 2-1508/2011; Kauno apygardos teismo c.b. 2S-459-657/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c.b. Nr. 3K-3-264/2011) šiuo klausimu ir nenurodė jokių tokio nukrypimo priežasčių. Be to, apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismo nurodymas, kad minėtas ieškinys turėtų būti nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje dėl skolos išieškojimo yra visiškai nemotyvuotas bei pažeidžiantis civiliniame procese vyraujantį dispozityvumo principą.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria, atsižvelgiant į ieškinio sumą, buvo atsisakyta priimti ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia. Pirmos instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio ginčas laikytinas turtiniu ginču, tuo tarpu ieškovas tvirtina, kad tai neturtinis ginčas, todėl šiuo konkrečiu atveju, siekiant įvertinti pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą, būtina kvalifikuoti ieškovo pareikšto reikalavimo pobūdį.

10Pažymėtina, kad teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja.

11Nagrinėjamu atveju spręstina, kad iš esmės pagal reikalavimų turinį ir siekiamus padarinius ieškovas ieškinio reikalavimais siekia tam tikros turtinės naudos – pripažinimo, kad laidavimo sutartis, iš kurio jam kyla turtinės prievolės, yra pasibaigusi. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, išsprendus ginčą dėl laidavimo sutarties pasibaigusia, nors joks konkretus turtas teismo sprendimu ieškovo naudai ir nebūtų priteisiamas, tačiau ieškovo turtinė padėtis iš esmės pagerėtų, nes neliktų pagrindo ieškovui vykdyti prievoles, kylančias iš laidavimo sutarties. Taigi, ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad konkreti turtinė prievolė yra pasibaigusi, reiškia, jog sprendimu siekiama nustatyti asmens turtines teises, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis. Pažymėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-190/2014.

12Ginčai, kuriuos apygardų teismai nagrinėja pirmąja instancija, nustatyti CPK 27 straipsnyje. Vienas civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Civilinėse bylose, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 p.).

13Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia šiuo konkrečiu atveju yra teismingas apygardos teismui, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

14Kiti atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturi tiesioginės įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą, todėl jie nevertinami ir atskirai dėl jų nepasisakoma.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai