Byla 2-1508/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsakovams E. J. ir L. J. buvo nustatytas terminas už paduotą priešieškinį sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4110-464/2011, iškeltoje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams R. J., L. J., E. J. ir L. J. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, kuris Vilniaus apygardos teismo 2011m. sausio 21 d. nutartimi buvo perduotas nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. J., L. J., E. J. ir L. J. 2 330 681,79 Lt įsiskolinimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „RexRangas“ 2007 m. spalio 18 d. buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys Nr. 2007-100342 ir Nr. 2007-100343, bei išperkamosios nuomos sutartys Nr. 2007-100341 ir Nr. 2007-100344. UAB „RexRangas“ prievolių pagal minėtas sutartis vykdymo užtikrinimui 2007 m. spalio 18 d. ieškovas sudarė laidavimo sutartį Nr. 2007-100341 su atsakovais R. J. ir L. J. bei laidavimo sutartį Nr. 2007-100342 su atsakovais E. J. ir L. J.. UAB „RexRangas“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl susidariusią skolą privalėjo sumokėti atsakovai, kaip laiduotojai. Ieškovui pašalinus ieškinio trūkumus (sumokėjus trūkstamą žyminio mokesčio dalį), ieškinys buvo priimtas 2011 m. vasario 7 d. teisėjo rezoliucija.

52011 m. kovo 7 d. teisme gautas atsakovų E. J. ir L. J. priešieškinis, kuriuo atsakovai prašė pripažinti jų laidavimą pagal 2007 m. spalio 18 d. laidavimo sutartį Nr. 2007-100342 pasibaigusiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „RexRangas“ buvo iškelta bankroto byla. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnį visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Pagal CK 6.88 straipsnio pirmąją dalį terminuoto laidavimo teisiniai santykiai baigiasi, jei kreditorius 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartis iškelti trečiajam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjo 2009 m. balandžio 2 d. – nuo šios dienos baigėsi laidavimo sutarties galiojimas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, 2007 m. spalio 18 d. laidavimo sutartis Nr. 2007-100342 turi būti pripažinta pasibaigusia. Už priešieškinį atsakovai sumokėjo 135,00 Lt žyminio mokesčio.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė atsakovams E. J. ir L. J. terminą pašalinti priešieškinio trūkumus – nurodyti priešieškinio sumą ir sumokėti žyminį mokestį. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra turtinio pobūdžio ginčas, todėl reiškiančiai tokį reikalavimą šaliai tenka pareiga sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotą pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009). Ši pozicija grindžiama tuo, kad atsižvelgiant į laidavimo sutarties sampratą, laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo sutartyje nurodoma, už kokią lizingo sutartį ir kas laiduoja, o lizingo sutartyje yra nurodomas konkretus lizinguojamas turtas ir jo pardavimo kaina. Atsakovai E. J. ir L. J. prašo pripažinti laidavimą pagal 2007 m. spalio 18 d. laidavimo sutartį Nr. 2007-100342 pasibaigusiu. Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 straipsnyje ir 6.89 straipsnyje nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Nustačius priešingai, kad laiduotojams E. J. ir L. J. laidavimas yra nepasibaigęs, būtų sukurtos atitinkamos teisės ir pareigos. Šiuo atveju sprendimas sukeltų jiems turtines pasekmes.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9Apeliantai E. J. ir L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad priešieškinio reikalavimas yra jau kilusių pasekmių konstatavimas, t.y. prašoma pripažinti laidavimą pasibaigusiu, nes jis jau buvo pasibaigęs iki ieškinio ir priešieškinio padavimo teismui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prilygino laidavimo sutarties pripažinimą negaliojančia su laidavimo pripažinimu pasibaigusiu, kaip lygiaverčius turtinio pobūdžio reikalavimus, kuriais sukeliamos analogiškos teisinės turtinės pasekmės. Savo esme šie reikalavimai skiriasi pagal pasekmes. Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmė - turtinės prievolės ateityje išvengimas, t.y. teismo sprendimo pagrindu šaliai, kurios atžvilgiu buvo pripažinta negaliojančia laidavimo sutartis, netenka prievolės atsakyti pagal šią sutartį. Atsakovų priešieškinio reikalavimo atveju, siekiama pripažinti laidavimą pasibaigusiu. Taigi prašoma tik konstatuoti faktą, kad turtinė prievolė yra pasibaigusi iki ieškinio bei priešieškinio padavimo teismui dienos. Anot apeliantų, De facto laidavimo santykiai pasibaigė, ieškovui AB „SEB lizingas“ nepateikus ieškinio per įstatyme nustatytą terminą, kuomet imperatyviai nustatyta laidavimo pabaiga. De jure ieškovui pareiškus ieškinį, praleidus šį terminą, atsakovai priešieškiniu siekia tik fakto pripažinimo (laidavimo pabaigos konstatavimo) teismo sprendimu. Todėl akivaizdu, jog priešieškinio reikalavimas (pripažinti laidavimą pasibaigusiu) yra neturtinio pobūdžio.

10Tretysis asmuo BUAB „RexRangas“ atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantų atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą, ir priteisti iš apeliantų jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Nurodo tokius argumentus:

111. Apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai prieštarauja susiformavusiai teisminei praktikai analogiško pobūdžio bylose. Teismai pasisakė, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 334/2009, Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-38/2010). Taigi pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Byloje kilo ginčas, ar reikalavimas laikyti laidavimo sutartis pasibaigusiomis ir pripažinti negaliojančiomis yra turtinio ar neturtinio pobūdžio. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (LR CK 6.76 str.). Taigi iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad prašant laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia ir negaliojančia, toks reikalavimas yra turtinio pobūdžio bei turi būti apmokamas pagal proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles.

122. Apeliantai, pareikšdami priešieškinį, ne tik siekia išvengti jiems kylančios atsakomybės pagal 2007 m. spalio 18 d. laidavimo sutartį Nr. 2007-100342, bet ir, pateikdami atskirąjį skundą, nori nepagrįstai sutaupyti valstybės sąskaita - nemokėti valstybės nustatyto žyminio mokesčio.

13Ieškovas AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

141. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi susiformavusia teismų praktika ginčijamu klausimu. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis). Taigi iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Konstatavus, kad laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis yra turtinis reikalavimas, atsiranda procesinė pareiga, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėti žyminį mokestį. Ginčijant laidavimo sutartis, toks reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir turi būti apmokamas pagal proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009).

152. Tarp ieškovo ir apeliantų pasirašyta laidavimo sutartis galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo (lizingo sutarties 6.2. p.), todėl nėra pagrindo pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

17Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą.

18CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi paprastasis žyminis mokestis gali būti taikomas ir neįkainotiniems ieškiniams. Neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Ši taisyklė taikoma ir priešieškinio padavimui.

19Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad atsakovas turi teisę pasirinkti teisminės gynybos poziciją – reikšti atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį (jeigu proceso įstatymo normos nenustato specialių draudimų) (CPK 12, 142, 143 str.). Tuo atveju, jeigu atsakovas į jam ieškovo pareikštus reikalavimus ginasi reikšdamas priešinius reikalavimus, jie turi būti aiškiai suformuluoti, kad būtų galima išsiaiškinti reikalavimų pobūdį ir nustatyti už jų nagrinėjimą mokėtiną žyminį mokestį.

20Byloje kilo ginčas, ar atsakovų E. J. ir L. J. priešieškinio reikalavimas pripažinti laidavimą pagal 2007 m. spalio 18 d. laidavimo sutartį Nr. 2007-100342 pasibaigusiu turi būti apmokestinamas kaip turtinio pobūdžio reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009, kurioje buvo konstatuota, kad reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra turtinio pobūdžio ginčas, todėl reiškiančiai tokį reikalavimą šaliai tenka pareiga sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotą pagal 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju atsakovai priešieškiniu prašo pripažinti 2007 m. spalio 18 d. laidavimo sutartį Nr. 2007-100342 pasibaigusia, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje buvo aptartos kitokios faktinės aplinkybės (dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu). Taip pat nagrinėjamu atveju, negalima vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009, bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-38/2010, nes šiose nutartyse aptariamos skirtingos, nei nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009 buvo sprendžiama dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-38/2010 – dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, o ne dėl sandorio pripažinimo pasibaigusiu.

21Kita vertus, iš teismui atsakovų paduoto procesinio dokumento (priešieškinio) turinio matyti, kad jie iš esmės reiškia ne savarankišką reikalavimą, o tik atsikerta į ieškovo reikalavimus. Kolegijos vertinimu, prašymas nustatyti, kad laidavimo sutartis pasibaigė, galėjo būti reiškiamas, paduodant atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 str.). Todėl tais atvejais, kai atsakovas, galėdamas gintis nuo pareikšto ieškinio materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimais į jį, nepaisant to, pateikia materialinius teisinius atsikirtimus kitu procesiniu atsakovo teisių gynybos būdu – priešieškiniu, toks priešieškinis turi būti apmokamas paprastu žyminiu mokesčiu kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą. Atsakovai už priešieškinį sumokėjo 135,00 Lt žyminio mokesčio, todėl nustatyti terminą trūkumams šalinti dėl žyminio mokesčio primokėjimo nebuvo teisinio pagrindo.

22Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija išsprendžia klausimą iš esmės, panaikindama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį (CPK 337 str. 2 p.), ir pirmosios instancijos teismui perduoda spręsti priešieškinio priėmimo klausimą.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir atsakovų E. J. ir L. J. priešieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio... 5. 2011 m. kovo 7 d. teisme gautas atsakovų E. J. ir L. J. priešieškinis,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė atsakovams E.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 9. Apeliantai E. J. ir L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 10. Tretysis asmuo BUAB „RexRangas“ atsiliepimu į apeliantų atskirąjį... 11. 1. Apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai prieštarauja... 12. 2. Apeliantai, pareikšdami priešieškinį, ne tik siekia išvengti jiems... 13. Ieškovas AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi susiformavusia teismų... 15. 2. Tarp ieškovo ir apeliantų pasirašyta laidavimo sutartis galioja iki... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 17. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios instancijos... 18. CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks... 19. Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad... 20. Byloje kilo ginčas, ar atsakovų E. J. ir L. J. priešieškinio reikalavimas... 21. Kita vertus, iš teismui atsakovų paduoto procesinio dokumento... 22. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija išsprendžia... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir atsakovų...