Byla 2A-1596-513/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei E. P. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovės 2 887,20 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2013-10-15, apie 17.00 val., prie ( - ) mokyklos, esančios ( - ), tyčia apibraižė J. D. priklausančios transporto priemonės ( - ) valst. Nr. ( - ) kuria ieškovas naudojasi neatlygintinai, kėbulą, tokiu būdu padarydama 2 887,20 Lt žalą. 2014-01-29 ieškovas ir J. D. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria J. D. perleido ieškovui teisę iš atsakovės reikalauti atlyginti žalą ir nuostolius bei būsimas automobilio remonto išlaidas (b. l. 2–4). Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo apgadintas automobilis, atsakovės kaltę patvirtina tiek policijos pareigūnų surinkta medžiaga, tiek pačios atsakovės prisipažinimas, atsiųstas susirašinėjant su atsakove, be to, jis ir pats tuo metu stovėdamas prie automobilio matė atsakovės veiksmus. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2013-10-15, apie 17.00 val., atvyko į mokyklą pasiimti sūnaus, automobilį pastatė tvarkingą, o grįžęs jau rado automobilį apgadintą, buvo apgadintos abi priekinės automobilio durelės, šalia automobilio stovėjo atsakovė ir laikė rankoje automobilio raktelius, galines kairiosios pusės dureles ir galinį kairės pusės sparną atsakovė apibraižė jo akivaizdoje. Ieškovo nuomone, automobilį atsakovė apibraižė su rankoje turėtais automobilio rakteliais. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie taip pat matė, jog automobilio apgadinimo žymės „šviežios“. Teigė, kad atsakovė tokiu būdu mėgino išprovokuoti konfliktą, nes atsakovė yra buvusi jo sutuoktinė, tarp jų kyla ginčų dėl bendravimo su vaiku, dėl vaiko paėmimo iš mokyklos. Nurodė, kad šalių aštuonmetis vaikas taip pat matė, kai buvo braižoma mašina, ir iš garso įrašo girdėti, kaip atsakovė bandė prieš vaiką pateisinti savo veiksmus.

3Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilio negadino ir nebraižė, o kas automobilį apgadino, nežino. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad 2013-10-15, apie 17.00 val., ( - ), konfliktas tarp jos ir ieškovo kilo dėl to, jog ieškovas užrakino vaiką automobilyje ir jai neleido su vaiku pabendrauti. Teigė, kad automobilio nebraižė, automobilio raktelių ar kitokių įrankių rankoje nelaikė, rankoje turėjo tik mobiliojo ryšio telefoną. Pati jokių automobilio apibraižymų nematė, kol ji prašė ieškovo atrakinti automobilį ir išleisti vaiką, ieškovas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko maždaug po 10 minučių. Policijos pareigūnams taip pat paaiškino, kad automobilio neapibraižė. Prisipažindama vaikui dėl automobilio apibraižymo, jam pamelavo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas V. J. prašė ieškinį atmesti. Argumentavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė apgadino automobilį. Atsakovė neturėjo jokių įrankių, kuriais būtų galėjusi apgadinti automobilį, mobiliuoju telefonu, kurį atsakovė turėjo rankose, automobilio durelių apgadinimų neįmanoma padaryti, be to, nėra aišku, kada buvo padaryti įbrėžimai. Įbrėžimai galėjo būti padaryti vinimi, atsuktuvu, yla. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė kalta dėl automobilio apgadinimo, kad automobilis apgadintas dėl atsakovės veiksmų, nėra.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-03 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovės 2 887,20 Lt žalos, 692 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas byloje nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-13 sprendimu šalių santuoka yra nutraukta. 2014-01-29 Reikalavimo perleidimo sutartimi J. D. perleido ieškovui reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti žalą, nuostolius, galimas būsimas automobilio remonto išlaidas, patirtus E. P. apgadinus automobilį (b. l. 44). Klaipėdos nepriklausomų ekspertų biuro UAB „Klasera“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 13-0183 nurodyta, kad 2013-11-12 atlikus transporto priemonės ( - ) priklausančios J. D., vertinimą nustatyta, jog transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinant keičiamų detalių nuvertinimą, – 2 323,20 Lt. Antstolio J. P. 2013-11-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 45 konstatuotos faktinės aplinkybės, t. y. mobiliojo ryšio telefone „Samsung GALAXY SII“, modelis GT-I9100, esančios laikotarpio nuo 2013-10-21 iki 2013-10-23 ir 2013-10-29 SMS susirašinėjimo žinutės aplanke „Messages“, byloje „Egle“, ir elektroniniame pašte ( - ) esantys elektroninių laiškų tekstai. Liudytojas patrulis A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo iškviestas į įvykio vietą dėl automobilio apibraižymo; kiek pamena, apibraižytas automobilis stovėjo gatvėje, tikslių įvykio aplinkybių ir detalių nepamena, nes įvykis buvo seniai, tačiau patvirtino, kad automobilis tikrai buvo apibraižytas; nukentėjusiai pusei buvo pasiūlyta kreiptis į policijos komisariatą ir pateikti pareiškimą dėl padarytos žalos.

5Motyvavo, jog ginčo atveju yra nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės instituto taikymui būtinos sąlygos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.). Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, vaizdo ir garso medžiagą, šalių paaiškinimus, atsakovės poziciją byloje vertino kaip gynybinę siekiant išvengti civilinės atsakomybės padarinių. Įvertinęs aplinkybes, jog atsakovė ieškovui rašytuose elektroniniuose laiškuose ir bendraudama su nepilnamečiu sūnumi prisipažino atlikusi neteisėtus veiksmus (apgadinusi automobilį) (elektroniniame laiške atsakovė nurodo „<...> neanalizuosiu priezasciu kas durnesnis, kas debiliskiau pasielge – ar masinos braižytojas (neteisinu save jokiais budais – bet tokiu budu išsiliejo mano emocijos <...>“ (kalba netaisyta); pokalbio su savo nepilnamečiu sūnumi metu atsakovė taip pat prisipažino, jog nubraižė automobilį, kai dureles darė: „labai blogas dalykas,- nubraižiau (mašiną), aš tai pripažįstu“), teismas sprendė, jog automobilis apgadintas būtent dėl atsakovės veiksmų. Atsakovės teiginius, jog ji neturėjo jokių daiktų, kuriais būtų galėjusi apgadinti automobilį, nes rankoje turėjusi tik mobiliojo ryšio telefoną, teismas atmetė kaip neįrodytus. Argumentavo, kad aplinkybę, jog atsakovė turėjo automobilio raktelius, patvirtino ir pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodydama, kad pasiimti sūnaus į mokyklą buvo atvažiavusi savo automobiliu, o garso įrašas, kuriame užfiksuotas atsakovės pokalbis su sūnumi, patvirtina, kad atsakovė vaikui patvirtino rankoje turėjusi automobilio raktelius, kuriais mėgino automobilį atidaryti, ir raktais nubraižiusi automobilį. Remdamasis Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei 2013-10-15 V. P. pareiškimu, padarė išvadą, kad ieškovas tą pačią dieną (2013-10-15) kreipėsi į policijos komisariatą dėl buvusios sutuoktinės neteisėtų veiksmų tyčia apibraižant automobilį. Įvertinęs atsakovės veiksmus civilinės atsakomybės taikymo aspektu, teismas padarė išvadą, jog atsakovė atliko neteisėtus tyčinius veiksmus, kuriais sąmoningai siekė padaryti žalos. Kaltės prezumpcijos atsakovė bylos nagrinėjamo metu nepaneigė. Dėl atsakovės neteisėtų tyčinių veiksmų, apibraižant automobilį, padaryta 2 887,20 Lt turtinė žala, kurią sudaro transporto priemonės 2 323,20 Lt atkūrimo kaštai, 164 Lt išlaidos už automobilio vertinimo ataskaitos parengimą, 400 Lt išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Konstatavo, kad tarp padarytos turtinės žalos ir atsakovės neteistų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovei neginčijant prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos dydžio, ieškovo reikalavimą vertino kaip pagrįstą ir tenkino. Remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 96 str., Rekomendacijomis dėl advokatams priteistino užmokesčio dydžio, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Argumentuoja, kad teismas žalos atlyginimą priteisė nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas netinkamai vertino įrodymus, t. y. netinkamai įvertino atsakovės pokalbį su mažamečiu šalių sūnumi. Tvirtina, kad automobilio nebraižė ir sūnui pasakė, kad taip, kaip buvo padaryta, daryti negalima. Vaiko neįtikinėjo ir jo netraumavo ir tik pajutusi, kad sūnus nori, jog ji prisiimtų kaltę, jo netraumuodama pasakiusi, jog taip daryti yra negalima. Mano, kad automobilį apgadino pats ieškovas, o visa kita yra gerai jo suplanuotas scenarijus. Pažymi, kad su automobilio užvedimo raktu tokių rėžių, kokie buvo padaryti ant automobilio šono, neįmanoma padaryti, tai įmanoma padaryta su vinimi ar atsuktuvu, o tokių įrankių ji neturėjusi ir įrankis, kuriuo padaryti sugadinimai, nei teismo, nei policijos pareigūnų nenustatytas. Taigi, išskyrus atsakovės prisipažinimą subraižius automobilį, kitų jos kaltę dėl žalos padarymo patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pripažįsta, kad bandė atidaryti ieškovo naudojamo automobilio dureles ir taip patekti pas sūnų, tačiau tai nereiškia, kad ji turėjo tikslą sugadinti automobilį ir jį sugadino.

7Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas bylos faktines aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, todėl skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas nepagrįstas. Apeliantė jokių savo neteisėtus veiksmus ir kaltę paneigiančių įrodymų, išskyrus nemotyvuotą ir iškreiptą situacijos vertinimą, nepateikė. Paaiškina, kad ginčo atveju atvyko sūnaus pasiimti iš mokyklos teismo nustatytu laiku, o apeliantė trukdė jam tai padaryti ir subraižydama automobilį išliejo savo emocijas. Apeliantė, o ne ieškovas netinkamai elgėsi su sūnumi (tuo metu vaikui buvo 8 metai) ir tai patvirtina atsakovės telefoninių žinučių bei elektroninių laiškų jam turinys. Tai atsakovė bandė vaiką įtikinti, kad tai, ką šis matė, yra tik jo išsigalvojimas. Tokie melagingi ir šmeižikiški atsakovės pasakojimai rodo apeliantės siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti atsakomybės. Atvykus į įvykio vietą ieškovo iškviestiems policijos pareigūnams, atsakovė neneigė padariusi žalą. Aplinkybė, jog atsakovė turėjo raktus ginčo atveju, byloje įrodyta. Teismas priteisė žalos atlyginimą iš atsakovės visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, vadovaudamasis įstatymais.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad iš esmės byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų konstatuoti pagrindą jos civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. pripažinti teismo nustatytą jos veiksmų neteisėtumą (kaltumą).

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011), todėl plačiau nekartotina. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

12Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio) apeliantės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (nuostolių) (CK 6.247 str.) ir kilusią žalą (CK 6.249 str.) turėjo pareigą įrodinėti ieškovas, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo (CK 6.248 str.) ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovė (CK 6.2445 str. 4 d.).

13Išanalizavus apeliantės argumentus matyti, kad ji iš esmės siekia, jog įrodinėjimo našta dėl jos kaltės (ne) buvimo būtų perkelta ieškovui ir (ar) teismui. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiga paneigti įstatyme nustatytą kaltės prezumpciją yra nustatyta atsakovei, o ne ieškovui (ar teismui). Atsakovė šios prezumpcijos byloje nepaneigė. Įvertinus aplinkybes, jog byloje nėra ginčo, kad tarp šalių (buvusių sutuoktinių, b. l. 9–11), joms būnant prie ( - ) mokyklos, kilo konfliktas dėl bendravimo su sūnumi, kuris tuo metu buvo ieškovo automobilyje (ginčo, jog ieškovas sūnų pasiėmė iš mokyklos ne pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nėra), tvarkos, jog atsakovė į įvykio vietą buvo atvažiavusi savo automobiliu, taip pat atsižvelgiant į įvykį tyrusios policijos išvadą, jog atsakovės veiksmuose gali būti įžvelgiami nusikalstami turto sugadinimo veikos požymiai (b. l. 76), rašytinius bylos duomenis (b. l. 77, 29–35, 37–40), spręstina, kad ginčo atveju neabejotina, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, padarė žalą, tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys ir ji yra kalta (veikė tiesioginė tyčia) dėl tokio savo poelgio, todėl jai pagrįstai ir teisėtai taikyta įstatyme nustatyta deliktinė civilinės atsakomybė.

14Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo paminėtos kasacinio teismų praktikos nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės atsakyta į apeliantės argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškinį (b. l. 59–60), kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iš esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, sudarantiems pagrindą ieškovų ieškinį tenkinti bei išdėstyti priteistos žalos atlyginimą.

15Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismas, spręsdamas dėl atsakovės veiksmų, padarant žalą ieškovui, teisėtai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, inter alia 2013-10-16 atsakovės ieškovui siųstu elektroniniu laišku (b. l. 34–35, 39), atsakovės pokalbio su sūnumi garso įrašu (b. l. 77), kitais įrodymais, kuriuose yra duomenų, reikšmingų civilinėje byloje dėl padarytos žalos įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklėmis vadovavosi. Įrodymų vertinimas ne apeliacinį skundą padavusios šalies naudai dar nereiškia, kad įrodymai įvertinti netinkamai ar neteisingai.

16Apeliantė žalos dydžio neginčija, todėl dėl šios iš esmės patikimais ir pagrįstais rašytiniais įrodymais teismo įvertintos žalos dydžio plačiau nepasisakytina.

17Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. d. 1 p.).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

19CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovui iš apeliantės priteisiamos 484 Lt turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.). Priteisiama suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (8.11 p.).

20Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93 str.).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš apeliantės E. P. ieškovui V. P. 484 Lt (140,17 eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovės 2 887,20 Lt žalos... 3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilio negadino... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-03 sprendimu ieškinį tenkino.... 5. Motyvavo, jog ginčo atveju yra nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės... 6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 10. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad iš... 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog spręsdamas... 12. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot.... 13. Išanalizavus apeliantės argumentus matyti, kad ji iš esmės siekia, jog... 14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio... 15. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro... 16. Apeliantė žalos dydžio neginčija, todėl dėl šios iš esmės patikimais... 17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 19. CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 20. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl jos turėtos... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti... 23. Priteisti iš apeliantės E. P. ieškovui V. P. 484 Lt (140,17 eur)...