Byla Ik-3400-562/2011
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vaivai Juknevičiūtei,

4atsakovo atstovei Raimondai Ruzgytei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tiketa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Tiketa“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas UAB „Tiketa“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2011 m. liepos 1 d. sprendimą ir įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą atlikti tikrinimą dėl Biudžetinės įstaigos „Koncertinė įstaiga Lietuvos Nacionalinė filharmonija“ suteiktos teisės bilietus į Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamus koncertus platinti UAB „BILIETAI LT“.

9Pareiškėjas nurodė, jog su atsakovo 2011 m. liepos 2 d. atsakyme į pateiktą raštą išdėstytu sprendimu nesutinka. Pažymi, kad Nacionalinė Filharmonija yra renginius organizuojanti ir bilietų į šiuos renginius platinimo paslaugas užsakanti įstaiga, kontroliuojama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, todėl pirkdama prekes ir (ar) paslaugas, ji yra perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo prasme, atitinkanti minėto įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, taigi jai yra privalomai taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys Įstaigos veiklą ir viešuosius pirkimus. Lietuvoje bilietus į renginius platina pareiškėjas, UAB „Bilietų pasaulis“, UAB „BILIETAI LT“, taip pat kitos bendrovės, todėl bilietų platinimo ir su jų platinimu susijusias paslaugas gali pasiūlyti ne vienintelis tiekėjas. Bilietų į Nacionalinės filharmonijos koncertus platinimui nebuvo skelbiamas konkursas ar taikomas kitas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas atitinkantis pirkimo būdas. Tokiu būdu, suteikus teisę bilietus į Nacionalinės filharmonijos spektaklius platinti UAB „BILIETAI LT“ buvo šiurkščiai pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, vykdant pirkimo procedūras nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja Tarnybą kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją. 2011 m. birželio 8 d. pareiškėjas gavo kopiją rašto, kurį atsakovas pateikė Nacionalinei filharmonijai ir kuriuo įpareigojo Nacionalinę filharmoniją pateikti tam tikrą informaciją bei dokumentus, reikalingus atsakovo teisės aktų pažeidimų prevencijos bei kontrolės funkcijoms atlikti. Apie šių dokumentų bei informacijos pateikimą ar nepateikimą pareiškėjas informuotas nebuvo. 2011 m. liepos 1 d. atsakyme į pareiškėjo pateiktą raštą atsakovas išdėstė kitokią poziciją ir, remdamasis Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1S-121patvirtinto Viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui procedūros aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis bei motyvuodamas tuo, jog LVSO nėra įtrauktas į tikrintinų perkančių organizacijų sąrašus, atsisakė analizuoti pranešimą ir atlikti tikrinimą dėl galimų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Pažymi, jog pagal Aprašo 6 punktą, viešieji pirkimai nustatyta tvarka atrenkami planiniam įvertinimui, analizuojant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pateiktą informaciją bei operatyviniam įvertinimui, analizuojant Tarnybos gautus tiekėjų pranešimus apie galimai perkančiųjų organizacijų padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus. Remiantis Aprašu, pranešimas nenagrinėjamas, jeigu jis yra anoniminis arba jeigu teismas ar Tarnyba jau yra priėmę administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo pranešime nurodytų pažeidimų padarymo iki pranešimo pateikimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Kitų atvejų, kada Tarnyba turi teisę atsisakyti nagrinėti gautus pranešimus ir atlikti tikrinimus, Aprašas nenumato, todėl Tarnyba neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti tikrinimą pagal pareiškėjo pateiktą pranešimą dėl to, jog galimai buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėjo manymu, priimdama ginčijamą sprendimą, Tarnyba nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo ir nevykdė šiuo teisės aktu jai priskirtų funkcijų, kadangi gavusi informacijos apie galimai vykdomą pažeidimą, kartu su šį galimą pažeidimą įrodančiomis aplinkybėmis, nepagrįstai atsisakė imtis veiksmų pažeidimui ištirti ir įvertinti.

10Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 24-25) prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

11Nurodė, jog gavęs pareiškėjo 2011 m. birželio 2 d. raštą Nr. 02-266, kuriame nurodoma, jog bilietų į Filharmonijos spektaklio platinimui nebuvo skelbiamas konkursas ar taikomas kitas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas atitinkantis pirkimo būdas, vadovaudamasis Aprašo 13 punktu, 2011 m. birželio 8 d. raštu Nr. 4S-2131 kreipėsi į Nacionalinę filharmoniją su prašymu informuoti atsakovą, kokiu teisiniu pagrindu sudaryta bilietų platinimo sutartis, pateikti jos kopiją, taip pat pateikti visus dokumentus, susijusius su minėtos sutarties sudarymu. Gavęs prašomus dokumentus ir informaciją, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio dalies 1 punktu atsakovas juos ištyrė ir nutarė Nacionalinės filharmonijos netraukti į perkančiųjų organizacijų sąrašus. Pažymi, kad atrenkant perkančiųjų organizacijų vykdytus ar vykdomus pirkimus vertinimui ar tikrinimui, atsakovas vadovaujasi Aprašo 5 punktu, numatančiu kad viešieji pirkimą įvertinimui atrenkami remiantis rizikos įverčiais, apskaičiuotais pagal Viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimų rizikos metodiką, patvirtintą atsakovo direktoriaus 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. I S-34 (toliau – ir Metodika). Nagrinėjamo ginčo atveju apskaičiuotos bilietų platinimo paslaugų pirkimo rizikos įvertis yra 1,899. Tuo tarpu, Aprašo 16 punkte nustatyta, kad jei įvertinus gautus pranešimus, visų pirkimų apskaičiuota rizika neviršija 2 balų, į atrinktų pirkimų sąrašą įtraukiami tik planiniai įvertinimai, todėl pareiškėjas buvo raštu informuotas, kad Nacionalinės filharmonijos bilietų platinimo pirkimas nebuvo atrinktas įvertinti ir į pranešimu pateiktą informaciją bus atsižvelgta sudarant vėlesnių laikotarpių tikrinamų perkančiųjų organizacijų sąrašus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis neatsisakė nagrinėti gautus pranešimus, o priešingai – pagal kompetenciją nagrinėjant pranešimą buvo imtasi aktyvių veiksmų prieš priimant galutinį sprendimą dėl perkančiosios organizacijos pirkimo nevertinimo (su prašymu kreipėsi į Nacionalinę filharmoniją, atliko gautų dokumentų ir informacijos vertinimą). Pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas suteikia atsakovui teisę savarankiškai pasirinkti tikrinamas perkančiąsias organizacijas, tikrinimo būdą, mastą ir laiką. Todėl pasinaudojusi lex specialis, t. y. viešųjų pirkimų įstatyme suteikta teise atsakovas, kaip viešųjų pirkimų kontrolę atliekanti institucija, savarankiškai ir nešališkai (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis) priima sprendimą, kurios perkančiosios organizacijos pirkimą vertinti ir kurios perkančiosios organizacijos pirkimą tikrinti. Atkreipia dėmesį, kad raštu informavo pareiškėją, jog Nacionalinė filharmonija šiuo metu nėra įtraukta į tikrintinų perkančiųjų organizacijų sąrašus, tačiau atsižvelgus į pareiškėjo pateiktą informaciją sudarydama vėlesnių laikotarpių tikrinamų perkančių organizacijų sąrašus. Atsakovo nuomone, toks informacinio pobūdžio turinio raštas nelaikytinas administraciniu aktu, todėl negali būti naikintinas. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, gavęs pranešimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jo nenagrinėjo, t. y. šiuo atveju nėra pagrindo spręsti atsakovo neveikimo ar netinkamų veiksmų klausimo. Taip pat mano, kad skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, todėl neturi būti nagrinėtinas administracinių teismų.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 23) į skundą pažymi, kad koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija bilietus į organizuojamus renginius parduoda Filharmonijos kasose Aušros Vartų g. 5, Vilniuje. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu ir Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos Supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis, atlikusi tiekėjų apklausą, laikydamasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija pirko bilietų platinimo paslaugas. Šios paslaugos priskirtos prie 27 kategorijos B paslaugų-Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno skaitmeninis kodas - ( - ) - 3 (kitos paslaugos). Su UAB ,,BILIETAI LT‘‘ 2011 m. sausio 3 d. sudarė sutartį Nr. ( - )Nr.( - ) dėl dalies bilietų platinimo į Filharmonijos renginius 1 (vieneriems) metams.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu (b. l. 60 – 66) administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. liepos 1 d. raštą (sprendimą) nutraukė, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą 2011 m. birželio 2 d. raštu Nr. 02-266 „Dėl Biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos, suteiktos teisės bilietus Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertus platinti UAB „Bilietai. Lt“, kuriame nurodoma, jog bilietų į Filharmonijos spektaklio platinimui nebuvo skelbiamas konkursas ar taikomas kitas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas atitinkantis pirkimo būdas (b. l. 7, 8). Atsakovas 2011 m. birželio 8 d. raštu Nr. 4S-2131 „Dėl bilietų platinimo paslaugų sutarties su UAB „BILIETAI LT“ prašė pateikti Nacionalinę filharmoniją informaciją, kokiu teisiniu pagrindu sudaryta bilietų platinimo sutartis, pateikti jos kopiją, taip pat pateikti visus dokumentus, susijusius su minėtos sutarties sudarymu (b. l. 51). Koncertinė įstaiga pateikė duomenis, kad Supaprastintų viešųjų pirkimo taisyklių pagrindu atliko tiekėjų apklausą bei sudarė sutartį dėl dalies bilietų platinimo į Filharmonijos renginius vieneriems metams (b. l. 27, 30,32-50). Įvertinęs gautus duomenis atsakovas nutarė Nacionalinės filharmonijos netraukti į perkančiųjų organizacijų sąrašus ir apie tai informavo pareiškėją (b. l. 26). Todėl teismas padarė išvadą, kad nurodyti nagrinėjamo ginčo duomenys patvirtina, jog nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų. Todėl pareiškėjo argumentus dėl to, kad priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas atsisakė imtis veiksmų pažeidimui ištirti ir įvertinti, teismas laikė nepagrįstais.

16Remdamasis Aprašo 5, 6 ir 16 punkto nuostatomis teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju apskaičiuotos bilietų platinimo paslaugų pirkimo rizikos įvertis yra 1,899. Todėl atsižvelgiant į šiuos duomenis, atsakovas turėjo pagrindą Nacionalinės filharmonijos bilietų platinimo pirkimo neatrinkti įvertinimui. Šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui tikslas yra užtikrinti, kad būtų kontroliuojamos identifikuotos didžiausios rizikos sritys, t. y. tos sritys, kuriose galimi dažniausi Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimai. Kadangi byloje teismas nenustatė, kad atsakovas atsisako atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkina atlikti tokius veiksmus, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą atlikti tikrinimą dėl Biudžetinės įstaigos „Koncertinė įstaiga Lietuvos Nacionalinė filharmonija“ suteiktos teisės bilietus į Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamus koncertus platinti UAB „BILIETAI LT“.

17Dėl pareiškėjo prašomo panaikinti 2011 m. liepos 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo teismas pažymėjo, kad skundžiamo rašto (sprendimo) turinio analizė (b. l. 26) patvirtina, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, neturintis įtakos pareiškėjo teisėms bei pareigoms, todėl negali būti laikomos nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas (raštas) pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl bylą šioje dalyje nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

18III.

19Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 72 – 76) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Remiantis Aprašo nuostatomis, pirkimai įvertinimui atrenkami atsižvelgiant ne į Tarnybai pateiktų pranešimų turinį, ne į pateiktų dokumentų analizę, o į tai, kiek pranešimų per atitinkamą savaitę buvo pateikta. Pareiškėjo nuomone, tokia atrinkimo įvertinimui tvarka yra nesuprantama ir prieštaraujanti logikai – pranešimas apie galimai vykdomą viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, pateiktas kartu su tą įrodančiais dokumentais, turi realią tikimybę būti atrinktas tikrinimui tokiu atveju, jei tą pačią savaitę buvo pateikti keli kiti pranešimai, tačiau jeigu buvo pateiktas vienintelis pranešimas, neatsižvelgiant į jo turinį, jis turi labai mažą tikimybę būti ištirtas.
  2. Mano, kad atsakovas, 2011 m. birželio 8 d. raštu kreipdamasis į Nacionalinę filharmoniją dokumentų pareikalavo tik formaliai, o jų vertinimas pareiškėjo rašto kontekste nebuvo atliekamas. Atsakovas nepateikė duomenų apie vertinimo išvadas, nebuvo aišku, kokie dokumentai Nacionalinės filharmonijos buvo pateikti ir vertinami, taip pat, kadangi vertinimas atliekamas kiekybiškai sumuojant visų per savaitę gautų pranešimų rizikas, turėjo būti pateikta informacija apie tai, kokie dar pranešimai buvo vertinami kartu, tačiau tokia informacija pateikta nebuvo. Skundžiamas sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas.
  3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė filharmonija, Tarnybos prašymu, pateikė dokumentus apie vykdytą viešąjį pirkimą, kuriuose esantys duomenys patvirtina akivaizdžius viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus: 1) Vykdant viešuosius pirkimus net ir mažiausiai formaliu būdu – apklausa, paprastai turi būti apklausiami mažiausiai trys tiekėjai ir tik išskirtiniais atvejais – mažiau negu trys. Nacionalinė filharmonija savo pasitvirtintose supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatė išimtį, kuria remiantis apklausė tik vieną tiekėją (Taisyklių 193.12 punktas numato, kai tiekėjas suteikia didesnę nei 50 procentų nuolaidą nuo prekių ar paslaugų sumos). Tai reiškia, kad tiekėjui įvardijus bet kokią rinkos situacijos neatitinkančią, kainą ir nurodžius, jog paprastai kaina yra dvigubai didesnė, supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių sąlyga, leidžianti apklausti tik vieną tiekėją, bus išpildyta. Minėta išimtis neatitinka nei bendrųjų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, nei išskirtinai viešiesiems pirkimams taikomų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, yra nenaudinga pačiai perkančiajai organizacijai ekonomine prasme, ir sudaro palankias sąlygas viešųjų pirkimų procedūrų reikalavimų išvengimui bei viešųjų pirkimų reikalavimų neatitinkančių, neteisėtų susitarimų sudarymui. 2) Įvertinus tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo sudarytos sutarties sąlygas nustatyta, kad nuolaida pasiūlyta ne didesnė nei penkiasdešimties procentų, kaip to reikalauja Taisyklių 193.12 punktas, o penkiasdešimties procentų (Sutarties dėl bilietų platinimo paslaugų teikimo Nr. ( - ) Priedas Nr. 1). Dar daugiau – tokia nuolaida pasiūlyta ne visoms pagal sutartį teikiamoms paslaugoms, o tik daliai jų, kas patvirtina, jog net ir abejotino teisėtumo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių sąlyga nebuvo išpildyta. Tokiu būdu, suteikus teisę bilietus į Nacionalinės filharmonijos spektaklius platinti UAB „BILIETAI LT“ buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, vykdant pirkimo procedūras nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų.
  4. Nesutinka, kad skundžiamas raštas negali būti naikintinas, kadangi yra tik informacinio pobūdžio. Pažymi, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, skundžia ne raštą kaip pranešimą apie tai, jog Tarnyba atsisako atlikti perkančiosios organizacijos tikrinimą o šiuo raštu įformintą Tarnybos sprendimą atsisakyti atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t.y. Tarnybos neveikimą. Tarnyba teigia, jog ji savo pareigą atliko, kadangi davė nurodymą perkančiajai organizacijai pateikti tam tikrus dokumentus, tačiau pareiškėjo manymu, šie veiksmai buvo atlikti tik kaip formalumas, neturint tikslo peržiūrėjus dokumentus padaryti jų turinį atitinkančią išvadą.

20Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 91-94) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

  1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog atsakovas atsisakė analizuoti pranešimą ir atlikti tikrinimą dėl galimų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Gavęs pareiškėjo 2011 m. birželio 2 d. raštą Nr. 02-266 ir vadovaudamasis Aprašo 13 punktu kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydamas informuoti, kokiu teisiniu pagrindu sudaryta bilietų platinimo sutartis, pateikti jos kopiją, taip pat pateikti visus dokumentus ir informaciją, susijusius su minėtos sutarties sudarymu. O gavęs prašomus dokumentus bei paaiškinimus, atsakovas juos išsamiai ir objektyviai ištyrė, ir, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei Aprašo 16 punktu, pagrįstai nusprendė bilietų platinimo paslaugų pirkimo neatrinkti įvertinimui einamaisiais metais. Iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas buvo aktyvus, objektyvus, todėl jo veiksmai, priešingai, nei teigia pareiškėjas, jokiu būdu negali būti laikomi neveikimu ar atsisakymu tirti pareiškėjo raštą.

21Pažymėjo, kad remiantis Aprašo 4 punkto nuostatomis, atsakovas savo 2011 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 4S-3022 nurodė, kad jis neturi galimybės patikrinti visų šalyje vykdomų viešųjų pirkimų, todėl vykdo griežtą ir objektyvią vertintinų ir tikrintinų viešųjų pirkimų atranką.

  1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad remiantis Aprašu, pirkimai įvertinimui atrenkami atsižvelgiant ne į Tarnybai pateiktų pranešimų turinį, ne į pateiktų dokumentų analizę, o į tai, kiek pranešimų per atitinkamą savaitę buvo pateikta. Mano, kad pareiškėjas išvadą, jog tokia atrinkimo įvertinimui tvarka yra nesuprantama ir prieštaraujanti logikai padarė neįsigilinęs į Apraše nustatytą viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui tvarką. Pareiškėjas taip pat neteisingai supranta Apraše nustatytą viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui tvarką, kadangi remiantis Aprašu, atrenkami vertinimui tik tie viešieji pirkimai, kurių rizikos įvertis yra lygus arba viršija 2 balus, t. y. būtent tie viešieji pirkimai, kurie susiję su didžiausia galima rizika ir galimais nuostoliais Lietuvos valstybei. Todėl tik tada, jei tokių viešųjų pirkimų per einamąją savaitę yra keletas, vertinamas atsakovo Kontrolės skyriaus darbo krūvis ir pajėgumai.
  2. Sutinka su teismo išaiškinimu, jog ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, neturintis įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
  3. Pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnyje nustatytų apeliacinio skundo turinio reikalavimų, kadangi nenurodė apeliacinio skundo teisinio pagrindo – įstatymo ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Tiketa“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2011 m. liepos 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą ir įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą atlikti tikrinimą dėl Biudžetinės įstaigos „Koncertinė įstaiga Lietuvos Nacionalinė filharmonija" suteiktos teisės bilietus į Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamus koncertus platinti UAB „Bilietai LT‘‘.

25Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustato, kad Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, įstaiga prie Ūkio ministerijos, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto.

26Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 d., nustato Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas. Viešųjų pirkimų tarnybos viena iš funkcijų yra vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip perkančiosios organizacijos laikosi šių teisės aktų reikalavimų. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytos Viešųjų pirkimų tarnybos teisės. Minėto 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas suteikia teisę savarankiškai pasirinkti tikrinamas perkančiąsias organizacijas, tikrinimo būdą, mastą ir laiką.

27Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą 2011-06-02 raštu Nr. 02-266 „Dėl Biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos, suteiktos teisės bilietus Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertus platinti UAB „Bilietai. Lt‘‘, kuriame nurodoma, jog bilietų į Filharmonijos renginius platinimui nebuvo skelbiamas konkursas ar taikomas kitas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas atitinkantis pirkimo būdas (b.l. 7, 8). Atsakovas 2011-06-08 raštu Nr. 4S-2131 „Dėl bilietų platinimo paslaugų sutarties su UAB „Bilietai.Lt‘‘ prašė pateikti Nacionalinę filharmoniją informaciją kokiu teisiniu pagrindu sudaryta bilietų platinimo sutartis, pateikti jos kopiją, taip pat pateikti visus dokumentus, susijusius su minėtos sutarties sudarymu (b.l.51). Koncertinė įstaiga pateikė duomenis, kad Supaprastintų viešųjų pirkimo taisyklių pagrindu atliko tiekėjų apklausą bei sudarė sutartį dėl dalies bilietų platinimo į Filharmonijos renginius vieneriems metams (b.l.27, 30,32-50). Įvertinusi gautus duomenis atsakovas nutarė Nacionalinės filharmonijos netraukti į atrinktų įvertinti perkančiųjų organizacijų sąrašus ir apie tai informavo pareiškėją (b.l.26), nurodydama teisės aktą, kurio pagrindu bilietų platinimo paslaugų pirkimas nebuvo atrinktas įvertinti.

28Viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui procedūros aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimo tarnybos direktoriaus 2010-08-20 įsakymu, nustato Viešųjų pirkimų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą atrenkant viešuosius pirkimus įvertinimui bei perkančiąsias organizacijas tikrinimui ir atrankos proceso įforminimo reikalavimus. Aprašo 5 p. nustato, kad viešieji pirkimai įvertinimui atrenkami remiantis rizikos įverčiais, apskaičiuotais pagal Tarnybos direktoriaus 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1S-34 patvirtintą Viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimų rizikos vertinimo metodiką. Pagal Aprašo 16 punkto reglamentavimą RVAS, apibendrinęs per einamąją savaitę gautus duomenis ir atsižvelgęs į įvertinimų ateinančiai savaitei skaičių, atrenka ir pirmą kiekvienos savaitės darbo dieną Kontrolės skyriui tarnybiniu pranešimu per E-kontorą pateikia įvertinimui atrinktų pirkimų sąrašą, kurio 3/4 sudaro planiniam įvertinimui atrinkti pirkimai, 1/4 – operatyviam, kaip numatyta Aprašo 6 punkte. Ir planiniam, ir operatyviam įvertinimui pirkimai atrenkami pagal taisyklę TOP N – t. y. didžiausią rizikos balą per savaitę surinkę pirkimai. Jei įvertinus gautus pranešimus, visų pirkimų apskaičiuota rizika neviršija 2 balų, į sąrašą įtraukiami tik planiniai įvertinimai ir tada jie sudaro 100 proc. numatyto įvertinimų ateinančiai savaitei skaičiaus. Nagrinėjamu atveju apskaičiuotos bilietų platinimo paslaugų pirkimo rizikos įvertis buvo 1,899. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, atsakovas pagrįstai Nacionalinės filharmonijos bilietų platinimo pirkimo neatrinko įvertinimui.

29Kadangi nėra nustatyta, kad atsakovas atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkino atlikti tokius veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skundo reikalavimo įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą atlikti tikrinimą dėl Biudžetinės įstaigos „Koncertinė įstaiga Lietuvos Nacionalinė filharmonija“ suteiktos teisės bilietus į Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamus koncertus platinti UAB „Bilietai LT‘‘.

30Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2011 m. liepos 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos raštą, kurį vertina kaip sprendimą.

31Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

32ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

33ABTĮ 22 str. 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pagal ABTĮ 2 str. 14 d., individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

34Skundžiamo rašto turinys (b. l. 26) patvirtina, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, neturintis įtakos pareiškėjo teisėms bei pareigoms, todėl negali būti laikomas nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTĮ 2 str. 15 d. ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 11 d. prasme. Kolegija pažymi, kad raštas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. ABTĮ 15 str. 1 d. pateiktas konkretus sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į jį nepatenka pareiškėjos reikalavimas dėl rašto (sprendimo) panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-7-121/2004, Nr. AS-6-322/2006, Nr. A-556-1007/2007, Nr. AS-438-431-07, Nr. A-556-151/2008, Nr. A-556-308/2009, Nr. AS-62-270-11).

35Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. liepos 1 d. raštą (sprendimą), kuris pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla šioje dalyje ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu nutraukta pagrįstai.

36Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, nei materialinės nei procesinės teisės normų nepažeidė, todėl naikinti sprendimą nėra teisinio pagrindo.

37Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Pareiškėjo UAB „Tiketa“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vaivai Juknevičiūtei,... 4. atsakovo atstovei Raimondai Ruzgytei,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas UAB „Tiketa“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3)... 9. Pareiškėjas nurodė, jog su atsakovo 2011 m. liepos 2 d. atsakyme į... 10. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b.... 11. Nurodė, jog gavęs pareiškėjo 2011 m. birželio 2 d. raštą Nr. 02-266,... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu (b. l.... 15. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į... 16. Remdamasis Aprašo 5, 6 ir 16 punkto nuostatomis teismas pažymėjo, jog... 17. Dėl pareiškėjo prašomo panaikinti 2011 m. liepos 1 d. Viešųjų pirkimų... 18. III.... 19. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 72 – 76) prašo Vilniaus apygardos... 20. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį... 21. Pažymėjo, kad remiantis Aprašo 4 punkto nuostatomis, atsakovas savo 2011 m.... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Tiketa“ kreipėsi į teismą,... 25. Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustato, kad Viešųjų... 26. Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 d., nustato Viešųjų pirkimų... 27. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą 2011-06-02... 28. Viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų... 29. Kadangi nėra nustatyta, kad atsakovas atsisakė atlikti jo kompetencijai... 30. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2011 m. liepos 1 d. Viešųjų pirkimų... 31. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos... 32. ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi... 33. ABTĮ 22 str. 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar... 34. Skundžiamo rašto turinys (b. l. 26) patvirtina, kad ginčijamas raštas yra... 35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 36. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas,... 37. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 38. Pareiškėjo UAB „Tiketa“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos... 39. Nutartis neskundžiama....