Byla e2-813-368/2017
Dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Snoras“ atstovui advokatui Ž. P., atsakovui A. M., atsakovo atstovei advokatei A. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau – BAB) „Snoras“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovė BAB bankas „Snoras“ prašė iš atsakovo A. M. priteisti 725945,49 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1783,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad kredito sutarties ir laidavimo sutarčių pagrindu ieškovė BAB bankas „Snoras“ suteikė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų bankrutavusiai UAB „Magima“ kreditą, už kurio tinkamą vykdymą visu savo turtu laidavo atsakovas. Ieškovė buvo įtraukta į bendrovės „Magima“ kreditorių sąrašą, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtino ieškovės 841948,59 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Vykdant bendrovės „Magima“ bankroto procedūras, dalis įsiskolinimo ieškovei buvo padengta, liko nesumokėta 725945,49 Eur suma. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir iki šiol nėra grąžinęs skolos.
  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. preliminariu sprendimu ieškovės BAB ‚Snoras“ ieškinį tenkino visiškai.
  1. Atsakovas A. M. pateikė teismui prieštaravimus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. preliminaraus sprendimo, prašydamas preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, priešingu atveju ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad laiduotojas atsako už konkrečią skolą, konkrečiam kreditoriui pagal individualiai apibrėžtas įstatymo ar sutarties sąlygas ir ne didesne apimtimi nei pagrindinis skolininkas. Nurodo, kad ieškovė yra bankas, kuris teikdamas finansines paslaugas, turi prisiimti ir su tuo susijusią riziką, o esant nesėkmei ar nuostoliams jam kaip verslo subjektui turi tekti nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta. Laiko, jog nepagrįstas yra ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo A. M. 8 proc. dydžio palūkanas, šį reikalavimą grindžiant laidavimo sutarties 6. 6. p. nuostata, kuri akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.78 str., 6.81 str. 2 d.). Pabrėžia, jog nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti ir delspinigius, kurie jau buvo apskaičiuoti ir dėl jų teismas teikė savo išvadas BUAB „Magima“ bankroto byloje ir tuo pačiu dar kartą reikalauti kompensuoti patirtą nuostolį priteisiant nepagrįstai iki 8 proc. dydžio uždidintas metines procesines palūkanas. Taip pat kelia klausimą dėl ieškovės, kaip bankrutuojančios bendrovės, veikiančios per bankroto administratorių mokėto žyminio mokesčio pagrindo, mokėjimo nurodymuose nurodytų subjektų tinkamumo, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, ieškovės atstovo – advokato atstovavimo byloje ieškovę galimumo.
  1. Atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus, ieškovė prašo juos atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. preliminaru sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo A. M. papildomas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad laidavimo sutartimi šalys aiškiai susitarė, jog už netinkamą kredito sutarties įvykdymą solidariai atsako tiek bendrovė „Magima“, tiek atsakovas. Atsakovas buvo bankrutuojančios įmonės vadovas ir tinkamai suprato finansinę jos padėtį bei buvo asmeniškai raštu informuotas, apie tai, kad kredito sutartis yra nevykdoma. Kreipiantis į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą bendrovei „Magima“, atsakovas turėjo suprasti, kad jam, kaip laiduotojui, pagal laidavimo sutartį kils pareiga atsakyti už bankrutuojančios bendrovės „Magima“ prisiimtas, bet neįvykdytas prievoles. Šalių susitarimu laidavimo sutartis pasibaigia tik tuomet, kai yra tinkamai įvykdomi visi įsipareigojimai, kylantys iš kredito sutarties. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad įsipareigojimai pagal kredito sutartį buvo įvykdyti, todėl ieškovė turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovą.
  1. Šiaulių apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 12 d. posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilna apimtimi priteisiant tiek skolą, tiek 8 proc. metines palūkanas ir visas turėtas ieškovės 4215,18 Eur atstovavimo išlaidas.
  1. Atsakovas A. M. ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti.

5Teismas

konstatuoja:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. balandžio 4 d. tarp ieškovės BAB bankas „Snoras“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios UAB „Magima“ sudaryta kredito sutartis Nr. ( - ) su papildomais susitarimais, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti bendrovei „Magima“ 660000 Eur kreditą, skirtą įsigyti gamybinių pastatų kompleksą su žemės sklypų nuomos teise. Kredito sutarties sąlygų tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas bendrovei „Magima“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto hipoteka ir nuomos teisės įkeitimu. Be šių kredito sutarties įvykdymo priemonių, pagal 2008 m. balandžio 4 d. laidavimo sutartį Nr. ( - ) ir papildomus susitarimus už tinkamą kredito sutarties įvykdymą visu savo turtu laidavo atsakovas. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi bendrovei „Magima“ iškelta bankroto byla. Vykdant bendrovės „Magima“ bankroto procedūras, dalis įsiskolinimo ieškovei padengta, liko nesumokėta 725945,49 Eur suma. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų kaip laiduotojas – laidavimo sutarties 2 p. nurodo, jog atsakovas atsako solidariai su „Magima“ už bendrovės įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą, suteikto kredito negrąžinimą, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių, baudų, nuostolių, banko „Snoras“ taikomų sankcijų bendrovei „Magima“ ir visų kitų privalomų mokėti pagal kredito sutartį sąlygas sumų, įmokų nesumokėjimą savo lėšomis bei visu kitu atsakovui priklausančiu turtu, turimu sutarties pasirašymo dieną ir įsigyjamu ateityje. Skolos nėra grąžinęs iki šiol.
  2. Atsakovas A. M. pateikdamas teismui prieštaravimus, kuriuose išdėstyti nenuoseklūs, prieštaringi vienas kitam argumentai, vienu atveju juose teigia, jog pats bankas, turi prisiimti finansinių nuostolių naštą, kadangi verčiasi paskolų suteikimu, taip prisiimdamas riziką, kitu atveju nurodo, jog ieškovė nepateikė į bylą visų įrodymų, kurių turinys išsklaidytų abejones dėl skolos dydžio, apimties, jos masto, pagrįstumo ir laidavimo sutarties galiojimo, trečiu atveju pasisako, jog laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę suma), negu skolininkas skolingas. Šie atsakovo argumentai vertintini kaip teisiškai nepagrįsti.
  1. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis 1 dalis). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis 2 dalis). Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis 2 dalis).
Dėl prieštaravimuose nurodytų argumentų
  1. Vienu iš esminiu prieštaravimų argumentu, atsakovas teigia, jog jis, kaip laiduotojas, negali atsakyti didesne suma nei skolininkas bankrutavusi bendrovė „Magima“.
  1. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi bendrovei „Magima“ buvo iškelta bankroto byla. Nutarčiai įsiteisėjus, buvo nutrauktas netesybų ir palūkanų už visas bendrovės „Magima“ prievoles ieškovui skaičiavimas pagal (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 p.). Bendrovės „Magima“ skola pagal kredito sutartį teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną (t. y. 2012 m. rugsėjo 24 d.) ieškovei buvo 841 948,59 Eur, kurią sudarė: 689 352,00 Eur - negrąžinta paskolos suma; 71 152,40 EUR - nesumokėta palūkanų suma; 80 612,31 Eur - nesumokėta delspinigių suma; 831,88 Eur - nesumokėta mokesčio už sutarties sąlygų keitimą, suma (69-70 b. l.). Bankroto proceso metu, pardavus bendrovei „Magima“ priklausantį ir ieškovei įkeistą nekilnojamąjį turtą, ieškovei buvo išmokėta 26 178,37 Eur suma ir dėl to Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas ieškovės finansinis reikalavimas - 815 770,22 Eur (74 b. l.). Ieškovė 2017 m. vasario 8 d. taip pat gavo 89 824,73 Eur sumą už parduotą bendrovei „Magima“ priklausantį turtą, dėl ko finansinis ieškovės reikalavimas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi buvo patikslintas - 725 945,49 Eur suma (75 b. l.). Vykdant bendrovės „Magima“ bankroto procedūras, įsiskolinimas pagal kredito sutartį buvo padengtas viso 116 003,10 Eur suma, likusi skola sudaro 725 945,49 Eur.
  1. Kaip minėta, laidavimo sutarties 2 p. įtvirtina, kad atsakovas atsako solidariai su „Magima“ už bendrovės „Magima“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą, suteikto kredito negrąžinimą, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių, baudų, nuostolių, banko taikomų sankcijų bendrovei „Magima“ ir visų kitų privalomų mokėti pagal kredito sutarties sąlygas sumų, įmokų nesumokėjimą savo lėšomis, esančiomis sąskaitose banke ir visose kredito įstaigose, bei visu kitu atsakovui priklausančiu turtu, turimu sutarties pasirašymo dieną ir įsigyjamu ateityje. Taigi laidavimo sutartyje tiesiogiai yra numatyta, kad atsakovas turi atsakyti tiek už skolą, tiek už priskaičiuotas palūkanas, delspinigius, baudas ir nuostolius (82 b. l.).
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, pažymi, kad laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas - į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 248/2014; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015). Taigi, bendrovei „Magima“ iki 2012 m. vasario 29 d. (Kredito sutarties papildomo susitarimo Nr. 4, 3.6. p. (90-91 b. l.) neatsiskaičius su ieškove ir 2012 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi jai iškėlus bankroto bylą, ieškovė pagrįstai nukreipė reikalavimą į laiduotoją – atsakovą A. M. tokia apimtimi, kokią turėjo į pagrindinį skolininką, nes laiduotojas ir kreditorius susitarė, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).
  1. Atsakovas prieštaravimuose nesutinka su reikalavimu iš jo priteisti delspinigius pagal kredito sutartį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad delspinigius, kaip netesybų formą, numato prievolinės teisės normos. Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 str. 1 d.). Kadangi laiduotojas atsako tokia pat apimtimi ir sąlygomis, kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. d.), remiantis kredito sutarties 3.5 p., 12 p., kuriuose ieškovė ir pagrindinis skolininkas bendrovė „Magima“ susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, atsižvelgiant į laidavimo sutarties 6.1 p., atsakovas šiuos delspinigius privalo sumokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.).
  1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad priteisti delspinigius buvo prašoma už laikotarpį iki 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties įsiteisėjimo, kuria buvo iškelta bendrovei „Magima“ bankroto byla, o tuo tarpu reikalavimas mokėti procesines palūkanas yra už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti pagrindinio skolininko „Magima“ nesumokėtus delspinigius yra pagrįstas.
  1. Atsakovas prieštaravimuose taip pat nurodo, kad laidavimo sutarties 6.6. p., kuris numato 8 proc. metines palūkanas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.78 straipsnis, 6.81 straipsnis). Šis atsakovo argumentas teismo vertinamas kritiškai.
  1. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį palūkanos turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolos dalimi, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos ir nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Pagal CK 6.210 straipsnį, šalys gali susitarti dėl kitokio nei įstatymas nustato procesinių palūkanų dydžio. Ieškovė ir atsakovas, sudarydami laidavimo sutartį, susitarė dėl atsakovo prievolės mokėti atitinkamo dydžio procesines palūkanas tuo atveju, jei ieškovė bus priversta savo teises ginti teisme. Akcentuotina, jog atsakovas nuo pat laidavimo sutarties 2008-04-04 sudarymo dienos klausimo dėl palūkanų dydžio nekėlė, neprašė ieškovės jo sumažinti ir nesikreipė į teismą dėl šios laidavimo sutarties 6.6. punkte nustatytos sąlygos pakeitimo. Taigi ši sutarties sąlyga atsakovui yra galiojanti ir vykdytina, o atsakovo argumentai, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 8 proc. metinių palūkanų dar kartą reikalauja kompensuoti patirtą nuostolį, atmestini kaip nepagrįsti.
  1. Kiti atsakovo prieštaravimuose nurodyti argumentai dėl ieškovės, kaip bankrutuojančios bendrovės, veikiančios per bankroto administratorių mokėto žyminio mokesčio pagrindo, mokėjimo nurodymuose nurodytų subjektų tinkamumo, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų - sąskaitų išrašytų byloje nedalyvaujančiai šaliai UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o ne ieškovei, pagrįstumo, ieškovės atstovo – advokato atstovavimo byloje ieškovę galimumo yra teisiškai nereikšmingi, nesusiję nei su ginčo dalyku, nei su nagrinėjamos bylos esme, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Galutiniu sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. preliminarų sprendimą paliekant nepakeistą, priteistino žyminio mokesčio suma iš atsakovo valstybės naudai didintina iki 3210 Eur, kadangi preliminariu sprendimu buvo priteista netiksli (per maža) žyminio mokesčio suma. Taip pat ieškovė BAB „Snoras“ patyrė 4215,18 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovės ieškinį preliminariu sprendimu tenkinus, iš atsakovo buvo priteista 1783,87 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovės naudai. Atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovė patyrė papildomas išlaidas teikiant atsiliepimą teismui į atsakovo prieštaravimus, rengiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ruošiantis bei atstovaujant ieškovę teismo posėdyje, viso ieškovė patyrė 4215,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl preliminariu sprendimu priteista iš atsakovo ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma didintina iki 4215,18 Eur (CPK 430 str. 1 d.).

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270, 430 straipsniais,

Nutarė

7Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

8Padidinti iki 3210 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų dešimt eurų 00 ct) valstybės naudai iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio sumą.

9Padidinti iki 4215,18 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiolikos eurų 18 ct) ieškovei BAB ‚Snoras“ iš atsakovo priteistinų teisinės pagalbos išlaidų sumą.

10Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai