Byla 2-6169-772/2013
Dėl svarbios priežasties, neatvykus išieškotojo AB DNB bankas atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

3dalyvaujant pareiškėjui V. K. ir jo atstovui adv. M. Romeikai, neatvykus suinteresuotam asmeniui antstolei V. Šimkienei, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties, neatvykus išieškotojo AB DNB bankas atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės V. Šimkienės veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB DNB bankas.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6pareiškėjas 2013-07-05 su skundu kreipėsi į antstolė prašydamas panaikinti pastarosios 2013-06-26 priimtą patvarkymą Nr. 2-56-357/2009 vykdomojoje byloje Nr. 0071-/11/00170.

7Antstolė 2013-07-12 patvarkymu nesutikdama su pareiškėjo skundu jį atmetė ir kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui.

8Pareiškėjas skunde antstolei nurodė šiuos motyvus.

9Šiaulių apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-56-357/2009 dėl skolos išieškojimo iš V. K. Išieškojimą vykdo antstolė Vaiva Šimkienė. 2012-01-12 antstolė išsiuntė išieškotojui AB DNB bankas raštą Nr. 0071/10/00170 dėl bendros nuosavybės dalies nustatymo, kuriuo nustatė bankui terminą iki 2012-02-12 kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Bankas šį terminą praleido ir į teismą nesikreipė. 2012-09-06 antstolė priėmė naują patvarkymą, kuriuo pratęsė bankui terminą kreiptis į teismą dėl bendros nuosavybės dalies nustatymo termino pratęsimo.

10Pareiškėjas 2013-06-27 gavo 2013-06-26 antstolės V. Šimkienės patvarkymą Nr. 2-56-357/2009 vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/00170 dėl skolos išieškojimo, kuriuo ji nukreipia skolos išieškojimą AB DNB bankui iš skolininko V. K. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70% nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą.

11Pareiškėjas teigė, kad tokie antstolės veiksmai yra neteisėti dėl šių motyvų.

12LR CPK 662 str. 2 d. yra nustatyta, kad išieškotojas gali nurodyti, iš kokio turto išieškoti įsiskolinimą ir šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Išieškojimo iš skolininko turto eiliškumas yra nustatytas LR CPK 662 ir 664 str. Šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-105-79/2013, kurioje yra vykdomas atidalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės, priklausančios L. K. ir V. K. Taigi, preziumuojama, kad bankas yra nurodęs antstoliui, iš kokio turto turi būti vykdomas išieškojimas. LR CPK LR CPK 662 str. 4d. yra nustatyta, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu antstoliui nėra žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba to raštu prašo skolininkas. V. K. nėra pateikęs jokio prašymo, taip pat nėra jokių duomenų, kad turimo nekilnojamojo turto gali neužtekti įsiskolinimui padengti, todėl visiškai akivaizdu, kad šitokie antstolės veiksmai yra neteisėti.

13LR CPK 668 str. yra nurodyta, iš kokio turto negali būti vykdomas išieškojimas. CPK 668 str. 1 d. teigiama: vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Šiuo metu Vyriausybės nustatytas vienos mėnesinės algos (MMA) dydis yra 1.000,00 Lt. V. K. darbo užmokestis yra minimalus - 1.000,00 Lt, atskaičius mokesčius šiuo metu V. K. yra išmokoma 760,00 Lt suma. Pareiškėjas teigė, kad visiškai akivaizdu, jog antstolės V. Šimkienės patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio prieštarauja imperatyviai LR CPK 668 normai ir todėl neabejotinai yra naikintinas.

14Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas antstolės ir teismo prašė:

151. Panaikinti antstolės V. Šimkienės 2013-06-26 patvarkymą Nr.2-56-357/2009 vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/00170, dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

16Pareiškėjas savo reikalavimą antstolei grindė pažyma apie darbo užmokestį.

17Antstolė nesutikdama su pareiškėjo skundu 2013-07-12 priėmė patvarkymą, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą ir nurodė šiuos motyvus.

18Pareiškėjas V. K. 2012-07-03 (gauta 2013-07-05) kreipėsi j antstolę Vaivą Šimkienę su skundu dėl antstolio veiksmų. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti 2013-06-26 patvarkymą Nr. 2- 56-357/2009 vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/00170 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

192012-02-02 buvo surašytas turto arešto aktas, kuriame buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas, kuris yra bendra sutuoktinių nuosavybė.

202001-01-12 dieną buvo surašytas ir išsiųstas raštas dėl bendros nuosavybės dalies nustatymo pareiškėjui, pareiškėjo sutuoktinei, išieškotojui AB DNB bankui. Rašte nurodyta iki 2012-02-01 dienos kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismą, dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Telefoninio pokalbio metu su išieškotoju AB DNB banku, buvo gautas prašymas dėl bendros nuosavybės dalies nustatymo termino pratęsimo, nes nebuvo spėta sutvarkyti procesinių dokumentų. Vadovaujantis tuo, 2012-09-06 buvo surašytas patvarkymas dėl bendros nuosavybės dalies nustatymo termino pratęsimo.

21Šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme vyksta skolininko V. K. ir L. K. turto atidalinimas. Teisminiai ginčai vyksta nuo 2012 metų, todėl manytina, jog skolininkas vilkina procesą ir bando išvengti prievolės bankui vykdymo.

22LR CPK 624 str. 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

23Patikrinus VSDFV duomenis, nustatyta, kad skolininkas dirba ir gauna darbo užmokestį iš „Administravimas“ UAB, todėl remiantis LR CPK 624 str. 2 d., 2013-06-26 dieną antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. K.. Skolininko V. K. teigimu, jo atlyginimas neviršija minimalios mėnesinės algos, todėl remiantis minėta LR CPK nuostata, antstolis neturi teisės vykdyti išskaitymų iš šių pajamų. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkas neteisingai interpretuoja LR CPK 668 str. 1d. Pagal LR CPK 668 str. 1 d. išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Sprendimų vykdymo instrukcijos V dalis detalizuoja šių reikmenų sąrašą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad antstolis negali iš skolininko paimti grynųjų pinigų, neviršijančių MMA, esančių pas skolininką ir reikalingų jo ar jo šeimos narių pragyvenimui, tačiau vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio antstoliui yra leidžiama neatsižvelgiant į skolininko darbo užmokesčio dydį. Tokią teisę antstoliui suteikia ir LR CPK 736 str.

24Dėl šių išvardintų priežasčių V. K. skunde dėl antstolio veiksmų dėstomi argumentai yra nepagrįsti, todėl skundas netenkintinas.

25Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, taip pat LR CPK 510 straipsniu, antstolė patvarkė:

261. Netenkinti pareiškėjo V. K. skundo;

272. Patvarkymo dėl atsisakymo patenkinti skundą kopijas išsiųsti pareiškėjui V. K. ir išieškotojui AB „DnB bankas“;

283. Patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti skundą perduoti Šiaulių apylinkės teismui.

29Antstolė kartu su procesiniais dokumentais teismui pateikė ir vykdomąją bylą.

30Išieškotojas per teismo nustatytą terminą pateikė į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus.

311. Bankas nesutinka su Pareiškėjo skundu, kaip neteisėtu bei nepagrįstu, todėl atmestinu.

322. Pareiškėjas teigia, kad 2013-06-26 patvarkymu Nr. 2-56-357/2009 antstolė V.Šimkienė neva neteisėtai nukreipė išieškojimą į 70 proc. dalį Pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų viršijančių LRV (toliau - Vyriausybė) nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - MMA). Pareiškėjo nesutikimo su ginčo patvarkymu argumentai: 1) vyksta atidalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės; 2) CK 668 str. nurodytas turtas į kurį negalima nukreipti išieškojimo.

333. Dėl atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Tai, jog Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl Pareiškėjo turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės nestabdo išieškojimo veiksmų, todėl šis Pareiškėjo argumentas atmestinas. Išieškotojas (AB DNB bankas) niekada nebuvo atsisakęs teisės gauti skolos išieškojimą iš Pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pageidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų - teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.). Vykdomieji raštai buvo išduoti 2011-01-06, t.y. po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2010-12-20 nutartimi c. b. Nr. 2A-539/2010 atmetė, tame tarpe, Pareiškėjo apeliacinį skundą dėl 2009-12-17 Šiaulių apygardos teismo sprendimo c. b. Nr. 2-56- 357/2009 panaikinimo.

344. Dėl CPK 668 str. taikymo. Iš Pareiškėjo skundo galima suprasti, jog darbo užmokestį Pareiškėjas laiko turtų į kurį negalima nukreipti išieškojimo Banko naudai. Sutikti su šiuo argumentu nėra jokio pagrindo, nes Pareiškėjas minėtą CPK straipsnį aiškina bei taiko atsietai nuo CPK 736 str. Tuo tarpu, CPK 736 straipsnio 1 dalis aiškiai reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, kuri numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos - dvidešimt procentų (LR CPK 736 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų (LR CPK 736 str. 2 d.). Taigi, antstolės 2013-06-26 patvarkymas Nr. 2-56-357/2009 neprieštarauja minėtoms CPK nuostatoms, todėl yra teisėtas, o Pareiškėjo nuoroda į CK 668 str. neteisinga, nes darbo užmokestis nėra buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenys.

355. Pažymėtina, kad Pareiškėjas „Administravimas“ UAB direktorius, o taip pat - bankroto administratorius. Iš viešai Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skelbiamos informacijos matyti, kad V. K. (kaip fizinis bankroto administratorius) vykdo 28 - ių įmonių bankroto procedūras. Labiau tikėtina, kad dėl pasaulinės ekonominės bei finansų krizės sukeltų neigiamų padarinių bankrutuojančių įmonių skaičius gali didėti, o tai gali sąlygoti didesnį Pareiškėjo pajamų dydį, todėl net jei šiuo metu Pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis neviršija Vyriausybės nustatyto MMA dydžio, tai netolimoje ateityje jis gali viršyti minėtą MMA dydį, todėl esant 2013-06-26 antstolės patvarkymui, nedelsiant būtų galima išskaičiuoti 70 proc. dalį viršijančią MMA. Tokiu būdu būtų užtikrinamas operatyvus įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas bei išieškotojo (AB DNB banko) interesų apsauga. Jokiame teisės akte nėra draudimo antstoliui priimti patvarkymą atsižvelgiant į galimą skolininko pajamų pokytį. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visu teisėtu priemonių, kad sprendimas būtu kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

366. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog „Administravimas“ UAB 2013-06-27 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas yra pasirašyta ne direktoriaus bei finansininko (būtent tokios grafos yra nurodytos pažymos pabaigoje), o „įgalioto asmens R. J.“, tačiau nėra pridėta jokio dokumento, kuris patvirtintu: 1) kas įgaliojo; 2) kada įgaliojo; 3) kokios yra įgaliojimų ribos ir pan. Tokiu būdu nėra galimybės patikrinti, ar įgaliojimus suteikė asmuo/valdymo organas (-ai) turintys „Administravimas“ UAB įstatuose numatytą teisę suteikti įgaliojimus. Jokių duomenų viešuosiuose registruose, apie tai, kad „Administravimas“ UAB vardu veiktų R. J., nėra. „Administravimas“ UAB yra juridinis asmuo, todėl santykiuose su kitais asmenimis bei teismuose įmonės vardu veikia vienasmenis valdymo organas (CK 2.81 str., 2.82 str.), todėl dokumentus, kuriuos įmonės vardu pasirašo ne įmonės direktorius, gali pasirašyti tik įgaliotas asmuo (CK 2.138 str., 2.140 str.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju jokių įgaliojimų pridėta nėra, todėl 2013 06 27 „Administravimas“ UAB pažyma neturi teisinės galios.

37Bankas sutinka su antstolės V.Šimkienės pastebėjimu, jog Pareiškėjas siekia užvilkinti bei sutrukdyti kuo greitesnį ir realų 2009-12-17 Šiaulių apygardos teismo sprendimo c.b. Nr. 2-56- 357/2009 įvykdymą, todėl vertina šį Pareiškėjo skundą kaip dar vieną bandymą užvilkinti įsiteisėjusi sprendimo realų įvykdymą.

38Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą išieškotojas teismo prašė - pareiškėjo V. K. 2013-07-03 skundo netenkinti.

39Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad remiasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir prašė teismo pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

40Pareiškėjo V. K. skundas tenkintinas.

41Teismas nutartyje dėl pareiškėjo skundo pasisako plačiau, kadangi dar 2012-12-31 irgi buvo priėmęs nutartį dėl ginčo tarp tų pačių šalių. Be to pareiškėjas procesiniame dokumente kelia ir kitus jam aktualius klausimus, į kuriuos teismo nuomone tikslinga pareiškėjui atsakyti, siekiant išvengti papildomo bylinėjimosi ateityje. Taip pat ginčo šalys inicijavo ir dar vieną bylą tame pačiame teisme dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis nuosavybė, dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo bei turtu naudojimosi tvarkos nustatymo (civ. byla Nr. 2-105-79/2013).

42Dėl pareiškėjo V. K. prašymo pripažinti neteisėtu antstolės V. Šimkienės 2013-06-26 patvarkymą ir jį panaikinti bei vykdymo metu nustatytų teisinių faktų.

43LR CPK 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų atsisakymo atlikti procesinius veiksmus padavimo tvarką. Skundo objektas gali būti tik antstolio, antstolio padėjėjo ar antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai. Antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai skundžiami kaip savarankiško subjekto (antstolio atstovo) atlikti veiksmai. Skundas gali būti paduodamas tik dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti.

44LR CPK tiesiogiai nenurodo, kokie antstolio veiksmai laikomi procesiniais. Antstolio procesinius veiksmus ar neveikimą galima skųsti LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu skundžiamus veiksmus jis atliko vykdydamas savo funkcijas: vykdydamas įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodamas faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodamas ir įteikdamas dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikdamas kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

45Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas. Nėra reikalavimo, kad skundžiamas procesinis veiksmas būtų įformintas antstolio patvarkymu ar pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad skundo dalyku gali būti ir antstolio raštas.

46LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Atsisakymas atlikti procesinius veiksmus turėtų būti suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t.y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Tačiau jeigu per įstatymo nustatytą arba (jeigu įstatymas procesinio veiksmo atlikimo termino nenustato) per protingą terminą antstolis neatlieka atitinkamo procesinio veiksmo, jo neveikimas gali būti traktuojamas kaip atsisakymas atlikti procesinį veiksmą ir gali būti skundžiamas LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.

47Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys LR CPK 603 str. pagrindu.

48Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesinius ypatumus nustato LR CPK 443 straipsnis. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t.y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (LR CPK 179 str. 2 d.), nes pagal LR CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.

49Pareiškėjas ginčo atveju iš pradžių kreipėsi į antstolę, o pastaroji nesutikdama su gautu skundu į teismą dėl to, kad iš skolininko (pareiškėjo) kaip vieno iš laiduotojų yra vykdomas skolos išieškojimas pagal Šiaulių apygardos teisme 2009-12-17 priimtą sprendimą (civ. byla Nr. 2-56-357/2009). Šio sprendimo pagrindu išieškotojui dabar AB DNB bankas buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris perduotas vykdymui antstolei V. Šimkienei. Išieškotojas pateikdamas antstolei vykdomąjį raštą ir 2011-01-18 prašymą dėl skolos išieškojimo iš dviejų solidarių skolininkų, nurodė, kad pirmiausia, skolos išieškojimas turi būti vykdomas iš skolininkui V. K. priklausančio nekilnojamojo turto, o tik po to iš kitam solidariam skolininkui M. K. priklausančio nekilnojamojo turto (v/b, 1 b.l.). Šio prašymo ir vykdomojo rašto pagrindu antstolė pagal 2011-02-02 turto arešto aktą areštavo skolininkui (pareiškėjui) V. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, bendrai 340 000 Lt sumai, kuomet turto arešto mastas 226 615,51 Lt (v.b, Nr. 71-170/2011, 23-25 b.l.). Atlikus skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio turto ekspertizę, nustatyta, kad antstolės areštuoto nekilnojamojo turto vertė 2011-07-26 dienos duomenimis yra 676 000 Lt (v/b, 43-44 b.l.). Taip pat antstolė 2012-06-20 patvarkymu areštavo ir skolininkui priklausančias pinigines lėšas esančias bankų sąskaitose (v/b 95-97 b.l.). Be to antstolė 2013-06-26 patvarkymu kreipėsi į skolininko darbdavį dėl skolos išieškojimo iš skolininkui išmokėto darbo užmokesčio (v/b, 133 b.l.). Skolininkas nesutikdamas su minėtu antstolės patvarkymu 2013-07-05 su skundu kreipėsi į antstolę nurodydamas, kad šis procesinis veiksmas yra neteisėtas, atsižvelgiant į CPK 668 str. 1d. nuostatas. Skolininkas skunde antstolei nurodė ir aukščiau paminėtus motyvus. Tačiau antstolė 2013-07-12 priėmė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko pateiktą skundą, kurį kartu su vykdomąja perdavė teismui. Visuma aukščiau nurodytų teisinių faktų ir aplinkybių įpareigoja teismą dėl jų žemiau pasisakyti atskirai.

50Dėl išieškojimo iš skolininko pajamų ir turto tvarkos.

51Atskirai pažymėtina, kad vykdant piniginio pobūdžio teismo sprendimus, išieškoma iš skolininko turto. Teismo sprendimu priteista pinigų suma iš skolininko turi būti išieškota realizuojant turtą ir gauta suma, atskaičius vykdymo ir kitas išlaidas, bei pervesta išieškotojui. Priverstinis tokio sprendimo vykdymas paprastai prasideda nuo turto paieškos, toliau eina tokio turto areštas ir priverstinis turto realizavimas. Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.

52Antstolės V. Šimkienės kontoroje pagal Šiaulių apygardos teisme 2009-12-17 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-56-357/2009 ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 71-170/2011 dėl 226 615,51 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo AB DNB bankas naudai. Kaip jau aukščiau teismas yra nurodęs buvo areštuotas ne tik skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, bet ir piniginės lėšos, nors išieškotojas raštu prašė antstolę pirmiausia, išieškojimą vykdyti tik iš skolininkui V. K. priklausančio nekilnojamojo turto. Vėliau antstolė vykdymo proceso metu atlikus papildomus su skolos išieškojimu veiksmus, siekdama išsiaiškinti skolininko turtinę padėtį ir jo darbo santykius, nustatyti, kad pareiškėjas (skolininkas) V. K. dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Todėl antstolė vienašališkai nusprendė vykdyti išieškojimą ir iš skolininkui V. K. priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų (vb, 133 b.l.). Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų kuo remiantis antstolė pradėjo išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų ir darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų. Todėl laikytina, kad antstolė remiantis aukščiau paminėtu pažeidė CPK 662 str. 2 dalies nuostatą. Atskirai pastebėtina, kad pirma, antstolė privalėjo gauti iš išieškotojo prašymą dėl išieškojimo tvarkos pakeitimo, o savo iniciatyva ją pakeisti. Antra, tik tuomet jeigu išieškotojas per antstolės nurodytą terminą nepateikia savo nuomonės dėl tolimesnių vykdymo veiksmų, pasirinkimo teisė priklauso antstolei. Trečia, antstolė atsikirsdama į skolininko reikalavimą, negali remtis telefoniniais pokalbiais su išieškotojo atstovu, o turi pateikti tiesioginius įrodymus, susijusius su tolesne vykdymo eiga dėl skolos išieškojimo.

53Atskirai pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko turto, teisė pasirinkti turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, pirmiausia, priklauso tik išieškotojui. Jis turi teisę, laikydamasis LR CPK 654 ir 665 straipsniuose nustatyto eiliškumo, pasirinkti skolininko turtą, kuris turi būti areštuotas ir realizuotas įsiskolinimui padengti. Toks pasirinkimas yra išieškotojo teisė, bet ne pareiga. Ir tik jeigu išieškotojas nenurodo, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia, tai tuomet turtą parenka antstolis.

54Išieškotojas turi aktyviai dalyvauti nustatant turtą, į kurį išieškojimas turi būti nukreiptas pirmiausiai, kadangi tai gali sukelti svarbias pasekmes jam pačiam. Pavyzdžiui, jeigu išieškotojo pasirinktas turtas nebus nupirktas varžytynėse, jis turi būti siūlomas išieškotojui (LR CPK 721 straipsnis). Be to jeigu po antrųjų varžytynių išieškotojas atsisakys paimti nerealizuotą skolininko turtą, tas turtas grąžinamas skolininkui ir išieškojimas į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiaus kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui (LR CPK 723 straipsnis).

55Parenkant skolininko turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, turi būti laikomasi LR CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto. Tokiu atveju taikomos LR CPK LIII skyriaus nuostatos.

56Išieškojimo eiliškumas nustatytas taip, kad pirmiausiai išieškojimas būtų nukreipiamas į skolininkui mažiau būtiną turtą. LR CPK 664 str. nustato išieškojimo iš skolininko - fizinio asmens - turto eiliškumą. Nors CPK 624 str. 2 dalies nuostata numato, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, tačiau ir tokiu atveju pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui, o ne antstoliui. Tačiau ir tuomet toks procesinis veiksmas antstolio turi būti teisiškai motyvuotas, o ne vien paremtas formaliu įstatymo taikymu ar aiškinimu, kaip ginčo atveju teigė antstolė.

57Kaip jau minėta antstolis išieškojimo eiliškumą gali pakeisti skolininko rašytiniu prašymu, jeigu toks pakeitimas atitinka vykdymo tikslus arba jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus (LR CPK 662 straipsnio 4 dalis).

58Pagal vykdomosios bylos duomenis nustatyta, kad antstolis kol kas negalėjo vienasmeniškai pradėti skolos išieškojimo ne tik iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų (CPK 664 str. 2d.), bet ir nukreipti išieškojimą į kitą skolininkui V. K. priklausantį turtą (pajamas), nesant išieškotojo prašymo.

59Todėl atsiranda teisinis pagrindas panaikinti antstolės 2013-06-26 patvarkymą vykdomojoje byloje.

60Dėl apribojimų taikomų nukreipiant išieškojimą į fizinio asmens turtą.

61Ginant skolininko - fizinio asmens - teises, LR CPK nustato tam tikrus apribojimus išieškant iš fizinių asmenų turto. Jeigu išieškomos nedidelės pinigų sumos, tai išieškojimas vykdomas iš skolininko pajamų, o ne iš turto. Tokiu atveju pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu jis pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

62Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. Paprastai tokiu būdu išieškomos periodinės išmokos bylose dėl išlaikymo išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę.

63Siekiant skolininko ir išieškotojo interesų balanso, nustatyti apribojimai norint nukreipti išieškojimą į paskutinį skolininko būstą, kuriame jis ar jo šeimos nariai gyvena. Jeigu skolininkas ar jo šeimos nariai tokiame būste negyvena, į jį išieškojimas nukreipiamas bendra tvarka. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 7 000 litų.

64Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus. Tačiau išieškojimo iš skolininko būsto apribojimai netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto būsto.

65Pastebėtina, kad valstybė nėra suinteresuota, kad iš skolininko vykdymo procese būtų paimtas visas turtas, kadangi tokiu atveju pati valstybė turės socialiai šelpti skolininką ir jo šeimą. LR CPK 668 str. nustatyti imunitetai nuo išieškojimo tam tikram fizinių asmenų bei valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų turtui. Skolininkui paliekamas turtas leidžia pačiam skolininkui ir jo šeimai išsaugoti pragyvenimui reikalingus būtiniausius daiktus. Paliekant skolininkui darbo įrankius, siekiama išsaugoti jo ekonominį gyvybiškumą, kad šis galėtų užsidirbti pinigų pragyvenimui ir skoloms grąžinti.

66Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, jis negali būti nukreipiamas į būtinus drabužius, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis. Taip pat išieškojimas negali būti nukreipiamas į visus vaikų reikmenis, vieną radijo imtuvą, vienam šildymo sezonui reikalingą kurą, skolininko šeimos pragyvenimui reikalingus maisto produktus, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), asmeninius nebrangius darbo įrankius, reikalingus skolininko profesiniam darbui, išskyrus atvejus, kai šiais įrankiais skolininkas naudojosi neteisėtam verslui.

67Vykdant išieškojimą iš asmenų, su kuriais kartu gyvena nepilnamečiai vaikai, išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į vienintelį televizorių ir šaldytuvą.

68Todėl pažymėtina, kad vykdant skolos išieškojimą iš skolininko V. K., antstolė privalės laikytis aukščiau nurodytų įstatymo nuostatų.

69Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko darbo užmokestį ar kitokias jo pajamas tvarkos.

70Kaip jau minėta pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu šis pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas, išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat gali būti išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas.

71Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam išmokančiam asmeniui pateikdamas vykdomąjį dokumentą. Kartu su vykdomuoju dokumentu antstolis pateikia patvarkymą, nurodydamas kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas, išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybę už antstolio reikalavimo nevykdymą bei kitus sprendimo vykdymui būtinus nurodymus. Siunčiant vykdyti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, išieškojimo įsiskolinimas apskaičiuojamas nurodant įsiskolinimo sumą. Išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo ypatumus tais atvejais, kai jų suma nenustatyta, kai skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo, nustato LR CPK 733 str. 5 d.

72Antstolė V. Šimkienė išsiaiškinus, kad skolininkas V. K. dirba ( - ) UAB, kol kas neturėjo teisinio pagrindo be išieškotojo prašymo priimti ir išsiųsti skolininko darbdaviui 2013-06-26 patvarkymo. Atskirai pastebėtina, kad tokiais atvejais kartu su patvarkymu skolininko darbdaviui yra išsiunčiamas ir išieškotojo pateiktas vykdomasis raštas. Darbdavys tik pagal antstolio priimtą patvarkymą ir pateiktą vykdomąjį raštą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko V. K., privalo daryti išskaitas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio (v/b Nr. 71-170/2011).

73Dėl išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitokių jo pajamų dydžio ir tvarkos.

74Išskaitų iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies dydį nustato LR CPK 736 straipsnis. Išskaitų dydis diferencijuojamas priklausomai nuo vykdomojo dokumento pobūdžio, išmokų dydžio. LR CPK ir LR DK skirtingai reglamentuoja galimų išskaitų dydį. Vadovaujantis LR CPK 1 straipsnio 1 dalimi, vis dėlto taikytinos LR DK normos, pagal kurio 225 straipsnio 2 dalį, darant išskaitas iš darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Išskaitų dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas).

75Įstatymas nustato ir ribojimus išieškojimams iš kai kurių rūšių pajamų. Iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų, bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę (LR CPK 738 str.). Pagal LR CPK 739 str. negalima išieškoti iš skolininkui priklausančių įvairaus pobūdžio kompensacinių išmokų ir pašalpų. Aukščiau paminėtų nuostatų privalės laikytis ne tik antstolė V. Šimkienė, bet ir skolininko darbdavys. Pastebėtina, kad duomenų, jog antstolės 2013-06-26 priimto patvarkymo turinys neatitiktų minėtų įstatymo nuostatų byloje nenustatyta.

76Dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų ir turto, esant sunkiai skolininko turtinei padėčiai.

77Kaip jau minėta iš teismui pateiktos vykdomosios bylos darytina išvada, kad antstolė V. Šimkienė atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, susijusias su skolos išieškojimu pagal jai pateiktą vykdomąjį dokumentą, atliko neteisėtus veiksmus skolininko atžvilgiu, o vienas iš jų tai be teisinio pagrindo 2013-06-26 priimtas patvarkymas. Šią teismo išvadą patvirtina nagrinėjamoje ir vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to tenka pastebėti, kad teismas iš dalies sutinka ir su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad šiandien jo turtinė padėtis nėra lengva, kadangi jo gaunamos pajamos yra nedidelės, o tuo pačiu jis patiria išlaidų ir dėl nekilnojamojo turto iš kurio yra vykdomas išieškojimas priežiūros bei išlaikymo. Tokia pirminė išvada seka atsižvelgiant į vykdomojoje byloje esančius duomenis ir į bylos dalyvių paaiškinimus. Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad pagal CPK 178 straipsnio nuostata, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tuo pačiu kaip jau minėta teismas konstatuoja, kad pareiškėjas kol kas nepateikė daugiau įrodymų, o vykdomojoje byloje jų irgi nėra, jog būtina atsižvelgti į dabartinę jo finansinę padėtį, antstoliui atliekant išskaitas iš jam priklausančių piniginių lėšų, kadangi manytina, jog dar nėra visų duomenų apie visą skolininkui priklausantį kitą turtą ar turtines teises. Atskirai pažymėtina, kad nors antstolės pateikto 2013-06-26 patvarkymo skolininko darbdavys dar nepradėjo vykdyti ir išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio dar nėra išieškotos, todėl šiam vykdymo procese antstolės atliktam veiksmui esant neteisėtam, jokie tolimesni procesiniai veiksmai jo pagrindu yra negalimi.

78Dėl taikos sutarties vykdymo procese sudarymo.

79Išieškotojas ir skolininkas vykdymo procese (kaip ir kitose civilinio proceso stadijose) turi teisę sudaryti taikos sutartį. Skolininko ir išieškotojo sudaryta rašytinė taikos sutartis pateikiama išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis sustabdo vykdomosios bylos vykdymą ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Teismas tokią taikos sutartį patvirtina nutartimi, o vykdomąją bylą nutraukia. Teismo nutartis, kuria patvirtinama taikos sutartis, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos, išieškotojo rašytiniu pareiškimu teismas priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo. Reikia atkreipti bylos dalyvių dėmesį, jog teismas gali atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms arba viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.).

80Pareiškėjui (skolininkui) visada išlieka teisė pateikti antstoliui prašymą priimti tarp išieškotojo (ginčo atveju suinteresuoto asmens AB NORD bankas) ir skolininko sudarytą taikos sutartį. Todėl pastebėtina, kad dėl taikos sutarties sudarymo pareiškėjas turi kreiptis į išieškotoją AB NORD bankas.

81Dėl kitų pareiškėjo skundo motyvų, susijusių su prasidėjusiu išieškojimu iš jam priklausančios nekilnojamojo daikto dalies.

82Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad išieškotojo veiksmai vykdomojoje byloje irgi nėra visiškai tinkamai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į kitoje civilinėje byloje 2013-09-10 priimtą nutartį (civ. byla Nr. 2-105-79/2013). Iš priimtos nutarties turinio seka, kad išieškotojas pateikęs antstolei prašymą iš pradžių nukreipti išieškojimą iš konkretaus skolininkui priklausančio nekilnojamojo daikto, po to elgėsi atmestinai, dėl ko teismas jo prašymą turėjo palikti nenagrinėtu 9civ. byla Nr. 2-105-79/2013). Pirmiausia, kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs ir kitoje civilinėje byloje buvo priimta nutartį dėl pareiškėjo ankstesnio skundo, kurią po to apeliacinės instancijos teismas panaikino (civ. byla Nr. 2-6695-772/2012). Tačiau per laikotarpį nuo minėtos nutarties priėmimo iki šios bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, jokių esminių pasikeitimų teisinę prasme vykdomojoje byloje neįvyko, kas tuo pačiu irgi turi įtakos teismui, tenkinant pareiškėjo 2013-07-03 pareiškimą. Nors atsiliepime į pareiškėjo skundą išieškotojas teigė, kad pats antstolis gali priimti patvarkymą atsižvelgiant į galimą skolininko pajamų pokytį, tačiau toks jo motyvas remiantis aukščiau paminėtu atmestinas.

83Antra, kaip jau teismas yra aukščiau nurodęs, išieškojimas iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio gali būti vykdomas tik antstolei gavus išieškotojo nurodymą. Pažymėtina, kad vykdomojo proceso nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jų privalu laikytis visiems vykdymo proceso dalyviams, neišskiriant ir antstolės. Todėl išieškotojui nevykdant įstatymo ar antstolės reikalavimų, gali susidaryti situacija, jog jo pateiktą vykdomąjį raštą antstolis gali ir grąžinti pastarajam (CPK 667 str. 1d.). Nors kaip jau anksčiau yra paminėta, įstatymas nedraudžia antstoliui atlikti išieškojimą ir iš kito skolininkui priklausančio turto, tačiau tai galima tik esant atitinkamiems teisiniams faktams (CPK 662 str. 4d.). Kadangi tokių duomenų nei antstolis, nei išieškotojas teismui nepateikė, todėl kaip jau minėta egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti antstolės priimtus patvarkymus.

84Trečia, pareiškėjas duodamas paaiškinimus teigė, kad ir BAB Kanapa bankroto byloje kreditorių priimami sprendimai turi įtakos jo santykiams su išieškotoju. Su tokiu jo argumentu teismas nesutinka, kadangi skolininkas sudarydamas laidavimo sutartį su išieškotoju (kreditoriumi) nenumatė, jog jo atsakomybė bus subsidiari. Taip pat laidavimo sutarties šalys nesusitarė, kad laidavimas gali baigtis anksčiau už pagrindinę prievolę arba dėl laiduotojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės, kreditoriui atsisakius savo pirmenybės teisės (CK 6.86 str.) (civ. byla Nr. 2-56-357/2009).

85Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, leidžia teismui daryti išvadą, kad nurodytoje situacijoje yra teisinis pagrindas antstolės veiksmus pareiškėjo atžvilgiu laikyti neteisėtais.

86Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

87Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų (tai yra pašto išlaidų) atlyginimo, priteisimo ir išieškojimo į valstybės biudžetą klausimą iš dalyvaujančių asmenų, atsižvelgia į tai, jog jos nepriteistinos, kadangi jų dydis neviršija 10 litų (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).

88Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei V. Šimkienei vykdomąją bylą.

89Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290-291 str., 513 str.,

Nutarė

901. Pareiškėjo V. K. (a/k ( - ) skundą tenkinti.

912. Panaikinti antstolės Vaivos Šimkienės (buv. Dvaro g. 43, Šiauliai) 2013-06-26 Patvarkymą dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 71/11/170.

923. Panaikinti antstolės Vaivos Šimkienės (buv. Dvaro g. 43, Šiauliai) 2013-07-12 patvarkymą Dėl atsisakymo tenkinti skundą vykdomojoje byloje Nr. 71/11/170.

934. Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei V. Šimkienei vykdomąją bylą Nr. 71/11/170.

94Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Erikai Andrulienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui V. K. ir jo atstovui adv. M. Romeikai, neatvykus... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. pareiškėjas 2013-07-05 su skundu kreipėsi į antstolė prašydamas... 7. Antstolė 2013-07-12 patvarkymu nesutikdama su pareiškėjo skundu jį atmetė... 8. Pareiškėjas skunde antstolei nurodė šiuos motyvus.... 9. Šiaulių apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-56-357/2009 dėl... 10. Pareiškėjas 2013-06-27 gavo 2013-06-26 antstolės V. Šimkienės patvarkymą... 11. Pareiškėjas teigė, kad tokie antstolės veiksmai yra neteisėti dėl šių... 12. LR CPK 662 str. 2 d. yra nustatyta, kad išieškotojas gali nurodyti, iš kokio... 13. LR CPK 668 str. yra nurodyta, iš kokio turto negali būti vykdomas... 14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas antstolės ir teismo... 15. 1. Panaikinti antstolės V. Šimkienės 2013-06-26 patvarkymą Nr.2-56-357/2009... 16. Pareiškėjas savo reikalavimą antstolei grindė pažyma apie darbo... 17. Antstolė nesutikdama su pareiškėjo skundu 2013-07-12 priėmė patvarkymą,... 18. Pareiškėjas V. K. 2012-07-03 (gauta 2013-07-05) kreipėsi j antstolę Vaivą... 19. 2012-02-02 buvo surašytas turto arešto aktas, kuriame buvo areštuotas... 20. 2001-01-12 dieną buvo surašytas ir išsiųstas raštas dėl bendros... 21. Šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme vyksta skolininko V. K. ir L. K. turto... 22. LR CPK 624 str. 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios... 23. Patikrinus VSDFV duomenis, nustatyta, kad skolininkas dirba ir gauna darbo... 24. Dėl šių išvardintų priežasčių V. K. skunde dėl antstolio veiksmų... 25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, taip pat LR CPK 510 straipsniu,... 26. 1. Netenkinti pareiškėjo V. K. skundo;... 27. 2. Patvarkymo dėl atsisakymo patenkinti skundą kopijas išsiųsti... 28. 3. Patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti skundą perduoti Šiaulių apylinkės... 29. Antstolė kartu su procesiniais dokumentais teismui pateikė ir vykdomąją... 30. Išieškotojas per teismo nustatytą terminą pateikė į bylą atsiliepimą... 31. 1. Bankas nesutinka su Pareiškėjo skundu, kaip neteisėtu bei nepagrįstu,... 32. 2. Pareiškėjas teigia, kad 2013-06-26 patvarkymu Nr. 2-56-357/2009 antstolė... 33. 3. Dėl atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Tai, jog Šiaulių... 34. 4. Dėl CPK 668 str. taikymo. Iš Pareiškėjo skundo galima suprasti, jog... 35. 5. Pažymėtina, kad Pareiškėjas „Administravimas“ UAB direktorius, o... 36. 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog „Administravimas“ UAB 2013-06-27... 37. Bankas sutinka su antstolės V.Šimkienės pastebėjimu, jog Pareiškėjas... 38. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą išieškotojas teismo prašė -... 39. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad remiasi... 40. Pareiškėjo V. K. skundas tenkintinas.... 41. Teismas nutartyje dėl pareiškėjo skundo pasisako plačiau, kadangi dar... 42. Dėl pareiškėjo V. K. prašymo pripažinti neteisėtu antstolės V.... 43. LR CPK 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų... 44. LR CPK tiesiogiai nenurodo, kokie antstolio veiksmai laikomi procesiniais.... 45. Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas.... 46. LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atsisakymas... 47. Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys... 48. Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesinius ypatumus... 49. Pareiškėjas ginčo atveju iš pradžių kreipėsi į antstolę, o pastaroji... 50. Dėl išieškojimo iš skolininko pajamų ir turto tvarkos.... 51. Atskirai pažymėtina, kad vykdant piniginio pobūdžio teismo sprendimus,... 52. Antstolės V. Šimkienės kontoroje pagal Šiaulių apygardos teisme 2009-12-17... 53. Atskirai pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko turto, teisė... 54. Išieškotojas turi aktyviai dalyvauti nustatant turtą, į kurį... 55. Parenkant skolininko turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, turi būti... 56. Išieškojimo eiliškumas nustatytas taip, kad pirmiausiai išieškojimas... 57. Kaip jau minėta antstolis išieškojimo eiliškumą gali pakeisti skolininko... 58. Pagal vykdomosios bylos duomenis nustatyta, kad antstolis kol kas negalėjo... 59. Todėl atsiranda teisinis pagrindas panaikinti antstolės 2013-06-26... 60. Dėl apribojimų taikomų nukreipiant išieškojimą į fizinio asmens turtą.... 61. Ginant skolininko - fizinio asmens - teises, LR CPK nustato tam tikrus... 62. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų... 63. Siekiant skolininko ir išieškotojo interesų balanso, nustatyti apribojimai... 64. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar... 65. Pastebėtina, kad valstybė nėra suinteresuota, kad iš skolininko vykdymo... 66. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, jis negali būti nukreipiamas į... 67. Vykdant išieškojimą iš asmenų, su kuriais kartu gyvena nepilnamečiai... 68. Todėl pažymėtina, kad vykdant skolos išieškojimą iš skolininko V. K.,... 69. Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko darbo užmokestį ar kitokias jo... 70. Kaip jau minėta pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko... 71. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis... 72. Antstolė V. Šimkienė išsiaiškinus, kad skolininkas V. K. dirba ( - ) UAB,... 73. Dėl išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitokių jo pajamų... 74. Išskaitų iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam... 75. Įstatymas nustato ir ribojimus išieškojimams iš kai kurių rūšių... 76. Dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų ir... 77. Kaip jau minėta iš teismui pateiktos vykdomosios bylos darytina išvada, kad... 78. Dėl taikos sutarties vykdymo procese sudarymo.... 79. Išieškotojas ir skolininkas vykdymo procese (kaip ir kitose civilinio proceso... 80. Pareiškėjui (skolininkui) visada išlieka teisė pateikti antstoliui... 81. Dėl kitų pareiškėjo skundo motyvų, susijusių su prasidėjusiu... 82. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad... 83. Antra, kaip jau teismas yra aukščiau nurodęs, išieškojimas iš skolininkui... 84. Trečia, pareiškėjas duodamas paaiškinimus teigė, kad ir BAB Kanapa... 85. Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių ir įvertinus jas patvirtinančius... 86. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. ... 87. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų (tai yra pašto išlaidų)... 88. Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei V. Šimkienei vykdomąją... 89. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290-291 str., 513 str.,... 90. 1. Pareiškėjo V. K. (a/k ( - ) skundą tenkinti.... 91. 2. Panaikinti antstolės Vaivos Šimkienės (buv. Dvaro g. 43, Šiauliai)... 92. 3. Panaikinti antstolės Vaivos Šimkienės (buv. Dvaro g. 43, Šiauliai)... 93. 4. Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei V. Šimkienei... 94. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per...