Byla 2A-2110-658/2016
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys J. N. J., P. K., S. B., V. A., L. M., S. M., A. K., K. Č., I. B

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-238-918/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys J. N. J., P. K., S. B., V. A., L. M., S. M., A. K., K. Č., I. B..

3Teismas,

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ginčas kilęs dėl bendraturčio pareigos apmokėti dalį turto remonto išlaidų. Ieškovė UAB „Kauno butų ūkis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. S. 1 375,37 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad yra daugiabučio gyvenamojo namo adresu ( - ), Kaune administratorė, o atsakovė – vieno iš butų jos administruojamame daugiabučiame name savininkė. Prašoma priteisti skola susidarė atsakovei nesumokėjus kaupiamųjų lėšų remontui už 2013-07-01 – 2015-07-31 laikotarpį. Kaupiamosios lėšos paskaičiuotos vadovaujantis 2007 m. SĮ Panemunės būtų ūkio direktoriaus pavaduotojo tarnybinio pranešimu stogo keitimo darbams pagal sudarytą lokalinę sąmatą proporcingai turimam nuosavybės teise buto plotui. Atsakovė L. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. spalio mėnesį iš ieškovės gavo sąskaitą 4 616,41 Lt (šiuo metu 1 375,37 Eur) sumai už atliktus daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbus. Nors atsakovė neginčija, kad stogui buvo reikalingas remontas, tačiau nesutinka su paskaičiuotu įsiskolinimu, nes nebuvo informuota apie tai, kas remontą atliko, kokios lėšos ir už ką buvo sumokėtos. Be to ji 2008 metais pati suremontavo dalį daugiabučio gyvenamojo namo stogo virš savo buto ir tuo pagrindu buvo atleista nuo kaupiamojo mokesčio mokėjimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad administratorius, 2007 m. lapkričio mėnesį nustatydamas kaupiamąsias įmokas po 0,30 Lt/m2, vykdė įstatymu pavestas pareigas užtikrinti jo administruojamo gyvenamojo namo atitikimą privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams. Kaupiamosios lėšos namo stogo remontui yra susijusios su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl atsakovė neturi teisės atsisakyti apmokėti tokias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė, 2014 m. spalio mėnesį suremontavusi namo 260 kv. m. ploto stogo dalį ir už remonto darbus sumokėjusi 33 319 Lt (šiuo metu – 9 649,85 Eur), pagrįstai nurodytą sumą padalino butų savininkams proporcingai jų turimai nuosavybės daliai ir pagrįstai atitinkamą sumą prašo priteisti iš ieškovės. Teismas įvertino atsakovės argumentus dėl jos dalies stogo remonto išlaidų (1 911 Eur), kurią ieškovė siekė įskaityti kaip atsakovės kaupiamųjų lėšų sumą ir nustatė, kad atsakovės pateikti dokumentai apie įsigytas statybines medžiagas ir atliktus darbus neįrodo, jog medžiagos buvo panaudotos būtent pastato stogo dalies remontui, be to, pateikta darbų lokalinė sąmata yra tik orientacinė. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2014 m. liepos 2 d. įvykusiame daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkime, kurio metu pritarta stogo remontui (atsakovė susirinkime dalyvavo, tačiau atsisakė pasirašyti), buvo svarstytas klausimas ir dėl atsakovės įnašo dydžio, atsižvelgiant į tai, kad ji dalį stogo suremontavo savo lėšomis, tačiau nepateikus remonto išlaidas pagrindžiančių įrodymų, atsakovės mokėtina dalis nebuvo perskaičiuota. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes sprendė, kad įskaitymas šiuo atveju negalimas, nes ieškovė atsakovės atžvilgiu neturi jokios piniginės prievolės, ir atsakovė galėtų turėti reikalavimo teisę į gyvenamojo namo bendraturčius, tačiau jiems reikalavimų nereiškia.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Atsakovė L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas nesiaiškino, kodėl atsakovei buvo nustatytas būtent 18,01 Lt (atitinka 5,22 Eur) kaupiamojo mokesčio dydis, ir kodėl ji privalo šį mokestį mokėti būtent nuo 2013 m. liepos 1 d.; teismas nepareikalavo iš ieškovės pateikti rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad stogo remontas buvo būtinas ir dėl jo patirtas išlaidas ieškovė privalo apmokėti. Byloje nėra duomenų, ar apskritai toks sprendimas buvo priimtas butų savininkams balsuojant, ar stogo darbus atlikusi pati ieškovė elgėsi teisėtai, taip pat kokio dydžio namo stogo plotas buvo suremontuotas, kaip buvo padalinti mokesčiai bendraturčiams, kaip ir kokia dalis mokesčių už namo stogo remontą priskaičiuota atsakovei. Be to, iš byloje pačios ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė ieškovei skolinga 1 306,71 Eur sumą, o ne 1 375,37 Eur (2014 m. rugsėjo ir spalio mėnesio žiniaraščiai), tačiau teismas ir to neįvertino, o pasitikėjo ieškovės paskaičiavimais; teismas nevertino, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė pateikti savo patirtas išlaidas dėl stogo remonto darbų pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė 2014 m. liepos 2 d. susirinkime nedalyvavo ir apie susirinkimo priimtą sprendimą dėl atsakovei suteiktos galimybės perskaičiuoti kaupiamųjų lėšų dalį remontui nežinojo. Ieškovės pateikti žiniaraščiai patvirtina, kad dalies atsakovės panaudotų lėšų stogo remontui buvo pripažintos pagrįstomis ir užskaitytos kaip kaupiamosios lėšos bendro objekto išlaikymui. Atsakovė nereiškė reikalavimo bendraturčiams dėl likusių lėšų padengimo, kadangi tikėjosi, jog ir likusi suma bus užskaityta kaip kaupiamosios lėšos. Teismui pateikti duomenys apie patirtas išlaidas stogo remontui sudarė pagrindą įskaityti bent dalį patirtų išlaidų, tokiu būdu sumažinant ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą, tačiau teismas juos visus atmetė. Ieškovė UAB „Kauno butų ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: atsakovė be pagrindo teigia, kad neaišku, kodėl atsakovė privalėjo mokėti kas mėnesį būtent 18,01 Lt (atitinka 5,22 Eur) dydžio kaupiamąjį mokestį, nes ši pareiga kyla iš 2007 m. lapkričio 30 d. SĮ Panemunės butų ūkio direktoriaus pavaduotojo B. M. tarnybinio pranešimo, kuriuo nutarta nuo 2007 m. lapkričio 1 d. vykdyti lėšų kaupimą gyvenamojo namo adresu ( - ), Kaunas, remonto ir atstatymo darbams. Nustatyta kaupiamųjų lėšų suma 0,30 Lt/m2 (0,09 Eur/m2) iš visų namų patalpų savininkų; iš byloje pateikto 2014 m. liepos 2 d. protokolo Nr. 61 matyti, kad gyventojai buvo informuoti apie sukauptas lėšas stogo remontui, kad buvo pateikta stogo remonto sąmata, pagal kurią nuspręsta, kad stogo remonto darbai bus pradėti gyventojams įnešus 13 000 Lt (atitinka 3 765,06 Eur), t. y. po 1 600 Lt (463,39 Eur) kiekvienam buto savininkui, todėl atsakovės argumentai, kad gyventojai nebuvo tinkamai informuoti apie sukauptas lėšas ir darbų kainą yra nepagrįsti; nepaisant to, kad atsakovė savavališkai atliko stogo remonto darbus, negavusi nei namo administratoriaus, nei butų savininkų sutikimo, 2014 m. liepos 2 d. protokolu Nr. 61 buvo nuspręsta, jog atsakovei pateikus įrodymus apie atliktus stogo remonto darbus bus perskaičiuota jos dalis, tačiau atsakovė įrodymų nepateikė, dėl to jos dalis perskaičiuota nebuvo ir atsakovei, kaip namo bendrasavininkei, kyla pareiga išlaikyti bendrą turtą solidariai su kitais bendrasavininkais.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Nustatyta, jog ieškovė, būdama daugiabučio namo administratore, suremontavo daugiabučio namo stogą, ir paskirsčiusi patirtas išlaidas kiekvienam bendraturčiui pagal kiekvieno jų turimą nuosavybės plotą, atitinkamą dalį jų prašo priteisti iš atsakovės, kuri nesutinka išlaidas apmokėti gera valia. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad iš esmės teismo sprendimo neteisėtumas grindžiamas dviem aplinkybių grupėmis: 1) teismas nepatikrino, ar prašoma priteisti suma yra tinkamai paskaičiuota, ar yra surinkti įrodymai dėl darbų būtinumo, bendraturčių sutikimo tuos darbus atlikti ir pan.; 2) teismas netinkamai įvertino pateiktus duomenis apie pačios atsakovės atliktą dalies stogo remontą ir be pagrindo neįskaitė bent dalies patirtų išlaidų.

12Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisės spręsti dėl lėšų kaupimo daugiabučio namo stogo remonto darbams atlikti Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad administratorius neturi teisės priimti sprendimo dėl kaupiamo fondo namo stogo remontui sudarymo, įmokos nustatymo ir rinkti šias kaupiamąsias įmokas be butų savininkų sprendimo, nes nėra įrodymų, jog stogo remontas buvo būtinas. Atsakovė taip pat nurodo, kad byloje nebuvo duomenų dėl balsavimo, bendraturčių sutikimo, darbų būtinumo, kainų ir remonto atlikimo, taip pat duomenų apie tai, kaip buvo padalinti mokesčiai bendraturčiams, kaip ir kokia dalis mokesčių už namo stogo remontą priskaičiuota atsakovei. Taigi, apeliantė teigia, jog teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.82-4.85 straipsniai) ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 179, 185 straipsniai). Tačiau teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad gyvenamojo namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas – bendrosios konstrukcijos (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas suformulavo taisyklę, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Tačiau taikant bendrąją taisyklę, sutiktina ir su apeliante, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Bendrieji reikalavimai, keliami stogams, yra nustatyti statybos techniniame reglamente 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas” ir STR 2.05.02:2008 „Statinio konstrukcijos. Stogai“ (redakcija nuo 2011-01-09 – 2014-10-02 ) 8 - 20 punktuose. Siekiant taikyti bendrąją taisyklę, būtina įrodyti, kad remontas buvo būtinas turtui (bendrosios dalinės nuosavybės objektui) išsaugoti. Šiuo atveju ginčas kilo dėl išlaidų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo būtinas nei apeliantės sutikimas, nei butų ir kitų patalpų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, nustato jų įgyvendinimo tvarką (1 punktas) ir yra privalomas, inter alia, gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams) (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tokius kaip mechaninio atsparumo ir pastovumo; higienos ir sveikatos; saugaus naudojimo (11.1–11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo išvaizda (11.2–11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 papunktis). Privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Todėl, jeigu stogo būklė neatitinka STR 1.12.05:2002 reikalavimų, jo remonto darbai gali būti priskirti privalomiesiems reikalavimams ir todėl jo remontas būtų būtinas. Ši aplinkybė vertintina pagal tai, ar stogo būklė esmingai riboja statinio naudojimą, ar praleidžia drėgmę. Besikaupianti drėgmė gali gadinti turtą, pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, riboti statinio naudojimą ir sukelti nepatogumų, nes gali gadinti individualiai naudojamas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, statinio vidaus patalpų higieninės būklės ir kt. Stogo ar statinio būklė tokiu atveju nebūtinai turi būti įvertinta kaip kritinė ar avarinė (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-646-695/2015). Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo ( - ), Kaune stogui buvo reikalingas stogo remontas. Šias aplinkybes patvirtina vadovaujantis statybos techninių reglamentų STR 1.12.05.210 Privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų 13 punktu 2013 m. lapkričio 27 d. atlikta gyvenamojo namo kasmetinė apžiūra (akto Nr. 13-7-487), kurios metu nustatyta, kad stogo danga susidėvėjusi, šlampa gyventojų butai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos pažeistos korozijos, kaminai aptrupėję (1 t. b. l. 41). Be to pati atsakovė pripažino, kad namo stogui buvo būtinas remontas, todėl ji keletą kartų kreipusis dėl stogo remonto ir gavusi neigiamą atsakymą dėl lėšų stygiaus, dar 2008 metais virš savo buto atliko dalies stogo remontą savo lėšomis (triplikas 1 t. b. l. 89, apeliacinis skundas 2 t. b. l. 44). Byloje taip pat pateiktas SĮ Panemunės butų ūkio 2007 metų lapkričio mėnesio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant į statinių apžiūros aktų duomenis, patalpų savininkų pasisakymus siūloma nuo 2007 m. lapkričio mėnesio vykdyti lėšų kaupimą po 0,3 Lt/kv. m. stogo pastate ( - ), Kaune remontui (1 t. b. l. 68). 2014 m. liepos 2 d. ( - ) namo bendraturčių susirinkimo protokolas Nr. 61 patvirtina, kad namo stogo remonto darbus buvo ketinama pradėti gyventojams surinkus didesnę reikalingos sumos dalį ir pasirašius rangos sutartį su namo administratoriumi „Kauno komunalinis ir butų ūkis“, namo atstovu išrinktas A. K., pridėtas dalyvavusių butų savininkų sąrašas, kuriame pažymėta, kad L. S. susirinkime dalyvavo, bet dalyvavusių asmenų sąraše pasirašyti atsisakė (1 t. b. l. 74-75). Nors apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja šiame susirinkime priimtų nutarimų teisėtumą, per įstatymo nustatytą terminą jo nėra apskundusi (CK 2.82 straipsnio 4 dalį). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad buto savininkas, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme, buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016). Ginčo byloje nustatyta, kad tik atsakovė turi kaupiamųjų įmokų už stogo remonto išlaidas įsiskolinimą (ieškovės atstovės paaiškinimai 2016 m. kovo 9 d. teismo posėdžio metu 1 t. b. l. 124-125, 32:00), kas taip pat patvirtina buvus daugumos savininkų sprendimą atlikti avarinės būklės stogo remonto darbus, kurių ėmėsi administratorius, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji atliko darbus savo iniciatyva, bei nėra įrodymų nei kokia stogo dalis remontuota, nei kokios dėl to patirtos išlaidos. Bylos duomenimis nustatyta, kad stogo remonto darbams atlikti pasirinktas statytojas - UAB „Kauno komunalinis ir būtų ūkis“, kuris pagal 2014 m. rugsėjo 1 d. lokalinę sąmatą (1 t. b. l. 76-77) su 2014 m. liepos 2 d. susirinkime išrinktu namo atstovu 2014 m. rugsėjo 16 d. pasirašė Rangos sutartį Nr. 14/52 darbams, kurių vertė 33 319,72 Lt (atitinka 9 650,06 Eur) atlikti (1 t. b. l. 78-79). 2014 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų priėmimo aktai Nr. 2, Nr. 400 patvirtina, kad buvo atlikta ir priimta darbų už 33 320,28 Lt (atitinka 9 650,22 Eur) (1 t. b. l. 80-82). Iš šių dokumentų matyti, kad ieškovas atliko stogo 260 kv. m. remonto darbus ir patyrė 33 320,28 Lt (atitinka 9 650,22 Eur) išlaidų, kurias padalino būtų savininkams proporcingai jų turimai nuosavybės daliai. Tai, kad priimti darbai būtų neatlikti ar būtų atlikti už nepagrįstus įkainius, byloje įrodymų nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbų įkainiai buvo nustatyti Vyriausybės nutarimu (1 t. b. l. 124-125, 2016 m. kovo 9 d. teismo posėdis, ieškovės atstovės paaiškinimai 27:37), todėl apeliantės nurodomi argumentai apie tai, kad neaišku kokie darbai buvo atlikti ir ar jie buvo atlikti nepagrįstais įkainiais, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateiktais duomenimis apie susidariusį įsiskolinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei ginčijant įsiskolinimo sumą, įsiskolinimo dydžio ir jo sandaros neanalizavo. Kaip nustatyta ginčo byloje, ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 1 375,37 Eur skolą, kuri susidarė dėl kaupiamųjų lėšų remontui nemokėjimo (Mokesčio apskaičiavimas 1 t. b. l. 8, apyvartos žiniaraščiai 1 t. b. l. 70-73). Pažymėtina, kad atsakovei, kaip ir visiems namo bendraturčiams nuo 2007 m. lapkričio mėnesio buvo skaičiuojamos kaupiamosios įmokos pagal SĮ Panemunės butų ūkio 2007 metų lapkričio mėnesio tarnybinį pranešimą (atsižvelgiant į statinių apžiūros aktų duomenis, patalpų savininkų pasisakymus siūlyta nuo 2007 m. lapkričio mėnesio vykdyti lėšų kaupimą po 0,3 Lt/kv. m. stogo pastate ( - ), Kaune remontui (1 t. 68 b. l.). Taigi atsižvelgiant į atsakovės nuosavybės teise valdomą dalį (60,02 kv. m.), jai buvo skaičiuojama 18,01 Lt (atitinka 5,22 Eur) įmoka (0,3 Lt x 60,02 kv. m.). Nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos valiutai buvo skaičiuojama 5,22 Eur įmoka (18,01 x 3,4528 Eur/Lt santykis, visuotinai žinoma aplinkybė CPK 182 straipsnio 1 punktas). Nuo 2015 m. balandžio 15 d. priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 390, kuriuo buvo patvirtintas butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas, nuo 2015 m. balandžio mėnesio skaičiuojamos įmokos atsakovei sudarė 8,22 Eur (nutarimas 1 t. b. l. 61-67). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad bendraturčių bendrai valdoma nuosavybė ( - ) yra 430,65 kv. m. ploto (1 t. b. l. 9, 118-144). Kaip nustatyta 19 nutarties punkte, atliktų darbų vertė - 9 650,22 Eur, o iki tol sukaupta kaupiamųjų įnašų už 5 695,52 Lt (atitinka 1 649,54 Eur) (1 t. b. l. 74). Taigi vienam kvadratiniam metrui turimos nuosavybės tenkanti atliktų darbų dalis sudaro 18,58 Eur (9 650,22 Eur - 1 649,54 Eur) / 430,65 kv. m.), atitinkamai ieškovės dalis už stogo atliktą remontą sudaro 1 115,17 Eur (60,02 kv. m. butas x 18,58 Eur/kv. m.). Iš ieškovės pateiktų sąskaitų ir žiniaraščių nustatyta, kad atsakovei tenkančią stogo dangos remonto išlaidų dalį ieškovė įvertinusi 4 306,20 Lt (atitinka 1 247,16 Eur), tačiau jokių detalesnių paskaičiavimų byloje nėra pateikta, jų ieškovės atstovė nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad ieškovė nepagrįstai iš atsakovės reikalauja 131,99 Eur (1247,16 – 1115,17) išlaidų stogo remontui, todėl konstatuotina, kad šioje dalyje ieškinį teismas tenkino nesant tam pagrindo. Pažymėtina, kad daugiabutį gyvenamąjį namą iki 2011 m. lapkričio 25 d. administravo Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, kuri atsakovei pateikus prašymą buvo nutarusi neskaičiuoti kaupiamųjų lėšų stogo remontui nuo 2008 m. lapkričio 1 d. (1 t. b. l. 92, 172). Iš pateiktų žiniaraščių matyti, kad lėšos kaupimui buvo perskaičiuotos nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2013 m. liepos 1 d., t. y. 60 mėnesių, iš viso atsakovei tokiu būdu buvo kompensuota 1 080,6 Lt (atitinka 312,63 Eur) suma. Šios aplinkybės leidžia laikyti tikėtinu, o tai atitinka tiek ieškovės atstovės, tiek atsakovės paaiškinimus byloje, kad atsakovė nepateikė visas jos patirtas stogo dalies virš jos buto remonto išlaidas, todėl tik dalis jų tokiu būdu ir buvo kompensuota (CPK 185 straipsnis). Todėl remiantis teismų praktikoje taikoma tikėtinumo taisykle (faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei byloje pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012, 2015 m. vasario 25 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015, kt.), spręstina, kad 2013 m. liepos mėnesį atnaujinus įmokų skaičiavimą, o atsakovei priskaičiuotų įmokų nemokant (žiniaraštis 1 t. b. l. 72-73), susidarė įsiskolinimas tiek už ieškovės jau atliktą viso stogo remontą, tiek už privalomai renkamas kaupiamąsias įmokas vadovaujantis 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 390 (nutarimas 1 t. b. l. 61-67). Taigi, 18 mėnesių nemokėdama 18,01 Lt (atitinka 5,22 Eur) kaupiamųjų įmokų, 5 mėnesius nemokėdama 5,22 Eur kaupiamųjų įmokų ir vieną mėnesį nemokėdama 8,22 Eur kaupiamųjų įmokų bei išlaidų atliktam stogo remontui (21 nutarties punkte pateiktais skaičiavimais - 1 115,17 Eur), atsakovė ieškovei yra skolinga 1 243,38 Eur (18 x 18,01 Lt)/3,4528 (Eur/Lt santykis) + (5 x 5,22 Eur) + 1 115,17 Eur + 8,22 Eur), o ne 1 375,37 Eur, kaip kad konstatavo pirmosios instancijos teismas.

13Dėl atsakovės patirtų išlaidų remontuojant stogo dalį atlyginimo Nagrinėjamoje byloje atsakovė taip pat įrodinėjo, kad dalį namo stogo yra suremontavusi savo lėšomis, todėl jos patirtos išlaidos turi būti įskaitytos į prašomą priteisti sumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei 17 nutarties punkte aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad stogo remontas buvo būtinas. Todėl nesant bendro sutarimo dėl viso stogo remonto, atsakovė turėjo teisę imtis stogo remonto darbų ir be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektui (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat pažymėtina, kad su bendrojo naudojimo objektu susijusios išlaidos apmokamos bendraturčių, taikant proporcingumo principą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovės patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos proporcingai visų namo ( - ) bendraturčių turimam butų plotui (žr. pvz. 2012 m. lapkričio 22 d. Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje 2A-1594-264-2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Nutarties 22 punkte nustatyta, kad ieškovė kompensavo dalį atsakovės patirtų išlaidų neskaičiuodama kaupiamojo mokesčio už 60 mėnesių. Atsakovė byloje buvo pareiškusi priešieškinį, tačiau jis, pateiktas pažeidžiant proceso teisės normas, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo priimtas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės argumentų, susijusių su jos teise į stogo remonto išlaidų atlyginimą, plačiau nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas šioje byloje neriboja atsakovės galimybių reikšti atitinkamus reikalavimus ieškovei ar kitiems patalpų savininkams savarankiškoje byloje, jei atsakovė mano tam esant teisinį pagrindą ir turinti tam pakankamai įrodymų. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, taip pat iš 2014 m. liepos 1 d. susirinkimo protokolo galima daryti išvadą, kad ieškovė ir dabar nėra priešiškai nusiteikusi, parengiamojo teismo posėdžio metu ji sutikusi derėtis taikiai, atsakovei pateikus tinkamus įrodymus, spręsti ir dėl kitų išlaidų kompensavimo (2016 m. kovo 9 d. teismo posėdžio protokolo, 2016 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašai).

14Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys turėjo būti patenkintas iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies sumažinant priteistą sumą nuo 1 375,37 Eur iki 1 243,38 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus teismo sprendimą apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 42 Eur žyminio mokesčio išlaidų paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį (1 t. b. l. 5, 23), 1,71 Eur už duomenų iš registrų gavimo. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų (1 t. b. l. 121), 121 Eur už sąmatos sudarymą (1 t. b. l. 118-119), apeliacinės instancijos teisme - 61 Eur žyminio mokesčio išlaidų (2 t. b. l. 49). Valstybė pirmosios instancijos teisme patyrė 11,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies (9,60 proc.) ir atsižvelgiant į galutinį procesinį rezultatą byloje – ieškinį patenkinti iš dalies (90,40 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistinos 90,40 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme – 37,97 Eur žyminio mokesčio ir 1,55 Eur išlaidų, susijusių su duomenų iš registrų gavimu, iš viso – 39,52 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atitinkamai iš ieškovės atsakovei priteistina 9,60 proc. patirtų išlaidų pirmosios instancijos teisme – 48 Eur atstovavimo išlaidų ir 9,60 proc. patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme – 5,86 Eur žyminio mokesčio. Iš atsakovės taip pat priteistina 90,40 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei – 10,72 Eur, likusioji dalis išlaidų iš ieškovės nepriteistina, kaip sudaranti mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovė taip pat prašo priteisti ir išlaidas, susijusias su darbų sąmatos sudarymu. Teismas pažymi, kad šios išlaidos priskirtinos kitoms būtinoms išlaidoms CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009). Šiuo atveju byloje pateikta darbų sąmata buvo siekiama įrodyti atsakovės atliktų darbų savo lėšomis vertę. Tačiau, kaip nustatyta, jos priešieškinis nurodytu klausimu buvo nepriimtas ir nenagrinėtas, o atsakovei išaiškinta, kad dėl atliktų darbų patirtų išlaidų ji turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka ir reikalauti šias išlaidas padengti iš kitų namo bendraturčių proporcingai jų turimos nuosavybės daliai. Todėl spręstina, kad išlaidos už sąmatos sudarymą šioje byloje negali būti pripažintos pagrįstomis, būtinomis bei susijusiomis su ginčo dalyku, todėl teismas iš ieškovės atsakovei jų nepriteisia.

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

16apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

17Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

18„ieškinį patenkinti iš dalies.

19Priteisti iš atsakovės L. S. (a. k. ( - ) gyv. ( - ) ieškovės UAB „Kauno butų ūkis“ (į. k. 132532496, buveinė Chemijos g. 18, Kaunas, a. s. Nr. ( - ), AB „Swedbank“, b. k. 73000) naudai 1 243,38 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt tris eurus 38 centus) skolą už 2013-07-01 – 2015-07-31 laikotarpį ir 39,52 Eur (trisdešimt devynis eurus 52 centus) bylinėjimosi išlaidų.

20Priteisti iš atsakovės L. S. (a. k. ( - ) gyv. ( - ), į valstybės biudžetą 10,72 Eur (dešimt eurų 72 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant „bylinėjimosi išlaidos“.

21Priteisti iš ieškovės UAB „Kauno butų ūkis“ (į. k. 132532496, buveinė Chemijos g. 18, Kaunas, a. s. Nr. ( - ), AB „Swedbank“, b. k. 73000) atsakovei L. S. (a. k. ( - ) gyv. ( - ) 5,86 Eur (penkis eurus 86 centus) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.“

22Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai