Byla 3K-3-305/2012
Dėl stogo remonto išlaidų atlyginimo; tretieji asmenys: L. K., A. G. (A. G.), A. A., V. M. ir UAB „Panemunės butų ūkis“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. O. (V. O.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovams G. V., J. E. M., I. S. (S.) dėl stogo remonto išlaidų atlyginimo; tretieji asmenys: L. K., A. G. (A. G.), A. A., V. M. ir UAB „Panemunės butų ūkis“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilęs teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taikymo ir aiškinimo klausimas.

5Ieškovas nurodė, kad daugiabučame name yra aštuoni butai; jis pakeitė dalį stogo dangos, todėl prašė priteisti remonto išlaidas iš atsakovų pirmojo, trečiojo ir šeštojo butų savininkų: G. V. – 5446,31 Lt, I. S. – 5931,32 Lt ir J. E. M. – 5931,92 Lt, nepaisant to, kad jie nedavė sutikimo dėl remonto išlaidų. Ieškovo teigimu, stogo danga 2006–2007 m. visiškai susidėvėjo ir praleido lietaus vandenį; 2008 m. pavasarį, tirpstant sniegui, įlūžo viena stogo dangą laikiusi sija. Daugiabutį gyvenamąjį namą administruojanti įmonė Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“ išaiškino, kad galės suremontuoti stogą, kai bus sukaupta lėšų šiam tikslui. Ieškovas pažymėjo, kad nereikalauja atlyginti išlaidas iš antrojo ir ketvirtojo butų savininkų, nes jie 2006 m. pakeitė virš savo butų esančią stogo dangą, t. y. 1/4 dalį viso daugiabučio namo stogo dangos; žodinį sutikimą remontui davė penktojo ir septintojo butų savininkai.

6I. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nenustatė, kad ieškovas būtų veikęs bendraturčių ar namo administratoriaus vardu, nes, 2008 m. kovo 26 d. pradėjęs remontą, jis 2008 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą administruojančiai SĮ „Panemunės butų ūkis“ suteikti pagalbą stogui remontuoti, tačiau ši įmonė, 2008 m. balandžio 21 d. apžiūrėjusi stogą, 2008 m. balandžio 28 d. rašte nurodė, jog nenumatyta lėšų šiam tikslui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovo ir P. P. 2008 m. kovo 26 d. sudaryta sutartimi šis įsipareigojo atlikti stogo restauravimo darbus ir tą pačią dieną jis, ieškovas ir šio žmona surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, jog bus atliekami restauravimo darbai, nes dėl įlūžusios stogo konstrukciją laikančios sijos išsikreipė stogo danga. Ieškovas ir P. P. tą pačią dieną patvirtino medžiagų, darbo jėgos, kuro kalkuliaciją. Teismas padarė išvadą, kad pagal byloje esančius įrodymus negalima spręsti nei dėl teisinio pagrindo namo stogo rekonstrukcijai pradėti, nei dėl daugiabučio namo butų savininkų aptartų kaštų, taip pat 2008 m. kovo 26 d. sutarties pagrindu atliktų darbų sąmatos ir to, ar su ja supažindinti butų savininkai. Teismui nenustačius, kad atsakovai būtų informuoti apie numatomą namo bendrojo naudojimo objekto remontą, padaryta išvada, jog butų savininkai (naudotojai) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, kad ieškovas tokiu atveju veikė savo rizika, neatsirado pareigos namo butų savininkams atlyginti remonto išlaidas; kadangi ieškovas namo stogo rekonstrukcijos metu keitė vieną stogo dangą laikiusių sijų, tai pagal Statybos įstatymo 19, 20 straipsnius, taip pat aplinkos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintą STR „Statinio rekonstrukcija“, „Kapitalinis remontas“ privalėjo turėti statybos leidimą, tačiau jo neturėjo.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą. Kolegija apžvelgė teismų praktikos nuostatas bylose dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe, taip pat atskleidė šiuos santykius reglamentuojančias CK normas (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys, 4.83 straipsnio 3, 4 dalys, 4.84, 4.85 straipsniai); apibendrindama pažymėjo, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir praktikos nuostatas atsisakoma apmokėti byloje aptariamas išlaidas dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo; 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų; pastaruoju atveju būtina sąlyga, kad išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Kolegija pažymėjo pirmosios instancijos teismo byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovas savo iniciatyva nusprendė remontuoti namo stogą, nederino būsimų darbų su atsakovais ir kad stogo dangą pakeitė tik virš savo buto. Pareiškęs ieškinį trijų butų savininkams, ieškovas teigė, kad kiti susiremontavo patys. Kaip ieškinio reikalavimo teisinį pagrindą ieškovas nurodė CK 4.83 straipsnio 2 dalį ir aplinkos ministro 2007 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintą STR 1.12.05:2002, reikalavimą grindė rašytiniais įrodymais: 2007 m. gegužės 29 d. statinio apžiūros aktu Nr. 784, 2008 m. gruodžio 17 d. Techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 60-18-840; 2009 m. rugsėjo 25 d. Gyvenamojo namo stogo remonto reikalingumo nustatymo ir remonto darbų kokybės įvertinimo aktu Nr. 09-09/09, 2008 m. balandžio 8 d. ieškovo prašymu, Kauno SĮ „Panemunės butų ūkio“ 2008 m. balandžio 28 d. raštu, liudytojo R. P. paaiškinimais. Įvertinusi šiuos įrodymus, kolegija pažymėjo, kad dokumentai surašyti po darbų atlikimo; UAB „Skena“ akte konstatuota vidutinė gyvenamojo namo pastato naudojimo trukmė (250 m.); šiuo atveju ginčo pastato medinių stogo konstrukcijų naudojimo trukmė – 69 m. 2008 m. kovo 23 d. defektinio akto duomenimis, stogo restauravimo darbai numatomi tik virš butų Nr. 6, 8. Kolegija sprendė, kad pagal byloje nėra rašytinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota namo stogo iki rekonstrukcijos būklė, todėl negali būti patvirtintas rekonstruoti ar remontuoti gyvenamojo namo stogą būtinumo faktas, neįrodyta galimos žalos ar grėsmės bendrojo naudojimo objektui (CK 4.83 straipsnio 2 dalis). Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“ 2008 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 766 konstatavo, kad stogas yra pakeistas virš vieno buto patalpų, kartu nurodė, jog dėl stogo pakeitimo mokesčio ieškovas iš anksto turėjo susitarti su bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiais. Ieškovo iniciatyva UAB „Skena“ surašyto akto Nr. 09-09/09 duomenimis, kolegijos vertinimu, taip pat akcentuojamas būtinumas bendraturčiams prieš vykdant dalies stogo dangos keitimą spręsti ir dėl stogo laikančiųjų konstrukcijų keitimo. Po atliktų stogo rekonstrukcijos darbų surašytus dokumentus kolegija vertino kaip ieškovo pasirinktą netinkamą problemos sprendimo būdą. Kartu tai leido konstatuoti, kad ieškovas nesitarė su bendraturčiais, taip pažeidė jų teisę išsakyti savo nuomonę, tartis ir vertinti su stogo remontu susijusias aplinkybes ir tai neatitinka CK 4.75 straipsnio nuostatų. Savarankiškai, nederindamas ir ignoruodamas kitų interesus bendraturtis veikia tik savo rizika ir sąskaita. Kolegijos vertinimu, ieškovas pažeidė ne tik bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustatantį CK straipsnį, bet ir namo kitų butų savininkų, bendrojo naudojimo patalpų bendraturčių teises. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad ieškinio materialieji reikalavimai, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, negalėjo būti tenkinami. Kolegija kartu pažymėjo, kad, vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 4.83 straipsnio nuostatas, vien išvada, jog ieškovas neteisėtai pradėjo namo stogo rekonstrukciją, nesudarytų pagrindo ieškinį atmesti. Vis dėlto šiuo atveju konstatavus, kad ieškovas neįrodė CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat nustačius, jog jis veikė savo rizika, neinformavo bendraturčių apie rengiamą rekonstrukciją, negavo pritarimo rekonstrukcijos lėšoms, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas teisinius santykius, susiklosčiusius esant būtinumui imtis priemonių tam, kad būtų pašalinta bendrojo naudojimo objektui kylanti grėsmė ir išvengta žalos, pažeidė CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalis, 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nurodytose teisės normose nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad bendraturtis turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų pašalinta kylanti bendrojo naudojimo objektui grėsmė ir išvengta žalos bei reikalauti iš bendraturčių proporcingai atlyginti patirtas išlaidas. Kasatoriaus teisė atlikti remonto darbus įtvirtinta pirmiau nurodytose CK normose; apeliacinės instancijos teismo nuoroda nutartyje į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-7-515/2009, išaiškintos taisyklės, kad butų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį, kasatoriaus vertinimu, reiškia, jog tam, kad būtų nustatyta aplinkybė dėl privalomųjų remonto darbų atlikimo būtinumo, taip pat kad numatomi remonto ir statybos darbai atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, nustatytus Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, nereikalaujama, jog bendrojo naudojimo objektai būtų visiškai susidėvėję ir apskritai nebenaudotini; bendraturčiui, siekiančiam užtikrinti gyventojams normalias gyvenimo sąlygas, saugumą ir bendrojo naudojimo objektų tinkamą funkcionavimą, įstatymo suteikta teisė be kitų bendraturčių pritarimo atlikti būtinus remonto darbus, kai gyvenamojo namo konstrukcijos ir inžinerinių sistemų savybės neatitinka esminių statinio reikalavimų: mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo ir kt. Nagrinėjamu atveju stogo remonto darbai atlikti, atsižvelgus į tai, kad stogas kaip bendrojo naudojimo objektas neatitiko nurodytų reikalavimų. Byloje nėra šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, t. y. kad stogo remontas nebuvo būtinas, kad jo būklė buvo gera. Kasatorius laiko, kad jis pateikė pakankamus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objekto būklę patvirtinančius įrodymus, suponavusius bendraturčiams imtis neatidėliotinų ir skubių stogo remonto darbų (Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas, kurio duomenimis patvirtinamas gyvenamojo namo statybos 1940 m. faktas; 2008 m. kovo 26 d. defektinis aktas; UAB „Skena“ atliktos gyvenamojo namo stogo remonto reikalingumo nustatymo ir atliktų darbų kokybės įvertinimo ekspertizės duomenys, kt.).

122. Dėl CK 4.82, 4.83 straipsnių netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad reikalavimas atlyginti išlaidas netenkintinas dėl atlikto dalies stogo remonto, kasatoriaus vertinimu, yra pirmiau nurodytų CK straipsnių netinkamo taikymo atvejis. Iš CK normų neišplaukia, kad bendraturtis turi teisę ir pareigą rūpintis tik visu bendrojo naudojimo objektu ir neturi teisės prižiūrėti (remontuoti) dalies šio objekto, jeigu to reikalauja susiklosčiusi situacija. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis; dalys bendrosios nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška. Jau pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-7-515/2009, išaiškinta, kad pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti; prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte tiesiogiai nustatyta, kad bendraturtis turi teisę imtis būtinų priemonių, jog būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas ignoravo kasatoriaus pateiktus įrodymus, kad buvo būtina atlikti stogo, kuris yra vienas esminių bendrojo naudojimo objektų, remontą; bet kokie didesni pažeidimai galėjo nulemti, kad stogo būklei ir visam gyvenamajam namui kartu su jame gyvenančiais asmenimis iškyla didelė grėsmė netekti turto. Dėl to bendraturčio teisė remontuoti stogą turi būti apsaugota maksimaliai.

133. Dėl CPK įrodymų įvertinimą nustatančių taisyklių pažeidimo ir teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir jų įvertinimu. Kadangi teismas neatliko visų byloje esančių įrodymų analizės ir neįvertino kiekvieno jų ir įrodymų visumos, tai yra prielaida teigti, jog priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą; neatsižvelgė į teismų praktikos šiais klausimais nuostatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/1999; kt.). Kasatorius pažymi, kad reikalavimas atlyginti stogo remonto išlaidas, jam tinkamai įgyvendinus CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, turėjo būti tenkinamas, nes buvo pateikta pakankamai įrodymų dėl stogo skubaus remonto. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai argumentavo, kad byloje nepateikta dokumento, kuriame užfiksuota stogo būklė iki remonto pradžios. Jau buvo minėta, kad šiai aplinkybei patvirtinti kasatorius pateikė UAB „Skena“ atliktos ekspertizės aktą, tačiau, teismui akivaizdžiai suklydus dėl jame nustatyto gyvenamojo namo naudojimo trukmės (ne 250 m., bet iš tikrųjų 50 m.), iš esmės neteisingai išspręsta dėl to, ar stogo remontas buvo būtinas. Be to, kasatoriaus vertinimu, kolegija neištyrė ir neįvertino kitų, jau pirmiau išvardytų, įrodymų, taip pat Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“, administruojančios ginčo namą, sudarytos komisijos 2007 m. gegužės 29 d. surašyto Statinio apžiūros akto, kuriame be išlygų įrašyta, jog stogo dangai reikalingas remontas; Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus Statinių naudojimo priežiūros išvados 2008 m. gruodžio 17 d. akte Nr. 60-18-480, kad stogą reikia remontuoti. Apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta, nesilaikant vienodos teismų praktikos nuostatų, kad įrodymų vertinimas turi išplaukti iš visapusiško bylos aplinkybių ir įrodymų išnagrinėjimo.

14Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė J. E. M. prašo netenkinti kasacinio skundo, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Buto ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe nustatytos CK 4.82, 4.83 straipsniuose. Kasatorius atliko bendrojo naudojimo objekto remonto darbus, nesuderinęs su bendraturčiais ir negavęs jų sutikimo. Dėl to jis turėjo įrodyti, kad išlaidos daiktui išsaugoti, neleisti jam pablogėti buvo būtinos ir protingos. Bylos duomenimis paneigiama, kad stogo keitimo darbai buvo būtini dėl galimos žalos ar grėsmės bendrojo naudojimo objektui; teismai pagrįstai šiai aplinkybei patvirtinti nesirėmė UAB „Skena“ atlikto stogo būklės tyrimo akto duomenimis, pirmiausia dėl to, jog jis atliktas po pusantrų metų nuo darbų pabaigos; be to, šio akto duomenimis patvirtinama, kad, prieš pakeičiant dalį stogo dangos, bendraturčiams reikėjo išspręsti dėl laikančiųjų konstrukcijų keitimo. Nesitariant šiais klausimais su bendraturčiais, buvo pažeistos jų teisės. Kad kasatoriaus netinkamai atlikti darbai, patvirtinta 2008 m. gruodžio 17 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 60-18-480 duomenimis; 2008 m. kovo 26 d. kasatoriaus, jo žmonos ir P. P. surašytas defektinis aktas, kad medinės stogo konstrukcijos sija įlūžusi, stogas deformuotas, danga nesandari, nepasirašytas nė vieno bendraturčio, jame nurodyti darbai dėl įlūžusios sijos keitimo net nebuvo atliekami. Tai reiškia, kad stogo dangą virš savo buto kasatorius keitė, palikęs įlūžusią medinės stogo konstrukcijos siją, ir tai darė, nesuderinęs su bendraturčiais (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorius neįrodė CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos aplinkybės, todėl veikė savo rizika. Kasatorius nepagrįstai remiasi teisės taikymo išaiškinimais byloje, kurios faktinės aplinkybės netapačios nagrinėjamai bylai. Šioje byloje namo bendraturčių ginčas susijęs su tuo, ar bendraturtis turi teisę į nuostolių, kurių turėjo dėl stogo dalies keitimo be bendraturčių sutikimo atlyginimą, ar jo turėtos išlaidos buvo būtinos ir protingos (CK 4.76 straipsnis). Kasatorius nepagrįstai teigia, kad atsakovai neįrodė, jog stogo remontas nebuvo būtinas, kad išlaidos stogo remontui buvo padidintos ar darbai pažeidė jų teises. Pateikti kvitai, sąskaitos–faktūros nepatvirtina kasatoriaus turėtų išlaidų. Dalis kvitų patvirtina, kad medžiagos buvo vežamos į kitą objektą; dalyje dokumentų nėra duomenų apie tai, kam jie priklauso.

15Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė G. V. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų negalima daryti išvados apie žalą ar grėsmę bendrojo naudojimo objektui (CK 4.83 straipsnio 2 dalis); viena vertus, butų savininkų pareiga apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti išplaukia iš CK 4.82 straipsnio 3 dalies; kita vertus, buto savininkas turi teisę imtis priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti išlaidų, proporcingų daliai bendrojoje nuosavybėje atlyginimo. Ginčo name gyvena aštuoni bendraturčiai, todėl jeigu kasatorius šalino grėsmę bendrojo naudojimo objektui, privalėjo pareikšti reikalavimus visiems namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Kasatorius nepateikė nei teismui, nei bendraturčiams dokumentų, patvirtinančių stogo remonto darbus, taip pat išlaidas patvirtinančių kvitų. Jis suremontavo stogo dangą virš savo, bet ne atsakovės buto. Be to, jis pareikalavo iš atsakovės sumokėti už stogo dangos keitimą 1065,97 Lt, teismo prašė priteisti 5446,31 Lt. Atsakovė nesutinka atlyginti išlaidas, kurios nebuvo būtinos, kasatorius nesitarė su atsakove dėl stogo keitimo, ieškovo pateikti mokėjimo kvitai ir PVM sąskaitos–faktūros nepatvirtina kasatoriaus išlaidų dydžio.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas

19CK 4.72 straipsnio 1 dalyje bendrosios nuosavybės teisė apibrėžiama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

20Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė turi specifinių bruožų, tačiau dėl to negali būti nukrypstama nuo bendrosios nuosavybės teisės reglamentavimo principų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios bendraturčių tarpusavio santykiams dėl jiems nuosavybės teise priklausančio objekto taikomos bendrosios taisyklės išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams. Tokių savininkų daugiabučiuose namuose paprastai yra daug, griežtas CK 4.75 straipsnyje nustatytos taisyklės taikymas pasunkintų bendro sutarimo priėmimą, todėl įstatyme įtvirtintos įvairios daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Nordlita“ v. UAB „Šiaulių šalna“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2011).

21Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

22Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Taigi šioje normoje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga saistoma objektyvių aplinkybių. Vadinasi, įstatymo nustatyta pareiga neišnyksta, nepaisant to, ar butų ir kitų patalpų savininkai gera valia susitarė, kaip ir kokiu principu dalysis išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ar nesusitarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Plėtodamas praktiką bylose dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų kasacinis teismas akcentuoja principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

23Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar daugiabučio namo butų savininkai atsakovai, remdamiesi sutikimo dėl išlaidų nedavimo faktu, gali būti atleisti nuo pareigos prisidėti prie bendro turto – stogo – remonto išlaidų pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį. Jau pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr.3K-7-515/2009). Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

24Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais). Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusi Reglamento 2002 m. liepos 1 d. redakcija prie privalomųjų reikalavimų visumos priskyrė reikalavimus išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Reglamento 11 p.).

25Kasatorius teigimu, stogo remonto darbai buvo atlikti atsižvelgiant į tai, kad stogas, kaip bendrojo naudojimo objektas, neatitiko nurodytų reikalavimų ir kėlė grėsmę namo gyventojų butams, nes neužtikrino pagrindinės funkcinės paskirties – užtikrinti minimalius šilumos praradimus ir saugoti gyvenamąjį namą nuo kritulių ir kitų gamtinių veiksnių (sniego, lietaus ar vėjo). Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kuriose nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, jog šiose įstatymo normose aptartomis sąlygomis, t. y. siekiant išvengti žalos ir pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, butų ir kitų patalpų savininkas (šiuo atveju – kasatorius) turi teisę be kitų bendraturčių sutikimo imtis būtinų priemonių ir reikalauti iš kitų buto ar kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

26Jau minėta, kad su bendrojo naudojimo objektu susijusios išlaidos apmokamos bendraturčių, taikant proporcingumo principą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį aplinkybė, kad savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas nėra absoliuti, vienintelė ar būtina sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą apmokėti išlaidas. Bendraturčių sutikimas tokiu atveju atitiktų bendruosius bendraturčių nuosavybės teisių į bendrąjį turtą įgyvendinimo principus. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovai nedavė sutikimo išlaidoms dėl stogo remonto; keli bendraturčiai – sutiko, kiti – jau suremontavo dalį stogo. Susiklosčius tokiai situacijai, kasatorius savo iniciatyva nusprendė remontuoti namo stogą. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadas, kad stogo remonto darbai atlikti kasatoriui veikiant savo rizika, todėl atsakovams neatsirado pareigos atlyginti remonto išlaidas, atsisakymas jas apmokėti pateisinamas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad stogo rekonstrukcijos darbų neteisėtumo fakto konstatavimas negalėtų paneigti ieškinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau neįrodyta CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte išvardytų reikšmingų aplinkybių.

27Taigi sprendžiant, ar byloje nustatytos aplinkybės turėjo įtakos atsakovų, kaip bendraturčių, pareigoms, pažymėtina kasacinio teismo nuostata, kad šios kyla iš įstatymo bendraturčiams suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte tiesiogiai nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Šiuo atveju pažymėtina kasatoriaus teisinga ir nuosekli pozicija, kad reikalavimas gauti bendraturčių sutikimą išlaidoms yra perteklinis, nes CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė nesuvaržyta sutikimo gavimo.

28Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad teismų išvada dėl jo teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe tinkamo įgyvendinimo padaryta, neištyrus ir neįvertinus visų byloje turinčių reikšmės aplinkybių, neatskleidus įrodymų turinio ir jų esmės. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

29Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, šiuo atveju sureikšmino faktines aplinkybes dėl fakto, kad atsakovai nėra davę sutikimo išlaidoms stogo remontui, tačiau neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos, kuriais kasatorius rėmėsi stogo kritinei būklei patvirtinti. Jau minėta, kad pagal teisinį reglamentavimą stogas yra pagrindinė daugiabučio namo laikančioji konstrukcija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šios materialiosios teisės normos aiškinimo praktikos, taip pat nustatė ne visas aplinkybes, reikšmingas CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymui. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kasatoriaus teisės imtis stogo remonto darbų padarytos neištyrus byloje esančių įrodymų visumos ir jų neįvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus; dėl kitų byloje su bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu turinčių reikšmės aplinkybių, įskaitant nurodytas atsiliepimuose į kasacinį skundą dėl išlaidų dydžio pagrįstumo, teismas nepasisakė; dėl nurodytų CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimų negalima skundžiamos nutarties pripažinti teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Kasacinės instancijos teismas turėjo 129,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, dėl išlaidų priteisimo turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį paanaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilęs teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų... 5. Ieškovas nurodė, kad daugiabučame name yra aštuoni butai; jis pakeitė... 6. I. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti pirmosios ir... 11. 1. Dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto... 12. 2. Dėl CK 4.82, 4.83 straipsnių netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos... 13. 3. Dėl CPK įrodymų įvertinimą nustatančių taisyklių pažeidimo ir... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė J. E. M. prašo netenkinti kasacinio... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė G. V. prašo kasacinį skundą... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios... 19. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje bendrosios nuosavybės teisė apibrėžiama kaip... 20. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės... 21. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 22. Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir... 23. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar daugiabučio namo butų... 24. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti... 25. Kasatorius teigimu, stogo remonto darbai buvo atlikti atsižvelgiant į tai,... 26. Jau minėta, kad su bendrojo naudojimo objektu susijusios išlaidos apmokamos... 27. Taigi sprendžiant, ar byloje nustatytos aplinkybės turėjo įtakos atsakovų,... 28. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad teismų išvada dėl... 29. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo,... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 31. Kasacinės instancijos teismas turėjo 129,18 Lt išlaidų, susijusių su... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...