Byla 2KT-119/2011
Dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui

1L. e. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas Vytas Milius, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės raštu, kuriuo persiunčiama civilinė byla Nr. 2S-1605-159/2011 pagal ieškovo G. M. IĮ „Mados oazė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties ir prašoma spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Nustatė

2Ieškovas G. M. IĮ „Mados oazė“ padavė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme atsakovams Lietuvos Respublikai, Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir Klaipėdos apygardos teismui, tretiesiems asmenims Klaipėdos apygardos teismo teisėjams Virginijai Nijolei Griškevičienei, Žydrūnui Bertašiui, Danguolei Martinavičienei. Ieškiniu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį, kurią priėmė teisėjai, kuriuos ieškovas patraukė trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6814-730/2010 (apeliacinėje instancijoje civilinės bylos Nr. 2S-1605-159/2011).

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo G. M. IĮ „Mados oazė“ ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kartu išaiškindamas ieškovui teisę paduoti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovas Klaipėdos apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame, be kitų reikalavimų, prašo spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti apeliacine tvarka kitam apygardos teismui, kadangi atsakovais byloje traukiami Klaipėdos miesto apylinkės teismas, Klaipėdos apygardos teismas ir šio teismo teisėjai.

4Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė perdavė civilinę bylą Nr. 2S-1605-159/2011 Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti ieškovo prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.

5Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

6Nagrinėjamu atveju yra kilęs teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimas dėl to, kad byloje dalyvaujantis asmuo yra teisėjas, dirbantis teisme, kuriame turi būti nagrinėjama byla (CPK 35 straipsnio 4 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Vadovaujantis CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu teisėjo nušalinimo pagrindu, teisėjas privalo nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms. Bylą nagrinėjančio teisėjo suinteresuotumas bylos baigtimi reiškia tai, jog bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jo subjektines teises ir pareigas.

8Teisė kreiptis į teismą yra pamatinis principas, kurio tinkamas įgyvendinimas sudaro sąlygas apginti galimai pažeistas asmenų subjektines teises. Civilinis procesas pagrįstas dispozityvumu (CPK 13 str.). Tai teisės kreiptis į teismą principo realizavimo būtina sąlyga. Dispozityvumas reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais juos grįsti, bet ir tai, kuriuos asmenis patraukti atsakovais bei trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais ar be jų. Kita vertus, teisė grindžiama protingumu. Protingumas, kaip pamatinis teisės principas, reiškia, kad teisėje principai, kaip pamatinės nuostatos, sąveikauja tarpusavyje ir nėra vieno principo, kuris būtų aukščiau visų kitų principų. Dispozityvumas taip pat negali būti absoliutus ir turi būti taikomas nepažeidžiant protingumo principo reikalavimų. Jeigu teismui nebūtų suteikta teisė nuspręsti dėl asmenų procesinio teisinio statuso nustatymo (asmenų įtraukimo į procesą ar pašalinimo iš proceso), teismas būtų laikomas tik pasyviu stebėtoju, procesas galėtų tapti itin gremėzdiškas, o teismas iš esmės neatsakingas už procesinius teisingumo vykdymo veiklos įgyvendinimo ypatumus. Tai neatitiktų teismo paskirties bei civilinio proceso įstatyme įtvirtinto socialinio civilinio proceso modelio. Todėl tam tikrais atvejais teisingumą vykdančiam teismui turi būti suteikti įgaliojimai spręsti dėl ieškovo pasirinkimo patraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis vienus ar kitus asmenis pagrįstumo, jei to nepadarius būtų akivaizdžiai pažeisti protingumo, ekonomiškumo, operatyvumo principai, iškreipta teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos paskirtis. Tokia situacija gali susidaryti tuomet, kai ieškovas reiškia reikalavimą ne tik akivaizdžiai ne tam teisės subjektui, kuris gali būti atsakingas pagal pareikštą reikalavimą, bet tuo subjektu pasirenka pačią teisminę valdžią ar jos atstovus. Teisėjai šiuolaikinėje visuomenėje už civilinėse bylose priimtus procesinius sprendimus nėra ir negali būti materialiai atsakingi proceso šalims. Todėl tais atvejais, kai ieškovas atsakovais patraukia teismą ar teisėjus, t. y. valdžios subjektus, už kurių procesinius sprendimus atsako valstybė, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, visų pirma, turėtų tinkamai išsiaiškinti ieškinio elementus (dalyką ir pagrindą) bei išspręsti dalyvaujančių byloje asmenų statuso klausimą, o tik po to spręsti dėl teisėjo (teisėjų) nusišalinimo (nušalinimo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2KT-9/2008). Priešingu atveju galėtų susidaryti situacija, kai ieškovui dalyvaujančiais byloje asmenimis patraukus visus pirmosios instancijos teismus, nei vienas teismas ir nei vienas šių teismų teisėjas negalėtų spręsti net ieškinio priėmimo klausimo. Tai neatitiktų protingumo imperatyvų (CPK 3 str. 1 d.). Esant tokiai situacijai, pats teismas, kuriam paduotas ieškinys, turėtų įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės realizavimo sąlygos, bet ir preliminariai nustatyti, ar ieškovas akivaizdžiai nepagrįstai patraukė kitoje pusėje dalyvaujančiais byloje asmenimis tam tikrus asmenis, ar dėl to nenukenčia proceso operatyvumas. Tai reiškia, kad vien ieškovo pasirinkimas pagal pareikštus reikalavimus atsakovais ar trečiaisiais asmenimis patraukti teismus ir (ar) teisėjus, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti spręsti ieškinio (pareiškimo) ar atskirojo (apelaicinio) skundo priėmimo klausimų. Tuo pačiu nėra pagrindo teismui, gavusiam tokį ieškinį (skundą) iš karto perduoti aukštesnės pakopos teismui spręsti ieškinio ar bylos perdavimo kitam teismui klausimo, kol jis pats preliminariai neįvertino dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties.

9Nagrinėjamu atveju ieškovas G. M. IĮ „Mados oazė“ ieškiniu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį. Ieškovas atsakovu byloje patraukė ne tik Lietuvos Respubliką, kaip atsakingą už teisėjų galimai neteisėtus procesinius sprendimus, bet tuo pačiu akivaizdžiai nepagrįstai atsakovu patraukė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Nevertinant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad šis teismas, nustatęs, jog ieškovas visiškai nepagrįstai atsakovu patraukė teismą, turėjo teisinį pagrindą spręsti paduoto ieškinio priėmimo klausimą, o manydamas, jog ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, galėjo priimti procesinį sprendimą dėl atsisakymo priimti ieškinį. Klaipėdos apygardos teismas vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo procesinės veiklos priežiūrą. Iš ieškinio turinio negalima susidaryti nuomonės, kad ieškinio priėmimo ir jo išnagrinėjimo atveju Klaipėdos apygardos tesimui galėtų atsirasti teisiniai padariniai. Todėl Klaipėdos apygardos teismas turi procesinę pareigą apeliacinė tvarka nagrinėti ieškovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties panaikinimo.

10Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi, 34 straipsnio trečiąja ir penktąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

12Atmesti ieškovo G. M. IĮ „Mados oazė“ pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo ir prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2S-1605-159/2011 perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui. L. e. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas

13Vytas Milius

Proceso dalyviai
Ryšiai