Byla A2-486-194/2013
Dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 9 punkto pagrindu dėl 2011-06-16 sprendimo už akių panaikinimo, naujo sprendimo priėmimo, kuriuo prašoma UAB „Žemkasa“ ieškinį atmesti

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Badaugienė, sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant pareiškėjo bankrutuojančios UAB „ Helsina“ atstovui advokatui A. Jaskelevičiui, bankrutuojančios UAB „Testama“ atstovui advokatui A. Jaskelevičiui, ieškovo UAB „Žemkasa“ atstovams advokatui E. Morkūnui, L. R., I. K., trečiojo asmens SEB bankas atstovei advokatei V. Narinkevičienei, trečiojo asmens UAB „Litectus“ atstovei G. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios UAB „Helsina“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 9 punkto pagrindu dėl 2011-06-16 sprendimo už akių panaikinimo, naujo sprendimo priėmimo, kuriuo prašoma UAB „Žemkasa“ ieškinį atmesti, ir

Nustatė

2Ieškovas UAB „Žemkasa“ 2011-03-09 su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, kuriame nagrinėjama atsakovo UAB „Testama“ bankroto byla, atsakovu nurodęs bankrutuojančią UAB „Testama“, trečiuoju asmeniu nurodžius bankrutuojančią „Helsina“ ir VĮ Registrų centrą (Klaipėdos filialą) su ieškiniu dėl nuosavybės teisės pripažinimo į statybos rangos sutarčių pagrindu atliktus ir sukurtus daiktus, kurie yra atlikti Metalo gaminių surinkimo įmonėje, ( - ). Ieškovas nurodė, kad atliko ir įrengė buitinių nuotekų tinklus F1, įrengė lietaus nuotekų tinklus L1, įrengė geriamojo vandentiekio tinklus V1, ir atliko gerbūvio darbus: įrengė trinkelių dangą, kelio bortus, įvažiavimo bortus, vejos bortus. Ieškiniu prašo pripažinti ieškovui UAB „ Žemkasa“ nuosavybės teisę į šiuos ieškovo nurodytus ir sukurtus daiktus. Ieškinį grindžia statybos rangos 2008-11-01 ir 2008-11-28 sutartimis, nes už jo atliktus darbus yra neapmokėta. Atsakovui UAB „Testama“ yra iškelta bankroto byla ir jis nebegali apmokėti, o atliktų darbų rezultatas nebuvo atsakovui perduotas. Statybos rangos sutartyse numatyta, kad atlikti darbai perduodami ir tampa atsakovo nuosavybe tik po to, kai už juos yra apmokėta. Ieškinį grindžia LR CK 6.38 str. 1d., 6.237 str. 1d., t.y., atsakovo netinkamu prievolės vykdymu. Kadangi atliktų darbų rezultatą sukūrė ir įrengė bei pastatė ieškovas, savo darbu ir savo medžiagomis, todėl į sukurtą tų darbų rezultatą prašo pripažinti nuosavybės teises ieškovui, nurodęs, kad nuosavybė gali atsirasti ir pastačius ar sukūrus naują daiktą.

3Atsakovas ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Pripažino, kad ieškovui liko neatsiskaitęs už dalį ieškovo atliktų rangos darbų, tačiau nesutiko dėl ieškovo ieškinyje nurodyto darbų rezultato perdavimo subrangovui nuosavybėn.

4Šiaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimu už akių UAB „ Žemkasa“ ieškinys buvo patenkintas. Pripažinta nuosavybės teisė įmonei UAB „Žemkasa“ į sprendime nurodytus inžinerinius tinklus (buitinių nuotekų šalinimo tinklus, lietaus nuotekų tinklus, geriamo vandentiekio tinklus) ir gerbūvio darbų rezultatus (įrengtą trinkelių dangą, kelio bortus, įvažiavimo bortus, vejos bortus), kurie randasi Metalo gaminių surinkimo įmonėje, esančioje adresu ( - ) ( b. l. 157-159 civilinė byla Nr. 2-785-357-2011).

5Ieškovas iki šios dienos pagal teismo 2011-06-16 sprendimą už akių priteistus ieškovui darbų rezultatus VĮ Registrų centre nuosavybės teise neįregistravo, nes VĮ Registrų centras atsisakė tai padaryti ir tai nurodė bei įformino šio viešo subjekto sprendimu.

6Šiaulių apygardos teisme 2012-10-01 užregistruotas bankrutuojančios UAB „Helsina“ pareiškimas dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. A2-486-194-2013, b. l. 1-4).

7Šiaulių apygardos teismo 2012-11-21 nutartimi atnaujintas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atnaujintas procesas byloje pagal LR CPK 366 str. 1 d. 9 punktą. Atnaujinus procesą byloje trečiuoju asmeniu patrauktas dalyvauti hipotekos kreditorius AB SEB bankas.

8Šiaulių apygardos 2012-12-13 teismo nutartimi trečiuoju asmeniu byloje patrauktas dalyvauti dabartinis žemės sklypo ir pastatų savininkas ( - ) – UAB „Litectus“.

9Pareiškėjas bankrutuojanti UAB „Helsina“ savo prašymą dėl 2011-06-16 teismo sprendimo už akių panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, kuriuo ieškovo UAB „Žemkasa“ ieškinio reikalavimai būtų atmesti grindžia tokiais argumentais:

10LR CPK 369 str. nurodo prašymo atnaujinti procesą turinį.

11B UAB „Helsina" nuomone, egzistuoja du pagrindai atnaujinti procesą šioje byloje: pirma, sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas); antra, teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, o sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

122012 m. rugsėjo 17 d. UAB „Žemkasa" pateikė duomenis B UAB „Helsina", kad pagal 2008 m. lapkričio 01 d. ir 2008 m. lapkričio 28 d. rangos sutartis sukurtu rezultatu naudojosi UAB „Helsina" kaip savininkas. Todėl nuo šio momento turi būti skaičiuojamas terminas B UAB “Helsina" kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje.

13Nurodoma, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimas yra galimas esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M, bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

142008 m. rugsėjo 12 d. sutartinės hipotekos lakštu (kodas 03/1/2008/0011567) skolininkas UAB „Helsina" įkeitė kreditoriui AB SEB bankas visą nebaigtą statyti pastatą, esantį ( - ). CK 4.171 str. 2 dalis numato, kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti priklausiniai. Vadinasi UAB „Testama" ir UAB „Žemkasa" statybos rangos sutartimis (8.3. punktai) susitarė dėl įkeisto daikto tolimesnio teisinio likimo, kas akivaizdžiai pažeidžia įkaito turėtojo t.y. AB SEB bankas interesus. Teismui priėmus 2011 m. birželio 16 d. teismo sprendimą bankas neteko įkaito turėtojo, ir iš to kilusių išvestinių teisių į savo reikalavimų patenkinimą parduodant įkeistą daiktą viešose varžytinėse, nes įkeistas daiktas, be įkaito turėtojo žinios, teismo sprendimu buvo priteistas subrangovui. Todėl minėtu teismo sprendimu buvo akivaizdžiai pažeistos įkaito turėjo AB SEB bankas teisės.

15Pareiškėjas nurodo, kad civilinę bylą, kurioje procesas jau yra atnaujintas, nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė aiškią ir esminę teisės taikymo klaidą, t. y. be pagrindo sprendė, kad tarp subrangovo UAB „Žemkasa" ir rangovo UAB „Testama" susiklostę subrangos santykiai sukūrė subrangovui UAB „Žemkasa" nuosavybės teisę į subrangos dalyką (CK 6.681 str.). Teismas nepagrįstai nevertino ir tos aplinkybės, kad 2007 m. spalio mėn. 04 d. statybos rangos sutartimi užsakovas UAB „Helsina" ir rangovas UAB ,,Testama" aiškiai susitarė dėl Metalo gaminių surinkimo įmonės statybos darbų (3 punktas sutarties objektas) ir atliktų rangos darbų perdavimo užsakovui UAB „Helsina" (5.1.5. punktas, 5.2.1. punktas). Todėl ir subrangovo UAB „Žemkasa" sudaryta subrangos sutartis su rangovu UAB „Testama" negalėjo išeiti ir viršyti užsakovo UAB „Helsina" ir rangovo UAB „Testama" sudarytos statybos rangos sutarties ribų. Taigi, ieškovas ne sukūrė bei pastatė naują daiktą, o pagal subrangos sutartį atliko statybos rangos, gerbūvio darbus, į kuriuos prašė nuosavybės teisių pripažinimo ir įsiteisėjusiu 2011-06-16 sprendimu be teisinio pagrindo statybos rangos sutartimi atlikti darbų rezultatai, kurie yra tik pagrindinio daikto – Metalo surinkimo gaminių įmonės priklausiniai, pripažinti nuosavybės teise subrangovui UAB „Žemkasa“. Pareiškėjas mano, kad teismas 2011-06-16 sprendimu be pagrindo taikė LR CK 4.47 str. 4p. nuostatas, kurios neturėjo būti taikomos, nes ieškovas ieškinį grindė tik statybos rangos sutartimis, todėl teismas padarė teisės taikymo klaidą.

16Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi yra iškelta UAB „Helsina" bankroto byla, o 2011 m. gegužės 09 d. priimta nutartis dėl likvidavimo procedūros taikymo.

17Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą bankrutavusi UAB „Helsina" gavo 2011 m. rugpjūčio 10 d. Termino atnaujinti procesą byloje eigos pradžią pareiškėjas sieja su 2012 m. rugsėjo 14 d. iš UAB „Žemkasa" gautu raštu, iš kurio paaiškėjo UAB “Žemkasa" pateiktas teisinių aplinkybių įvertinimas byloje, grindžiant UAB „Žemkasa" deklaruojamas teisės į statybos rangos dalyką.

18Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-785-357/2011; į civilinės bylos Nr. 2-785-357/2011 nagrinėjimą įtraukti hipotekinį kreditorių AB SEB bankas; išnagrinėjus bylą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - UAB „Žemkasa" ieškinį atmesti.

19Šiaulių apygardos teismas 2010-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-719-357/2010 iškėlė bankroto bylą UAB "Testama" (į/k 267394180, Mažeikių r. sav. Mažeikių m. Respublikos g. 22-34). Įmonės administratoriumi paskirta UAB „Viresita", kuriai atstovauja įgaliotas asmuo P. P.. Bankrutuojančią UAB „Testame“ byloje atstovauja pagal atstovavimo sutartį advokatas A. Jaskelevičius.

20B UAB „Testama" savo poziciją yra išdėstęs savo procesiniuose dokumentuose bei vykusių teismo posėdžių metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-785-357/2011. Palaiko pareiškėjo pareiškimą ir prašo 2011-06-16 sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Žemkasa“ ieškinį atmesti.

21AB SEB bankas nurodė, kad sutinka su B UAB „Helsina" išdėstytu prašymu dėl proceso atnaujinimo, 2011-06-16 sprendimo už akių panaikinimo ir naujo sprendimo - atmesti UAB „Žemkasa" ieškinį priėmimo.

22AB SEB bankas, kaip hipotekos kreditorius, apie sutartis, iš kurių buvo kildinamas subrangovo UAB „Žemkasa“ ieškinys šioje byloje, nebuvo informuotas, jo, kaip hipotekos kreditoriaus sutikimas nuosavybės teisių perleidimui į ieškovui UAB „ Žemkasa“ ginčo sprendimu pripažintą turtą nebuvo gautas, dėl ko yra akivaizdžiai pažeisti CK 4.171 str. 2 d. reikalavimai. AB SEB bankas kaip hipotekos kreditoriaus sutikimas dėl nuosavybės teisių į priklausinius perleidimui nebuvo gautas, dėl ko sprendime už akių cituojamos sutartinės nuostatos, iš kurių kildinamas reikalavimas, pažeidžia hipoteka sukuriamą teisinį režimą. Susipažinus su sprendimu už akių, kurį prašoma panaikinti, AB SEB bankas nurodo, kad ieškovas nepateikė jokio teisinio savo reikalavimo pagrindimo. Mano, kad ieškovas bando pasinaudoti teisiniu reglamentavimu, numatytu CK 6.401 str., tačiau įstatymų leidėjas šia teisės norma siekė apginti vartotojus, kurie siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą o ne verslo subjektus veikiančius verslo sąlygomis, bei su iš jos kylančiomis neatsiskaitymo rizikomis. Sudarydamas CK. 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį pirkėjas siekia patenkinti savo poreiki į gyvenamąjį būstą. Tais atvejais, kai jis finansuoja gyvenamojo namo ar būsto statybą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Dėl šios priežasties CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialus pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas, besiskiriantis nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės i nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos metu kuriamo gyvenamo namo kaip objekto užsakovas yra statytojas. Jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. įmonė v. likviduojama 595-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004).

23Vertinant tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę tik statybos rangos santykiai, kurie savo esme, neleidžia ieškovui įgyti nuosavybės teisių į trečiajam asmeniui (tuo metu savininkas UAB „Helsina") priklausančio pagrindinio turto priklausinius, bankas nurodo, kad nesutinka su ieškovo pareikštu reikalavimu ir laiko jį neteisėtu, nepagrįstu.

24Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą šioje byloje, nepaisė AB SEB bankas kaip hipotekos kreditoriaus teisių. Bankas finansavo šią statybą, ir kad bankas yra hipotekos kreditorius, turintis neabejotiną teisę į ginčo turtą, patvirtina į šią bylą pateikti Sutartinės hipotekos ir įkeitimo lakštai, kurie yra 2008-09-12 datos, t.y., iki rangos sutarčių sudarymo su ieškovu UAB „ Žemkasa“.

25AB SEB bankas nebuvo įtrauktas į procesą, kurio metu buvo priimtas ginčo sprendimas už akių ir apie šio proceso egzistavimą sužinojo tik po proceso atnaujinimo. AB SEB bankas paprašė prijungti papildomus dokumentus prie bylos, kurie rodo, kad dabartinis pastatų ir žemės sklypo savininkas jau yra UAB „Litectus“, prašė patraukti jį trečiuoju asmeniu ir tenkinti B UAB „Helsina“ pašymą, panaikinti teismo 2011-06-16 sprendimą ir UAB „ Žemkasa“ ieškinį atmesti.

26UAB „Litectus" sutinka su bankrutuojančios UAB „Helsina" 2012-12-26 papildytame prašyme dėl proceso atnaujinimo pareikštu prašymu - panaikinti 2011-06-16 Šiaulių apygardos teismo sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas ieškovo UAB „Žemkasa" ieškinys.

27UAB „ Litectus“ mano, kad Šiaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimas už akių turi būti panaikintas, nes teismas netinkamai aiškino tarp ieškovo UAB „Žemkasa", atsakovo B UAB „Testama" ir trečiojo asmens B UAB „Helsina" susiklosčiusius teisinius santykius. 2007-10-04 tarp trečiojo asmens B UAB „Helsina" ir atsakovo B UAB „Testama" buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis, kuria šalys susitarė dėl Metalo gaminių surinkimo įmonės pastatymo darbų adresu ( - ). Daliai statybos darbų atsakovas 2008-11-01 ir 2008-11-28 subrangos sutarčių pagrindu pasitelkė subrangovą - ieškovą UAB „Žemkasa". Subrangos sutarčių pagrindu ieškovas UAB „Žemkasa" atliko darbus ir įrengė trečiojo asmens BUAB „Helsina" statomo pastato - Metalo gaminių surinkimo įmonės - inžinerinius tinklus, komunikacijas bei gerbūvio elementus (toliau - Darbų rezultatas). Tarp šalių susiklostę statybos rangos ir subrangos teisiniai santykiai privalėjo ir būti aiškinami bei taikomi tų sutarčių pagrindu. Statybos rangos ir subrangos sutartimis sukurtas darbų rezultatas ginčo 2011-06-16 sprendimu yra pripažintas nuosavybės teise subrangovui. To nenumato statybos rangos santykių teisinis reguliavimas. Mano, kad teismas ginčo sprendimu padarė teisės normų taikymo klaidas, dėl ko priimtas neteisėtas ir neįvykdomas sprendimas. Ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, nes šiuo metu darbų rezultatas, į kurį ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teisę, yra perleistas trečiajam asmeniui UAB „Litectus" kartu su Metalo gaminių surinkimo įmonės patalpomis, kurių unikalus Nr. ( - ) ir ( - ), esančiomis ( - ), (toliau - Patalpos) kaip šių Patalpų priklausinys. Tai, kad inžineriniai tinklai ir komunikacijos yra Patalpų priklausinys, patvirtina tai, kad jų statyba numatyta pastato-Metalo gaminių surinkimo įmonės statybos leidime Nr. ( - ), išduotame 2008-01-11 (statinio techninių rodiklių 2 p.) ir techniniame projekte. Vadovaujantis LR CK 4.19 str. 1 d. priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal CK 4.14 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją taisyklę antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Tai reiškia, kad perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. 2012-06-14 UAB „Litectus" sudarė pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartį Nr. ( - ) su B UAB „Helsina", pagal kurią UAB „Litectus" įgijo nuosavybės teisę į Patalpas. Minėtos sutarties 4.4 punkte numatyta, kad Turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo metu pardavėjas perduoda pirkėjui turtą su visais priklausiniais, įranga ir instaliacijomis. Atsižvelgiant į tai, daro išvada, kad įsigydamas pagrindinį daiktą — Metalo gaminių surinkimo įmonės patalpas - UAB „Litectus" įsigijo ir visus šių patalpų priklausinius. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu B UAB „Helsina" buvo teisėta parduodamų Patalpų savininke. Atsižvelgiant į tai, UAB „Litectus" laikytina sąžininga Patalpų ir jų priklausinių įgijėja. Vadovaujantis LR CK 4.96 str. 2 d. iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomas priteisti darbų rezultatas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo, ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės teisės į darbų rezultatą pripažinimo negali būti tenkinamas, todėl ieškinys turi būti atmestas. UAB „Litectus“ prašo patenkinti B UAB „Helsina" prašymą ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimą už akių; priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Žemkasa" ieškinys būtų atmestas.

28Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teismo argumentai bei išvados

29Šiaulių apygardos 2011-06-16 teismo sprendimu ieškovo UAB „Žemkasa“ ieškinys buvo patenkintas, taikant LR CK 4.47 str. 4 p. nuostatas, kurios numato, kad nuosavybė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Tačiau, ieškovas ieškinį grindė 2008-11-01 ir 2008-11-28 statybos rangos sutartimis, kurių pagrindu ir buvo sukurti ieškovo nuosavybės teise prašomi pripažinti objektai. Taigi, teismas, aiškindamasis ieškinio pagrįstumą, privalėjo aiškinti bei taikyti statybos rangos ir subrangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

30Ieškovo UAB „Žemkasa“ ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į eilę objektų (darbų rezultatų), kurie yra Metalo gaminių surinkimo įmonėje, esančioje ( - ), yra grindžiamas tuo, jog pagal 2008-11-01 ir 2008-11-28 statybos rangos sutarčių, sudarytų tarp ieškovo ir atsakovo, 8.3 punktą inžineriniai tinklai galėjo tapti atsakovo nuosavybe tik po to, kuomet įvykdomi visi finansiniai įsipareigojimai ieškovui. Kadangi, anot ieškovo, atsakovas už atliktus darbus liko skolingas 313 133,31 Lt, nuosavybės teisė į ieškovo įrengtus inžinerinius tinklus negalėjo pereiti kitiems asmenims ir šie inžineriniai tinklai su gerbūvio darbais turėtų būti pripažinti ieškovo nuosavybe.

31Šie ieškovo argumentai pripažintini nepagristais.

32Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. To paties straipsnio 2 dalyje yra teigiama, kad tuo atveju, jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį. Taigi, iš šių teisės normų darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas rangos sutarties šalių santykius, rangos sutarties vykdymo metu pagaminto daikto nuosavybės teisės perėjimą sieja su šio daikto perdavimu užsakovui. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.645 straipsnio 2 dalyje įtvirtina teisės norma dėl pagaminto daikto ir teisių į jį perdavimo užsakovui yra imperatyvi, t. y. nenumato šalims galimybės susitarti kitaip. Tai reiškia, kad šalys neturi teisės susitarti priešingai, t. y., taip, kad rangovas išlaikytų teises į daiktą po jo perdavimo užsakovui arba užsakovas įgytų teises į daiktą dar iki tol, kol šis daiktas tebėra rangovo žinioje. Taigi, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.645 straipsnis imperatyviai nustato, kad tuo atveju, jeigu rangos sutarties vykdymo metu pagamintas daiktas buvo perduotas užsakovui, užsakovas įgyja ir visas teises į šį daiktą. Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad 2008-11-28 statybos rangos sutarčių 8.3 punkte numatyta sąlyga, kad inžineriniai tinklai tampa atsakovo nuosavybe tik po to, kuomet įvykdomi visi finansiniai įsipareigojimai ieškovui, yra niekinė dėl to, jog prieštarauja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.645 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytoms imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 straipsnis). Kadangi niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), atsakovui ar tretiesiems asmenims nebūtina reikšti reikalavimo dėl 2008-11-28 statybos rangos sutarčių 8.3 punkte numatytos sąlygos pripažinimo niekine. Kaip matyti iš 2008-11-13 ir 2008-11-19 atliktų darbų priėmimo aktų, visus atliktus darbus ieškovas perdavė atsakovui, todėl ir neteko nuosavybės teisės į visus pagamintus daiktus (darbų rezultatus), kurie yra Metalo gaminių surinkimo įmonėje, esančioje ( - ). Jokių galimybių pripažinti rangovui nuosavybės teisę į pagamintus daiktus ar atliktų darbų rezultatus, kuomet šie daiktai ar rezultatai jau buvo perduoti užsakovui, Lietuvos Respublikos Civilinio kodeksas nenumato, todėl ieškovo ieškinys yra teisiškai nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas.

33Ieškovas turi teisę reikšti kreditorinį reikalavimą dėl neapmokėtų pinigų už atliktus rangos darbus įtraukimo į kreditorinius reikalavimus. Iš visų statybos rangos teisinių santykių reglamentacijos akivaizdu, kad rangovas turi pareigą rūpintis, o taip pat ir galimybę disponuoti darbo rezultatu tik iki to momento, kol neperdavė šio rezultato užsakovui, o užsakovas, netinkamai vykdęs savo pareigą priimti darbo rezultatą prisiima ir riziką dėl šio daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, perdavęs darbo rezultatus atsakovui, jokios nuosavybės teisės į juos neišsaugo ir negali išsaugoti, kas patvirtina ieškovo reikalavimo nepagrįstumą. Jei ieškovas nuosavybės teisę būtų išsaugojęs, visi atliktų darbų rezultatai būtų apskaityti ieškovo buhalterinėje apskaitoje ir atspindėti ieškovo finansinėse ataskaitose, tačiau, akivaizdu, kad taip nėra. 2008-11-13 ir 2008-11-19 atliktų darbų priėmimo aktų bei 2008-11-19 PVM sąskaitos - faktūros ( - ) buvimo faktas patvirtina, kad ieškovas perdavė nuosavybės teisę į minėtuose aktuose nurodytų darbų rezultatus. Jei šie darbų rezultatai priklausytų ieškovui nuosavybės teise, ieškovui nereikėtų reikšti ir reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kadangi asmeniui nereikia pripažinti nuosavybės teisės į daiktus, kurie ir taip šiam asmeniui priklauso, kaip jo paties savarankiškai sukurti. Tokiu atveju, turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Kadangi ieškovas tokio reikalavimo nepareiškė ir net nenurodė pagrindo tokiam reikalavimui reikšti, tai dar kartą patvirtina ieškovo ieškinio nepagrįstumą. Pagal 2008-11-01 ir 2008-11-28 statybos rangos sutartis, ieškovas atsakovo ir trečiojo asmens UAB "Helsena" atžvilgiu buvo tik subrangovas. Visus atliktus darbus ir jų rezultatus, kuriuos pagal 2008-11-13 ir 2008-11-19 atliktų darbų priėmimo aktus ieškovas perdavė atsakovui, atsakovas, remdamasis 2007-10-04 statybos rangos sutartimi Nr. ( - ) perdavė trečiajam asmeniui UAB " Helsena ". Be to, už visus darbus, atliktus pagal 2007-10-04 statybos rangos sutartį Nr. ( - ) trečiasis asmuo UAB " Helsena " su atsakovu yra pilnai atsiskaitęs ir netgi permokėjęs 13 556,71 Lt. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad ieškovas UAB „Žemkasa“ neišsaugojo ir negalėjo išsaugoti nuosavybės teisės į darbų, ieškovo atliktų pagal minėtas statybos rangos sutartis, rezultatus. Be to, jeigu ir darant prielaidą, kad ieškovas pagal 2008-11-01 ir 2008-11-28 statybos rangos sutarčių 8.3 punktą turi teisę reikalauti pripažinti nuosavybės teisę į atliktų darbų rezultatus, tai toks reikalavimas turėtų būti reiškiamas ne tik atsakovui, o ir UAB "Helsena", nes tikrasis šių darbo rezultatų savininkas, turėjo būti bendraatsakovu, o ne trečiuoju asmeniu.

34Byloje nustatyta, kad už dalį atliktų darbų ieškovui, vis dėlto buvo sumokėta. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų 2008-11-13 ir 2008-11-19 atliktų darbų priėmimo aktų bei 2008-11-19 PVM sąskaitos - faktūros ( - ) (b. l. 31), ieškovas atliko darbų iš viso už 738 099,21 Lt, tuo tarpu atsakovo skola ieškovui yra tik 313 133,31 Lt. Taigi, už atliktus darbus ieškovui buvo sumokėta 424 965,90 Lt suma. Tačiau ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į visų atliktų darbų rezultatus, kurių kaina buvo 738 099,21 Lt nenurodo, kokiu būdu turėtų būti sprendžiamas ieškovo gautų sumų grąžinimo klausimas. Tenkinant tokį ieškovo ieškinio reikalavimą neabejotinai turėtų būti sprendžiamas ir restitucijos, tai yra 424 965,90 Lt sumos grąžinimo klausimas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal abi statybos rangos sutartis ieškovo atliktus darbus atsakovas perdavė trečiajam asmeniui UAB "Helsena", minėta suma turėtų būti grąžinama tiesiogiai ieškovo atliktų darbų rezultatų savininkui UAB "Helsena", tuo labiau, kad UAB "Helsena" su atsakovu yra pilnai atsiskaičiusi.

35Ieškovo ieškinyje suformuluoti reikalavimai dėl nuosavybės teisės pripažinimo į eilę objektų (darbų rezultatų), kurie yra Metalo gaminių surinkimo įmonėje, esančioje ( - ), yra netikslūs ir neatitinka realiai ieškovo atliktų darbų apimčiai pagal 2008-11-19 atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 1-4. Ieškovas du kartus prašo pripažinti nuosavybės teisę į tą patį objektą - 2'286,00 kv. m. ploto 10 cm storio trinkelių dangą su žvyro - skaldos pagrindais, nors 10 cm storio trinkelių dangą įrenginėjo kaip vieną objektą. Kaip matyti iš 2008-11-19 atliktų darbų akto Nr. ( - ), ieškovas paklojo tik 679,00 kv. m. 8 cm storio trinkelių dangos su žvyro - skaldos pagrindais, 1439,00 kv. m. 10 cm storio trinkelių dangos su žvyro - skaldos pagrindais ir 100 m kelio bortų. Jokių įvažiavimo bortų ar vejos bortų klojimo darbų ieškovas atliktų darbų aktuose nenurodė ir nefiksavo. Tai rodo, kad ieškovo reikalavimai, jei būtų pagrįsti, galėtų būti tenkinami pagal faktiškai atliktų ir 2008-11-19 atliktų darbų aktuose Nr. ( - ) nurodytų darbų kiekius bei apimtis. 2011-06-16 teismo sprendimu ieškinys yra patenkintas pilnutinai net ieškovui neįrodžius visa apimtimi realiai atliktų darbų kiekio, į kurį prašoma nuosavybės, kas rodo, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir nesutampa su byloje surinktais ir paties ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Remiantis išdėstytu, Šiaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ( LR CPK 178 str., 197 str., 185 str.).

36Ieškovas, ieškinio reikalavimus kildindamas iš rangos sutarčių, ieškinio pagrindimui nurodė, kad atsakovas už ieškovo atliktus darbus neapmokėjo, t.y. prievolę vykdė netinkamai. Tačiau atsakomybė už netinkamą prievolės vykdymą yra galima reikalavimu priteisti neapmokėtus pinigus už darbus ar prašyti nuostolio atlyginimo.

37Atsakovas B UAB „Testama" su ieškovo UAB „Žemkasa" pareikštu 2011-03-07 ieškiniu nesutiko ir prašė tokius ieškinio reikalavimus atmesti. Tai rodo, kad atsakovas nesutiko skolą dengti turtu ir nėra tarp šalių pasirašytos skolos dengimo turtu sutarties.

38Atsakovas UAB „ Testama“ ieškinio padavimo metu buvo bankrutuojanti įmonė, kuriai taikomos specialaus LR ĮBĮ nuostatos. LR Įmonių bankroto įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialaus LR ĮBĮ įstatymo nuostatoms (LR ĮBĮ str. 2, 3 d.).

39LR ĮBĮ 14 str. įtvirtinta disponavimo bankrutuojančios įmonės turtu tvarka. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Šią administratoriaus veiklą apsprendžia bankroto proceso tikslai ir paskirtis - bankrutavusios įmonės turto pardavimas ar perdavimas kreditoriams, siekiant patenkinti jų ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintus reikalavimus. Taigi įmonės turtas naudojamas ir bankroto administratoriaus veikia išimtinai visų kreditorių interesų užtikrinimui. LR ĮBĮ 35 str. numatyta visų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Vadovaujantis ja, visi kreditoriai reiškia savo reikalavimus bankrutuojančiai įmonei ir jie tenkinami LR ĮBĮ 35 str. nustatyta tvarka bei eiliškumu iš viso bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. LR ĮBĮ 10 str. 7 d., numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančiai įmonei yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

40Bankrutuojančios įmonės statusas lemia tai, jog net jeigu atsakovui UAB „Testama" ir priklausytų nuosavybės teisė į inžinerinius tinklus, atsakovas negalėtų perduoti tokio turto ieškovui, nes tuo pažeistų kitų kreditorių teises (LR ĮBĮ 1 str., 10 str. 7 d., 14 str., 35 str.). B UAB „Testama", būdama generaliniu rangovu, yra perdavusi minėtus statybos darbus užsakovui, ir šie įrengti tinklai, trinkelių danga ir kt. nebėra atsakovo nuosavybėje, o ieškovas, būdamas tik subrangovas, negali reikšti reikalavimų užsakovui LR CK 6.650 str. pagrindu. Metalo gaminių surinkimo įmonė, esanti adresu ( - ) ir žemės sklypas, kuriame yra pastatai, esamu metu nuosavybės teise priklauso UAB „Litectus“. UAB „ Litectus“ savo nuosavybės įgijimą pagrindė bei įrodė šioje byloje rašytiniais įrodymais ir pripažintina sąžininga nuosavybės įgijėja. Tokios UAB „ Litectus“ nuosavybės įgijimui buvo gautas ir įkaito turėtojo AB SEB banko sutikimas. Taigi, teismas daro išvadą, jog ieškovo UAB „Žemkasa“ ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, nes prieštarauja draudžiamoms specialaus įstatymo - LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms.

41Ieškovo UAB „Žemkasa“ ieškinio reikalavimų pagrindu yra nurodomi rangos sutarties pagrindu įrengti ir pastatyti rangos darbų rezultatai – nuotekų, lietaus, vandentiekio tinklai ir gerbūvio darbų rezultatai- įrengta trinkelių danga, bortai ir kt. Tačiau, šio statybos darbų rezultato įvardinti sukurtu nauju daiktu negalima pripažinti, nes tai nėra sukurti nauji, savarankiški objektai, o yra pagrindiniam daiktui tarnaujantys priklausiniai – Metalo gaminių surinkimo įmonės priklausiniai, kurie sukurti ir tarnauja pagrindiniam daiktui ir kuriuos ištinka pagrindinio daikto likimas. Tai, kad inžineriniai tinklai ir komunikacijos yra Patalpų, esančių ( - ), priklausinys įrodo ir patvirtina tai, kad jų statyba yra numastyta pastato - Metalo gaminių surinkimo įmonės statybos leidime Nr. ( - ) ir techniniame projekte. Ieškovo įrengti inžineriniai tinklai ir komunikacijos savo paskirtimi skirti tarnauti būtent pastatui - Metalo gaminių surinkimo įmonei. Ieškovo prašomi priteisti darbų rezultatai - trinkelių danga, įvažiavimo, vejos, kelio bortai - tai pastato- Metalo gaminių surinkimo įmonės aplinkos elementai ir sudaro pastato sudedamąsias dalis. Todėl, pagrįstai VĮ Registrų centras pagal ginčo teismo sprendimą atsisakė įregistruoti ieškovo nuosavybę į sprendimu nurodytus daiktų priklausinius. Tai rodo, jog 2011-06-16 teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neįgyvendinamas, todėl naikintinas, o ieškovo ieškinio reikalavimai laikytini teisiškai nepagrįstais, todėl atmestini. (LR CPK 185 str.).

42Teismas, 2011-06-16 sprendimu be pagrindo taikė LR CK 4.47 str. 4p. nuostatas, kurių nebuvo galima taikyti. Nuosavybės teisė iš statybos atsiranda tik statytojui, turinčiam išskirtą žemės sklypą, leidimą statybai, techninį reglamentą. Tai numato LR Statybos įstatymas. Teismas, taikydamas rangovui LR CK 4.47 str. 4p., padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Ieškovo, atsakovo ir trečio asmens teisiniams santykiams reglamentuoti privalėjo būti taikomos statybos rangos teisės normos, kuriuos numato kitokią atsakomybę dėl neapmokėjimo už atliktus statybos darbus (LR CK 6.656 str.). Statybos rangos teisės normos numato tik tokį rangovo teisių gynimo būdą kaip rangovo prašymą priteisti pinigus už atliktus rangos darbus ir nuostolių atlyginimą. Pripažinimo nuosavybės teisių į statybos darbus už juos nesant dalinio apmokėjimo - tokio teisių gynimo būdo nenumato statybos rangos santykius reglamentuojančios teisės normos. Pagal LR CK 6.644 str. nuostatas rangovas pagal rangos sutartį įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo užduotį ir perduoti darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį apmokėti. Ieškovo atliktų darbų rezultatų perdavimas įvyko ir yra užfiksuotas- priėmimo - perdavimo aktais (b.l. 33-37 civilinė byla Nr. 2-785-357-2011). Šios statybos rangos sutarties dalykas buvo - Metalo gaminių surinkimo įmonės statyba. Taigi, ieškovo teisė išlieka pateikti kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei pagal neapmokėtų darbų apimtis ir įkainius, tačiau nuosavybės teisių pripažinimas į rangos sutarčių pagrindu sukurtą darbų rezultatą yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas ( LR CPK 185 str.).

43Atsakovas bankrutuojanti UAB „Testama“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovo advokato atstovavimo išlaidas. Šis atsakovo prašymas tenkintinas, nes yra pagrįstas pinigų apmokėjimą įrodančiais dokumentais, o ieškinį atmetus, kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pralošusios šalies ( LR CPK 93 str. 1d., 88 str.1d.6 p.). Iš ieškovo priteistinos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei ( LR CPK 88 str. 1d.3 p.).

44Teismas, vadovaudamasis LR CPK 371 str.1d. 3p.,

Nutarė

45Šiaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-785-357-2011 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Žemkasa“ ieškinį atmesti.

46Priteisti iš UAB „Žemkasa“ atsakovui bankrutuojančiai UAB „Testama“ 5530 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 61 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

47Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą. Teisėja

48Jolanta Badaugienė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta... 2. Ieškovas UAB „Žemkasa“ 2011-03-09 su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių... 3. Atsakovas ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį... 4. Šiaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimu už akių UAB „ Žemkasa“... 5. Ieškovas iki šios dienos pagal teismo 2011-06-16 sprendimą už akių... 6. Šiaulių apygardos teisme 2012-10-01 užregistruotas bankrutuojančios UAB... 7. Šiaulių apygardos teismo 2012-11-21 nutartimi atnaujintas terminas prašymui... 8. Šiaulių apygardos 2012-12-13 teismo nutartimi trečiuoju asmeniu byloje... 9. Pareiškėjas bankrutuojanti UAB „Helsina“ savo prašymą dėl 2011-06-16... 10. LR CPK 369 str. nurodo prašymo atnaujinti procesą turinį.... 11. B UAB „Helsina" nuomone, egzistuoja du pagrindai atnaujinti procesą šioje... 12. 2012 m. rugsėjo 17 d. UAB „Žemkasa" pateikė duomenis B UAB „Helsina",... 13. Nurodoma, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo... 14. 2008 m. rugsėjo 12 d. sutartinės hipotekos lakštu (kodas 03/1/2008/0011567)... 15. Pareiškėjas nurodo, kad civilinę bylą, kurioje procesas jau yra... 16. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi yra iškelta UAB... 17. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą bankrutavusi UAB... 18. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso... 19. Šiaulių apygardos teismas 2010-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 20. B UAB „Testama" savo poziciją yra išdėstęs savo procesiniuose... 21. AB SEB bankas nurodė, kad sutinka su B UAB „Helsina" išdėstytu prašymu... 22. AB SEB bankas, kaip hipotekos kreditorius, apie sutartis, iš kurių buvo... 23. Vertinant tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę tik statybos... 24. Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą šioje byloje, nepaisė AB SEB bankas... 25. AB SEB bankas nebuvo įtrauktas į procesą, kurio metu buvo priimtas ginčo... 26. UAB „Litectus" sutinka su bankrutuojančios UAB „Helsina" 2012-12-26... 27. UAB „ Litectus“ mano, kad Šiaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimas... 28. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teismo argumentai bei išvados... 29. Šiaulių apygardos 2011-06-16 teismo sprendimu ieškovo UAB „Žemkasa“... 30. Ieškovo UAB „Žemkasa“ ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į... 31. Šie ieškovo argumentai pripažintini nepagristais.... 32. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 33. Ieškovas turi teisę reikšti kreditorinį reikalavimą dėl neapmokėtų... 34. Byloje nustatyta, kad už dalį atliktų darbų ieškovui, vis dėlto buvo... 35. Ieškovo ieškinyje suformuluoti reikalavimai dėl nuosavybės teisės... 36. Ieškovas, ieškinio reikalavimus kildindamas iš rangos sutarčių, ieškinio... 37. Atsakovas B UAB „Testama" su ieškovo UAB „Žemkasa" pareikštu 2011-03-07... 38. Atsakovas UAB „ Testama“ ieškinio padavimo metu buvo bankrutuojanti... 39. LR ĮBĮ 14 str. įtvirtinta disponavimo bankrutuojančios įmonės turtu... 40. Bankrutuojančios įmonės statusas lemia tai, jog net jeigu atsakovui UAB... 41. Ieškovo UAB „Žemkasa“ ieškinio reikalavimų pagrindu yra nurodomi rangos... 42. Teismas, 2011-06-16 sprendimu be pagrindo taikė LR CK 4.47 str. 4p. nuostatas,... 43. Atsakovas bankrutuojanti UAB „Testama“ pateikė prašymą priteisti iš... 44. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 371 str.1d. 3p.,... 45. Šiaulių apygardos teismo 2011-06-16 sprendimą už akių civilinėje byloje... 46. Priteisti iš UAB „Žemkasa“ atsakovui bankrutuojančiai UAB „Testama“... 47. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui... 48. Jolanta Badaugienė...