Byla 2A-517-275/2012
Dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą paminklą, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus, sekretoriaujant S.Rimavičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. S. G., trečiojo asmens atstovei Ž. D.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. O. T. ieškinį atsakovei E. T. dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą paminklą, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl šeimos kapavietėje pastatyto paminklo nugriovimo. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Saltoniškių kapinėse 8–ajame sektoriuje T. šeimos kapavietėje neteisėtai pastatytą paminklą A. T. Ieškovė nurodė, kad ji, kaip atsakingas už T. šeimos kapavietės priežiūrą asmuo, leido 2006 m. lapkričio 30 d. mirusį brolį palaidoti tėvų kapavietėje Saltoniškių kapinėse. Ieškovės teigimu, brolio sutuoktinė, t.y. atsakovė, pažadėjo, kad nestatys jokio paminklo, tik sumokės už įrašo iškalimą ant esančio tėvų paminklo, tačiau 2008 m. gegužės mėn. slapta ir neteisėtai, t.y. negavusi ieškovės, kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, sutikimo, neturėdama projekto, kurio reikalaujama pagal Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 679V patvirtintas Kapaviečių statinių statymo Vilniaus miesto kapinėse taisykles, pastatė savo vyrui paminklą; pažeidžiant Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 18 punktą, paminklas nebuvo įregistruotas kapinių prižiūrėtojo žurnale. Ieškovės teigimu, ji nuo 1990 m. tvarko šeimos kapą savo lėšomis, yra atsakinga už šios kapavietės tvarkymą, todėl paminklui statyti turėjo būti gautas jos sutikimas; atsakovė, pastačiusi paminklą be tokio sutikimo, pažeidė ieškovės teisėtą valdymą, neteisėtas statinys blogina kapavietės estetinį vaizdą, trukdo ją prižiūrėti, todėl turi būti nugriautas.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad už kapavietės, kurioje palaidotas 2006 m. lapkričio 30 d. miręs ieškovės brolis, o atsakovės sutuoktinis A. T., priežiūrą atsakingas asmuo yra ieškovė; 2008 m. gegužės mėn. atsakovė pastatė kapavietėje paminklą savo vyrui. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad visi laidojimai, kapaviečių statiniai ir jų rekonstravimo darbai registruojami laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas); žurnalą pildo ir saugo kapinių prižiūrėtojas; 19 punkte - kad už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė; jo duomenys nurodomi žurnale; atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi kapavietę prižiūrėti arba sudaryti jos priežiūros sutartį su kitais asmenimis, kad kapavietė būtų tvarkinga; atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kurią jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės tvarkymo darbus, padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms; 27 punkte – kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora, kiti statiniai statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu; statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė neinformavo kapinių prižiūrėtojo apie paminklo statymą, paminklas įrašytas Laidojimų ir kapinių statinių registravimo žurnale, o ta aplinkybė, jog atsakovė nepateikė paminklo projekto, kaip nustatyta Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 679V patvirtintų Kapaviečių statinių Vilniaus miesto kapinėse taisyklių 2 punkte, nėra pagrindas konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą, nes paminklas atitinka šių taisyklių 1.1, 1.2 punktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pastatė ginčo paminklą neteisėtai, ir, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, reikalavimą nugriauti šį paminklą atmetė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovė V. O. T. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos sąžiningumą, o atsakovė nepateikė nei vieno dokumento, įrodančio atsakovės sąžiningumą. Teismas nustatė, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai yra statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu. Vadovaujantis šio įstatymo 23 str., STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ 21.2 p., 2 lentelės 19 eilute, pripažintina, jog teismo išvada, kad paminklas pastatytas teisėtai, prieštarauja nurodytoms teisės aktų nuostatoms, Vilniaus miesto valdybos 2001-04-12 sprendimo Nr. 679V „Dėl kapaviečių statinių Vilniaus miesto kapinėse taisyklių patvirtinimo“ 2 p., Vilniaus miesto valdybos patvirtinto „Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašo“ 8 p. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas 2009-04-16 raštu pripažino, kad atsakovės paminklas ieškovės broliui, pastatytas ant tėvų T. šeimos kapavietės, yra neteisėtas ir įpareigojo atsakovę jį pašalinti. 2010-07-30 ieškovė kreipėsi į kapinių prižiūrėtoją raštu ir tuomet sužinojo, kad žurnale yra įrašas apie antrą paminklą. Tai reiškia, kad įrašas apie atsakovės pastatytą paminklą atsirado nuo 2009-04-16 iki 2009-07-30, kai atostogavo oficiali kapinių prižiūrėtoja. Teismas preziumavo, kad projektinė neteisėto paminklo dokumentacija yra, kad paminklas pastatytas teisėtai, toleravo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su statyba, pažeidimus. Teismas neatsižvelgė, kad paminklas buvo pastatytas be projekto, be leidimo ir be kapavietės valdytojo sutikimo, kad žurnale nėra įrašyta paminklo pastatymo data, atsisakė išreikalauti laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo originalą, nepasisakė dėl neteisėtų savivaldybės tarnautojų veiksmų statant antrą paminklą ir įrašant jį į žurnalą. Nors teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, tačiau šiais principais nesivadovavo pati atsakovė, t.y. atsakovė elgėsi nesąžiningai, kadangi žadėjo nestatyti antro paminklo, bet jį pastatė. Neteisėtas statinys – paminklas – trukdo atlikti kapavietės priežiūrą, yra neestetiškas, nesiderina prie bendro kapavietės vaizdo.

10Atsakovė E. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes paminklinis akmuo, ženklinantis A. T. palaikų vietą, yra pastatytas teisėtai, neprieštarauja jokiems teisės aktams, moralės, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Kapinių prižiūrėtoja teisėtai paminklą įtraukė į kapinių žurnalą, nes A. T. kapavietėje buvo palaidotas teisėtai, su ieškovės leidimu. Įrašas kapinių žurnale apie paminklo pastatymą nėra panaikintas, todėl jo nugriauti nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad ieškovės pastatytas paminklas yra be projekto, kapinių prižiūrėtojui yra svarbu, jog būtų pateiktas kapo projektas, kuris negali keistis. Kadangi šiai kapavietei nebuvo skirta daugiau vietos, todėl antro kapavietės projekto būti negali. Ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, todėl apeliacinis skundas negali būti tenkintas.

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad Kapinių tvarkymo taisyklių 19, 21 punktų nuostatų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog paminklas konkrečioje kapavietėje gali būti statomas gavus atsakingo už tos kapavietės priežiūrą asmens sutikimą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo paminklo pastatymo metu galiojusiose Kapinių tvarkymo taisyklėse nebuvo nustatyta, kokios konkrečios formos turi būti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimas laidoti kapavietėje kitus asmenis (rašytinės tokio sutikimo formos reikalavimas nustatytas tik nuo 2008 m. lapkričio 30 d. įsigaliojusiose taisyklėse), kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog toks sutikimas galėjo būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais). Nurodė, kad bylą nagrinėję teismai, pripažinę, jog tokio suderinimo nereikėjo, iš esmės nenustatinėjo ir netyrė, koks buvo ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl mirusio atsakovės sutuoktinio atminimo įamžinimo tuo metu, kai ieškovė davė sutikimą laidoti mirusįjį šeimos kapavietėje; ar šalys tarėsi ir kaip nors keitė savo valią nuo 2006 m. gruodžio mėn., kai mirusysis buvo palaidotas šeimos kapavietėje, iki 2008 m. gegužės mėn., kai buvo pastatytas ginčo paminklas. Nustačius, kad atminimo įamžinimo pareigą buvo prisiėmusi ieškovė ir jos nevykdė, į tai atsižvelgtina, vertinant atsakovės veiksmus. Ieškovė nurodė, kad buvo susitarta iškalti mirusiojo palaidojimo vietą žyminčius duomenis paminkle, jau esančiame kapavietėje. Teismai nesiaiškino, ar toks susitarimas iš tikrųjų buvo, kas ir kieno lėšomis turėjo tai padaryti, kokiu terminu, kodėl to nebuvo padaryta daugiau kaip vienerius metus, ar tai iš viso įmanoma, atsižvelgiant į jau esančius paminkle įrašus ir likusį laisvą plotą. Nurodytos aplinkybės reikšmingos, šioje konkrečioje situacijoje sprendžiant, ar ieškovės prašomas jos teisių gynimo būdas (įpareigoti atsakovę nugriauti paminklą) proporcingas pažeidimui, atitinka protingumo, teisingumo kriterijus bei geros moralės nuostatas, ir ar tokiu būdu apgynus ieškovės teises nesusiklostys situacija, kad kapo vieta liks iš viso nepaženklinta, tai prieštarautų ne tik Kapinių tvarkymo taisyklių 12 punktui, bet ir lietuvių tautos tradicijoms. Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad sprendžiant šį konkretų ginčą, būtina atsižvelgti ir į tai, jog žalos tretiesiems asmenims dėl pastatyto paminklo gali atsirasti ir vėliau, po jo pastatymo (pavyzdžiui, paminklui nuvirtus ir apgadinus gretimus statinius ar želdinius), o reikalavimas atlyginti žalą tokiu atveju pirmiausia būtų nukreiptas į atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį. Be to, nagrinėjamu atveju reikia įvertinti ir atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens (ieškovės) ketinimus būti palaidotai šioje kapavietėje ir galbūt jos turimus sumanymus dėl vėlesnio kapavietės tvarkymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad vienas paminklas (be ginčo paminklo) kapavietėje jau yra.

13Ieškovė V. O. T. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė atsisakė sutuoktinį laidoti savo šeimos kapavietėje (atsakovės motina senai palaidota šalimai esančiose Sudervės kapinėse) ar kitoje kapavietėje (naujoje), ieškovė neturėjo kitos išeities ir sutiko leisti palaidoti brolį A. T. tėvų kapavietėje, kurios oficialiai prižiūrintis ir už ją atsakingas asmuo ji yra. Apie mirusiojo įamžinimą šalys susitarė taip: kai bus nuimtas kryžius (tiksli data nebuvo nustatyta), iškalti antkapyje, kuriame daug vietos, vardą (pavardė – T. - jau yra iškalta) ir gimimo bei mirties metus, prieš tai bendrai suderinus įrašo šriftą ir pateikus kapinių prižiūrėtojui prašymą-informaciją apie būsimą įrašą. Šalys nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki paminklo pastatymo 2008 m. gegužės mėn. savo valios nekeitė, nes stovėjo kryžius ir ieškovė laukė atskiro pranešimo iš atsakovės apie įrašo iškalimą esančiame paminkle. Atsakovė sąmoningai vengė nuimti kryžių ir pranešti kada abi turės nuvykti į kapines, pranešti kapinių prižiūrėtojai apie įrašą ir užsakyti iškalti įrašą paminkle. Atsakovė to nedarė, nes jau turėjo tikslą pastatyti paminklą, kurį slapta be leidimo pastatė ieškovės ligos laikotarpiu (informacija apie operaciją yra pridėta byloje), ką pati ir jos atstovas pagal pavedimą pripažįsta. Kryžius stovėjo iki naujo paminklo pastatymo. Įrašas jau esančiame paminkle turėjo būti padarytas atsakovės lėšomis; įrašas kainuoja nuo 100 Lt iki 200 Lt. Paminkle esančio laisvo ploto įrašui padaryti pilnai užteko (tai akivaizdžiai matosi nuotraukoje).

14Atsakovė E. T. taip pat pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad iki mirties A. T. buvo pagrindinis tėvų kapinių tvarkytojas ir prižiūrėtojas. Jis buvo palaidotas tėvų kapinėse, po to jų prižiūrėtoja tapo ieškovė. Dėl A. T. atminimo įamžinimo jo laidojimo vietoje jo laidojimo metu jokio susitarimo nebuvo. Po A. T. palaidojimo iki pat paminklo pastatymo dėl jo atminimo įamžinimo taip pat jokių susitarimų nebuvo ir viskas buvo palikta atsakovės valiai, nes ieškovė iš viso jokios iniciatyvos nerodė, nors tai buvo jos brolis. Tokiu būdu praėjus daugiau kaip metams po mirties atsakovė savo lėšomis įrengė paminklą. Tarp ieškovės ir atsakovės jokių susitarimų dėl A. T. atminimo įamžinimo iškalant jau egzistuojančiame paminkle užrašo nebuvo. Kiti klausimai dėl užrašo iškalimo taip pat nebuvo sprendžiami. Atsižvelgiant į esantį paminkle laisvą plotą ir į tai, kad gyva ieškovė, kuri pretenduoja būti palaidota tėvų kape, iškalti papildomą įrašą nėra galimybės.

15Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad vadovaujantis Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintomis kapinių tvarkymo taisyklėmis, už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi pagal Statybos įstatymą. Minėtose Kapinių tvarkymo taisyklėse numatyta, kad remontuojant ar statant kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius reikalingas projekto derinimas tik į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse. Kapinių administratoriai reikalauja, kad kapaviečių šeimininkai, statydami paminklus savo prižiūrimose kapavietėse, pasidarytų projektus ir juos derintų kapinių administracijoje. Tokių projektų derinimo tvarką nustato kapines administruojančios bendrovės, kurios vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu yra laimėjusios Vilniaus miesto savivaldybės skelbtus konkursus mažiausiomis kainomis. Nagrinėjamu atveju Saltoniškių kapines administruoja UAB „Aketonas“. 2001 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 679V Kapaviečių statinių statymo Vilniaus miesto kapinėse taisyklėse yra nurodyta kokius statinius galima statyti kapinėse ir kokio jie gali būti dydžio: paminklas iš natūralaus ar dirbtinio akmens iki 1,2 m aukščio ir iki 1,5 m pločio, stulpo, obelisko, kryžiaus, koplytstulpio formos paminklas iš natūralaus ar dirbtinio akmens arba niedžio iki 2,0 m aukščio, kapavietės sklypą ribojantys natūralaus ar dirbtinio akmens apvadai, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus ne daugiau kaip 0,2 m.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Skundas tenkintinas.

18Nustatyta, kad ieškovė buvo atsakinga už Vilniaus m. Saltoniškių kapavietės 8-ajame sektoriuje esančios savo tėvų A. ir M. T. kapavietės priežiūrą. Jai sutikus, šioje kapavietėje 2006 m. pabaigoje buvo palaidotas ir jos brolis A. T. 2008 m. gegužės mėn. atsakovė E. T. šioje kapavietėje pastatė paminklą, neturėdama ieškovės, kaip atsakingo už kapo priežiūrą asmens, sutikimo.

19Dėl valdymo teisė pažeidimo

20Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. spalio mėn. 11 d. nutartyje nurodė, jog aiškinant CK 4.22, 4.34 straipsnių turinį darytina išvada, kad ieškovė, kaip faktinė valdytoja turi teisę ginti savo, kaip kapavietės prižiūrėtojos teises, reikalaudama atkurti pažeistą valdymą.

21Dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimo, statant kapavietėje paminklą, reikalingumo

22Lietuvos Aukščiausiajam teismui 2011 m. spalio mėn. 11 d. nutartyje konstatavus, kad Kapinių tvarkymo taisyklių 19, 21 punktų nuostatų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog paminklas konkrečioje kapavietėje gali būti statomas gavus atsakingo už tos kapavietės priežiūrą asmens sutikimą, byloje reikšminga aplinkybe buvo nustatyti, ar tokį sutikimą buvo gavusi atsakovė. Pateiktame 2012-01-06 paaiškinime apeliacinės instancijos teismui atsakovė nurodė, jog po A. T. palaidojimo dėl jo atminimo įamžinimo jokių susitarimų nebuvo. Tuo atsakovė patvirtina ieškovės teiginį, kad ji nedavė sutikimo paminklo pastatymui, todėl atsakovės veiksmai – neprašymas kapą prižiūrinčio ir faktiškai turinčio valdymo teisę šiai kapavietei asmens sutikimo ir savo nuožiūra tvarkymas kapavietės, pastatant joje antrąjį paminklą, turi būti vertinami kaip neteisėti atsakovės veiksmai, todėl ieškininis reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nugriauti paminklą, gina savo valdymo teisę, tokios teisės gynimas numatytas CK 4.34 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjime reikšminga aplinkybe yra tai, ar ieškovė, kaip kapavietės valdytoja, pagrįstai reikalauja paminklo nugriovimo, ar toks paminklo pastatymas nepažeidžia jos valdymo teisės. Kasacinės instancijos nutartyje buvo nurodyta, kad bylą nagrinėję teismai, pripažinę, jog paminklo statymui nereikėjo suderinimo su kapavietės valdytoja, iš esmės nenustatinėjo ir netyrė, koks buvo ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl mirusio atsakovės sutuoktinio atminimo įamžinimo tuo metu, kai ieškovė davė sutikimą laidoti mirusįjį šeimos kapavietėje, nenustatinėjo, ar šalys tarėsi ir kaip nors keitė savo valią nuo 2006 m. gruodžio mėn., kai mirusysis buvo palaidotas šeimos kapavietėje, iki 2008 m. gegužės mėn., kai buvo pastatytas ginčo paminklas. Nurodyta, jog nustačius, kad atminimo įamžinimo pareigą buvo prisiėmusi ieškovė ir jos nevykdė, į tai atsižvelgtina, vertinant atsakovės veiksmus. Ieškovė nurodė, kad buvo susitarta iškalti mirusiojo palaidojimo vietą žyminčius duomenis paminkle, jau esančiame kapavietėje. Teismai nesiaiškino, ar toks susitarimas iš tikrųjų buvo, kas ir kieno lėšomis turėjo tai padaryti, kokiu terminu, kodėl to nebuvo padaryta daugiau kaip vienerius metus, ar tai iš viso įmanoma, atsižvelgiant į jau esančius paminkle įrašus ir likusį laisvą plotą. Nurodytos aplinkybės reikšmingos, šioje konkrečioje situacijoje sprendžiant, ar ieškovės prašomas jos teisių gynimo būdas (įpareigoti atsakovę nugriauti paminklą) proporcingas pažeidimui, atitinka protingumo, teisingumo kriterijus bei geros moralės nuostatas, ir ar tokiu būdu apgynus ieškovės teises nesusiklostys situacija, kad kapo vieta liks iš viso nepaženklinta, tai prieštarautų ne tik Kapinių tvarkymo taisyklių 12 punktui, bet ir lietuvių tautos tradicijoms. Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad sprendžiant šį konkretų ginčą, būtina atsižvelgti ir į tai, jog žalos tretiesiems asmenims dėl pastatyto paminklo gali atsirasti ir vėliau, po jo pastatymo (pavyzdžiui, paminklui nuvirtus ir apgadinus gretimus statinius ar želdinius), o reikalavimas atlyginti žalą tokiu atveju pirmiausia būtų nukreiptas į atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį. Be to, nagrinėjamu atveju reikia įvertinti ir atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens (ieškovės) ketinimus būti palaidotai šioje kapavietėje ir galbūt jos turimus sumanymus dėl vėlesnio kapavietės tvarkymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad vienas paminklas (be ginčo paminklo) kapavietėje jau yra. Apeliacinės instancijos teismui pasiūlius pateikti šalims papildomus paaiškinimus ir atsakovei paaiškinime nurodžius, kad tarp ieškovės ir atsakovės jokių susitarimų dėl A. T. atminimo įamžinimo iškalant jau esančiame paminkle užrašą, nebuvo, darytina išvada, kad ieškovė nėra pažeidusi jokio susitarimo, todėl jos reikalavimas nugriauti paminklą, yra proporcingas atsakovės padarytam pažeidimui, t.y. negavus ieškovės sutikimo, pastatymui kapavietėje antrojo paminklo.

23Ieškovei paaiškinus, kad šalys buvo susitarusios, jog nuėmus kryžių, bendrai suderinus įrašo šriftą, pateikus kapinių prižiūrėtojai prašymą –informaciją apie būsimą įrašą, bus iškalta paminkle mirusiojo vardas ir gimimo bei mirties metai, ir ji laukusi atsakovės pranešimo, apie įrašo iškalimą, ji tokio pranešimo nesulaukusi, darytina išvada, kad tarp šalių susitarimas dėl įrašo iškalimo buvo, tačiau ieškovė nebuvo įsipareigojusi rūpintis įrašo iškalinimu ir už jį apmokėti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pažeidė tarp šalių buvusį susitarimą ir prisiimtą pareigą dėl mirusiojo atminimo įamžinimo.

24Teismo sprendimas naikintinas teismui netinkamai taikius materialinės teisės normas ir netinkamai įvertinus įrodymus byloje, CPK 329 str. 1 dalies ir 330 straipsnio pagrindu.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo vykdymo atgręžimo

26Ieškovės atstovas prašo priteisti ieškovei 1000 Lt išlaidų, kurias ji turėjo atstovo pagalbai apmokėti, ir 2000 Lt, kurias apmokėjo ieškovė atsakovei pagal 2010-05-10 teismo sprendimą, t.y. 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Prašymai pilnai tenkintini, nes prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra nedidelės, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama trijų instancijų teismuose ir pirmos bei apeliacinės instancijų sprendimai naikintini, dėl to darytina išvada, kad byla sudėtinga.

27Žyminį mokestį ieškovė yra apmokėjusi už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus, šios išlaidos sudaro 401,40 Lt, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės. Be to, ieškovė yra apmokėjusi apeliacinės instancijos teismo 2011-03-16 nutartimi priteistas valstybei 11,20 pašto išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei.

28Byloje teismų turėtos pašto išlaidos, kurios nebuvo priteistos ir išieškotos sudaro 50 Lt ( b.l. 1, 120, 130), jos priteistinos iš atsakovės valstybei.

29Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

30Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti.

31Įpareigoti atsakovę E. T. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Saltoniškių kapinėse, 8 –ame sektoriuje, T. šeimos kapavietėje pastatytą paminklą A. T.

32Priteisti ieškovei V. O. T. iš atsakovės E. T. 1412,60 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

33Įpareigoti atsakovę E. T. grąžinti ieškovei V. O. D. 2000 Lt, išieškotus vykdant panaikintą 2010-05-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą.

34Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovės E. T. 50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl šeimos kapavietėje pastatyto paminklo nugriovimo.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovė V. O. T. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 10. Atsakovė E. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi atmetė ieškovės... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi panaikino... 13. Ieškovė V. O. T. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė,... 14. Atsakovė E. T. taip pat pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose... 15. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pateikė... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Skundas tenkintinas.... 18. Nustatyta, kad ieškovė buvo atsakinga už Vilniaus m. Saltoniškių... 19. Dėl valdymo teisė pažeidimo ... 20. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. spalio mėn. 11 d. nutartyje nurodė,... 21. Dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimo, statant... 22. Lietuvos Aukščiausiajam teismui 2011 m. spalio mėn. 11 d. nutartyje... 23. Ieškovei paaiškinus, kad šalys buvo susitarusios, jog nuėmus kryžių,... 24. Teismo sprendimas naikintinas teismui netinkamai taikius materialinės teisės... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo vykdymo atgręžimo ... 26. Ieškovės atstovas prašo priteisti ieškovei 1000 Lt išlaidų, kurias ji... 27. Žyminį mokestį ieškovė yra apmokėjusi už ieškinį, apeliacinį ir... 28. Byloje teismų turėtos pašto išlaidos, kurios nebuvo priteistos ir... 29. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą... 31. Įpareigoti atsakovę E. T. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo... 32. Priteisti ieškovei V. O. T. iš atsakovės E. T. 1412,60 Lt bylinėjimosi... 33. Įpareigoti atsakovę E. T. grąžinti ieškovei V. O. D. 2000 Lt, išieškotus... 34. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...