Byla 2S-311-102/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko A. T. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.L2-229-830/2010 pagal kreditorės UAB „Žemės vystymo fondas“ pareiškimą skolininkui A. T. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2Kreditorė UAB „Žemės vystymo fondas“ Biržų rajono apylinkės teismui padavė pareiškimą, prašydama CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iš skolininko A. T. 5 873,04 Lt nesumokėtą žemės nuomos ir žemės mokestį, 575,56 Lt delspinigių, 8,28 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 48 Lt sumokėtą žyminį mokestį. Reikalavimo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, banko sąskaitose esančias lėšas 6 448,60 Lt sumai. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas, kadangi skolininkas vengia grąžinti skolą, susidariusi skola yra didelė, į raginimą sumokėti skolą neatsakė, skolininkas yra skolingas kitiems kreditoriams.

3Biržų rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 144 str., 145 str., 148 str., 2010 m. vasario 12 d. nutartimi kreditorės UAB „Žemės vystymo fondas“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti skolininko A. T. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bendrai 6 448,60 Lt sumai, o skolininkui neturint pakankamai areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, areštuoti jo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas - 6 448,60 Lt sumai. Teismas konstatavo, jog prašoma priteisti skola yra didelė, skolininkas su kreditore neatsiskaito, skolininkas turi ne vieną kreditorių, kuris turi reikalavimo teisę į skolininką, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimo užtikrinimui yra pagrįstas ir tenkintinas, nes, nesiėmus šių priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamas nepranešus skolininkui, nes yra reali grėsmė, kad toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 148 str. 1 d.).

4Atskiruoju skundu skolininkas A. T. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės - atmesti kreditorės prašymą taikyti jam laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta. Teismas, nenurodė jokių motyvų, kurie sudarytų pagrindą taikyti areštą jam priklausančiam turtui, nevertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, visiškai nesigilino į faktines bylos aplinkybes ir dėl to nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė jam nepranešdamas, vadovaudamasis CPK 148 str. 1 d. nuostata, numatančia išimtį iš bendros taisyklės, kai apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešamą atsakovui. Teismas nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių toks pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas neturi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma pagal konkretaus asmens turto vertę nėra didelė ir tai paneigia grėsmės buvimą teismo sprendimui įvykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civ. bylose Nr.2-397/2005, Nr.2-105/2006, Nr. 2-782/2007). Kreditorės reikalavimo suma nėra didelė -5 616,34 Lt, o jo finansinė padėtis yra gera ir sprendimo patenkinimo atveju jis būtų pajėgus sumokėti priteistą sumą. Jeigu jam iš anksto būtų pranešta apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jis būtų pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad tokių priemonių imtis nėra būtinybės. Laikinosias apsaugos priemonės jo turtui pritaikytos pažeidžiant CK 148 str. 1 d., ir tuo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, apribotos galimybės laisvai vykdyti veiklą.

5Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas, taikydamas CPK 145 str., numatė, jog ateityje gali atsirasti grėsmė teismo įsakymo įvykdymui. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio pagrįstumas nevertinamas. Šioje byloje, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai pabloginama kreditorės padėtis, nes reikalavimas liktų neužtikrintas. Skolininkas vengia sumokėti skolą už išnuomotus privačios žemės sklypus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad skolininkas gali būti nemokus ir siekia išvengti priteistinos sumos sumokėjimo. Skolininkas su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad jo finansinė padėtis yra gera.

6Atskirasis skundas netenkinamas.

7Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo ( įsakymo ) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. nustatytas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, tarp jų ir atsakovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas bei jų taikymo tvarka. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu ir bendra ribojimų suma, taikant laikinąsias apsaugos priemones, negali būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Ekonomiškumo principas turi užtikrinti, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų sutrikdyta įprasta gamybinė ūkinė asmens veikla.

8Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui (įsakymui) įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamoje byloje kreditorė prašo priteisti iš skolininko 5 873,04 Lt nesumokėtą žemės nuomos ir žemės mokestį. Reikalaujama priteisti suma, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas yra fizinis asmuo, yra pakankamai didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarties motyvuojamoje dalyje padarė išvadą, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kreditorės reikalavimo patenkinimo atveju, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad grėsmę, jog kreditorės reikalavimų patenkinimo atveju teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti patvirtina kreditorės nurodyta aplinkybė, kad skolininkui dėl skolos priteisimo yra pareiškę ir kiti kreditoriai. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teisme buvo gauti skolininko A. T. atskirieji skundai dėl Biržų rajono apylinkės teismo nutarčių, kuriomis jam taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitose civilinėse bylose pagal kreditorių pareiškimus dėl pinginių reikalavimų A. T. bendrai 48 206,37 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti teismo įsakymo(sprendimo) įvykdymą, jeigu kreditorės reikalavimas būtų patenkintas. Įstatymas nenumato, kad kreditorius (ieškovas) turėtų pateikti papildomus įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, įrodyti, kad skolininkas (atsakovas) nebus finansiškai pajėgus atsiskaityti, jeigu jo reikalavimai bus patenkinti. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis yra finansiškai pajėgus sumokėti reikalaujamą priteisti sumą, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad, skundžiamoje nutartyje nenurodyti motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo. CPK 148 str. 1 d. nuostata suteikia teismui teisę spręsti pranešti atsakovui (skolininkui) iš anksto apie ieškovo (kreditoriaus) prašymą taikyti laikinąsias apsaugas priemones ar šį klausimą išspręsti iš anksto atsakovui (skolininkui) nepranešus. Todėl ta aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas skolininkui nepranešus, negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutartį.

9Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas yra veiklą vykdantis asmuo, ir vadovaudamasis ekonomiškumo principu, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės skolininko piniginėms lėšoms taikomos tik tuo atveju, jeigu nėra areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų arba jų yra nepakankamai.

10Apeliantas vienu iš atskirojo skundo argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones jo turtui, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikalavimų (ieškinio) pagrįstumas nevertinamas, todėl šie atskirojo skundo argumentai taip pat atmetami.

11Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo kreditoriaus (ieškovo) reikalavimas atmestas, skolininkas (atsakovas) turi teisę reikalauti, kad kreditorius (ieškovas) atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė kreditoriaus prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d. ).

12Procesinės teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tvarką (CPK 146 str.). Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu skolininkas (atsakovas) įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už jį yra laiduojama. Taip pat skolininkas (atsakovas) gali įkeisti turimą turtą (CPK 146 str. 2 d. ).

13Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 str. 1 p.,

Nutarė

15Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai