Byla e2A-661-302/2016
Dėl vykdomo viešojo pirkimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Meteorit turas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2785-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ ieškinį atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl vykdomo viešojo pirkimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Meteorit turas“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB „Svirka“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad skelbimo apie Pirkimą ir Pirkimo sąlygų, įskaitant jų paaiškinimus ir patikslinimus, nepaskelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje yra neteisėtas; įpareigoti atsakovą apie Pirkimą paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, ten pat patalpinant Pirkimo sąlygas, įskaitant jų paaiškinimus ir patikslinimus, bei nustatant protingą terminą pasiūlymams pateikti; panaikinti Pirkimo sąlygų 14 punktą ir Pirkimo sąlygų 4 priedo sutarties projekto 59 ir 60 punktus, nustatančius, kad „paslaugų teikimo sutarties terminas: 7 metai. Šis terminas gali būti pratęstas 3 metams. Bendras sutarties terminas negali būti ilgesnis nei 10 metų“; panaikinti Pirkimo sąlygų 15.11 punkto kvalifikacinio reikalavimo šias dalis: „vežėjas turi sutarčiai vykdyti <...> ne mažiau kaip 5 transporto priemones rezervui“ ir „<...> transporto priemonių amžius iki 15 metų“; panaikinti Pirkimo sąlygų 61 punktą ir pasiūlymo pateikimo formą ir įpareigoti atsakovą patikslinti Pirkimo sąlygų 61 punktą ir pasiūlymo pateikimo formą – nustatyti aiškią tvarką, kokiu būdu tiekėjai turi apskaičiuoti pasiūlymo kainą ir kokiu būdu pasiūlymo formoje turi būti nurodyti trys tarifai maršrutams; panaikinti Pirkimo sąlygų 2 priedo techninės specifikacijos 2 punkto pastabų b) papunktį, kuriame nustatyta, kad paslaugų mažėjimas yra galimas iki 30 proc.; panaikinti atsakovo 2015-10-23 rašto Nr. (4.11)2S-269) 4 punktu pateiktą netikslų Pirkimo sąlygų 55.3 punkto paaiškinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad ieškovė ketina dalyvauti perkančiosios organizacijos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vykdomame viešajame pirkime „Vežėjo parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajono savivaldybėje“ (toliau – Pirkimas). Pirkimas 2015-10-16 paskelbtas atsakovo tinklalapyje naujienų skiltyje. Išankstinis skelbimas apie Pirkimą buvo skelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OJ TED) 2015-08-22 Nr. 2015/5 162-296814, tačiau skelbimas apie Pirkimą ir Pirkimo sąlygos bei jų paaiškinimai ir patikslinimai nebuvo paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, nors tai yra būtina tiek pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 7 straipsnį, tiek pagal Pirkimo sąlygų 5 punktą. Dėl skelbimo apie Pirkimą, dėl Pirkimo sąlygų reikalavimų turinio ir jų patikslinimo bei paskelbimo viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo teikta eilė paklausimų, į kuriuos perkančioji organizacija atsakė arba neaiškiai, arba pakeisdama Pirkimo sąlygų turinį, tačiau Pirkimo sąlygų nepatikslindama arba paaiškinimų ir patikslinimų nepaskelbdama viešai, tuo apsunkindama ieškovės ir kitų tiekėjų galimybę pateikti pasiūlymus. Atsakovė, gavusi pretenzijas, Pirkimo procedūrų nė karto nebuvo sustabdžiusi, pasiūlymų pateikimo termino nenukėlė ir apskritai nė į vieną iš pateiktų pretenzijų iš viso neatsakė. Taigi, atsakovė, nepaskelbdama Pirkimo, jo sąlygų ir patikslinimų CVP IS, nenukeldama pasiūlymų pateikimo termino, šiurkščiai pažeidė VPĮ 7 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį, taip pat 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos reikalavimus bei 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą reikiamas paslaugas įsigyti laikantis įstatymo reikalavimų ir racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas.

5Taip pat ieškovė nurodė, kad viešojo pirkimo sutartis, remiantis VPĮ nuostatomis, negali būti ilgesnė kaip trys metai, išskyrus numatytas konkrečias išimtis. Tai reiškia, kad Pirkimo sąlygų 14 punkte, taip pat Pirkimo sąlygų 4 priedo sutarties projekto 59 ir 60 punktuose įtvirtinta viešojo pirkimo sutarties trukmė 7 metai su galimybe šį terminą pratęsti dar 3 metams yra neteisėta, nes prieštarauja VPĮ 18 straipsnio 7 daliai ir turi būti panaikinta. Be to, ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygos dalyje dėl reikalavimų, kad rezervinių transporto priemonių būtų ne mažiau kaip 5, o kiekvienos transporto priemonės amžius būtų iki 15 metų, yra perteklinis, neproporcingas, pažeidžiantis reikalavimą užtikrinti konkurenciją ir dėl to neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Analogiškai pasisakytina ir dėl Pirkimo sąlygų 15.11 punkto dalies dėl reikalavimo, kad tiekėjas turėtų ne mažiau kaip 5 rezervines transporto priemones. Ši reikalavimo dalis taip pat yra perteklinė, neproporcinga ir iškreipianti konkurenciją, kadangi nėra jokio objektyvaus poreikio iš tiekėjo reikalauti, kad jis nuolat turėtų tam tikrą rezervinių transporto priemonių skaičių. Iš Techninės specifikacijos nuostatų nėra aišku, kiek gali kisti paslaugų kiekiai, t. y. ar mokinių atostogų metu Paslaugų kiekis gali kisti (mažėti) daugiau kaip 30 procentų. Nors dėl šios sąlygos ir buvo teikta pretenzija, bet atsakymas gautas taip ir nebuvo, todėl teismas turėtų įpareigoti atsakovę patikslinti, ar mokinių atostogų metu Paslaugų kiekis gali kisti (mažėti) daugiau kaip 30 procentų. Pirkimo sąlygų 55.3 punktas nustato, kad pasiūlymai yra atmetami, jei yra pasiūlytos per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Tiekėjas prašė pateikti per didelės kainos paaiškinimą, tačiau perkančioji organizacija 2015-10-23 rašto Nr. (4.11)2S-269) 4 punktu taip ir nepaaiškino, kokia kaina jai bus per didelė, tokiu būdu apribodama galimybes pateikti perkančiajai organizacijai priimtiną pasiūlymą.

6Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad skelbimo forma buvo pasirinkta netinkama, tačiau šis trūkumas laikytinas neesminiu, nes pats reikalavimas – paskelbti apie Švenčionių rajono savivaldybės sprendimo dėl vežėjų pasirinkimo konkurso būdu, priėmimą yra įvykdytas ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 dalį visa būtina skelbtina informacija yra paskelbta Europos Sąjungos oficialiame leidinyje. Atsakovė teigimu, keleivių vežimo organizavimui Viešojo pirkimo įstatymo nuostatos nėra aktualios ir šio įstatymo normų aiškinimu ir taikymu grįsti ieškovo argumentai laikomi nepagrįstais. Atsakovė atliko visus pagal teisės aktus būtinus ir nuo jos priklausančius veiksmus, dėl to nėra pagrindo pripažinti atsakovo konkurso nepaskelbimą CVP IS neteisėtu.

7Trečiasis asmuo UAB „Meteorit turas“ atsiliepimo nepateikė.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino 2016-01-19 keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. J-19 su UAB „Meteorit turas“ negaliojančia nuo sudarymo momento, o civilinės bylos dalį dėl kitų ieškinio reikalavimų nutraukė. Be to, ieškovei iš atsakovės priteisė 217 Eur žyminio mokesčio ir 4 112,80 Eur atstovavimo išlaidų.

10Pasisakydamas dėl tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos teisės, pirmos instancijos teismas nurodė, kad 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB, koordinuojanti subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, pirkimų procedūras yra aktualios šalių ginčui dėl Konkurso, kuris buvo paskelbtas 2015-10-16. Teismas pažymėjo, kad Reglamente (EB Nr. 1370/2007) atskirai įtvirtintas jo ir viešųjų pirkimų direktyvų santykis - Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešųjų paslaugų sutartys sudaromos pagal šiame reglamente nustatytas taisykles, tačiau paslaugų sutartys ir viešųjų paslaugų sutartys, kaip apibrėžta Direktyvose 2004/17/EB ar 2004/18/EB dėl keleivinio transporto autobusais ar tramvajais paslaugų teikimo sudaromos laikantis tose direktyvose nustatytų procedūrų, jei tokios sutartys nėra paslaugų koncesijų sutartys, kaip apibrėžta tose minėtose direktyvose. Tais atvejais, kai sutartys turi būti sudaromos laikantis Direktyvų 2004/17/EB ar 2004/18/EB, šio straipsnio 2–6 dalių nuostatos netaikomos. Pirmos instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju viešoji sutartis, dėl kurios paskelbtas ginčo Konkursas, nėra koncesijos sutartis. Direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB nuostatas nacionalinėje teisėje įgyvendina VPĮ, todėl pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovės paskelbtam Konkursui taikytinos VPĮ redakcijos, aktualios Konkurso paskelbimo dienai, nuostatos, taip pat aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai analogiškoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014).

11Įvertinęs bylos duomenis, pirmos instancijos teismas nustatė, kad Europos Sąjungos leidinyje apie numatomą vykdyti Konkursą buvo pranešta, tačiau kvietimas dalyvauti Konkurse Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) paskelbtas nebuvo, o atsakovė vykdė Konkursą, neįsitikinusi, kad apie jį tinkamai paskelbta. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad nors kvietimas dalyvauti Vėžėjo parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajono savivaldybėje konkurse buvo 2015 m spalio 16 d. paskelbtas VĮ „Seimo leidykla“, „Valstybės žinios“ leidinyje Informaciniai pranešimai, Nr. 82; 2015 m. spalio 16 d. - savivaldybės svetainėje www.svencionys.lt bei 2015 m. spalio 31 d. papildomai paskelbtas pranešimas vietinėje spaudoje - laikraštyje „Žeimenos krantai“, tačiau pirkimo dokumentai paskelbti nebuvo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju VPĮ normų reglamentuojančių paskelbimo apie viešąjį pirkimą ir analogiškų atsakovo pirkimo dokumentų nuostatų pažeidimas buvo esminis, pažeidžiantis viešųjų pirkimų skaidrumo principą (VPĮ 3 str.).

12Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas sprendė, kad 2016-01-19 sudaryta su pirkimo laimėtoju UAB „Meteorit turas“ Keleivinio keleivių transporto viešųjų paslaugų teikimo sutartis Nr. J-19 prieštarauja imperatyvioms VPĮ 3 straipsnio nuostatoms. Įvertinęs faktines aplinkybes, kad UAB „Svirka“ keleivių vežimo sutartį dar vykdo, kad naujo konkurso paskelbimo atveju nebūtų nutrauktas vežimo autobusais paslaugų teikimas gyventojams, teismas darė išvadą, kad pagrindų taikyti alternatyvias sankcijas nagrinėjamu atveju nėra, t.y. nėra kliūčių pripažinti 2016-01-19 sutartį Nr. J-19 negaliojančia ab initio.

13Be to, pirmos instancijos teismas nurodė, kad konstatavus, jog atsakovės paskelbtam konkursui taikytinos VPĮ nuostatos, pripažintina, kad tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčams taikytinos ir VPĮ 93 straipsnio 3 dalies ir CPK 4232 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios privalomą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktų pretenzijų dalykas ir turinys bei pareikšto ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas yra skirtingi. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Pirkimo dokumentus ieškovas gavo 2015-10-16, atitinkamai Pirkimo sąlygų turinys jam tapo žinomas tą pačią dieną, o ieškinys buvo pareikštas 2015-11-10, t.y. praleidus VPĮ 94 straipsnyje numatytą terminą pretenzijai pareikšti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti (CPK 293 str. 2 p.), todėl šioje dalyje bylą nutraukė.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria 2016 m. sausio 19 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Meteorit turas“ keleivinio transporto viešųjų paslaugų teikimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

171. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014, kuri šioje byloje netaikytina, sprendė, kad ginčo Konkursas turėjo būti vykdomas vadovaujantis VPĮ reikalavimais. Pagal Kelių transporto kodekso 171 straipsnį, Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnį, LAT ir ESTT praktiką viešųjų paslaugų įsipareigojimus vykdančių vežėjų atrankai ir sutarčių su jais sudarymui taikomi Reglamento (EB Nr. 1370/2007) reikalavimai. Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų paslaugų sutartys (visuomenės aptarnavimo sutartys) sudaromos pagal Reglamente nustatytas taisykles. Taip pat nurodyta, kad paslaugų sutartys ir viešųjų paslaugų sutartys, kaip apibrėžta Direktyvose 2004/17/EB ar 2004/18/EB, dėl keleivinio transporto autobusais ar tramvajais paslaugų teikimo sudaromos laikantis tose direktyvose nustatytų procedūrų, jei tokios sutartys nėra paslaugų koncesijų sutartys, kaip apibrėžta tose direktyvose. Tais atvejais, kai sutartys turi būti sudarytos laikantis Direktyvų 2004/17/EB ar 2004/18/EB, šio straipsnio 2-6 dalių nuostatos netaikomos. Reglamente sąvoka „viešųjų paslaugų sutartis“ vartojama visiškai kita prasme nei Pirkimų direktyvose. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalį Pirkimų direktyvos taikomos ne bet kokiems kompetentingos institucijos ar viešųjų paslaugų operatoriaus susitarimams dėl viešojo keleivinio transporto paslaugų, kurioms taikomi viešųjų paslaugų įsipareigojimai, bet ir tokioms sutartims, kurios laikomos viešojo paslaugų pirkimo sutartimis Pirkimų direktyvų prasme. Pagal Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 2 dalies a punktą ir VPĮ 2 straipsnio 34 dalį viešojo pirkimo sutartis yra atlygintinė sutartis. Sutarties atlygintinumas – tai priešpriešinis atlyginimas perkančiosios organizacijos teikiamas rangovui už atliktus darbus arba suteiktas paslaugas ar prekes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014, taip pat yra išaiškinęs, kad sutarties atlygintinumas yra viešojo pirkimo sutarties kvalifikavimo kriterijus. Tam, kad sutartis būtų laikoma viešojo pirkimo sutartimi ir jos sudarymui būtų taikomos VPĮ nuostatos, būtina, kad būtų tenkinamos dvi sąlygos: 1) atlygį už pagal tokią sutartį teikiamas paslaugas mokėtų perkančioji organizacija; 2) paslaugos teikėjas neprisiimtų jokios šios paslaugos eksploatavimo rizikos. Nagrinėjamu atveju nei viena iš nurodytų sąlygų tenkinta nebuvo, kadangi vežėjas atlygį už sutarties vykdymą gaus iš trečiųjų asmenų, t.y. pervežamu keleivių mokestis už bilietus, atsakovė, įgyvendindama jai privalomus teisės aktų reikalavimus, kaip institucija, atsakinga už tai, kad Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje teikiamos keleivių vežimo paslaugos ir kad jos tam tikroms saugomoms visuomenės grupėms (mokiniams, vaikų globos namų gyventojams ir pan.) būtų kompensuojamos įstatymų nustatyta tvarka, tiekėjui mokės tik kompensacijas, kurios laikomos atlygiu paslaugų teikėjui iš trečiųjų asmenų. Be to, pats vežėjas turės prisiimti jo užtikrinamų viešųjų paslaugų eksploatavimo riziką. Tai, kad visuomenės aptarnavimo sutartys su vežėjais keleivių vežimo srityje nėra viešojo pirkimo sutartys, yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. A-602-682/2014. Be to, tai patvirtinta ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (ESTT 2009 m. gegužės 7 d. sprendimas C-504/07, Antrop ir kt., Rink. 2009, p. I-03867). Kadangi Sutartis nėra viešųjų pirkimų sutartis VPĮ prasme, o visuomenės aptarnavimo sutartis, ji turi būti sudaroma vadovaujantis ne VPĮ, bet Reglamento 5 straipsniu, Kelių transporto kodekso 171 straipsniu ir Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtinto Vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka.

182. Nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad, nepaskelbus apie Konkursą VPĮ nustatyta tvarka, buvo pažeistas skaidrumo principas. Konstatavus, kad ginčo sutartis nėra viešojo pirkimo sutartis, darytina išvada, kad atsakovė neprivalėjo skelbti apie Konkursą VPĮ nustatyta tvarka, tačiau net ir tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių būtų laikoma, kad atsakovė Konkursą privalėjo vykdyti pagal VPĮ reikalavimus, negalima būtų daryti išvados, kad buvo pažeistas skaidrumo principas. Reglamentas yra tiesiogiai taikomas ES teisės aktas ir turi viršenybę prieš nacionalinės teisės aktus. Reglamento 5 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad tais atvejais, kai taikomos Pirkimų direktyvos, atitinkamai ir VPĮ, sutartys dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo sudaromos laikantis direktyvose nustatytų procedūrų ir netaikomos Reglamento 5 straipsnio 2-6 dalių nuostatos. Tai reiškia, kad jeigu konkursui būtų taikomas VPĮ, jam būtų taikomos tik VPĮ nuostatos, susijusios su konkurso procedūrų, t.y. konkretaus pasirinkto viešojo pirkimo būdo, vykdymu. Tuo tarpu visiems kitiems klausimams būtų taikomi Reglamento reikalavimai ir juos įgyvendinantys teisės aktai. Reglamento 7 straipsnis ir atitinkamai Aprašas nustato paskelbimo apie konkursą reikalavimus: 1) paskelbti išankstinę informaciją apie numatomą konkursą; 2) paskelbti konkursą Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP). Atsakovė tinkamai laikėsi šių reikalavimų. 2015 m. rugpjūčio 22 d. Europos Sąjungos oficialiame leidinyje (OJ TED) Nr. 2015/5 162-296814 buvo paskelbta išankstinė informacija apie Konkursą, kurios reikalauja Reglamento 7 straipsnio 2 dalis. Tai, kad ši informacija nebuvo paskelbta prieš vienerius metus iki Konkurso pradžios, lėmė objektyvios ir nuo atsakovės nepriklausančios priežastys. Be to, buvo imtasi visų atsakovei prieinamų priemonių paskelbti apie Konkursą CVPP, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba tai nepagrįstai atsisakė padaryti. Viešųjų pirkimų tarnybai atsisakius tai padaryti, buvo imtasi ir kitų priemonių, kad Konkursas būtų paskelbtas viešai. Apie Konkursą buvo paskelbta visoms suinteresuotoms įmonėms prieinamame savivaldybės interneto tinklapyje, „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, vietinėje spaudoje – laikraštyje „Žeimenos krantai“, Europos Sąjungos oficialiame leidinyje (OJ TED) Nr. 2015/5 162-296814. Jei Konkursui ir būtų taikomi VPĮ reikalavimai, tai nepaskelbimas apie Konkursą tik viename iš VPĮ nurodytų šaltinių, bet paskelbimas kituose dviejuose, negalėtų būti laikomas nepakankamu informavimu, kuris pažeistų VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą, ir jokiu būdu negali būti pagrindu panaikinti Konkurso pagrindu sudarytą sutartį.

19Ieškovė UAB „Svirka“ nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu, prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

211. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Pirkimo sutartis yra ne viešųjų pirkimų sutartis, o visuomenės aptarnavimo ir (ar) koncesijos sutartis, taip pat atsakovės argumentai dėl viešojo pirkimo sutarties požymių tariamo nebuvimo ginčo atveju, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, turi būti atmesti ir nenagrinėti, nes jais atsakovė nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors tam turėjo visas galimybes. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme įrodinėjo tik tai, kad Reglamento nuostatos turi būti taikomos tiesiogiai ir kad procedūrų vykdymui yra netaikomas VPĮ, nes yra taikomos Aprašo nuostatos.

222. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo objekto įsigijimui turi būti taikomos VPĮ normos. Teismas tiesiogiai rėmėsi ir tinkamai taikė Reglamento 5 straipsnio nuostatas, nukreipiančias į viešųjų pirkimų direktyvas (Pirkimo atveju – 2004/18/EB direktyvą, kurios nuostatos perkeltos į Viešųjų pirkimų įstatymą). VPĮ 2 straipsnio 31 straipsnis nustato, kad viešojo pirkimo paslaugų sutartis yra viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos. Be to, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OJ TED) 2015-08-22 Nr. 2015/5 162-296814 išankstiniame skelbime apie Pirkimą (Priedas Nr. I-4) pati atsakovė pateikė informaciją, kad ketinamos pirkti paslaugos yra Viešojo kelių transporto paslaugos, kurių BVPŽ kodas yra 60112000-6, o teisinis pagrindas – direktyva 2004/18/EB. Atsakovė apeliaciniame skunde bando sudaryti vaizdą, neva, viešojo pirkimo paslaugų sutartys, nurodytos direktyvoje 2004/18/EB, skiriasi nuo viešųjų paslaugų sutarties sąvokos, vartojamos Reglamente, tačiau šių tariamų skirtumų niekuo nepagrindžia. Viešųjų pirkimų tarnyba byloje pateiktoje išvadoje taip pat vienareikšmiškai konstatavo, kad Pirkimui turi būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Kitos perkančiosios organizacijos Pirkimo objektą sudarančias paslaugas įsigyja taip pat būtent viešųjų pirkimų būdu. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs, kad Pirkimo objektu perkamos paslaugos patenka į VPĮ reguliavimo apimtį (2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-534/2014). Tai, kad ši nutartis priimta dar neįsigaliojus Reglamentui, nekeičia faktinės situacijos dėl Pirkimo objekto pobūdžio – keleivių vežimo paslaugų turinys ir paskirtis išliko tokie patys. Atsakovė iškraipo teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus ir taip bando klaidinti teismą.

233. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad, neva, Pirkimo sutartis yra laikytina koncesija, nes tiekėjas tariamai atlygį už paslaugas gaus išimtinai tik iš trečiųjų asmenų. Šis atsakovės teiginys neatitinka faktinės situacijos, teisės aktų ir Pirkimo sąlygų reikalavimų bei yra paremtas klaidinga kasacinio teismo 2014-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 pateiktų išaiškinimų interpretacija. Esamu atveju faktinė situacija yra priešinga nagrinėtai kasacinio teismo 2014-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014, todėl nutarties negalima taikyti pagal analogiją šioje byloje. Savivaldybė, vykdydama savo funkcijas, parenka paslaugos teikėją, kuris užtikrintų paslaugos teikimą savivaldybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tai aiškiai matyti iš paminėtų teisės aktų ir Pirkimo sąlygų (Pirkimo sutarties 1.2-1.6, 1.8-1.9, 1.15, 1.17, 4, 35, 45, 46 ir kt. punktai) reikalavimų – atsakovė vienašališkai nustato maršrutus, tvirtina tvarkaraščius, bilietų tarifus, savikainą ir kompensacijos dydį, t. y. paslaugą teikiantis teikėjas neturi jokios laisvės paslaugą teikti kitokiu būdu ir kitokiomis kainomis nei nustatė atsakovas. Visais atvejais, net jei tam tikru maršrutu važiuotų nepakankamas keleivių skaičius, susidarę nuostoliai tiekėjui bus atlyginti. Atsižvelgiant į tai, jokiu būdu negalima teigti, kad Pirkimo sutarties vykdytojui būtų perkelta didžioji dalis paslaugos teikimo rizikos. Akivaizdu, kad paslaugų teikėjo rizika Pirkimo atveju yra minimali ir įprastai tokia, su kokia susiduria bet kuris viešojo prikimo sutartį vykdantis tiekėjas. Nagrinėjamu atveju paslaugos teikimas galėtų būti panašus į koncesiją tik tuo atveju, jei visą ar reikšmingą paslaugos teikimo riziką prisiimtų tiekėjas – pats tiekėjas tvirtintų maršrutus, sudarinėtų tvarkaraščius, laisvai nustatytų tarifus ir veiktų rinkos sąlygomis, negautų kompensacijų ir pan., o šiuo atveju situacija yra priešinga.

244. Atsakovė nesilaikė informacijos apie Pirkimą viešinimo reikalavimų – nei numatytų Reglamento 7 straipsnyje (nesilaikė reikalavimo paskelbti skelbimą metus prieš planuojamą konkurso pradžią), nei Viešųjų pirkimų įstatymo 7 ir 23 straipsniuose, nei Aprašo 10 punkte ir Pirkimo sąlygų 5 punkte nustatytų reikalavimų skelbimą apie pirkimą ir jo sąlygas paskelbti CVP IS. Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie ketinamą pradėti Pirkimą paskelbė išankstinį skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir savo tinklalapyje, tačiau jokios informacijos nei apie ketinamą vykdyti, nei apie pradedamą vykdyti Pirkimą nepatalpino CVP IS – Viešųjų pirkimų tarnybai nepateikė skelbimo dėl Pirkimo, todėl nors Pirkimas pradėtas vykdyti faktiškai, jis neturi juridinio pagrindo. Atsakovė, nepaskelbdama Pirkimo, jo sąlygų ir patikslinimų CVP IS, nenukeldamas pasiūlymų pateikimo termino, šiurkščiai pažeidė VPĮ 7 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį, taip pat 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos reikalavimus bei 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą reikiamas paslaugas įsigyti laikantis įstatymo reikalavimų ir racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas. Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, teisingai konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ne apskritai atsisakė paskelbti skelbimą apie Pirkimą CVP IS, bet paprašė pateikti skelbimą, atitinkantį VPĮ reikalavimus, kadangi pateikta informacija apie skelbimą tokių reikalavimų neatitiko.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

27Dėl faktinių bylos aplinkybių

28Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė vykdė viešąjį konkursą „Vėžėjo parinkimas viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajono savivaldybėje“. Išankstinis skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiame leidinyje (OJTED)2015-08-22 Nr. 2015/5 162-296814. Kvietimas dalyvauti Vėžėjo parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajono savivaldybėje konkurse buvo 2015 m spalio 16 d. paskelbtas VĮ „Seimo leidykla“, „Valstybės žinios“ leidinyje Informaciniai pranešimai, Nr. 82; 2015 m. spalio 16 d. paskelbtas savivaldybės svetainėje www.svencionys.lt bei 2015 m. spalio 31 d. papildomai paskelbtas pranešimas vietinėje spaudoje - laikraštyje „Žeimenos krantai“. Atsakovė nurodė, kad vykdydama LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtinto Vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sudarymo ir nutraukimo tvarkos aprašo 10 punkto, numatančio, kad kvietimą dalyvauti konkurse kompetentinga įstaiga skelbia Centriniame viešųjų pirkimų portale, reikalavimus, kreipėsi į viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas paskelbti kvietimą dalyvauti konkurse CVP IS, tačiau kvietimas dalyvauti CVP IS patalpintas nebuvo. Tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo. Ieškovė 2015-11-05 pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų netinkamo paaiškinimo, pateikto perkančiosios organizacijos 2015-11-02 raštu Nr. 4.11 2S-282. Atsakovė 2015-11-05 raštu Nr. (4.11)2S-289 pateikė ieškovei nurodytų pirkimo sąlygų paaiškinimą. Ieškovė, nesutikusi su atsakovės paaiškinimais, pateikė dar vieną raštą, pavadintą pretenzija, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės paaiškinimų trečiuoju punktu bei sprendimu netikslinti pirkimo sąlygas, šiuos sprendimus prašė naikinti, nes, pirkėjams leidus pateikti trijų maršrutų įkainius, atsakovė privalėjo patikslinti pasiūlymo pateikimo ir vertinimo tvarką bei kriterijus ir pasiūlymo formą, kadangi pagal esamas Pirkimo sąlygas galima pateikti tik vieną įkainį, taip pat nurodė, kad pirkimo vykdymo metu įvyko daug pakeitimų, todėl būtina nukelti pasiūlymų pateikimo terminą ne mažiau nei 5 darbo dienoms. 2015-12-10 ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad skelbimo apie Pirkimą ir Pirkimo sąlygų, įskaitant jų paaiškinimus ir patikslinimus, nepaskelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, yra neteisėtas; įpareigoti atsakovą apie Pirkimą paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, ten pat patalpinant Pirkimo sąlygas, įskaitant jų paaiškinimus ir patikslinimus, bei nustatant protingą terminą pasiūlymams pateikti; panaikinti Pirkimo sąlygų 14 punktą ir Pirkimo sąlygų 4 priedo sutarties projekto 59 ir 60 punktus, nustatančius, kad „paslaugų teikimo sutarties terminas: 7 metai. Šis terminas gali būti pratęstas 3 metams. Bendras sutarties terminas negali būti ilgesnis nei 10 metų“; panaikinti Pirkimo sąlygų 15.11 punkto kvalifikacinio reikalavimo šias dalis: „vežėjas turi sutarčiai vykdyti <...> ne mažiau kaip 5 transporto priemones rezervui“ ir „<...> transporto priemonių amžius iki 15 metų“; panaikinti Pirkimo sąlygų 61 punktą ir pasiūlymo pateikimo formą ir įpareigoti atsakovą patikslinti Pirkimo sąlygų 61 punktą ir pasiūlymo pateikimo formą – nustatyti aiškią tvarką, kokiu būdu tiekėjai turi apskaičiuoti pasiūlymo kainą ir kokiu būdu pasiūlymo formoje turi būti nurodyti trys tarifai maršrutams; panaikinti Pirkimo sąlygų 2 priedo techninės specifikacijos 2 punkto pastabų b) papunktį, kuriame nustatyta, kad paslaugų mažėjimas yra galimas iki 30 proc.; panaikinti atsakovo 2015-10-23 rašto Nr. (4.11)2S-269) 4 punktu pateiktą netikslų Pirkimo sąlygų 55.3 punkto paaiškinimą. 2015-12-14 atsakovė priėmė sprendimą dėl preliminariosios pasiūlymų eilės nustatymo, o 2016-01-05 buvo paskelbtas Pirkimo laimėtojas – UAB „Meteorit turas“. 2016-01-19 su pirkimo laimėtoju UAB „Meteorit turas“ buvo sudaryta Keleivinio keleivių transporto viešųjų paslaugų teikimo sutartis Nr. J-19 7 metams, numatant galimybę pratęsti sutarties terminą dar 3 metams. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, tvirtindama, kad ji atliko visus pagal teisės aktus būtinus ir nuo jos priklausančius veiksmus, dėl to nėra pagrindo pripažinti Konkurso nepaskelbimą CVP IS neteisėtu. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškinį tenkino iš dalies, pripažino 2016-01-19 keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. J-19 su UAB „Meteorit turas“ negaliojančia nuo sudarymo momento, o civilinės bylos dalį dėl kitų ieškinio reikalavimų nutraukė. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės paskelbtam Konkursui taikytinos VPĮ redakcijos, aktualios Konkurso paskelbimo dienai, nuostatos. Įvertinęs bylos duomenis, pirmos instancijos teismas nustatė, kad Europos Sąjungos leidinyje apie numatomą vykdyti Konkursą buvo pranešta, tačiau kvietimas dalyvauti Konkurse ir Pirkimo dokumentai Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) paskelbti nebuvo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju VPĮ normų, reglamentuojančių paskelbimo apie viešąjį pirkimą, ir analogiškų atsakovo pirkimo dokumentų nuostatų pažeidimas buvo esminis, pažeidžiantis viešųjų pirkimų skaidrumo principą (VPĮ 3 str.), todėl pirmos instancijos teismas 2016-01-19 viešojo pirkimo sutartį Nr. J-19 pripažino negaliojančia ab initio. Atsakovė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria 2016 m. sausio 19 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Meteorit turas“ keleivinio transporto viešųjų paslaugų teikimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

29Dėl Viešojo pirkimo įstatymo reikalavimų taikymo įsigyjant ginčo Pirkimo objektą

30Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl VPĮ normų taikymo keleivių vežimo srityje. Šalys nesutaria dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo ir teisės aktų taikymo.

31Atsakovės teigimu, ginčo Pirkimui taikytinos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso normos, Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Reglamento (EB Nr. 1370/2007) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-04 nutarimu Nr. 1132 patvirtintas Vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos aprašas. Transporto kodeksas ir Transporto veiklos pagrindu įstatymas numato, kad viešųjų paslaugų sutarčių sudarymą ir tvarką numato Reglamentas (EB Nr. 1370/2007), o nacionalinėje teisėje Reglamento nuostatas įgyvendina Aprašas. Atsakovės įsitikinimu, Direktyvos 2004/17EB ar 2004/18EB nurodytiems santykiams netaikytinos, nes šios Direktyvos yra panaikintos ir juos pakeitė atitinkamai 2016-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25ES bei 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24ES, kurią įgyvendina VPĮ. Tuo tarpu ieškovė tvirtina, kad ginčo Pirkimui taikytinos VPĮ nuostatos.

32Pažymėtina, kad Reglamente (EB Nr. 1370/2007) atskirai įtvirtintas jo ir viešųjų pirkimų direktyvų santykis - Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Viešųjų paslaugų sutartys sudaromos pagal šiame reglamente nustatytas taisykles, tačiau paslaugų sutartys ir viešųjų paslaugų sutartys, kaip apibrėžta Direktyvose 2004/17/EB ar 2004/18/EB, dėl keleivinio transporto autobusais ar tramvajais paslaugų teikimo sudaromos laikantis tose direktyvose nustatytų procedūrų, jei tokios sutartys nėra paslaugų koncesijų sutartys, kaip apibrėžta tose direktyvose. Tais atvejais, kai sutartys turi būti sudaromos laikantis Direktyvų 2004/17/EB ar 2004/18/EB, šio straipsnio 2–6 dalių nuostatos netaikomos. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė sutinka, jog Reglamentas nagrinėjamu atveju yra taikytinas ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, neva, nepagrįstai nesilaikė Reglamento 5 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovės pozicija neatitinka tiesos, kadangi iš pirmos instancijos teismo sprendimo turinio akivaizdžiai matyti, kad būtent šiuo Reglamento straipsniu teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ir vadovavosi.

33Taip pat teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo nuomone, kad viešoji sutartis, dėl kurios paskelbtas ginčo Konkursas, nėra koncesijos sutartis. Atsakovės argumentai dėl to, kad Pirkimo sutartis yra ne viešųjų pirkimų sutartis, o visuomenės aptarnavimo ir (ar) koncesijos sutartis, taip pat atsakovės argumentai dėl viešojo pirkimo sutarties požymių tariamo nebuvimo ginčo atveju, kadangi atlygį už paslaugas mokės ne perkančioji organizacija ir tiekėjas prisiima visišką riziką dėl paslaugos teikimo, nenagrinėtini, nes atsakovė jais nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnyje, kuriame apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisėjų kolegija nevertina atsakovės naujai nurodomų aplinkybių dėl viešojo pirkimo sutarties požymių nebuvimo (dėl atlyginimo tiekėjui nemokėjimo ir rizikos prisiėmimo laipsnio) ir tariamos koncesijos.

342004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB, koordinuojanti subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, pirkimų procedūras, galiojo iki 2016-04-18. Nors minėtos direktyvos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jau ir nebegalioja, tačiau akivaizdu, kad jų nuostatos šalių ginčui dėl Konkurso, paskelbto 2015-10-16, yra aktualios. Keleivių vežimo autobusais paslaugos vietiniais reguliariais miesto ir priemiestiniais maršrutais patenka į direktyvos 2004/18/EB taikymo sritį, todėl pritartina pirmos instancijos teismui, kad Pirkimo sutarties sudarymui privalėjo būti taikoma direktyva 2004/18/EB, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo, į kurį direktyva 2004/18/EB yra perkelta, aktualios Konkurso paskelbimo dienai, nuostatos. Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ir laikėsi Reglamento 5 straipsnyje įtvirtinto Reglamento ir viešųjų pirkimų direktyvų santykio, nurodančio, kad tuo atveju jei paslaugos patenka į direktyvų apimtį, jų įsigijimas turi būti vykdomas, vadovaujantis direktyvų nuostatomis. Pastebėtina, kad atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde niekaip nepagrindė, kodėl jos perkamos keleivių vežimo paslaugos nepatenka į direktyvos apimtį, kuo atsakovės perkamos ir direktyvoje nurodytos keleivių vežimo paslaugos skiriasi, taip pat nenurodė, kuo jos skiriasi nuo Reglamente apibrėžtų paslaugų. Be to, sutiktina su pirmos instancijos teismu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau kartą yra išaiškinęs, kad Pirkimo objektu perkamos paslaugos patenka į Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo apimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014). Nors apeliantė ir tvirtina, kad minėta kasacinio teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje remtis negalima, tačiau su tokia apeliantės pozicija sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-06-05 administracinėje byloje Nr. A602-682-14 taip pat nepatvirtino, kad sutartys dėl reguliaraus keleivių vežimo autobusais nėra viešojo pirkimo sutartys. Minėtoje administracinėje byloje, kuria savo poziciją grindžia atsakovė, nebuvo nagrinėjamas klausimas, ar konkurso vykdymui turi būti taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo normos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas minėtoje byloje sprendė savivaldybės įsakymo dėl vienašalio sutarties nutraukimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo normoms. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde remiasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. C-504/07, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra aktualus nagrinėjamam ginčui, kadangi toje byloje nebuvo vertinama, ar tokio pobūdžio sutartis kaip nagrinėjamu atveju yra koncesijos ar viešojo pirkimo sutartis.

35Pastebėtina, kad Konkurso paskelbimo ir vykdymo metu VPĮ nebuvo įtvirtinta jokių išimčių keleivių vežimo paslaugų pirkimams (VPĮ 10 str. 3 d. 7 p., 70 str. 2 d. 4 p.). VPĮ 10 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodyta, kad šio įstatymo reikalavimai taip pat netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams, kuriuos atlieka įmonė, teikianti visuomenei autobusų transporto paslaugas, jei teikiamos paslaugos nelaikomos šio įstatymo reglamentuojama veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte. VPĮ 2 straipsnio 31 straipsnis nustato, kad viešojo pirkimo paslaugų sutartis yra viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos. VPĮ 2 priedėlio A paslaugų sąrašo kategorija Nr. 2 nustato, kad sausumos transporto paslaugos (išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių transporto paslaugas), apimančios šarvuotų automobilių paslaugas ir kurjerių paslaugas (kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną - nuo 60100000-9 iki 60183000-4 (išskyrus 60160000-7, 60161000-4, 60220000-6) ir nuo 64120000-3 iki 64121200-2), išskyrus pašto vežimą, įeina į paslaugas nurodytas VPĮ 2 straipsnio 31 dalyje. Pastebėtina, kad Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OJ TED) 2015-08-22 Nr. 2015/5 162-296814 išankstiniame skelbime apie Pirkimą pati atsakovė pateikė informaciją, kad ketinamos pirkti paslaugos yra Viešojo kelių transporto paslaugos, kurių BVPŽ kodas yra 60112000-6, kuris patenka į A paslaugų 2 kategoriją BVPŽ kodų intervale nuo 60100000-9 iki 60183000-4, o teisinis pagrindas – direktyva 2004/18/EB. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir viešuosius prikimus kontroliuojanti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba – į bylą pateiktoje išvadoje taip pat vienareikšmiškai konstatavo, kad Pirkimui turi būti taikomas VPĮ nuostatos.

36Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsižvelgiant į tai perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisiniai santykiai, a fortiori laimėtojo išrinkimo ir sutarties sudarymo tvarka, visose ūkio srityse reguliuojami VPĮ, išskyrus jame aiškiai nustatytas išimtis. 2003-09-04 Vyriausybės nutarimu Nr. 1132 patvirtintas Aprašas, kuriuo remiasi atsakovė, yra poįstatyminis teisės aktas, kuris pagal teisinę galią yra žemiau nei VPĮ, todėl pirmiau turi būti taikomos VPĮ normos ir tik po to minėto Vyriausybės nutarimo nuostatos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 64/06 ir 2015 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. KT7-N3/2015, priimtas byloje Nr. 22/2012 ). VPĮ ir kitų teisės aktų imperatyviųjų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus ir dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Skaidrumo principas pažeidžiamas inter alia, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių.

37Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė Reglamento 5 straipsnio nuostatas, nukreipiančias į viešųjų pirkimų direktyvas (Pirkimo atveju – 2004/18/EB direktyvą), kurios nuostatos perkeltos į Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovė nagrinėjamu atveju neturėjo teisės Pirkimo objekto įsigyti jokiu kitu būdu, kaip tik viešojo pirkimo būdu.

38Dėl skaidrumo principo pažeidimo nesilaikius Pirkimo paskelbimo tvarkos

39Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013 ir kt.).

40Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t.y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 str.).

41Viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai apie projekto konkurso rezultatus, pranešimai dėl savanoriško ex ante skaidrumo) skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Be to, ir Pirkimo sąlygų 5 punkte aiškiai nurodyta, kad skelbimas apie Pirkimą turi būti paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) www.cvpp.lt. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi pirkimas laikomas pradėtas tik tuomet, kai Viešųjų pirkimų tarnybai yra pateiktas skelbimas apie pirkimą. Maža to, pagal VPĮ 27 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija visus pirkimo dokumentus, kuriuos įmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis, įskaitant technines specifikacijas, dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), taip pat atsakymus į tiekėjų klausimus, turi skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kartu su skelbimu apie pirkimą.

42Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė apie ketinamą pradėti Pirkimą paskelbė išankstinį skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir savo tinklalapyje, be to, kvietimas dalyvauti Vėžėjo parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajono savivaldybėje konkurse 2015 m spalio 16 d. buvo paskelbtas VĮ „Seimo leidykla“, „Valstybės žinios“ leidinyje Informaciniai pranešimai, Nr. 82; 2015 m. spalio 16 d. paskelbtas savivaldybės svetainėje www.svencionys.lt bei 2015 m. spalio 31 d. papildomai paskelbtas pranešimas vietinėje spaudoje - laikraštyje „Žeimenos krantai“, tačiau jokia informacija nei apie ketinamą vykdyti, nei apie pradedamą vykdyti Pirkimą, nei Pirkimo sąlygos bei jų paaiškinimai, kuri vertintini kaip Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis, nebuvo patalpinti CVP IS.

43Atsakovės teigimu, ji laiku kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu paskelbti apie Konkursą CVPP, bet Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrįstai atsisakė tai padaryti. Tokia atsakovės pozicija vertintina kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. spalio 14 d. atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai prašymą 2015-10-16 paskelbti kvietimą dalyvauti Vežėjo parinkimo konkurse. Atsakovė, pastebėjusi, kad skelbimas nebuvo paskelbtas, 2015-10-28 raštu pasidomėjo apie nepaskelbimo priežastis. 2015-11-11 Viešųjų pirkimų tarnyba atsakė, kad CVP IS sistemoje skelbiami tik VPĮ reikalavimų atitinkantis sprendimai, bei pasiūlė atsakovei pateikti VPĮ nuostatas atitinkantį skelbimą, tačiau tokio skelbimo atsakovė nepateikė. Kaip ir pastebėjo pirmos instancijos teismas, tai, kad atsakovė su klausimu, kodėl 2015-10-16 nebuvo paskelbtas kvietimas dalyvauti Konkurse, į Viešųjų pirkimų tarnybą kreipėsi tik 2015-10-28, t.y. Konkursui jau prasidėjus, tik patvirtina, kad atsakovė vykdė Konkursą net neįsitikinusi, kad apie jį yra tinkamai paskelbta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ne atsisakė paskelbti skelbimą apie Pirkimą CVP IS, bet paprašė pateikti skelbimą, atitinkantį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, kadangi atsakovės pateikta informacija apie skelbimą tokių reikalavimų neatitiko, kas tik patvirtina, jog atsakovė Pirkimą vykdė nepagrįstai nepaisydama viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos nurodymų.

44Sutiktina su ieškove, kad tinkamas ginčo Pirkimo neišviešinimas sąlygojo skaidrumo principo pažeidimą ir netgi konkurencijos apribojimą, kadangi dalis potencialių tiekėjų prarado galimybę sužinoti apie tai, jog ginčo Pirkimas apskritai yra pradėtas vykdyti (laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, visi tiekėjai, besidomintys viešaisiais pirkimais įprastai seka CVP IS skelbiamą informaciją), ir susipažinti su informacija apie Pirkimo sąlygas ir reikalavimus bei pateikti konkurencingus pasiūlymus. Apie Pirkimą buvo paskelbta nesilaikant imperatyvių įstatyme nustatytų reikalavimų, o imperatyvių įstatymo normų pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu.

45Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovė, nepaskelbdama Pirkimo, jo sąlygų ir patikslinimų CVP IS, šiurkščiai pažeidė VPĮ 7 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį, taip pat 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos reikalavimus bei 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą reikiamas paslaugas įsigyti laikantis įstatymo reikalavimų ir racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas, kas sudaro teisinį pagrindą 2016-01-19 sudarytą su pirkimo laimėtoju UAB „Meteorit turas“ Keleivinio keleivių transporto viešųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. J-19 kaip prieštaraujančia imperatyvioms teisės normoms pripažinti negaliojančia ab initio.

46Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

47Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų nagrinėjamo bylos kontekste neanalizuoja. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

48Dėl bylos procesinės baigties

49Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Nurodytų argumentų kontekste atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

51Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

52Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovei atlyginimo. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 588,13 Eur.

53CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad šiuo atveju yra taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 756,90 Eur. Ieškovės prašomos priteisti 1 588,13 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ženkliai viršija sumą, gaunamą pritaikius minėtą koeficientą, todėl, atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir teisingumo bei protingumo principus, mažintinos iki 1 000 Eur.

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

55Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56Priteisti ieškovei UAB „Svirka“ (j.a.k.178660350) iš atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (j.a.k. 188766722) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė UAB „Svirka“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad... 4. Nurodė, kad ieškovė ketina dalyvauti perkančiosios organizacijos... 5. Taip pat ieškovė nurodė, kad viešojo pirkimo sutartis, remiantis VPĮ... 6. Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu... 7. Trečiasis asmuo UAB „Meteorit turas“ atsiliepimo nepateikė.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Pasisakydamas dėl tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos... 11. Įvertinęs bylos duomenis, pirmos instancijos teismas nustatė, kad Europos... 12. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas sprendė, kad... 13. Be to, pirmos instancijos teismas nurodė, kad konstatavus, jog atsakovės... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu... 16. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu... 17. 1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos... 18. 2. Nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad, nepaskelbus apie... 19. Ieškovė UAB „Svirka“ nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu, prašo... 20. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:... 21. 1. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Pirkimo sutartis yra... 22. 2. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo objekto... 23. 3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad, neva, Pirkimo sutartis yra laikytina... 24. 4. Atsakovė nesilaikė informacijos apie Pirkimą viešinimo reikalavimų –... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 28. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė vykdė viešąjį konkursą... 29. Dėl Viešojo pirkimo įstatymo reikalavimų taikymo įsigyjant ginčo Pirkimo... 30. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl VPĮ normų taikymo... 31. Atsakovės teigimu, ginčo Pirkimui taikytinos Lietuvos Respublikos kelių... 32. Pažymėtina, kad Reglamente (EB Nr. 1370/2007) atskirai įtvirtintas jo ir... 33. Taip pat teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo nesutikti su pirmos... 34. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl... 35. Pastebėtina, kad Konkurso paskelbimo ir vykdymo metu VPĮ nebuvo įtvirtinta... 36. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai,... 37. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas... 38. Dėl skaidrumo principo pažeidimo nesilaikius Pirkimo paskelbimo tvarkos... 39. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis perkančiajai organizacijai... 40. Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose yra nustatyti... 41. Viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad... 42. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė apie ketinamą... 43. Atsakovės teigimu, ji laiku kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su... 44. Sutiktina su ieškove, kad tinkamas ginčo Pirkimo neišviešinimas sąlygojo... 45. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo... 46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 47. Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame... 48. Dėl bylos procesinės baigties... 49. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo... 51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 52. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, spręstinas klausimas dėl... 53. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 55. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 56. Priteisti ieškovei UAB „Svirka“ (j.a.k.178660350) iš atsakovės...