Byla 3K-3-411/2014
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ASPA“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raso“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raso“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos paštui, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ASPA“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, jų teisę pasitelkti subtiekėjus viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti ir pareigą šiuos išviešinti teikiant pasiūlymą, bei proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovė UAB „Raso“ (toliau – ieškovė, kasatorė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės AB Lietuvos pašto (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) Viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) 2013 m. birželio 26 d., liepos 9 d., 12 d., 29 d. sprendimus atmesti ieškovės pretenzijas; panaikinti Komisijos 2013 m. birželio 11 d. sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „ASPA“ (toliau – trečiasis asmuo, UAB „ASPA“) pasiūlymą atitinkančiu nustatytus reikalavimus, o jį – pirkimo laimėtoju; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (netaikant restitucijos) atsakovės ir trečiojo asmens 2013 m. liepos 30 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. 13IPRP-619001-3325 (toliau – Sutartis); priteisti ieškovei iš atsakovės 198 318,12 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdė Kasos sistemų su įrengimu ir vienerių metų priežiūra viešąjį pirkimą (toliau – Pirkimas). Pirkime gauti trečiojo asmens (pasiūlymo kaina 578 343,70 Lt) ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių tiekėjų ieškovės ir UAB „Empirija“ (pasiūlymo kaina 1 196 351,20 Lt) pasiūlymai. Komisija 2013 m. birželio 11 d. nustatė, kad galutiniai abiejų tiekėjų pasiūlymai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, sudarė pasiūlymų eilę, Pirkimo laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį. Nesutikdama su šiuo sprendimu, ieškovė 2013 m. birželio 14 d. pateikė pretenziją, kurią grindė UAB „ASPA“ negalėjimu tinkamai įvykdyti Pirkimo sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) 8.1.5, 8.1.6, 8.1.7 ir 8.1.8 punktuose nurodytų darbų; šią pretenziją Komisija atmetė 2013 m. birželio 26 d. sprendimu. 2013 m. liepos 4 d. ieškovė pateikė pretenziją, kurią grindė UAB „ASPA“ negalėjimu tinkamai įvykdyti Techninės specifikacijos 8.1.5 punkte nurodytų darbų, o 2013 m. liepos 5 d. – pretenziją, kuria ginčijo UAB „ASPA“ pasiūlyto skenerio BLG 111 atitiktį Techninės specifikacijos 5.3 (savybės), 5.7 (ne mažiau kaip trijų spalvų šviesos indikatorius), 5.13 (ne mažiau kaip penkerių metų gamintojo garantija) ir 5.10.2 (bakelio ilgis ne mažiau kaip 1,8 m) punktuose nustatytiems reikalavimams; pretenzijos atmestos Komisijos 2013 m. liepos 9 d. sprendimais. 2013 m. liepos 9 d. ieškovė pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad UAB „ASPA“ neatitinka Techninės specifikacijos 8.1.5 punkto reikalavimo, prašymą kreiptis į šią tiekėją patvirtinimo, jog UAB „ASPA“ nurodyti partneriai pagal sudarytas sutartis yra įsipareigoję jos užsakymu teikti kasos aparatų su fiskaliniais blokais „Empirija FB-03“, „Empirija FB-05“, „Empirija FB-10“ ar „Raso FB-05“ (toliau – ginčo kasos aparatai) techninės priežiūros ir aptarnavimo paslaugas, ir pretenziją dėl UAB „ASPA“ kvalifikacijos neatitikties Pirkimo sąlygų 4.1.10 punkto reikalavimui. Komisija 2013 m. liepos 12 d. raštu informavo ieškovę, kad nenagrinės pakartotinės pretenzijos dėl UAB „ASPA“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 8.1.5 punkto reikalavimui, nes dėl to pasisakyta Komisijos 2013 m. liepos 9 d. rašte, kuriuo atmesta 2013 m. liepos 5 d. pretenzija, o pretenziją dėl UAB „ASPA“ kvalifikacijos neatitikties Pirkimo sąlygų 4.1.10 punkto reikalavimui atmetė. Komisija nenagrinėjo ieškovės 2013 m. liepos 26 d. (pateikta pakartotinai dėl jau išnagrinėtų klausimų) ir 2013 m. liepos 30 d. (pateikta praleidus Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnyje nustatytą terminą) pretenzijų. 2013 m. liepos 30 d. UAB „ASPA“ ir perkančioji organizacija sudarė Sutartį.

8Ieškinyje nurodoma, kad UAB „ASPA“ Pirkimo laimėtoja pripažinta neteisėtai ir nepagrįstai. Techninės specifikacijos 8.1.5 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi atlikti senųjų kasos sistemų pakeitimo naujomis kasos sistemomis darbus. Kadangi pagal Kasos aparatų, kompiuterinių kasų sistemų ir su jais susijusių įrenginių techninės priežiūros bei remonto darbų sertifikavimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. VA-198 (toliau – Sertifikavimo taisyklės), 5 punktą kasos aparatų techninę priežiūrą ir remontą gali atlikti įmonė, kuriai ekspertinės įmonės sprendimu yra išduotas tokių darbų vykdymo sertifikatas, tokia įmonė turi teisę aptarnauti tik tų firmų gamintojų ir tik tuos kasos aparatų modelius, kurie nurodyti sertifikate; pagal Kasos aparatų naudojimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (toliau – Kasos aparatų naudojimo taisyklės), 8 punktą kasos aparatų užregistravimą, perregistravimą, išregistravimą teritorinėje VMI, tų aparatų įrengimą, techninį aptarnavimą, remontą ir utilizavimą atlieka tik sertifikuotų kasos aparatų aptarnavimo įmonių darbuotojai, o trečiasis asmuo neturi kasos aparatų techninės priežiūros ir aptarnavimo sertifikato, suteikiančio teisę atlikti ginčo kasos aparatų techninę priežiūrą ir aptarnavimą, tai, ieškovės manymu, šis negali atlikti Techninės specifikacijos 8.1.5 punkte nurodytų darbų. Jeigu šiems darbams atlikti trečiasis asmuo ketino pasitelkti subtiekėjus, tai jis juos turėjo nurodyti Pirkimui pateiktame pasiūlyme, kaip reikalaujama Pirkimo sąlygų 4.5 punkte, tačiau to nepadarė; partnerių nurodymas paaiškinimuose, pateiktuose nustačius Pirkimo laimėtoją, ieškovės nuomone, tai neatitinka VPĮ nuostatų ir laikytinas pasiūlymo keitimu. Be to, ieškinyje teigiama, kad UAB „ASPA“ net su trečiųjų asmenų pagalba negalėtų įvykdyti Techninės specifikacijos 8.1.5 punkte nurodytų darbų, nes dvidešimt šešios iš dvidešimt devynių įmonių, turinčių kasos aparatų su ginčui aktualiais fiskaliniais blokais techninės priežiūros ir aptarnavimo sertifikatus, patvirtino, jog neprisiėmė įsipareigojimų, susijusių su minėtų kasos aparatų technine priežiūra ir aptarnavimu (įskaitant ir išregistravimą), ir neplanuoja trečiojo asmens užsakymu teikti jokių paslaugų. Likusios trys įmonės faktiškai negalėtų vykdyti darbų, nes neturi visų reikalingų sertifikatų.

9Ieškinyje teigiama, kad perkančioji organizacija iš esmės neišnagrinėjo ieškovės pretenzijos dėl UAB „ASPA“ pasiūlyto skenerio BLG 111 atitikties Techninės specifikacijos 5.3, 5.7, 5.13 ir 5.10.2 punktų reikalavimams, tik nemotyvuotai nurodė, jog siūlomas prietaisas atitinka keliamus reikalavimus.

10Pirkimo sąlygų 4.1.10 punkte reikalaujama, kad tiekėjas būtų pajėgus teikti įrangos garantinio aptarnavimo ir priežiūros paslaugas; tiekėjas turi pateikti tiekėjo vadovo ar jo įgalioto atstovo pasirašytą pažymą, kurioje įvardytos tiekėjo turimos ne mažiau kaip penki įrangos aptarnavimo paslaugų teikimo vietos (centrai) penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), nurodant šio centro pavadinimą, adresą, kontaktinį asmenį ir jo telefono numerį. Ieškovės teigimu, pagal viešai prieinamus duomenis trečiasis asmuo įrangos aptarnavimo centrus turi tik trijuose iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų; pasiūlyme nurodant įrangos aptarnavimo centrus Šiauliuose ir Panevėžyje pateikti ne UAB „ASPA“ aptarnavimo centrų, bet kitų juridinių asmenų duomenys (jų adresai ir kontaktiniai asmenys). Ieškovė įsitikinusi, kad trečiasis asmuo, ketindamas pasitelkti subtiekėjus kasos aparatų diegimo ir techninio aptarnavimo darbams Šiauliuose ir Panevėžyje atlikti, turėjo juos aiškiai įvardyti pasiūlyme; subtiekėjų dokumentų nepateikimas yra pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą (Pirkimo sąlygų 11.6.2 punktas).

11Ieškovė laikosi pozicijos, kad Sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė. Kadangi įvykdžius bent dalį joje įtvirtintų trečiojo asmens pareigų iki Sutarties sudarymo buvusios padėties atkūrimas būtų itin sudėtingas, prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, tai ieškovė reikalavo iš atsakovės šios neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo – 198 318,12 Lt negautų pajamų, kurias sudaro vykdant Sutartį gautinų 988 720 Lt ir jos vykdymo sąnaudų skirtumas.

12Ieškovė pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas laikytų jį praleistu, pažymėdama, kad aktyviai siekė pasinaudoti ikiteismine procedūra ir apginti savo interesus, teikė pretenzijas perkančiajai organizacijai. Kadangi perkančioji organizacija priimdavo ir nagrinėdavo ieškovės pretenzijas, atidėdavo Sutarties su trečiuoju asmeniu pasirašymą, tai toks jo elgesys suteikė pagrindą manyti, kad ieškovės interesus įmanoma apginti ikiteismine tvarka. Ieškinys teismui pateiktas kitą dieną po ieškovės 2013 m. liepos 26 d. pretenzijos atmetimo – 2013 m. liepos 30 d.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 1000 Lt žyminio mokesčio ir 57 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priėmė atskirąją nutartį, kuria informavo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą (toliau – Konkurencijos taryba) apie Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) pažeidimus; 2013 m. spalio 15 d. papildomu sprendimu priteisė UAB „ASPA“ iš ieškovės 5225 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15Teismas konstatavo, kad VPĮ 94 straipsnyje įtvirtintas sutrumpintas 15 dienų ieškinio senaties terminas byloje praleistas, tačiau sprendė, jog tai padaryta dėl svarbios priežasties, todėl terminą atnaujino (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

16Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu Pirkime dalyvaujančios tiekėjos ieškovė ir UAB „Empirija“ yra vienintelės ginčo kasos aparatų gamintojos, galinčios suteikti įgaliojimus kitoms įmonėms aptarnauti šiuos kasos aparatus; ieškovė surinko ir pateikė Komisijai daugumos įgaliotų įmonių patvirtinimus, kad jos neketina teikti paslaugų pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą Sutartį. Teismo vertinimu, tokie ieškovės ir įgaliotų įmonių veiksmai gali būti vertinami kaip veiksmai, kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas ginčo kasos aparatų aptarnavimo rinkoje, apimančioje Lietuvos Respubliką; nepaneigtas šalių argumentas, kad ieškovė piktnaudžiauja savo padėtimi dėl specifines paslaugas (kurioms reikalingi valstybės įgaliotų institucijų leidimai, sertifikatai) teikiančių rinkos dalyvių nesąžiningo (slapto, kartelinio) susitarimo prieš sąžiningai konkuruojantį ūkio subjektą – trečiąjį asmenį. Pažymėjęs, kad nuo ieškovės sprendimo priklauso kasos aparatų su tam tikrų tipų fiskaliniais blokais aptarnavimo paslaugų teikimo galimybė ir paslaugų kaina, ji negali ginti savo teisių remdamasi nesąžiningais veiksmais įgytomis galimybėmis, teismas atmetė ieškovės argumentus, jog UAB „ASPA“ neturės galimybės pasitelkti kitų asmenų teikiant ginčo kasos aparatų priežiūrą. Kadangi UAB „ASPA“ galės pasitelkti tam sertifikuotas įmones, tai teismas laikė, kad Pirkimo laimėtojai UAB „ASPA“ nebūtina turėti sertifikato nurodytų kasos aparatų priežiūrai atlikti; ji pagrįstai turi teisėtus lūkesčius, jog paslaugų teikimui pasitelks subtiekėjus – sertifikuotas įmones, kurios, būdamos sąžiningos rinkos dalyvės, neturi objektyvių priežasčių atsisakyti sudaryti paslaugų sutartis su UAB „ASPA“. Atkreipęs dėmesį į tai, kad kasos ginčo aparatų aptarnavimo paslaugų apimtis – mažiau kaip 2 proc. visų perkamų paslaugų, teismas pripažino turinčia esminę reikšmę aplinkybę, kad UAB „ASPA“ pasiūlyta kaina (578 343,70 Lt) yra beveik du kartus mažesnė už ieškovės pasiūlytą kainą (1 196 351,20 Lt). Kadangi Pirkimo sąlygų 4.5, 4.1.8–4.1.10 punktuose nenustatytas reikalavimas tiekėjams pasiūlyme nurodyti subtiekėjus, galinčius atlikti senųjų kasos sistemų pakeitimo naujomis kasos sistemomis darbus, tai teismas laikė, kad UAB „ASPA“ savo pasiūlyme neprivalėjo nurodyti subtiekėjų. Teismas nustatė, kad UAB „ASPA“ atitinka Pirkimo sąlygų 4.1.8–4.1.10 punktų reikalavimus ir gali savarankiškai atlikti siūlomų naujų kasos sistemų GAMA su fiskaliniu bloku ASFA-100 įrengimo ir priežiūros darbus, kurie sudaro daugiau kaip 98 proc. perkamų darbų, trečiasis asmuo sėkmingai vykdo pasirašytą Sutartį, todėl pagrįstai nenurodė subtiekėjų, kurie gali atlikti mažiau kaip 2 proc. darbų (pakeisti senąsias kasos sistemas). Atsižvelgęs į Pirkimo objektą, teismas įmonių, kurios turės išmontuoti ir išregistruoti senąsias kasos sistemas, t. y. atlikti Techninės specifikacijos 8.1.5 ir 8.17 punktuose nurodytus darbus, nepripažino subtiekėjais VPĮ 24 straipsnio 5 dalies prasme.

17Teismas sprendė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, negalima sutapatinti internetiniame puslapyje nurodytų įrangos pardavimo centrų su įrangos aptarnavimo paslaugų teikimo vietomis (centrais). Teismo vertinimu, pateikdama vadovo pasirašytą pažymą, UAB „ASPA“ įvykdė Pirkimo sąlygų 4.1.10 punkto reikalavimus ir neprivalo pateikti kitų ieškovės prašomų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, nenurodytų Pirkimo sąlygose (kokie darbuotojai dirba aptarnavimo centruose Šiauliuose ir Panevėžyje, kiek juose suvartojama elektros energijos); tokie reikalavimai neproporcingi Pirkimo tikslui, nereikšmingi atitikčiai tiekėjų kvalifikacijos reikalavimui nustatyti; UAB „ASPA“ pateikė įrodymus, kad realiai teikia paslaugas Panevėžyje ir Šiauliuose. Konstatavęs, kad atsakovė nepažeidė imperatyviųjų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų, teismas neturėjo pagrindo Sutarties pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (netaikant restitucijos). Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nebuvo pagrindo ieškovei priteisti žalos atlyginimo.

18Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad argumentai dėl brūkšninių kodų skaitytuvo neatitikties reikalavimams (Brūkšninių kodų skaitytuvų pirkimo Nr. 137735) buvo nurodyti ieškovės 2013 m. liepos 5 d. pretenzijoje, kuri atmesta 2013 m. liepos 9 d., todėl ieškinys teismui paduotas (2013 m. rugpjūčio 1 d.) praleidus VPĮ 94 straipsnyje įtvirtintą sutrumpintą 15 dienų ieškinio senaties terminą, kuriam atnaujinti pagrindų teismas nenustatė (daugiau pretenzijų dėl šio pirkimo ieškovė neturėjo, jos reikštos tik dėl Kasos sistemų su įrengimu ir vienerių metų priežiūra viešojo pirkimo Nr. 130496), todėl, šalims prašant taikyti ieškinio senatį, šią ieškinio dalį atmetė. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo pateikė specialistų komisijos sudarytą siūlomo brūkšninių kodų skaitytuvo BLG 111 apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog skaitytuvas turi tris skirtingų spalvų šviesos indikatorius, kurie įsijungia priklausomai nuo veikimo režimo. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovės prašomas atlikti procesinis veiksmas – skaitytuvo apžiūra teismo posėdyje – CPK nenustatytas įrodymas, be to, jis nepaneigtų specialistų nustatytų aplinkybių. Nustatęs, kad pareiškusi du savarankiškus reikalavimus, ieškovė privalėjo mokėti 2000 Lt žyminį mokestį, atmesdamas ieškinį teismas priteisė iš ieškovės valstybės naudai 1000 Lt nesumokėto žyminio mokesčio.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. sausio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria valstybei iš ieškovės priteista 1000 Lt žyminio mokesčio; kitą sprendimo dalį ir 2013 m. spalio 15 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

20Teisėjų kolegija nustatė, kad nors 2013 m. liepos 5 d. ieškovės pretenzija dėl UAB „ASPA“ pasiūlyto brūkšninių kodų skaitytuvo neatitikties Techninei specifikacijai buvo grindžiama aplinkybėmis, nustatytomis Brūkšninių kodų skaitytuvų viešajame pirkime (pirkimo Nr. 137735), kurio techninėje specifikacijoje buvo nustatytas analogiškas reikalavimas dėl lazerio užsidegimo ir išsijungimo, bei vykdant nurodytą viešąjį pirkimą buvo išaiškinta šio reikalavimo esmė, 2013 m. liepos 5 d. pretenzija buvo ginčijami perkančiosios organizacijos veiksmai vertinant UAB „ASPA“ pasiūlyto skenerio BLG 111 atitiktį Pirkimo sąlygoms, todėl pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos 2013 m. liepos 9 d. sprendimo nepagrįstai išskyrė ir nagrinėjo atskirai, bei, pritaikęs ieškinio senaties terminą, šį ieškinio reikalavimą atmetė, papildomai iš ieškovės valstybei priteisdamas 1000 Lt žyminio mokesčio. Dėl to kolegija pakeitė šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atnaujino ieškinio senaties terminą reikalavimui panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, priimtą 2013 m. liepos 9 d. raštu Nr. 3–6455, ir panaikino sprendimo dalį dėl papildomo 1000 Lt žyminio mokesčio priteisimo valstybei. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos veiksmus priimant ir nagrinėjant ieškovės pakartotines pretenzijas, atidedant Sutarties su UAB „ASPA“ pasirašymą, sprendė, kad toks elgesys suteikė ieškovei pagrindą manyti, jog kilęs ginčas gali būti išspręstas ikiteismine tvarka nesikreipiant su ieškiniu į teismą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atnaujino ieškinio senaties terminą.

21Teisėjų kolegija nustatė, kad, paskelbus Pirkimą, ieškovės partnerė UAB „Empirija“ kreipėsi į perkančiąją organizaciją prašydama patikslinti Pirkimo sąlygas – įtraukti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, jog tiekėjas turėtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės įmonės „Infrastruktūra“ arba VISI išduotus kasos aparatų techninės priežiūros ir remonto įmonės sertifikatus, leidžiančius aptarnauti ginčo kasos aparatus ir ne mažiau nei pirkėjui priimtiną skaičių specialistų, turinčių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės įmonės „Infrastruktūra“ arba VISI išduotą kasos aparatų priežiūros specialisto sertifikatą, leidžiantį aptarnauti šiuos kompiuterinius kasos aparatus, tačiau perkančioji organizacija tokį prašymą atmetė motyvuodama tuo, kad Techninės specifikacijos 8.1 punkte nurodyti reikalavimai, kuriuos tiekėjas turės atitikti ir vykdyti; tiekėjai, nepaisant to, ar tai nurodyta Pirkimo sąlygose, privalo vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teisėjų kolegija Techninės specifikacijos 8 punkto reikalavimus aiškino taikydama lingvistinį teisės aiškinimo metodą ir padarė išvadą, kad perkančioji organizacija senųjų kasos sistemų keitimo darbus numatė kaip alternatyvius galimus, o ne pagrindinius būtinus darbus, dėl kurių organizuojamas Pirkimas. Kitoks aiškinimas reikštų, kad Pirkime be konkurencijos galėtų dalyvauti tik ieškovė ir UAB „Empirija“, kurios yra vienintelės ginčo kasos aparatų gamintojos ir gali suteikti įgaliojimus kitoms įmonėms aptarnauti nurodytus kasos aparatus, o tai apribotų kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime ir pažeistų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados nepaneigia VMI 2013 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. (32.34-KT)-RM-4885 pateiktas išaiškinimas, kad kasos aparato naudotojas gali sudaryti sutartis tik su tokiomis kasos aparatus aptarnaujančiomis įmonėmis, kurios turi sertifikatą, leidžiantį atlikti jame įrašytų modelių kasos aparatų techninės priežiūros ir remonto darbus, nes jis neišsamus, padarytas tinkamai neįvertinus Pirkimo objekto, tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų ir kitų reikšmingų aplinkybių, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje. Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad net su trečiųjų asmenų pagalba UAB „ASPA“ negalėtų įvykdyti techninės specifikacijos 8.1.5 punkte nurodytų darbų, nes byloje pateikti sertifikuotų įmonių patvirtinimai nepakankamai informatyvūs, juose nėra duomenų, dėl kokių priežasčių atsisakoma teikti sertifikuotas paslaugas ir kokiomis aplinkybėmis remiantis šias paslaugas bus atsisakyta teikti ateityje; vienodas patvirtinimų turinys teisėjų kolegijai leido pagrįstai abejoti juose esančios informacijos teisingumu.

22Spręsdama dėl UAB „ASPA“ kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 4.1.10 punkte nustatytam reikalavimui, teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „ASPA“ pateikė negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, pagal kurias jai perduota teisė laikinai ir neatlygintinai valdyti bei naudotis komercinės paskirties patalpomis Šiauliuose ir Panevėžyje, Šiaulių ir Panevėžio servisų skyrių informacinių technologijų inžinierių pareiginius nuostatus, patvirtinančius, jog informacinių technologijų inžinieriai J. P. (J. P.) ir A. V. dirba minėtuose skyriuose; techninių pasų kopijas; UAB „ASPA“ sudarytos komisijos surašytą Šiaulių ir Panevėžio aptarnavimo centrų apyvartų aktą, UAB „ASPA“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos suteiktos paslaugos; trečiųjų asmenų atsiliepimus apie UAB „ASPA“ aptarnavimo centruose atliekamą aptarnavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktų duomenų pakako išvadai, kad UAB „ASPA“ pajėgi teikti įrangos garantinio aptarnavimo ir priežiūros paslaugas penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriuose turi prekybos salonus ir aptarnavimo centrus.

23Įvertinusi gamintojo Twincom Inc. deklaracijoje pateiktą patvirtinimą, kad trečiojo asmens siūlomiems brūkšninių kodų skaitytuvams BLG 111 suteikiama penkerių metų garantija, vienas LED indikatorius yra trijų spalvų – keičiantis būsenai, keičiasi spalva; UAB „ASPA“ direktoriaus 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymu sudarytos komisijos atlikto skaitytuvo BLG 111 šviesos indikatorių funkcionalumo patikrinimo aktą (skaitytuvas BLG 111 turi tris skirtingų spalvų šviesos indikatorius – geltonos, žalios ir raudonos spalvos), Universal Testing Inc atitikties deklaraciją, teisėjų kolegija sprendė, jog byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad trečiojo asmens pasiūlytas brūkšninių kodų skaitytuvas BLG 111 atitinka techninės specifikacijos 5.3.1, 5.7.1, 5.10.2 ir 5.13.1 punktų reikalavimus. Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai apie tariamai suklastotą UAB „ASPA“ pateiktą atitikties deklaraciją ir patikrinimo aktą sudariusių asmenų šališkumą, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

24Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė ir UAB „Empirija“ yra vienintelės ginčo kasos aparatų gamintojos, kurios gali suteikti įgaliojimus kitoms įmonėms aptarnauti nurodytus kasos aparatus, kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs galimą ieškovės ir UAB „Empirija“ poveikį įmonėms, aptarnaujančioms ginčo kasos aparatus, siekdamas užtikrinti viešojo intereso apsaugą, turėjo pagrindą priimti atskirąją nutartį (CPK 299 straipsnis), kuri atlieka informacinę ir prevencinę funkciją, ja teismas reaguoja į teisėtumo pažeidimus bei esminius valstybės, savivaldybės institucijų, įstaigų, kitų organizacijų tarnautojų darbo trūkumus. Civilinio proceso teisės normų nenustatyta galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo atskirosios nutarties.

25III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

26Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, 2013 m. spalio 15 d. papildomą sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas apeliacinis skundas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo. Kasatorė nurodo, kad, nepaisant to, jog vienas iš Pirkimo objektą sudarančių darbų yra ginčo kasos aparatų pakeitimas naujais, Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, kuris neturi teisės atlikti tokių darbų ir iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nepateikė įrodymų, kad šiuos darbus atliks tokią teisę turintis jungtinės veiklos partneris ar subtiekėjas. Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kitų teisės aktų (ne VPĮ) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams turi būti taikomos subsidiariai; VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nimetus“ ir UAB „Zarasų automobilių keliai“ v. Zarasų rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-590/2013; kt.). Lietuvos Respublikos teisės aktais, kuriuose reglamentuojama prekyba kasos aparatais, jų priežiūra ir aptarnavimas (Kasos aparatų naudojimo taisyklės, Sertifikavimo taisyklės, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (toliau – Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas), darbų, susijusių su kasos aparatais, atlikimo teisė suteikiama ne bet kam, o tam tikro modelio kasos aparatus aptarnaujančiai įmonei, turinčiai jos teises patvirtinantį nustatyta tvarka išduotą sertifikatą. Kadangi UAB „ASPA“ neturi kasos aparatų techninės priežiūros ir remonto darbų sertifikato, suteikiančio teisę vykdyti ginčo kasos aparatų techninę priežiūrą ir aptarnavimą (dėl to byloje ginčo nekilo), tai kasatorė daro išvadą, kad trečiasis asmuo negali atlikti dalies Techninės specifikacijos 8 punkte nurodytų kasos sistemos įdiegimo darbų ir per se neatitinka Pirkimo sąlygose tiekėjui keliamų reikalavimų.

27Pagal VPĮ nuostatas viešajame pirkime nedraudžiama dalyvauti jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančiai ūkio subjektų grupei arba tiekėjui pasitelkti subtiekėjų, tačiau UAB „ASPA“, žinodama, kad pati negalės atlikti visų perkamų darbų, nesudarė jungtinės veiklos sutarties ir nenurodė subtiekėjų, kuriuos ketina pasitelkti, taigi neįvykdė prievolės pateikti visus privalomus dokumentus, patvirtinančius, jog gali verstis ūkine veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti. Kasatorė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisės aktuose nustatyto reikalavimo turėti licenciją nesilaikymas, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos perkamų darbų, kurių atlikimui reikia licencijos, kiekio ar vertės, yra atitinkamo teisės akto pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fima“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-185/2008). Dėl to senųjų kasos aparatų keitimo darbų apimtis ir vertė neturi įtakos tiekėjo pareigai įrodyti, kad jis turės teisę ir galės atlikti tokius darbus; UAB „ASPA“ šios pareigos tinkamai ir laiku neįvykdė, nes pasiūlyme nenurodė, kokie subjektai atliks kasos aparatų keitimo darbus; po Pirkimo laimėtojo nustatymo pateiktas paaiškinimas, kad tai padarys UAB „ASPA“ partneriai, nelaikytina atitiktimi Pirkimo sąlygoms. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, nepaisant to, jog tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija viešojo pirkimo laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka; net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rūdupis“ v. Varėnos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-495/2013).

  1. Dėl tiekėjo pareigos nurodyti subtiekėjus, pasitelkiamus viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti. Kasatorės įsitikinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygų 4.5, 4.1.8–4.1.10 punktuose nenustatytas reikalavimas tiekėjams pasiūlyme nurodyti subtiekėjus, galinčius atlikti kasos aparatų išregistravimo ir pakeitimo naujomis kasos sistemomis darbus, nes tiek VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje, tiek Pirkimo sąlygų 4.5 punkte įtvirtinta bendroji tiekėjo pareiga pasiūlyme nurodyti subtiekėjus, jeigu tiekėjas ketina juos pasitelkti pirkimo sutarties vykdymui; šios teisės normos yra imperatyviosios, todėl jų išimtys (atvejai, kai subtiekėją nurodyti nebūtina) turi būti aiškiai nurodytos ir negali būti nustatomos interpretuojant pavienes Pirkimo sąlygas (jose nebuvo aiškios išlygos, kad tiekėjai neprivalo kaip subtiekėjų nurodyti asmenų, kurie bus pasitelkiami kasos aparatų išregistravimui ir kitiems kasos sistemų pakeitimo darbams). Kasatorė pažymi, kad trečiojo asmens ir atsakovės nurodyta aplinkybė, jog kasos aparatų išregistravimo ir pakeitimo darbai sudarys 2 proc. Sutarties vertės, kuria rėmėsi ir ginčą sprendę teismai, konstatuodami, jog tokios apimties darbus atliksiantys subjektai nelaikytini subtiekėjais, neaiški ir nepagrįsta bylos medžiaga. Asmuo pripažįstamas subtiekėju nepriklausomai nuo jo vykdomos viešojo pirkimo sutarties dalies; svarbu tai, ar asmuo tiesiogiai vykdo tiekėjo įsipareigojimus perkančiajai organizacijai. Bylos šalys sutaria, kad ginčo kasos aparatų išregistravimo ir kitus pakeitimo darbus turėtų vykdyti UAB „ASPA“ pasitelktas asmuo, todėl sertifikuoto subtiekėjo dalyvavimas Pirkime privalėjo būti išviešintas. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Pirkimo dokumentuose buvo nustatyta tik galimybė įrengti naujas kompiuterines kasos sistemas vietoje senųjų, todėl tiekėjai neprivalėjo nurodyti subtiekėjų. Kasatorės vertinimu, tokia išvada nepagrįsta, ji neatitinka Pirkimo sąlygų, pagal kurias senųjų kasos sistemų keitimas naujosiomis buvo daugiau taisyklė, nei jos išimtis. Kasatorė nurodo, kad sprendžiant kilusį ginčą svarbus ne UAB „ASPA“ galimybės pasitelkti kitus asmenis, o teisės tai padaryti neturėjimas; UAB „ASPA“, savo pasiūlyme nenurodžiusi subtiekėjų, jų negali pasitelkti vykdydama Sutartį, nes tai reikštų pasiūlymo viešajam pirkimui keitimą, kuris negalimas pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui.
  2. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Nurodžiusi, kad pagal lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus perkančioji organizacija privalo sudaryti vienodas sąlygas tiekėjams konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, objektyviai vertinti gautus pasiūlymus, kasatorė pažymi, jog atsakovės taikytas ir teismų patvirtintas aiškinimas, kad trečiasis asmuo neprivalėjo nurodyti subtiekėjų, pats savaime reiškia lygiateisiškumo principo pažeidimą, nes UAB „ASPA“ taikomi mažesni reikalavimai nei kitiems Pirkimo dalyviams; pagal Pirkimo sąlygas visi jame dalyvaujantys tiekėjai privalėjo nurodyti darbų vykdymui pasitelkiamus subtiekėjus. Kasatorė nesutinka su perkančiosios organizacijos pozicija, kad UAB „ASPA“ papildomais paaiškinimais užtikrino Sutarties tinkamą įvykdymą, nes tais atvejais, kai tiekėjo paaiškinimu iš esmės pakeičiamas jo pateiktas pasiūlymas, šis tiekėjo pasiūlymas, kaip neatitinkantis techninės specifikacijos, turi būti atmestas; VPĮ draudžia daryti pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abovita“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-295/2007; kt.). Perkančiajai organizacijai pažeidus vienodo požiūrio (lygiateisiškumo) principą, kartu neužtikrinamas viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina 578 343,70 Lt, o kasatorės ir UAB „Empirija“ – 1 119 351,20 Lt, negali būti pagrindas pateisinti pažeidimus, padarytus vykdant Pirkimą; racionalaus lėšų panaudojimo tikslas negali būti suabsoliutinamas, taip pažeidžiant viešųjų pirkimų principus ar VPĮ nuostatas, vien tik ekonominė nauda perkančiajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teisėtai išrinkti Pirkimo laimėtoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir kt. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011).
  3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorės įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias, tirdamas įrodymus, teismas privalo palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautą informaciją, įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai skirtingai (selektyviai) vertino VMI raštus – 2013 m. rugpjūčio 16 d. atsakymą į kasatorės paklausimą, kuriame atsakoma į konkrečius su Pirkimu susijusius klausimus, pripažino neišsamiu ir dėl to netinkamu įrodymu, o 2012 m. gegužės 11 d. raštu „Dėl elektroninių kasos aparatų registravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje“, adresuotu UAB „ASPA“, kuriame rašoma tik apie kasos aparatų registravimą, tačiau nepateikta informacijos apie jų išregistravimą, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kaip vienu pagrindinių įrodymų; neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 4S-3474. Kasatorė nurodo, kad jos pateiktus įmonių, turinčių ginčo kasos aparatų techninės priežiūros ir remonto darbų sertifikatus, patvirtinimus, kad jos neturi įsipareigojimų UAB „ASPA“, susijusių su nurodytų kasos aparatų technine priežiūra ir aptarnavimu, ir neplanuoja teikti jokių paslaugų trečiajam asmeniui, kuriais kasatorė įrodinėjo, jog Pirkimo laimėtoja paskelbta UAB „ASPA“ pateikė melagingą informaciją apie turimus „partnerius“, nebuvo pasirengusi įvykdyti visų prievolių, teismai vertino konkurencijos teisės aspektu, kaip tariamą nesąžiningą konkurenciją ir kasatorės neteisėtus veiksmus patvirtinančius įrodymus. Teismai neatsižvelgė į tai, kad prašymą pateikti komercinius pasiūlymus dėl kasos aparatų išregistravimo paslaugų bendrovėms, užsiimančioms ginčo kasos aparatų technine priežiūra ir aptarnavimu UAB „ASPA“ išsiuntė tik 2013 m. rugsėjo 9 d., kas patvirtina, jog dalyvaudama pirkime UAB „ASPA“ neturėjo subtiekėjų ir nebuvo pasirengusi vykdyti Sutartyje nurodytų prievolių.

28Spręsdami dėl UAB „ASPA“ pasiūlyto brūkšninių kodų skaitytuvo BLG 111 atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, teismai vadovavosi teisiškai ir materialiai suinteresuotos UAB „ASPA“ sudarytos komisijos (kurios nariai – bendrovės darbuotojai) 2013 m. rugsėjo 11 d. surašytu aktu, kuris negali būti laikomas objektyviu įrodymu; rėmėsi gamintojo Twincom Inc. išduota deklaracija Nr. 07032013, kuri nepasirašyta Twincom Inc. ir kurios kilmė nėra aiški; neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių skaitytuvo atitiktį keliamiems reikalavimams. Kasatorės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kurio metu būtų galima apžiūrėti brūkšninių kodų skaitytuvą BLG 111 ir įvertinti jo veikimą.

29Kasatorė nurodo, kad teismai paviršutiniškai vertino UAB „ASPA“ pateiktus dokumentus, kuriais ši įrodinėjo įrangos aptarnavimo centrų buvimą Šiauliuose ir Panevėžyje, nes jie nepatvirtina, jog UAB „ASPA“ turi įrangos aptarnavimo centrus šiuose miestuose, priešingai, įrodo, kad juose UAB „ASPA“ pasitelks subrangovus, be to, dalis dokumentų sudaryti po viešojo pirkimo ir tik dėl akių (panaudos sutartys pateiktos be patalpų perdavimo–priėmimo aktų, inžinierių pareiginiai nuostatai neįrodo jų darbo Šiauliuose ir Panevėžyje, UAB „ASPA“ klientų atsiliepimai, jiems išrašytos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina paslaugų suteikimo vietos, neįrodo, ar paslaugas suteikė trečiasis asmuo ar jo subtiekėjai, aktas apie aptarnavimo centrų Šiauliuose ir Panevėžyje apyvartas surašytas UAB „ASPA“ darbuotojų, taigi nėra objektyvus).

  1. Dėl nukrypimo nuo ginčo esmės. Kasatorė nurodo, kad nors pagrindinis byloje keltas klausimas buvo UAB „ASPA“ pripažinimo Pirkimo laimėtoja teisėtumas, teismai sutelkė dėmesį į kasatorės tariamą konkurencijos teisės pažeidimą, priėmė atskirąją nutartį dėl jos galbūt neteisėtų veiksmų piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi. Kasatorės vertinimu, ribojimus prekiauti kasos aparatais ar juos aptarnauti nustato ne ji ar jos jungtinės veiklos partnerė, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai; priešingai nei aiškino teismai, teisę atlikti kasos aparato techninę priežiūrą, aptarnavimą, remontą ir kitus darbus suteikia ne kasos aparato gamintojo ar pardavėjo įgaliojimas, o valstybės įgaliotos institucijos išduotas sertifikatas, kurio išdavimo, keitimo ir naikinimo tvarka nustatyta Sertifikavimo taisyklėse. Tokius sertifikatus, esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams, išduoda ir panaikina įgaliota valstybės institucija, kasatorė neturi teisės priimti tokius sprendimus. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai vertino kasatorės elgesį renkant įrodymus apie trečiojo asmens neatitiktį Pirkimo sąlygoms, ypač atsižvelgiant į tai, kad UAB „ASPA“ neįrodinėjo, jog kasatorė kliudė sudaryti susitarimus su bendrovėms, atliekančioms ginčo kasos aparatų aptarnavimą, ir taip pasitelkti Sutarties vykdymui būtinus subtiekėjus. Kasatorės nuomone, tirdamas piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes tokiems klausimams nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (KĮ 22 straipsnio 1 dalis), o byloms, susijusios su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, teismingos Vilniaus apygardos administraciniam teismui (KĮ 33 straipsnis); pagal KĮ 23 straipsnį teismas neturi iniciatyvos teisės pradėti KĮ pažeidimo tyrimo, todėl pirmosios instancijos teismo atskiroji nutartis nesudaro pagrindo Konkurencijos tarybai pradėti tokį tyrimą.

30Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė AB Lietuvos paštas prašo kasacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą, 2013 m. spalio 15 d. papildomą sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartį nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo ir tiekėjo pareigos nurodyti subtiekėjus, pasitelkiamus pirkimo sutarčiai įvykdyti. Atsakovės teigimu, UAB „ASPA“ kvalifikacija ir pasiūlymas atitiko Pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, todėl ji pripažinta Pirkimo laimėtoja ir su ja sudaryta Sutartis, kuri sėkmingai vykdoma. Atsakovė laikosi pozicijos, kad UAB „ASPA“ neprivalėjo nurodyti asmenų, kurie atliks Techninės specifikacijos 8.1.5 punkte nurodytus darbus (net jei šių atlikimui pasitelks kitus asmenis), nes tokios pareigos nenustatyta Pirkimo dokumentuose; perkančioji organizacija atsisakė juos papildyti kasatorės jungtinės veiklos partnerės siūlomu tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu pateikti sertifikatus, suteikiančius teisę pakeisti senus kasos aparatus naujais; perkančioji organizacija nekėlė specialių reikalavimų 8.1.5 punkte nurodytus darbus atliekantiems asmenims (tokie nustatyti teisės aktuose, kurių reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti UAB „ASPA“); Techninės specifikacijos 8.1.5 punkte nurodyti darbai sudaro ne daugiau kaip 2 proc. perkamų darbų; įprasta praktika, kad nedidelėms pirkimo sutarties dalims įvykdyti tiekėjo pasitelkti tretieji asmenys neprivalo būti nurodyti kaip subtiekėjai; pagal Viešųjų pirkimų tarnybos viešai skelbiamas konsultacijas, ūkio subjekto pripažinimas subtiekėju kiekvienu atveju vertinamas individualiai, priklauso nuo pirkimo dokumentų reikalavimų. Atsakovės vertinimu, net jei formalus subtiekėjų nenurodymas pasiūlyme būtų pripažintas Pirkimo dokumentų ar įstatymo pažeidimu, toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu, nes Sutartis sudaryta su kvalifikacijos reikalavimus atitinkančiu, ją įvykdyti galinčiu tiekėju, kuris pasiūlė itin gerą kainą; Perkančiosios organizacijos sprendimai nedarė įtakos kasatorės galimybėms konkuruoti, nepažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes visus Pirkimo sąlygų reikalavimus, tarp jų ir 4.1.8–4.1.10 punktų reikalavimus, taikytinus subtiekėjams, atitiko pati UAB „ASPA“; Sutartis vykdoma sėkmingai – įrengtos 377 naujos kasos sistemos, taip pat pakeistos senos kasos sistemos.
  2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Atsakovė įsitikinusi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog byloje esančių duomenų pakako išvadai, kad UAB „ASPA“ pajėgi teikti įrangos garantinio aptarnavimo ir priežiūros paslaugas penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, brūkšninių kodų skaitytuvas BLG 111 atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus. Šių išvadų nepaneigia kasacinio skundo argumentai, kurie taip pat nepatvirtina, kad padaryti proceso teisės normų pažeidimai, turintys esminės reikšmės vienodam teisės taikymui ir aiškinimui.
  3. Dėl nukrypimo nuo ginčo esmės. Atsakovė mano, kad kasatorė byloje siekia iš Pirkimo pašalinti jo laimėtoją (konkurentą) ir sudaryti sutartį už 618 007,50 Lt didesnę kainą; toks siekis prieštarauja viešajam interesui ir pirkimo tikslui įsigyti darbus racionaliai naudojant lėšas. Atsakovė nesutinka su kasatorės pozicija, kad teismai peržengė ieškinio ir savo kompetencijos ribas, pažymėdama, jog atskiroji nutartis priimta teisėtai – CPK 299 straipsnyje teismui suteikta teisė priimti atskirąją nutartį, jeigu nagrinėjant civilinę bylą padaroma išvada, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Teismas nustatė, kad kasatorės veiksmų tikslas – konkurencijos ribojimas, todėl turėjo teisę priimti atskirąją nutartį; ši nutartis įsiteisėjusi, CPK 299 straipsnyje nenustatyta galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl atskirosios nutarties, ji nėra kasacijos dalykas.

31Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „ASPA“ prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo. Trečiasis asmuo nurodo, kad perkančioji organizacija Techninės specifikacijos 8.1.7 punkte įsipareigojo išmontuoti seną įrangą (ginčo kasos aparatus), todėl kasos aparatus aptarnaujančios įmonės specialistas turės atlikti tik įrangos išregistravimo darbus. Kadangi pagal Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 17, 27 punktus sertifikuotos įmonės privalo suteikti kasos aparatų aptarnavimo ir remonto paslaugas visiems, kas į jas kreipiasi, tai UAB „ASPA“ mano neprivalanti turėti ginčo kasos aparatų aptarnavimo ir remonto darbų sertifikato, kad pirkėjo atstovai galėtų išmontuoti, o aptarnavimo įmonė – išregistruoti seną įrangą. Nesutikdama su kasatorės argumentu, kad, dalyvaudamas Pirkime, turėjo sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasitelkti subtiekėjus, trečiasis asmuo nurodo, jog Pirkime pasiūlė kasos sistemą GAMA su fiskaliniu bloku ASFA-100, kurios įrengimo, priežiūros ir aptarnavimo darbus numatė atlikti savarankiškai, todėl šiems darbams subtiekėjų pasitelkti neketino ir pasiūlyme jų nenurodė. Kadangi Pirkimo sąlygose nenustatyta pareigos nurodyti subtiekėjus, kurie atliks senosios kasos sistemos pakeitimo naujomis sistemomis darbus, tai UAB „ASPA“ teigia neprivalėjusi nurodyti kasos aparatų išregistravimo darbus atliksiančių subjektų; jie nelaikytini subtiekėjais, nes pareiga išregistruoti kasos aparatus nustatyta ne sutartyje ar kitame susitarime, o teisės aktuose, ji privalomai teiktina visiems to prašantiems subjektams, todėl neturėtų būti pripažįstama viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymu, išviešintinu teikiant pasiūlymą.
  2. Dėl tiekėjo pareigos nurodyti subtiekėjus, pasitelkiamus pirkimo sutarčiai įvykdyti. Trečiasis asmuo mano, kad, teigdama, jog kiekvieną kartą, kai vienkartinio pobūdžio veiksmams atlikti, patalpoms ar įrenginiams gauti pasitelkiamas kitas subjektas, jis turi būti laikomas subtiekėju ir išviešinamas, kasatorė klaidingai aiškina VPĮ nuostatas, kur nustatyta galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis). Laikant, kad kiekvienas subjektas, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas, yra subtiekėjas, kurį privaloma išviešinti, VPĮ 32 straipsnio 3 dalis taptų perteklinė ir realiai neveiktų, viešųjų pirkimų procedūros nepagrįstai pasunkėtų. UAB „ASPA“ pažymi, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog byloje turi būti nustatyta asmens, kurio pajėgumais remiamasi, veiksmų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „CSC Telekom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-359/2012), todėl, priešingai nei nurodo kasatorė, teismai pagrįstai nustatinėjo senų kasos aparatų pakeitimo naujais darbų apimtį, tinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai įvertino UAB „ASPA“ kvalifikaciją.
  3. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. UAB „ASPA“ vertinimu, viešųjų pirkimų principai nebuvo pažeisti, perkančioji organizacija pagrįstai jos kvalifikaciją laikė atitinkančia reikalavimus ir teisėtai trečiąjį asmenį pripažino Pirkimo laimėtoju. Trečiasis asmuo nurodo Sutartį vykdęs savarankiškai ir subtiekėjų nepasitelkęs (kasos aparatų išregistravimas nelaikytinas subtiekimu). UAB „ASPA“ įsitikinimu, jos pajėgumus įvykdyti Sutartį pagrindžiantys paaiškinimai nėra pasiūlymo pakeitimas, pažeidžiantis VPĮ ir viešųjų pirkimų principus, nes trečiojo asmens galimybė teisės aktuose nustatyta tvarka pasinaudoti sertifikuotos aptarnavimo įmonės pajėgumais išregistruoti seną kasos aparatą yra objektyvi kategorija (vėlesnis informacijos apie ją pateikimas perkančiajai organizacijai nepaneigia kvalifikacijos, kaip tam tikro juridinio fakto, buvimo pasiūlymo pateikimo dieną).
  4. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. UAB „ASPA“ vertinimu, teismai nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, sprendimą priėmė remdamiesi visais į bylą pateiktais įrodymais, nepriklausomai nuo to, kad vienus jų paminėjo procesiniuose sprendimuose, o kitų – ne. Teismai pagrįstai rėmėsi VMI 2012 m. gegužės 11 d. raštu „Dėl elektroninių kasos aparatų registravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje“, kuriame išaiškinta kasos aparatų registravimo (tiek įregistravimo, tiek išregistravimo) tvarka neapsiribojant teritoriniu principu, įvertino tai, kad kasatorės pateikti sertifikuotų įmonių raštai vienodo turinio, jos neturi objektyvių priežasčių atsisakyti sudaryti sutartis su UAB „ASPA“ ir nevykdyti teisės aktuose nustatytų pareigų. UAB „ASPA“ atkreipia dėmesį į tai, kad teigdama, jog brūkšninių kodų skaitytuvas BLG 111 neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, kasatorė nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, nors rungimosi principas įrodinėjimo pareigą nustato fakto įrodymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis CPK XXI1 skyriaus nuostatomis, netenkino kasatorės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, visos prašyme išdėstytos abejonės buvo pašalintos trečiojo asmens pateiktais rašytiniais įrodymais. UAB „ASPA“ pažymi, kad kartu su pasiūlymu pateikė atitiktį Pirkimo sąlygų 4.1.10 punkto reikalavimui patvirtinančius reikalaujamus dokumentus, norėdama pašalinti neaiškumus, pridėjo papildomus dokumentus, įrodančius turimų įrangos aptarnavimo centrų Šiauliuose ir Panevėžyje faktą, todėl kasatorės teiginiai apie duomenų nepakankamumą ir reikalavimas pateikti daugiau įrodymų – nepagrįsti ir neproporcingi.
  5. Dėl nukrypimo nuo ginčo esmės. Trečiasis asmuo mano, kad kasatorės veiksmai patvirtina jos siekį apriboti UAB „ASPA“ dalyvavimą Pirkime – kasatorės jungtinės veiklos partnerė siekė Pirkimo sąlygas papildyti reikalavimu, kuris riboja konkurenciją, kasatorė surinko ir pateikė teismui dvidešimt keturių sertifikuotų įmonių raštus, deklaruojančius, jog šios neturi įsipareigojimų UAB „ASPA“, susijusių su nurodytų kasos aparatų technine priežiūra ir aptarnavimu, ir neplanuoja teikti jokių paslaugų trečiajam asmeniui, šie raštai identiški, nors juos teikė įmonės iš skirtingų miestų. Sertifikuojamos įmonės priklauso nuo kasatorės ir jos jungtinės veiklos partnerės, nes kreiptis dėl sertifikato gavimo gali tik gavę ieškovės ir UAB „Empirija“ įgaliojimus ir atlikus darbuotojų apmokymus. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad, pasinaudodamas CPK 299 straipsnyje jam suteikta teise ir priimdamas atskirąją nutartį, pirmosios instancijos teismas tik informavo Konkurencijos tarybą apie konkurencijos teisės pažeidimų požymius, tačiau pačio tyrimo neatliko.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

35Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal byloje nustatytus duomenis sprendžia dėl: a) perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygoms; b) tiekėjo teisės pasitelkti subtiekėjus ir šios teisės įgyvendinimo sąlygų; c) perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.

  1. Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant trečiojo asmens pasiūlymą (plačiąja prasme)

36Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią perkančioji organizacija viešųjų pirkimo tikslo turi siekti vadovaudamasi VPĮ reikalavimais, taigi ir viešųjų pirkimų principais. Dėl to vien tik ekonominė viešojo pirkimo sutarties nauda perkančiajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teisėtai iš visų tiekėjų pasiūlymų išrinkti laimėtoją. Šiame kontekste aktualus kasacinio teismo išaiškinimas dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, pagal kurį socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kamesta“, Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. Z. O. O. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011).

37Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar išsaugojimas – vėliausiai byloje spręstini klausimai, teismai pirmiausia turi nagrinėti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą, kurio vertinimas neturi priklausyti nuo viešojo pirkimo procedūrų ar sutarties svarbos. Jei byloje kyla poreikis išsaugoti sutartį, VPĮ įtvirtinti ir teismų naudotini mechanizmai (VPĮ 952 straipsnis). Vis dėlto neturėtų būti tokios situacijos, kai perkančiosios organizacijos sprendimų vertinimas priklauso nuo siekio išsaugoti viešojo pirkimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Viešųjų pirkimų tarnyba v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, AB „City Service“, bylos Nr. 3K-3-415/2013).

38Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta dėl racionalaus lėšų panaudojimo reikšmės vykdant viešojo pirkimo procedūras; konstatuota, kad spręsti dėl racionalaus lėšų panaudojimo pažeidimo, kai perkančioji organizacija nusprendžia sutartį sudaryti su ne mažiausią kainą (nustačius tokį sutarties sudarymo kriterijų) pasiūliusiu tiekėju nevertinant kitų procedūrų teisėtumo, t. y. nesiaiškinant, kodėl mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis nebuvo pripažintas laimėtoju, nėra pagrindo. Priešingu atveju tiek VPĮ nuostatos, tiek pirkimo sąlygos, reglamentuojančios viešojo pirkimo procedūras iki laimėtojo, pasiūliusio mažiausią kainą, išrinkimo, netektų prasmės. Teismo pareigai kvalifikuoti viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir spręsti dėl iš to išplaukiančių padarinių racionalaus lėšų panaudojimas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus įsakmius VPĮ reikalavimus. Neteisėtas racionalaus lėšų panaudojimo suabsoliutinimas konstatuotinas tokiu atveju, jei perkančioji organizacija sudarytų sutartį su pirkimo laimėtoju tik dėl jo pasiūlytos mažiausios kainos, pažeisdama VPĮ nuostatas ir viešųjų pirkimų principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009, ir joje nurodytą praktiką). Tokia situacija būtų ir tada, kai perkančioji organizacija laimėtoju pripažintų pasiūlymą, kuriuo pateikta neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas tinkamai ar apskritai nepagrindė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dussmann Service“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-181/2012, ir joje nurodyta praktika).

39Vadinasi, ekonominė nauda (mažiausia kaina), kurią perkančioji organizacija gautų laimėtoju išrinkusi atitinkamą tiekėją, per se nėra svarbesnė už skaidrų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą ir tiekėjų sąžiningo varžymosi užtikrinimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme įtvirtintu reguliavimu perkančiosioms organizacijoms suteikiamos galimybės iš dalies sušvelninti padarinius, kylančius dėl situacijų, kai mažesnę kainą pasiūlęs tiekėjas dėl vienų ar kitų priežasčių negali būti pripažįstamas laimėtoju, o pirkimo procedūrose likę dalyvauti tiekėjai pateikė didesnes, galbūt perkančiajai organizacijai nepriimtinas kainas (pvz., perkančiosios organizacijos ir tiekėjų derybos dėl kainos koregavimo, per didelės kainos pasiūlymų atmetimas ir pan.).

40Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, spręsdami dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pernelyg suabsoliutino, atsakovės vertinimu, itin patrauklią trečiojo asmens pasiūlytą kainą, dėl to pagal iš dalies neteisingus teisinius argumentus priėmė nepagrįstus sprendimus. Šiame kontekste kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismai nesprendė, nors ginčo tarp šalių dėl to nebuvo, dėl Pirkimo sąlygų 11.5 punkto, kuriame įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos gavus neįprastai mažos kainos pasiūlymus.

411) dėl trečiojo asmens teisės verstis veikla, būtina Sutarčiai įvykdyti

42Pagrindinis ginčo šalių nesutarimo objektas – trečiojo asmens teisė atlikti dalį Pirkimo sąlygose nustatytų, su prekių pristatymu susijusių paslaugų, – ginčo kasos aparatų išregistravimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje nėra pateikti UAB „ASPA“ kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atitinkamame trečiajam asmeniui išduotame sertifikate, kuriuo šiam ūkio subjektui suteikiama teisė verstis kasos aparatų aptarnavimo ir techninės priežiūros veikla, nenurodyti ginčo kasos aparatai (su fiskaliniais blokais „Empirija FB-03“, „Empirija FB-05“, „Empirija FB-10“ ar „Raso FB-05“). Dėl to teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje dėl pirmiau nurodytos aplinkybės sprendžia, ar trečiasis asmuo pagal Pirkimo sąlygas ir kasos aparatų aptarnavimo ir techninės priežiūros teisinį reguliavimą turi teisę atlikti ginčo kasos aparatų išregistravimą.

43Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai procesiniuose sprendimuose iš esmės plačiau nepasisakė dėl ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir jo reikšmės sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų. Teismai perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą kvalifikavo atsižvelgdami į subrangos teisinį reguliavimą viešuosiuose pirkimuose, ginčo kasos aparatų išregistravimo apimtį Sutartimi prisiimamų įsipareigojimų atžvilgiu ir šių ginčo paslaugų kvalifikavimu pagal Pirkimo sąlygas (dėl šių argumentų teisėjų kolegija pasisakys vėliau). Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nesivadovavo ieškovės pateiktu VMI raštu, kuriame buvo pasisakyta dėl ginčui aktualaus kasos aparatų naudojimo ir priežiūros teisinio reguliavimo, vertindamas, kad šis raštas neišsamus, nepagrįstas Pirkimo sąlygomis, todėl nelaikytinas įrodymu byloje. Kasacinio teismo jau pasisakyta, kad ūkio subjektų veiklos kontrolės institucijos raštu pateikta pozicija (nuomonė) dėl teisinio reguliavimo ir jo aiškinimo ar šio taikymo atitinkamoms ginčo aplinkybėms teismų negali būti vertinama formaliai, nepripažįstama rašytiniu įrodymu tik dėl šiuose dokumentuose vartojamų formuluočių, nes jie, nors ir nelaikytini prima facie įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), vis dėlto kaip bet kuris kitas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis), svarbus sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl turi būti teismų tiriamas, vertinamas, dėl jo sprendžiant iš esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje UAB „Pontem“ v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-334/2014). Apibendrinant šiuos argumentus, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai nesiaiškino specialaus kasos aparatų naudojimo ir priežiūros teisinio reguliavimo, juo negrindė priimamų procesinių sprendimų.

44Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ pirmumo naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo. VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. VPĮ ir kitų teisės aktų imperatyviųjų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Skaidrumo principas pažeidžiamas inter alia, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais, kaip tokiais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama pirkimo dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011; kt.).

45Teisėjų kolegija pažymi, kad kasos aparatų naudojimas, priežiūra ir techninis aptarnavimas reguliuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir VMI teisės aktais: Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašu, Kasos aparatų naudojimo taisyklėmis, Sertifikavimo taisyklėmis.

46Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad aptarnavimo įmonė – juridinis asmuo, turintis VMI nustatyta tvarka išduotą sertifikatą, leidžiantį atlikti jame įrašytų modelių kasos aparatų ir su jais susijusių įrenginių techninės priežiūros ir remonto darbus; 15 punkte nurodyta – prie kiekvieno kasos aparato turi būti techninis pasas, kuris turi būti saugojamas visą šio aparato naudojimo laiką; pase turi būti nurodyti visi aparato įrengimo, profilaktinės apžiūros, remonto, naudotojų (savininkų, nuomininkų ir panašiai), įrengimo adreso bei programos pakeitimo ir skaitiklių duomenys; programą pakeisti (išskyrus kainą, prekių pavadinimus ir kodus) gali tik aptarnavimo įmonė; 17 punkte pažymėta – kasos aparato išregistravimo įrašą techniniame pase, nurodydamas paskutinius skaitiklių duomenis, turi padaryti aptarnavimo įmonės specialistas; 22 punkte nustatyta – kasos aparatų ir su jais susijusių techninių įrenginių priežiūrą ir remontą gali atlikti tik juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, įregistruoti Lietuvos Respublikoje ir turintys sertifikatą, leidžiantį atlikti jame įrašytų modelių kasos aparatų techninės priežiūros ir remonto darbus; sertifikatų išdavimo taisykles nustato VMI; kasos aparatą aptarnauja jį įrengusi aptarnavimo įmonė ar kita tokių modelių kasos aparatus prižiūrinti aptarnavimo įmonė; 27 punkte įtvirtinta – ūkio subjektas, nesudaręs ilgalaikės kasos aparato aptarnavimo ir (ar) remonto sutarties, gali kreiptis į bet kurią šio Aprašo 22 punkte nurodytą aptarnavimo įmonę su prašymu atlikti kasos aparato aptarnavimą ar remontą.

47Kasos aparatų naudojimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad kasos aparatų užregistravimą, perregistravimą, išregistravimą teritorinėje VMI, tų aparatų įrengimą, techninį aptarnavimą, remontą (išskyrus šių Taisyklių 49.2 punkte nurodytus sutrikimus) ir utilizavimą atlieka tik sertifikuotų aptarnaujančių įmonių darbuotojai; 12 punkte nurodyta – kasos aparato naudotojas Tvarkos apraše nustatytu būdu turi kreiptis į aptarnaujančią įmonę dėl visų kasos aparato įrengimo, parengimo dirbti, naudojimo sustabdymo, techninės priežiūros ir remonto darbų bei kasos aparato įsigijimo, perpardavimo ir kitokio perdavimo įforminimo; aptarnaujančios įmonės specialistas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka atlieka visus būtinus darbus ir įformina kasos aparato techniniame pase, taip pat Tvarkos apraše bei šiose Taisyklėse nustatytais atvejais jį užregistruoja ar perregistruoja teritorinėje VMI, taip pat teritorinę VMI informuoja apie kasos aparato perleidimą kitam kasos aparato naudotojui; 17 punkte pažymėta – pametęs techninį pasą, kasos aparato naudotojas turi kreiptis į aptarnaujančią įmonę dėl naujo techninio paso išdavimo; 18, 19 punktuose įtvirtinta – tvarkos apraše nustatytais atvejais kasos aparatas turi būti teritorinėje VMI išregistruotas ir perduotas utilizuoti pagal perdavimo utilizuoti (utilizavimo) aktą arba išregistruojamas kaip įplaukų registravimo priemonė ir perregistruojamas atsakingai saugoti arba naudoti kitoms ūkio subjekto reikmėms; išregistravimo ar perregistravimo duomenys turi būti nurodomi techniniame pase; jei pasikeitė fiskalinio kasos aparato unikalus numeris (pakeitus fiskalinį bloką, fiskalinį spausdintuvą ar fiskalinę atmintį), turi būti išrašytas naujas techninis pasas, o teritorinėje VMI kasos aparatas turi būti įregistruotas kaip naujai įrengtas; senasis techninis pasas išregistruojamas, nurodant priežastį „dėl unikalaus numerio pasikeitimo“, ir saugomas kartu su naujuoju techniniu pasu; 45 punkte įtvirtinta – kasos aparato gedimo atvejais privaloma kreiptis į aptarnaujančią įmonę, su kuria yra sudaryta sutartis. Jei tokia sutartis nėra sudaryta, kreiptis į bet kurią tą kasos aparato modelį aptarnaujančią įmonę; 53 punkte inter alia nustatyta – aptarnaujanti įmonė privalo teritorinėje VMI užregistruoti naujai įrengtų, perkeltų kitu adresu, perduotų kitam kasos aparato naudotojui (pasikeitus savininkui, nuomai ir panašiai) kasos aparatų techninius pasus ir išregistruoti nenaudotinų (nepataisomai sugedusių, pasibaigus Tvarkos apraše nustatytam naudojimo laikui) ir kitų išregistruotinų kasos aparatų techninius pasus, kasos aparato naudotojo prašymu priima utilizuoti nepataisomai sugedusius, pagal Tvarkos aprašą nenaudotinus ar dėl kitų priežasčių kasos aparato naudotojo nurašytus kasos aparatus.

48Sertifikavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad kasos aparatų techninę priežiūrą ir remontą gali atlikti įmonė, kuriai ekspertinės įmonės sprendimu yra išduotas tokių darbų vykdymo sertifikatas; ši įmonė turi teisę aptarnauti tik tų firmų gamintojų ir tik tuos kasos aparatų modelius, kurie nurodyti sertifikate.

49Kasacinio teismo teisėjų kolegija, sutikdama su kasatorės pozicija šiuo klausimu, konstatuoja, kad pagal specialųjį kasos aparatų naudojimo, priežiūros ir juos aptarnaujančių įmonių veiklos teisinį reguliavimą atitinkamų (konkrečių) kasos aparatų išregistravimo darbai – specifinė, viena iš kasos aparato techniniame pase registruojamų veiklų (pažymėtina, kad svarbiausi su kasos aparato naudojimu susiję veiksmai dėl jų reikšmės ir atsekamumo siekio fiksuojami jo techniniame pase, o šių veiksmų atlikimo faktą turi teisę užfiksuoti tik juos aptarnaujančios įmonės), kurią įgaliotos valstybės institucijos išankstiniu sprendimu vykdyti gali tik kasos aparatus aptarnaujančios įmonės ir tik dėl tokių kasos aparatų, kurie nurodyti tokių įmonių teisės verstis šia veikla liudijančiame dokumente – sertifikate. Pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas įsakmus (imperatyvus), privalomas taikyti, be kitų subjektų, ir perkančiosioms organizacijoms, įskaitant atsakovę.

50Pažymėtina, kad atsakovė pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo iš esmės nekvestionuoja, juolab kad, atsisakydama tenkinti UAB „Empirija“ prašymą papildyti (tikslinti) Pirkimo sąlygas, nurodė, jog, nepriklausomai nuo to, ar pirkimo sąlygose įtvirtinta konkreti kvalifikacijos atitikties sąlyga dėl teisės išregistruoti ginčo kasos aparatus, tiekėjas, vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, turės atitikti ir įvykdyti visus reikalavimus. Kita vertus, teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstą ir nepriimtiną atmeta atsakovės argumentą, kad perkančioji organizacija neturi tikslo papildomai kontroliuoti, koks konkretus subjektas, laikydamasis imperatyviųjų teisės normų reikalavimų tinkamai ir už priimtiną kainą atliks atitinkamus veiksmus. Neginčytina, kad perkančioji organizacija negali, neturi teisės ir neprivalo atlikti visuminės pirkimo laimėtojo veiklos kontrolės, pavyzdžiui, patikrinti, kaip ūkio subjektas savo buveinėje laikosi priešgaisrinės saugos, tačiau iš skaidrumo principo turinio išplaukianti pareiga ją įpareigoja laikytis su atitinkamu pirkimu susijusių specialiųjų teisės aktų reikalavimų, jei jie tiesiogiai susiję su viešojo pirkimo sutartimi, jos tinkamu vykdymu ir sėkmingu užbaigimu. Teisė verstis atitinkama sertifikuojama (licencijuojama) veikla susijusi ne tik su laimėtojo galimybe su perkančiąja organizacija sudaryti sandorį, tinkamai atlikti iš jo kylančias prievoles, bet ir užtikrina visų tiekėjų sąžiningą konkurenciją.

51Atsižvelgiant į pirmiau pristatytą VPĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklę, nepagrįsti trečiojo asmens ir apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad tiekėjų lygiateisiškumą ir konkurenciją pažeistų Pirkimo sąlygose expressis verbis įtvirtintas reikalavimas turėti sertifikatą su nuorodomis į ginčo kasos aparatus. Atkreiptinas dėmesys į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentų prieštaringumą vienu metu teigiant, kad laisvą konkurenciją ir lygiateisiškumą pažeistų konkrečių reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla įtvirtinimas Pirkimo sąlygose (neva tik ieškovė ir jos partnerė galėtų atlikti ginčo kasos aparatų išregistravimą), tačiau kartu ir nurodant, jog trečiajam asmeniui nėra kliūčių Sutarties vykdymui pasitelkti kitas aptarnaujančias įmones.

52Pristatytą kasos aparatų naudojimo ir priežiūros teisinio reguliavimo aiškinimą ginčija trečiasis asmuo. UAB „ASPA“ teigimu, pagal Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo nuostatas aptarnaujančios įmonės, į kurias kreipiasi ūkio subjektai, be išimčių privalo jiems suteikti kasos aparatų aptarnavimą ir remontą, todėl trečiojo asmens sertifikate neprivalo būti įtvirtinti ginčo kasos aparatai. Teisėjų kolegija vertina, kad toks pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo aiškinimas šiam akivaizdžiai prieštarauja, todėl atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas. Kaip nurodyta pirmiau, aptarnaujančiai įmonei nepakanka turėti sertifikato, būtina, kad jame būtų nurodyti atitinkami kasos aparatų modeliai. Kita vertus, trečiojo asmens pateikiamam teisinio reguliavimo aiškinimui prieštarauja jo paties veiksmai 2013 m. rugsėjo 9 d. išsiuntus komercinį(ius) pasiūlymą(us) išregistravimo paslaugoms atlikti, nurodant Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo nuostatą dėl tokių paslaugų atlikimo (T. 3, b. l. 40–41).

53Be to, nesutiktina su trečiuoju asmeniu ir tuo aspektu, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal teisės aktus aptarnaujančios įmonės privalo atlikti į jas besikreipiančio subjekto kasos aparatų išregistravimą, todėl ši veikla – įstatyme nustatyta aptarnaujančios įmonės prievolė, nelaikytina viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog atitinkama aptarnaujanti įmonė jo naudotojo prašymu privalo atlikti kasos aparatų išregistravimą, nereiškia, kad tokia veikla nelaikytina viešojo pirkimo sutarties dalyku, nes bet kokiu atveju ji įeina į atlygintinio, raštu sudaryto sandorio apimtį. Priešingas aiškinimas lemtų tai, kad perkančioji organizacija savo poreikį [tik] išregistruoti kasos aparatus, galėtų tenkinti be viešojo pirkimo procedūrų. Įstatyme nustatyta aptarnaujančių įmonių pareiga – bendroji nuostata, skirta visiems kasos aparatus naudojantiems ir prižiūrintiems subjektams, viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose ji turi būti derinama su atitinkamos srities tiekėjų konkurencijos užtikrinimu (pareigą išregistruoti ginčo kasos aparatus turi keliolika ūkio subjektų, bet perkančioji organizacija pagal VPĮ turi pasirinkti, kuris šią pareigą vykdys). Taigi perkančiosios organizacijos kreipimąsi pagal Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo nuostatas į aptarnaujančias įmones įgyvendina paskelbdamos ir vykdydamos viešąjį pirkimą.

54Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat ginčija (šią poziciją iš esmės palaikė pirmosios instancijos teismas) tai, kad Pirkimo sąlygose nėra atitinkamo reikalavimo dėl tiekėjų ar jų subrangovų teisės išregistruoti ginčo kasos aparatus, o teisė spręsti dėl tam tikrų kvalifikacijos sąlygų priklauso perkančiosios organizacijos diskrecijai. Dėl šio ginčo aspekto teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Pirkimo sąlygų 4.1.1 punkte įtvirtintas reikalavimas tiekėjui turėti teisę verstis kompiuterinių kasos sistemų tiekimu, šis reikalavimas pagrindžiamas perkančiosios organizacijos nurodytais dokumentais. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytoje nuostatoje nepatikslintas, nepaaiškintas sąvokos „tiekimas“ turinys, juolab kad pristatytame kasos aparatų naudojimo ir priežiūros teisiniame reguliavime tokia sąvoka iš esmės nevartojama (pažymėtina, kad tik Sertifikavimo taisyklėse sąvoka „tiekimas“ vartojama apibrėžiant atsarginių dalių pristatymo galimybę kaip vieną iš pagrindų gauti sertifikatą). Dėl to pirmiau nurodyta Pirkimo sąlyga turi būti sistemiškai aiškinama su kitomis Pirkimo nuostatomis (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-272/2013), inter alia Techninės specifikacijos 8 punktu (kasos sistemos diegimo darbai), bei atsižvelgiant į Pirkimo objektą.

55Pagal Pirkimo sąlygų 2.1 punktą Pirkimo objektas – iki 410 kasos sistemų su įrengimu bei vienerių metų priežiūra. Pirkimo sąlygų I priede nustatyta, kad iš pirmiau nurodyto skaičiaus 110 kasos sistemų bus įrengiama naujoje vietoje (Techninės specifikacijos 8.1.1–8.1.5 punktai), o 300 bus pakeičiamos vietoj senųjų (Techninės specifikacijos 8.1.6–8.1.8 punktai). Techninės specifikacijos 8 punkte (kasos sistemos įdiegimo darbai) įtvirtinta, kad tiekėjas turės suteikti šias paslaugas: kompiuterinės sistemos įrengimą naujoje vietoje (8.1.1–8.1.5 punktai), t. y. sumontuoti įrangą pirkėjo nurodytu adresu; suprogramuoti įrangą, kad ji dirbtų pagal teisės aktų reikalavimus ir pirkėjui reikalingu režimu; plombuoti įrangą; užregistruoti įrangą VMI; naujomis kasos sistemomis gali būti keičiamos ginčo kasos sistemos, ir kompiuterinės kasos sistemos įrengimą vietoj senosios (8.1.6–8.1.8 punktai), t. y. be 8.1.1–8.1.5 punktuose nurodytų paslaugų taip pat išregistruoti seną kompiuterinę kasos sistemą VMI ir užregistruoti saugojimui, atlikti kitus įstatyme nustatytus veiksmus (nuimti ataskaitas nuo senų įrenginių ir kt.), reikalingus išimant kompiuterinę kasos sistemą iš apyvartos, seną įrangą išmontuoja pirkėjo atstovai; darbai turi būti organizuojami taip, kad senos įrangos išregistravimo ir naujos įrangos įregistravimo procesas būtų vykdomas tuo pačiu metu.

56Iš pristatytų Pirkimo sąlygų matyti, kad ginčo kasos aparatų išregistravimas buvo įtvirtintas kaip vienas iš pagal būsimą pirkimo sutartį atliktinų darbų. Šiame kontekste kasacinio teismo teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo pateiktą Techninės specifikacijos 8 punkto nuostatų lingvistinį aiškinimą – perkančioji organizacija ginčo kasos aparatų keitimą numatė kaip alternatyvius galimus, o ne pagrindinius būtinus darbus, dėl kurių iš esmės organizuojamas pirkimas – pripažįsta teisiškai nepagrįstu ir nemotyvuotu, nes juo neatsižvelgiama į kitas Pirkimo sąlygas ir bylos duomenis (senųjų kasos sistemų techniniai pasai; T. 2, b. l. 163-177), dėl kurių, be kita ko, sprendė pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad net ir tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato tam tikrų reikalavimų vykdymo galimybę (alternatyvą), ji negali atsisakyti vertinti jų atitikties, nes, viena vertus, jie buvo išviešinti ir tai galėjo lemti kai kurių tiekėjų apsisprendimą dalyvauti procedūrose, antra vertus, pasiūlymų vertinimo etape, t. y. dar nevykdant viešojo pirkimo sutarties, paprastai nežinoma, ar iš tiesų tam tikra galimybė nebus įgyvendinta. Tam tikrų prekių tiekimo, darbų atlikimo ir (ar) paslaugų teikimo poreikio galimybė, nurodyta pirkimo dokumentuose, reiškia, kad perkančioji organizacija vykdydama sudarytą sutartį turės teisę pareikalauti atitinkamų veiksmų iš tiekėjo, o tokiu atveju tiekėjas privalės šiuos veiksmus atlikti. Dėl to tokios pirkimo sąlygos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę perkančiajai organizacijai nereikalauti iš tiekėjo ar jo pasitelktų subrangovų įrodymų, patvirtinančių jų teisę tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas, kurių galbūt reikės.

57Kaip nurodyta pirmiau, perkančioji organizacija pagal UAB „Empirija“ prašymą atsisakė tikslinti Pirkimo sąlygas nuostata dėl sertifikato su konkrečiu įrašu apie teisę inter alia išregistruoti ginčo kasos aparatus. Šio atsisakymo motyvas – netikslingumas, grindžiamas Techninės specifikacijos 8 punkte nustatytų reikalavimų tiekėjams aiškinimu, t. y. pati perkančioji organizacija netiesiogiai pripažino, kad reikalavimas išregistruoti ginčo kasos aparatus ir šiai veiklai turėti sertifikatą jau įtvirtintas Pirkimo sąlygose ir šių reikalavimų tiekėjai turi laikytis. Kita vertus, net jei Pirkimo sąlygų ir nebūtų galima sistemiškai aiškinti taip, kad pagal jas tiekėjai privalėjo įrodyti perkančiajai organizacijai, jog turi teisę verstis atitinkamų modelių kasos aparatų priežiūros veikla inter alia išregistravimu (dėl pirkimo sąlygų sisteminio aiškinimo ribų žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013), kasacinio teismo VPĮ ir kitų teisės normų subsidiaraus teisės taikymo taisyklė ir skaidrumo principo turinys, be kita ko, išaiškinti taip, kad aplinkybė, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą) ir ją pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekovita“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, bylos Nr. 3K-3-506/2011).

58Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad nors VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus dokumentus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012). Atsižvelgiant į nurodytą jurisprudenciją, darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos turi siekti kuo aiškiau apibrėžti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla, nes bet kokiu atveju dėl jos (nepriklausomai nuo apimties) negalima sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šios teisės neturi.

59Pažymėtina, kad šiai pozicijai neprieštarauja kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją jų valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas; tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų, kurios laikytinos pagrindiniu iškeltų reikalavimų atitikties vertinimo kriterijumi, turiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-340/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką), nes šioje praktikoje pirmiausia akcentuojamas pirkimo sąlygų laikymasis ir jų pirmenybė prieš kitus reikalavimų atitikties vertinimo pagrindus, kurie nebuvo išviešinti iš anksto (pvz., tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, pasikeitusi tiekėjo padėtis ir pan.), pripažįstant, kad vieno tiekėjo panašiuose pirkimuose pajėgumas dėl to gali būti įvertintas skirtingai. O pirkimo sąlygų dėl teisės verstis atitinkama veikla svarba nėra tokia reikšminga, nes, kaip nurodyta pirmiau, teisės neturėjimas bet kokiu atveju pripažįstamas kliūtimi sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

60Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, kasacinis teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo buvo nepajėgus sudaryti ir įgyvendinti Sutarties, todėl, jo pasiūlyme nesant nurodytų kitų ūkio tiekėjų (partnerių ar subtiekėjų), kurie turėtų teisę išregistruoti ginčo kasos aparatus, perkančioji organizacija privalėjo UAB „ASPA“ kvalifikaciją pripažinti netinkama, o pasiūlymą atmesti. Priešingi atsakovės veiksmai kvalifikuotini neteisėtais, pažeidžiančiais skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl šios dalies pripažįstami teisiškai nepagrįstais.

612) dėl trečiojo asmens teisės pasitelkti subtiekėjus (subrangovus)

62Su trečiojo asmens teise verstis kasos aparatų aptarnavimo veikla susijęs kitas šalių nesutarimas dėl subrangos sampratos ir jos teisinio reguliavimo.

63Ieškovė procese nuosekliai laikėsi pozicijos, kad trečiajam asmeniui, neturint tam teisės, ginčo kasos aparatų išregistravimas – subranga (subtiekimas), kurį UAB „ASPA“ privalėjo išviešinti pasiūlyme tam, kad atsakovė patikrintų jo subtiekėjo kvalifikaciją. Atsakovė ir trečiasis asmuo buvo priešingos nuomonės (ją dėsto ir atsiliepimuose į kasacinį skundą), t. y. UAB „ASPA“ ginčo kasos aparatus išregistruoti pasitelkiami ūkio subjektai nelaikytini subrangovais, todėl jų nereikėjo išviešinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo, vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, galės pasitelkti sertifikuotas įmones, todėl jam pačiam toks sertifikatas nereikalingas, be to, tokių ūkio subjektų pasitelkimas nelaikytinas subtiekimu VPĮ prasme, nes ginčo kasos aparatų išregistravimas sudaro tik 2 proc. visų perkamų paslaugų, galiausiai Pirkimo sąlygų 4.5 ir 4.1.8–4.1.10 punktuose nenustatyta pareigos ginčo paslaugoms išviešinti subtiekėjus. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime pristatė kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, plačiau nepasisakydamas, ar UAB „ASPA“ pasitelkti ūkio subjektai ginčo kasos aparatams išregistruoti laikytini subtiekėjais, nes, kaip nurodyta pirmiau, teismas Techninės specifikacijos 8 straipsnio nuostatas aiškino lingvistiškai, išregistravimo darbus kvalifikavo kaip nebūtinus, alternatyvius. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nors iš esmės ir nesprendė dėl trečiojo asmens pasitelkiamų ūkio subjektų kvalifikavimo subtiekėjais (subrangovais), tačiau šiuos santykius netiesiogiai pripažino subtiekimu (subranga).

64Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio teismo praktika dėl subtiekimo teisinių santykių viešuosiuose pirkimuose suformuota ir nuosekli, todėl teismai privalėjo ja vadovautis spręsdami dėl šio ginčo aspekto. Taip pat pažymėtina, kad subtiekimo viešuosiuose pirkimuose aiškinimas apibendrintas bei papildomai plėtotas naujausioje kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Irdaiva“ v. Asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, bylos Nr. 3K-3-376/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką); joje priminta subtiekėjų išviešinimo pasiūlymuose svarba, jų kvalifikacijos vertinimas, subtiekėjų ir kitų asmenų atskyrimo kriterijai ir pan. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad subranga – vienas iš ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose būdų, skirtas inter alia ne išvengti pajėgumo vertinimo, o priešingai, atitikti kvalifikacijos reikalavimus, todėl subtiekėjų pasitelkimo aplinkybė negali lemti nelygiaverčio tiekėjų vertinimo. Su lygiaverčiu tiekėjų pasiūlymų vertinimu nesuderinamos tokios pirkimo sąlygos ir jų taikymas, kai subrangovams, ketinantiems vykdyti dalį viešojo pirkimo sutarties, nekeliami atitinkami kvalifikacijos reikalavimai, todėl skirtingai vertinami tiekėjai, kurie pasiūlymus pateikė su ir be subrangovų (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

65Pirmosios instancijos teismas, iš esmės palaikydamas atsakovės ir trečiojo asmens poziciją, nurodė, kad Pirkimo sąlygose subrangovams nekeliami reikalavimai, susiję su teise verstis atitinkama veikla, todėl tiekėjas išregistruoti ginčo kasos aparatus gali juos pasitelkti jau vykdydamas viešojo prikimo sutartį. Pirkimo sąlygų 4.5 punkte nustatyta, kad tiekėjas, ketinantis pasitelkti subtiekėjus, savo pasiūlyme privalo nurodyti pasitelkiamų subtiekėjų pavadinimus, jiems perduodamų įsipareigojimų apimtį bei pateikti subtiekėjų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, nurodytus Pirkimo sąlygų 4.1.8–4.1.10 punktuose; 4.4 punkte įtvirtinta, kad Pirkimo procedūrose turi teisę dalyvauti ūkio subjektų grupė jungtinės veiklos sutarties pagrindu; jei bendrą pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė, visus Pirkimo sąlygų 4.1.2–4.1.6 punktuose išvardintus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, 4.1.1, 4.1.7 ir 4.1.8 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys, o 4.1.9–4.1.10 punktų kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu.

66Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygas ir nagrinėjamoje byloje pateiktą jų aiškinimą, tiekėjų ir jų subrangovų pajėgumo teisinį reguliavimą bei jurisprudenciją, jei tiekėjas dėl savo nepajėgumo Pirkime nuspręstų dalyvauti kartu su subrangovu ar jungtinės veiklos partneriu, jis jį turėtų ne tik išviešinti, bet ir pateikti šių subjektų su viešojo pirkimo sutarties atliktina dalimi susijusius, jų kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis. Dėl nurodytų argumentų darytina išvada, kad perkančioji organizacija netinkamai įvertino UAB „ASPA“ nurodytą aplinkybę, jog viešojo pirkimo sutartį vykdys kartu su partneriais, nors ji pasiūlyme nurodė, kad subrangovų nepasitelkia. Netinkamą šios aplinkybės vertinimą lemia ir tai, kad perkančiajai organizacijai pakako paprasto UAB „ASPA“ patikinimo apie sudarytas sutartis su partneriais, nors iš bylos medžiagos, kaip nurodyta pirmiau, matyti, jog po daugiau kaip dviejų mėnesių, sudarius Sutartį, trečiasis asmuo pradėjo šių partnerių ieškoti. Kaip nurodyta pirmiau, trečiasis asmuo nepajėgus pats teisėtai atlikti ginčo kasos aparatų išregistravimo darbų, todėl vėlesni jo veiksmai, siekiant kitų, neišviešintų subjektų pajėgumais pagrįsti savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, neatitinka ir keičia pradinę pasiūlyme nurodytą informaciją. Tai, be kita ko, lemia išvadą, kad trečiasis asmuo nebuvo įgijęs kvalifikacijos iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino.

67Nesutiktina su perkančiosios organizacijos pozicija dėl aplinkybių ir teisinių santykių kvalifikavimo subtiekimu (subranga). Pirmiausia pažymėtina, kad subtiekimo santykių nustatymas nepriklauso nuo tiekėjo kitiems subjektams deleguojamų darbų (paslaugų) apimties, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė reikšmę ginčo kasos aparatų išregistravimo paslaugų daliai viešojo pirkimo sutartyje lyginant su kitomis dalimis, juolab kad galiausiai nėra aišku, kaip 2 proc. apimtis buvo nustatyta. Neginčytina, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo subtiekėjų tiesiogiai nesieja prievoliniai santykiai ir už šiuos tiekėjai atsako patys, tačiau tai negali būti aiškinama jos teise nevertinti tokių subjektų pajėgumo, ypač jei jis reguliuojamas imperatyviųjų teisės normų. Priešingas aiškinimas neužtikrintų tiekėjų lygiateisiškumo principo laikymosi, lemtų viešojo pirkimo sutarties nesėkmingo vykdymo grėsmę. Be to, nors atsakovė nurodo, kad žino praktiką (ir jos laikosi), pagal kurią nedidelėms viešojo pirkimo sutarties dalims atlikti tiekėjai pasitelkia trečiuosius asmenis, kurie nėra ir neprivalo būti išviešinti kaip subtiekėjai, iš pirmiau nurodytų argumentų darytina išvada, kad toks dalyvių ir perkančių organizacijų elgesys prieštarauja viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui ir jo tikslams. Net jei ši praktika iš tiesų būtų įprasta (perkančioji organizacija tai tik deklaruoja), ji nepateisintų imperatyviųjų teisės nuostatų netaikymo, kuris, priešingai nei teigia atsakovė, negali būti pripažįstamas neesminiu, taigi toleruotinu pažeidimu.

68Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią, tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Fima“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-185/2008). Vadinasi, jei tiekėjo kvalifikacija neatitinka tik nedidelės dalies reikalavimų, šiems pagrįsti jis turi pasitelkti trečiuosius asmenis tam, kad šią atitiktį pagrįstų. Taigi subtiekėjų išviešinimas pasiūlyme ne savitikslis, o skirtas tinkamai įvertinti pasiūlymus ir teisėtai išrinkti laimėtoją.

69Teisėjų kolegija, be pirmiau nurodytų teisės aiškinimų, taip pat atmeta trečiojo asmens argumentus dėl subrangos. Kaip nurodyta pirmiau, atsakovei pagal UAB „Empirija“ prašymą patikslinus Pirkimo sąlygas dėl atitinkamų sertifikatų turėjimo, viešųjų pirkimų principai nebūtų pažeisti, nes toks reikalavimas ir taip įtvirtintas specialiuosiuose teisės aktuose, ir aptarnaujančios įmonės jo turi laikytis, o tiekėjai, kurie neturėtų teisės išregistruoti ginčo kasos aparatus, turėtų teisę pasiūlymus pateikti su partneriais arba subrangovais.

70Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismai savo sprendimus dėl subrangos inter alia grindė galbūt neteisėtais, konkurenciją iškreipiančiais ieškovės veiksmais. Tokį jų požiūrį iš esmės lėmė į bylą kasatorės pateikti jos įgaliotų įmonių identiški raštai, kuriuose nurodoma, kad šios nei apskritai, nei dėl Pirkimo neprisiėmė jokių įsipareigojimų UAB „ASPA“ bei su ja nepasirašė jokių sutarčių dėl kasos aparatų aptarnavimo (pirmosios instancijos teismas dėl to atskirąja nutartimi kreipėsi į Konkurencijos tarybą). Nors teismai suteikė daug reikšmės iš tiesų neįprastiems su Pirkimu nesusijusių ūkio subjektų dokumentams, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad trečiasis asmuo, teikdamas pasiūlymą, nenurodė subtiekėjų valingai, neteisingai spręsdamas dėl subrangos nustatymo ar Pirkimo sąlygų aiškinimo. Pirmiau nurodytuose raštuose dėl nebendradarbiavimo su trečiuoju asmeniu būtent tai (sutartinių santykių nebuvimas) ir pažymėta. Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad dėl ieškovės veiksmų UAB „ASPA“ buvo suvaržyta sudaryti jungtinės veiklos ar subtiekimo sandorius. Priešingai, ieškovei pradėjus kvestionuoti trečiojo asmens pajėgumą, šis pradėjo inicijuoti subtiekimo sandorių sudarymą – suinteresuotiems subjektams išsiuntė komercinį pasiūlymą. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar Konkurencijos taryba pradėjo ir kaip vykdė galimą ieškovės konkurencijos pažeidimo tyrimą.

71Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su trečiojo asmens pateiktu VPĮ nuostatų aiškinimu dėl subtiekėjų išviešinimo. Pirmiausia pažymėtina tai, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė remtis trečiųjų asmenų pajėgumais nereiškia, jog teikiant pasiūlymą šių išviešinti nereikia. Informacija apie subrangovus pagal VPĮ viešintina tiek teikiant pasiūlymą, tiek informuojant apie procedūrų eigą ir viešojo pirkimo sutarties sudarymą. Vien jau dėl šių priežasčių tokios informacijos atskleidimas, priešingai nei bando įrodyti trečiasis asmuo, negali pažeisti VPĮ nuostatų, inter alia dėl tiekėjų kvalifikacijos (juolab kad kasacinio teismo praktikoje pripažinta, jog pirkimo sąlygos dėl subtiekėjų, nors ir susijusios su tiekėjų kvalifikacija, tačiau savaime neatspindi jų pajėgumo: žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012), nėra perteklinis ir savaime neiškreipia ūkio subjektų konkurencijos. Subtiekėjų išviešinimas pasiūlyme, priešingai nei nurodo UAB „ASPA“, nelaikytinas pernelyg dideliu tiekėjų teisės pasitelkti kitus subjektus įgyvendinimo suvaržymu.

72Nors UAB „ASPA“ teisingai nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl subrangos ar partnerystės atribojimo nuo kitų ūkio subjektų bendradarbiavimo formų, pagrindiniu kriterijumi pripažįstami trečiųjų asmenų veiksmai dėl pirkimo objekto, t. y. ar šie tiesiogiai ir aktyviai prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimo ar netiesiogiai, tik tiekėjui (pirkimo sutarties kontrahentui) suteikdami priemones, reikalingas vykdyti viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „CSC Telecom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-359/2012), tačiau padaro neteisingą išvadą, kad ginčo kasos aparatų išregistravimas – ne aktyvus veiksmas, laikytinas jai kitų subjektų suteikta infrastruktūra (sertifikuota paslauga). Dėl to pakartotinai pripažįstami teisiškai nepagrįstais ir trečiojo asmens argumentai, kad ginčo kasos aparatų išregistravimas – iš įstatymo kylanti aptarnaujančių įmonių prievolė, kurią vykdantys pirkimo procedūrose neišviešinti ūkio subjektai nelaikytini subtiekėjais. Tik tai, kad veiksmai vienkartinio, trumpalaikio pobūdžio, nedidelės apimties per se neturi reikšmės vertinant jų kvalifikavimą subtiekimo teisiniuose santykiuose.

  1. Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir procesinės bylos baigties

73Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovė netinkamai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą, nesilaikydama iš VPĮ jai išplaukiančių pareigų, dėl to priėmė neteisėtus sprendimus, kuriuos teisėtais kvalifikavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, todėl šie, išskyrus pirmosios instancijos sprendimo dalį – atskirąją nutartį dėl Konkurencijos tarybos informavimo apie KĮ pažeidimus ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl papildomo 1000 Lt žyminio mokesčio dalies, naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – tenkinti ieškinį iš dalies, panaikinti Komisijos 2013 m. birželio 11 d. sprendimą dėl UAB „ASPA“ pripažinimo Pirkimo laimėtoja.

74Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir trečiojo asmens 2013 m. liepos 30 d. viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013).

75Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

76Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokiam teismo sprendimui taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas nedaro įtakos bylos šalių atskirai procese teiktos pozicijos dėl viešojo pirkimo sutarties įvykdymo apimties, nes, pirma, kasacinis teismas nenustatinėja faktinių aplinkybių, antra, VPĮ 952 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodyta, kad tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai, inter alia dėl išlaidų, susidariusių dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujų pirkimo procedūrų pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia, nelaikytini priežastimi, pateisinančia neteisėtai sudarytos sutarties sudarymą (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013).

77Įvertinusi atlikto viešojo pirkimo procedūrų metu pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgdama į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (CVP IS duomenimis, Sutarties vertė – 553 806,11 Lt) tai, kad VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi būti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, teismas atsakovei skiria 17 000 Lt baudą (apie 3 proc. nuo Sutarties vertės), ši suma priteistina valstybės naudai.

78Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų ginčuose teismui, pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo (dėl jo pasiūlymo atmetimo ar kito tiekėjo pasiūlymo neatmetimo) pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija(os) buvo atmestos, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti.

79Kasacinis teismas nurodo, kad pripažinęs ieškovės pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir dėl jo tenkinus ieškinio dalį, nesprendžia dėl kitų ieškinio (kasacinio skundo) dalių – dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės ir iš jos ieškovei kylančių piniginių prievolių. Kasacinis teismas nesprendžia dėl faktinių aplinkybių (šiuo atveju žalos dydžio), juolab kad ir dėl kitų deliktinės atsakomybės sąlygų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami ieškinį, nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

80Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

81Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus ieškovė UAB „Raso“ sumokėjo po 6110 Lt, iš viso – 18 300 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 8288,50 Lt išlaidų advokato pagalbai, apeliacinės instancijos teisme – 3630 Lt, o kasaciniame teisme – 4235 Lt tokių išlaidų. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme turėjo 5225 Lt išlaidų advokato pagalbai, apeliacinės instancijos teisme – 1500 Lt, o kasaciniame teisme – 2200 Lt tokių išlaidų.

82Pirmosios instancijos teismas turėjo 57 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 39,80 Lt tokių išlaidų.

83Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas pagrįstas ir kasatorės ieškinio dalis tenkintina, pripažintina šios teisė į prašomą priteisti 1000 Lt žyminį mokestį, sumokėtą ginčijant atsakovės AB Lietuvos pašto Viešojo pirkimo komisijos sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai žyminio mokesčio, ginčo šalių išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

84Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

85Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo dalį ieškinį atmesti visiškai, priteisti valstybės naudai iš UAB „Raso“ 57 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. papildomą sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo dalis ieškinį atmesti visiškai, priteisti valstybės naudai iš UAB „Raso“ 57 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. papildomas sprendimas ir iš ieškovės priteista atsakovei bei trečiajam asmeniui po 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

86Dėl šios sprendimo ir nutarties dalies priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti iš dalies. Panaikinti atsakovės AB Lietuvos pašto Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. birželio 11 d. raštu Nr. 3-5131 įformintą sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „ASPA“ pasiūlymą atitinkančiu nustatytus reikalavimus, o UAB „ASPA“ – pirkimo laimėtoja.

87Skirti atsakovei AB Lietuvos paštui (j. a. k. 121215587) 17 000 (septyniolikos tūkstančių) Lt baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

88Ieškinio reikalavimą priteisti UAB „Raso“ naudai iš AB Lietuvos pašto 198 318,12 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

89Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

90Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų... 6. Ieškovė UAB „Raso“ (toliau – ieškovė, kasatorė) kreipėsi į teismą... 7. Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų... 8. Ieškinyje nurodoma, kad UAB „ASPA“ Pirkimo laimėtoja pripažinta... 9. Ieškinyje teigiama, kad perkančioji organizacija iš esmės neišnagrinėjo... 10. Pirkimo sąlygų 4.1.10 punkte reikalaujama, kad tiekėjas būtų pajėgus... 11. Ieškovė laikosi pozicijos, kad Sutartis prieštarauja imperatyviosioms... 12. Ieškovė pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 15. Teismas konstatavo, kad VPĮ 94 straipsnyje įtvirtintas sutrumpintas 15 dienų... 16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jungtinės veiklos sutarties... 17. Teismas sprendė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, negalima sutapatinti... 18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad argumentai dėl brūkšninių kodų... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Teisėjų kolegija nustatė, kad nors 2013 m. liepos 5 d. ieškovės pretenzija... 21. Teisėjų kolegija nustatė, kad, paskelbus Pirkimą, ieškovės partnerė UAB... 22. Spręsdama dėl UAB „ASPA“ kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų... 23. Įvertinusi gamintojo Twincom Inc. deklaracijoje pateiktą patvirtinimą, kad... 24. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė ir UAB... 25. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 26. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 27. Pagal VPĮ nuostatas viešajame pirkime nedraudžiama dalyvauti jungtinės... 28. Spręsdami dėl UAB „ASPA“ pasiūlyto brūkšninių kodų skaitytuvo BLG... 29. Kasatorė nurodo, kad teismai paviršutiniškai vertino UAB „ASPA“... 30. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė AB Lietuvos paštas prašo kasacinį... 31. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „ASPA“ prašo... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų... 35. Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal... 36. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką,... 37. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad viešojo... 38. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta dėl racionalaus lėšų panaudojimo... 39. Vadinasi, ekonominė nauda (mažiausia kaina), kurią perkančioji organizacija... 40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų... 41. 1) dėl trečiojo asmens teisės verstis veikla, būtina Sutarčiai įvykdyti... 42. Pagrindinis ginčo šalių nesutarimo objektas – trečiojo asmens teisė... 43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios ir apeliacinės... 44. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai,... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasos aparatų naudojimas, priežiūra ir... 46. Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad... 47. Kasos aparatų naudojimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad kasos aparatų... 48. Sertifikavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad kasos aparatų techninę... 49. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, sutikdama su kasatorės pozicija šiuo... 50. Pažymėtina, kad atsakovė pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo iš esmės... 51. Atsižvelgiant į pirmiau pristatytą VPĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus... 52. Pristatytą kasos aparatų naudojimo ir priežiūros teisinio reguliavimo... 53. Be to, nesutiktina su trečiuoju asmeniu ir tuo aspektu, kad, atsižvelgiant į... 54. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat ginčija (šią poziciją iš esmės... 55. Pagal Pirkimo sąlygų 2.1 punktą Pirkimo objektas – iki 410 kasos sistemų... 56. Iš pristatytų Pirkimo sąlygų matyti, kad ginčo kasos aparatų... 57. Kaip nurodyta pirmiau, perkančioji organizacija pagal UAB „Empirija“... 58. Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad nors VPĮ konkrečiai nenurodyta,... 59. Pažymėtina, kad šiai pozicijai neprieštarauja kasacinio teismo praktika,... 60. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, kasacinis teismas sprendžia,... 61. 2) dėl trečiojo asmens teisės pasitelkti subtiekėjus (subrangovus)... 62. Su trečiojo asmens teise verstis kasos aparatų aptarnavimo veikla susijęs... 63. Ieškovė procese nuosekliai laikėsi pozicijos, kad trečiajam asmeniui,... 64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio teismo praktika dėl subtiekimo... 65. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės palaikydamas atsakovės ir trečiojo... 66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygas ir... 67. Nesutiktina su perkančiosios organizacijos pozicija dėl aplinkybių ir... 68. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, pagal... 69. Teisėjų kolegija, be pirmiau nurodytų teisės aiškinimų, taip pat atmeta... 70. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismai savo sprendimus dėl... 71. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su trečiojo asmens pateiktu VPĮ... 72. Nors UAB „ASPA“ teisingai nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką,... 73. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos išdėstytus argumentus, konstatuotina,... 74. Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos... 75. Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo... 76. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką... 77. Įvertinusi atlikto viešojo pirkimo procedūrų metu pažeidimo svarbą,... 78. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų ginčuose teismui,... 79. Kasacinis teismas nurodo, kad pripažinęs ieškovės pagrindinio reikalavimo... 80. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip... 81. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už ieškinį, apeliacinį ir... 82. Pirmosios instancijos teismas turėjo 57 Lt procesinių dokumentų įteikimo... 83. Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas pagrįstas ir kasatorės... 84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 85. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo dalį... 86. Dėl šios sprendimo ir nutarties dalies priimti naują sprendimą. Ieškinį... 87. Skirti atsakovei AB Lietuvos paštui (j. a. k. 121215587) 17 000 (septyniolikos... 88. Ieškinio reikalavimą priteisti UAB „Raso“ naudai iš AB Lietuvos pašto... 89. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 90. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...