Byla 2A-3071-611/2013
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Spauda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ ieškinį atsakovui AB „Spauda“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 44 474,25 Lt skolą už laikotarpį nuo 2010-03-31 iki 2011-07-01, 5 proc. dydžio metines palūkas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokesčtį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-12-08 aukštuminiame pastate, esančiame Laisvės pr. 60, Vilniuje, buvo įsteigta Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija, tačiau ieškovo steigimo metu į bendriją nestojo pastato patalpų bendrasavininkis atsakovas. Remiantis LR CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. nuostatomis, pastato patalpų bendrasavininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti visas išlaidas, susijusias su bendru turtu, pastato išlaikymu ir išsaugojimu, mokėti mokesčius, rinkliavas ir su tuo susijusias visas įmokas. Ieškovas šio daugiaaukščio pastato priežiūros bei eksploatacijos darbų atlikimui sudarė atitinkamas sutartis su paslaugų teikėjais, kurių pagrindu paslaugų tiekėjai įsipareigojo teikti tinkamam pastato eksploatavimui būtinas visas paslaugas, galutiniai paslaugų gavėjai yra pastate esančių patalpų savininkai, o ieškovas įsipareigojo surinktomis iš galutinių paslaugų vartotojų, t.y. patalpų savininkų, lėšomis apmokėti už tiekiamas paslaugas paslaugų tiekėjams. Ieškovas nurodė, kad elektros energija, vanduo, pastato apsaugos, inžinierinių tinklų priežiūros, bendrų patalpų valymo, šiukšlių išvežimo bei kitos paslaugos pagal minėtas sutartis atsakovui buvo realiai suteiktos ir atsakovas priėmė šias paslaugas bei jokių pretenzijų nereiškė, be to, atsakovas priėmė ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, jų neginčijo, tačiau neatsiskaitė už suteiktas paslaugas.

5Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas PVM sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu kildinamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, priėmė. Pačios PVM sąskaitos-faktūros išsiuntimas ir gavimas atsakovo bendrovėje dar nepatvirtina prievolinių santykių atsiradimo. Ieškovo išrašytose sąskaitose nurodytų įkainių dydžiai ir paslaugos yra didesni nei paties ieškovo pateiktose sutartyse dėl paslaugų teikimo. Atsakovas atsisakė mokėti už neva suteiktas ieškovo paslaugas, kadangi ieškovas atsisakė atsakovui pateikti jo paties patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 44 747,25 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 083,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 10,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismas nustatė, kad ieškovas yra aukštuminio pastato, esančio Laisvės pr. 60, Vilniuje, savininkų bendrija. Bendrijos valdymo organai yra priėmę sprendimus dėl pastato patalpoms teikiamų administracinių paslaugų įkainių, kurie yra galiojantys, nenuginčyti. Atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos šiame pastate. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyti atsakovui taikomi tarifų dydžiai yra pagrįsti faktinėmis ieškovo išlaidomis, kurių atsakovas ilgą laiką neapmoka. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad nėra skolingas ieškovui už jo suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2010-03-31 iki 2011-07-01. Be to, bendrijos veikloje susidariusios išlaidos bendriems daiktams prižiūrėti ir tvarkyti paskirstomos savininkams proporcingai jų turimai daliai bendrame turte, todėl proporcingumo taisyklė nepažeista, nes išlaidos paskirstomos proporcingai priklausančiai bendro turto daliai (CK 4.82 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo sąskaitose faktūrose nurodytos patalpos priklauso atsakovui, todėl patalpų nuomininkams nemokant už suteiktas paslaugas, atsakovas privalo apmokėti už jo patalpoms faktiškai suteiktas paslaugas. Atsakovui nesutinkant su sąskaitų-faktūrų pagrįstumu ir nepateikus objektyvių įrodymų bei paskaičiavimų, kiek turėtų jis mokėti už paslaugas, t.y. neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti atsikirtime nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas. Be to, teismas, pasisakydamas dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsižvelgė išimtinį CPK 95 straipsnio nustatytos baudos taikymo pobūdį ir apsiribojo atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių konstatavimu.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino CPK 178 str. numatytą įrodinėjimo pareigą, neišsiaiškino visų aplinkybių ir priėmė sprendimą nesant pakankamai įrodymų, jog piniginė prievolė iš tiesų egzistavo. Ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių jo patirtas išlaidas. Atsakovo nuomone, pateiktos PVM sąskaitos-faktūros yra nepagrįstai didelės ir neatitinka faktiškai jam suteiktų paslaugų vertės. Pirmosios instanicjos teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovas, administruodamas pastatą ir priimdamas sprendimus, privalo veikti taip, kad nepakenktų kitų pastato bendraturčių teisėms.
  2. Atsakovas prašė teismo išreikalauti nuo 2010-03-31 iki 2011-07-01 ieškovui pateiktas apmokėti sąskaitas už apsaugos, šiukšlių išvežimo, patalpų valymo bei administravimo ir ekploatavimo paslaugas. Ieškovas turi teisę rinkti tik tas ir tokio dydžio įmokas iš patalpų savininkų, kurios privalo būti sumokėtos paslaugų teikėjams.
  3. Ieškovas nepateikė patalpų administravimo bei eksploatavimo darbų priėmimo-perdavimo aktų. Jų nesant, nėra įmanoma nustatyti, ar minėtos paslaugos tikrai buvo suteiktos ir ar jos atitiko joms keliamus reikalavimus. Atsakovas nėra informuotas apie visas jam neva suteiktas paslaugas bei mokėtinas sumas už jas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas įrodymų apie atsakovo faktines išlaidas bei suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktų, priteisė ieškovo deklaratyviai nustatytą sumą.

11Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apginti viešąjį interesą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą teise. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. ir LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 ir 3 p. patvirtina, kad atsakovui piniginė prievolė ieškovo atžvilgiu kyla ne iš sutarties, o įstatymo pagrindu. Būtent šiuo pagrindu ieškovas teikia sąskaitas apeliantui apmokėti už jam suteiktas paslaugas.
  2. Apeliantas teigia, kad ieškovo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros yra nepagrįstai didelės, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi apeliantas dėl ieškovo paslaugų įkainių pagrįstumo kartą jau kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu atmetė atsakovo ieškinį, pažymėdamas, kad ginčijamu nutarimu patvirtinti įkainiai jokių bendraturčių teisių nepažeidžia, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ekspertai nustatė, kad ieškovo paslaugų įkainiai yra netgi mažesni už analogiškų paslaugų įkainius rinkoje. Tokiu būdu ieškovo susirinkimo nutarimai, kuriais buvo patvirtinti paslaugų įkainiai, yra nenuginčyti ir galioja.
  3. Apeliantas kasdien naudojasi pastato adminsitravimo ir eksploatavimo paslaugomis – išvežamos šiukšlės, valomos laiptinės, prižiūrima pastatato terirorija, inžineriniai įrenginiai, teikiama elektros energija, vanduo, veikia liftai. Dėl šių paslaugų kokybės apeliantas jokių pretenzijų ieškovui nereiškė. Todėl apelianto argumentai dėl priėmimo-perdavimo aktų bei jų pasirašymų yra formalūs ir turi piknaudžiavimo teise požymių.
  4. Teismai išnagrinėtose analogiškose bylose tarp ieškovo ir atsakovo ne kartą konstatavo, kad ieškovas turi laiku mokėti pastato privalomosios priežiūros mokesčius. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo sprendimai yra pripažintini precendentiniais šios bylos atžvilgiu. Be to, šis ginčas tarp ieškovo ir atsakovo yra jau trečiais: visus ankstesnius ieškovo ieškinius atsakovui teismai patenkino, tačiau apeliantas sistemingai nemoka už suteiktas paslaugas, siekia jam pakenkti, trukdydamas įgyvendinti ieškovo teises ir pareigas; atsakovo piktnaudžiavimą teisę yra ne kartą konstatavę ir teismai. Šioje byloje apeliantas vilkino bylos nagrinėjimą klaidindamas teismą, jog mėgina tartis su ieškovu dėl galimos taikos sutarties sudarymo, nedalyvavo teismo posėdyje be jokios priežasties. Apeliaciniu skundu skųsdamas teismo sprendimą, tačiau nedalyvaudamas posėdyje ir nepateikdamas atsikirtimų, siekia svarbiausio tikslo – kad teismo sprendimas kuo ilgiau neįsiteisėtų. Apeliantui vengiant vykdyti savo prievolę, dėl to žalą patiria ir kiti pastato savininkai.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13Apeliacinis skundas netenkinamas.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

15Byloje nustatyta, kad ieškovas yra pastato, esančio Laisvės pr.60, Vilniuje, savininkų bendrija, o atsakovui nuosavybės teise priklauso šiame pastate esančios patalpos (t.1, b.l. 10-12). Ieškovas yra sudaręs sutartis dėl minėto pastato priežiūros ir eksploatavimo, o taip pat priėmęs atitinkamus nutarimus dėl pastato eksploatacijai reikalingų paslaugų apskaičiavimo dydžių ir apskaičiavimo terminų (t.1, b.l.75-76; 13-35). Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo, kaip pastate esančių patalpų savininko, priteista skola už pastato administravimo ir eksploatavimo paslaugas. Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo faktiškai turėtas išlaidas, o paslaugų suma yra nepagrįstai didelė ir neatitinka faktikškai suteiktų paslaugų vertės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais.

16Pažymėtina, kad remiantis LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-05 iki 2012-07-01) 3 str. 1 d. daugiabučio namo savininkų bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Pagal minėto įstatymo 26 str. 1 d. 4 p. bendrija įpareigojama saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Vykdydama sutarties ir susitarimų sąlygas, bendrija gali skirstyti suvartotos šilumos kiekį bendrijos gyventojams, rinkti iš jų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį bei pervesti juos tiekėjui (bendrijos išoriniai teisiniai santykiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2008). Be to, CK 4.76 str. įtvirtinta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, namo bendraturtis, šiuo atveju – atsakovas, nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą ir mokėti mokesčius, skirtus pastato tinkamam naudojimui ir išlaikymui. Pripažintina, kad pastatui tiekiama elektra, vanduo, liftų bei pastato eksploatavimo priežiūra, pastato apsauga bei šiukšlių išvedžimas yra skirti ir būtini tinkamam pastato naudojimui ir išlaikymui.

17Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui nuo 2010-03-31 iki 2011-07-01 už vandens bei elektros tiekimą, liftų priežiūrą, šiukšlių išvežimą ir kitas pastato administravimo bei eksploatavimo paslaugas buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros 44 474,25 Lt sumai (t.1, b.l.39-71). Atsakovas neginčija, kad šių sąskaitų neapmokėjo ir deklaratyviai, nepateikdamas jokių realių argumentų, teigia, kad šios išlaidos yra nepagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateiktos ieškovo bei trečiųjų asmenų sudarytos sutartys dėl pastato, esančio Laisvės pr.60, Vilniuje, apsaugos, elektros energijos, vandens tiekimo, liftų priežiūros bei pastato ekoploatacijos paslaugų, tuo tarpu atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad šios paslaugos jam nebuvo suteiktos, tuo labiau, kad atsakovas šių paslaugų suteikimo neginčijo nuo pat PVM sąskaitų-faktūrų gavimo dar 2010 m kovo mėnesį, ką, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neabejotinai padaręs, jei tokios ypatingai svarbios ir reikalingos paslaugos – elektros energijos bei vandens tiekimas, liftų priežiūra, šiukšlių išvežimas ir pan. - nebūtų suteiktos. Be to, apelianto teiginius, jog jis nėra tinkamai informuotas apie tokių paslaugų suteikimą ir mokėtinas sumas, paneigia paties apelianto turimos ir byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros, kuriose aiškiai nurodytas suteiktos paslaugos pavadinimas, jų kiekis, kaina ir suma. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl darbų priėmimo-perdavimo aktų išreikalavimo yra visiškai nelogiški ir nepagrįsti: nagrinėjamu atveju yra teikiamos paslaugos, kurios pagal savo pobūdį yra tęstinės ir nėra įforminamos darbų atlikimo perdavimui įforminti skirtais priėmimo-perdavimo aktais. Tokie atsakovo argumentai laikytini tik siekiu bet kokiu būdu, nepateikiant realių argumentų, ginčyti teismo sprendimą ir nevykdyti savo pareigos apmokėti įsiskolinimo už suteiktas paslaugas. Įvertinus visa tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui skolą už nesumokėtas, tačiau realiai suteiktas pastato išlaikymui ir tinkamam naudojimui būtinas paslaugas.

18Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos

19Ieškovas prašo apeliantui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad remiantis CPK 95 str., baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Atsakovo pasinaudojimas jam CPK numatyta teise pateikti apeliacinį skundą negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o aplinkybė, kad jo apeliacinio skundo argumentai yra atmesti, kaip nepagrįsti, taip pat nepatvirtinta astakovo piktnaudžiavimo procesu ar teise. Pirmosios instancijos konstatavo, jog atsakovas piktnaudžiavo procesu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad net ir nustačius šalies piktnaudžiavimą ir veikimą prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą, CPK 95 str. įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą, dėl baudos skyrimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui yra atmetamas (CPK 95 str.).

20Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat atmetamas (CPK 93 str.). Ieškovas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 2 178 Lt advokato teisinių pagalbos išlaidų. Minėtos išlaidos viršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nurodytus dydžius, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, advokato darbo sąnaudas, patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, priteistina iš atsakovo ieškovui, mažintina iki 1 300 Lt CPK 93 str., 98 str.).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Iš atsakovo AB „Spauda“ ieškovui Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“ priteisti 1 300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 44... 5. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas yra aukštuminio pastato, esančio Laisvės pr.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.... 11. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apginti viešąjį... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra pastato, esančio Laisvės pr.60, Vilniuje,... 16. Pažymėtina, kad remiantis LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų... 17. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas, be kita ko reiškia,... 18. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos... 19. Ieškovas prašo apeliantui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 20. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 21. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti... 24. Iš atsakovo AB „Spauda“ ieškovui Spaudos rūmų aukštuminio pastato...