Byla 2-241/2013
Dėl 2012 m. balandžio 4 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Stogava ir Ko“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių A. B., J. K. ir Ž. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1975-254/2012 pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stogava ir Ko“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens skundą dėl 2012 m. balandžio 4 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Stogava ir Ko“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovas prašė pripažinti negaliojančiu 2012-04-04 kreditorių komiteto nutarimą 5-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta pripažinti 2011-03-25 kreditorių komiteto patvirtintą darbo reglamentą negaliojančiu nuo jo patvirtinimo dienos ir patvirtinti naujos redakcijos kreditorių komiteto darbo reglamentą. Nurodė, kad šis klausimas buvo papildomai įtrauktas į darbotvarkę ir, kreditorių komiteto susirinkime dalyvaujant visiems kreditorių komiteto nariams, nutarimas priimtas balsų dauguma. Nurodė, kad reglamento 6.9, 6.10, 6.11 punktai pažeidžia kreditorių teises, išskirtinai sudaro sąlygas tenkinti didžiausio kreditoriaus interesus, pažeidžia ĮBĮ normas, kreditorių susirinkimo nutarimus, kreditorių teisių gynimo principus. Atsakovas nurodė, kad pagal ĮBĮ 25 straipsnio 3 dalį, kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 2 dalį, spręsti dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių turi tik kreditorių susirinkimas. Mano, kad Reglamento 6.11 punktu nustačius kreditorių komiteto primininkui teisę pasirašyti kreditoriams perduodamo turto, kuris nebuvo perduotas per 1-ąsias ir vėlesnes varžytines, perdavimo aktą bus trukdoma ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka vykdyti turto realizavimo procedūras.

5Kreditorių komiteto narys VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į skundą prašė jį tenkinti ir nurodė, kad sutinka su visais skundo motyvais.

6Kreditorių komiteto nariai A. B., J. K., Ž. V. atsiliepimu prašė atsakovo skundą atmesti, taikyti administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pranešti prokurorui dėl galimos korupcijos, siekiant nusikalstamai užvaldyti kreditorių turtą. Atsiliepime nurodė, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą, administratorius turi vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, todėl Reglamento 6.10 punktas atitinka šias įstatymo nuostatas. Įstatymų leidėjas nenumato administratoriaus teisės skųsti kreditorių komiteto nutarimus, todėl jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir jam taikytina bauda pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį. ĮBĮ 25 straipsnis nenumato, kad kreditorių komitetas privalo patvirtinti komiteto darbo reglamentą, tačiau administratorius jį parengė ir nepateikė nei vienam komiteto nariui ir jis atsirado tik po 2011-07-08, kai administratorius pradėjo skųsti kreditorių komiteto nutarimus. Atsiliepime nurodyta, kad dėl turto perėmimo buvo nuspręsta 2011-03-25 kreditorių komiteto nutarimu trečiuoju darbotvarkės klausimu.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovo BUAB „Stogava ir Ko“ skundą patenkino - pripažino BUAB „Stogava ir Ko“ 2012 m. balandžio 4 d. kreditorių komiteto nutarimą 5 –uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo patvirtinimo dienos 2011-03-25 kreditorių komiteto patvirtintas darbo reglamentas ir 2012-04-04 patvirtintas naujos redakcijos kreditorių komiteto darbo reglamentas, negaliojančiu.

9Teismas pažymėjo, kad nors ĮBĮ 24 str. 5 d. nuostatoje nesuformuluota teisės administratoriui skųsti teismui kreditorių susirinkimo (nutarimo) sprendimus, tačiau tai kyla iš administratoriaus, kaip specialaus bankroto teisės subjekto, turinčio specialią įstatymo jam suteiktą kompetenciją, teisinės padėties ir yra vienareikšmiškai pripažįstama teismų praktikoje. Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius - tokių pavedimų vykdyti. Be to, kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Teismas sutiko atsakovo administratoriumi, kad skundžiamu nutarimu patvirtintas Reglamentas pažeidžia ĮBĮ nuostatas dėl administratoriaus teisinės padėties bei kreditorių teises, todėl teismas skundžiamą nutarimą naikino dėl šių motyvų:

101. Reglamento 6.9 p. numatyta, kad kreditorių komitetas turi teisę rinkti ir keisti Kreditorių komiteto posėdžio ir kreditorių komiteto pirmininkus, tačiau tokia šio punkto redakcija prieštarauja ĮBĮ 25 str. 1 d. nuostatoms. Pagal šią normą kreditorių komitetą gali rinkti pirmas arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. BUAB „Stogava ir Ko“ kreditorių susirinkimo pirmininku 2011 m. sausio 12 d. buvo išrinktas kreditorius AB ,,Swedbank“, kuris yra ir kreditorių komiteto pirmininkas (ĮBĮ 23 str. 1 d.). Kreditorių komiteto posėdžiams pirmininkauja kreditorių komiteto pirmininkas ir tik jam nesant, yra renkamas kreditorių posėdžio pirmininkas. Reglamento 6.9 p. redakcija taip pat prieštarauja ĮBĮ 23 str. 1 d. 2 p. nuostatoms, kuomet tik kreditorių susirinkimas gali spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių.

112. Reglamento 6.10 p. numatyta įpareigoti administratorių vykdyti Kreditorių komiteto posėdžių nutarimus. Pažymėtina, kad ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais. Dėl to ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p. nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusių mažumoje) ar skolininko teises. Reglamento 6.10 p. redakcija yra susijusi su besąlygišku įpareigojimu administratorių vykdyti kreditorių komiteto nutarimus, todėl ji yra neteisėta.

123. Reglamento 6.11 p. numato kreditorių komiteto teisę įpareigoti kreditorių komiteto pirmininką pasirašyti perduodamo turto, kuris nebuvo parduotas per 1-ąsias ir vėlesnes varžytines, perdavimo aktą. Kreditorių komiteto pirmininko tokia teisė taip pat įtvirtinta Reglamento 21.7 p. Tokia paminėtų Reglamento punktų redakcija prieštarauja ĮBĮ 33 str. 2 d., kuri reglamentuoja, kad turto perdavimo aktą tvirtina administratorius. Dėl 6.11 p. nurodytų nuostatų, susijusių su turto perdavimo momentu, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-235/2012, buvo konstatuota, „kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2011 m. liepos 8 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimus dėl viso ilgalaikio BUAB „Stogava ir Ko“ pirmose varžytynėse neparduotą turto perdavimo įmonės kreditoriui ir antrųjų varžytynių sustabdymo, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 83 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 32-34 punktų nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) sprendimą dėl neparduoto įkeisto turto perdavimo kreditoriams gali priimti tik po antrųjų, o ne pirmųjų įkeisto turto varžytynių. Iš byloje esančio AB „Swedbank“ 2011 m. birželio 14 d. rašto matyti, kad bankas, nepardavus turto pirmųjų varžytynių metu, nurodė toliau vykdyti minėto turto priverstinį pardavimą (1 t., b. l. 98)“. Šie argumentai taip pat patvirtina, kad 6.11 p. redakcija yra neteisėta.

134. Reglamento 6.2 p. yra numatyta kreditorių komiteto teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti, o jas nepatvirtinus, kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo. Tokia 6.2 p. redakcija prieštarauja ĮBĮ 23 str. 1 d. 4 p. nuostatoms, kuris numato, jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas. Pagal ĮBĮ 23 str. 1 d. 13 p. kreiptis dėl administratoriaus atstatydinimo į teismą gali kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) pirmininkas, kai kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) priima nutarimą dėl administratoriaus atstatydinimo, todėl Reglamento 6.2 p. yra neteisėtas.

145. Reglamento 6.4 p., sprendžiant dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumo, buvo atskirai išskirtas klausimas dėl nuomos sutarčių sudarymo ir jų nutraukimo. Nesant duomenų, kodėl šios sutartys buvo išskirtos, pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 11 str. 3 d. 7 p., terminuotas įmonės turto nuomos sutartis sudaro administratorius, o ne kreditorių komitetas.

156. Reglamento 8 p. numatyta, kad kreditorių komiteto posėdžius šaukia teismas arba kreditorių komiteto nariai. Tokia šio punkto redakcija prieštarauja ĮBĮ 11 str. 3 d. 17 p., 22 str. 3 d., pagal kurią kreditorių (kreditorių komiteto) susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) pirmininkas. Įstatymas nenumato teisės šaukti kreditorių susirinkimus kreditorių komiteto nariams, taip pat eliminavimas administratoriaus teisės sušaukti susirinkimą Reglamento 8 p. daro neteisėtu. Su 8 p. nuostatomis yra susijęs Reglamento 11 p., numatantis kreditoriams teisę kreiptis į komiteto narius su prašymu įtraukti jų siūlomus klausimus į darbotvarkę, kuomet toks prašymas gali būti pateikiamas asmeniui, kuris turi teisę sušaukti susirinkimą.

167. Reglamento 23 p. be pagrindo yra susiaurintos administratoriaus teisės, neleidžiant jam siūlyti kreditorių komiteto posėdžio sekretorių, kuomet administratorius pagal ĮBĮ 22 str. 6 p. turi teisę jame dalyvauti, nors ir be balso teisės.

17Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovo skundas pagrįstas, todėl tenkintinas, o UAB „Stogava ir Ko“ kreditorių komiteto 2012-04-04 posėdžio nutarimas 5-uoju darbotvarkės klausimu panaikintinas (CPK 24 str. 5 d.). Pažymėjo, kad šiuo nutarimu buvo ne pakeisti kai kurie ankstesnio 2011-03-25 kreditorių komiteto nutarimu patvirtinto darbo reglamento punktai, o patvirtinta nauja jo redakcija, kaip vientisas dokumentas, todėl nėra galimybės pripažinti neteisėtus tik atskirus naujojo Reglamento punktus.

18III. Atskirojo skundo argumentai

19Kreditoriai A. B., J. K. ir Ž. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį, kuria administratoriaus veiksmus, paduodant skundą, pripažinti neteisėtais, nepagrįstais ir vertinti juos kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir šiuo pagrindu atmesti nepagrįstą administratoriaus skundą; administratoriui taikyti piniginę baudą ir pranešti prokurorui dėl galimos korupcijos, siekiant nusikalstamai užvaldyti kreditorių turtą; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kreditoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas, neturėjo tinkamos kvalifikacijos ir savo nutartį grindė prielaidomis. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis yra suformuluota netinkamai, t. y. pažeidžiant CPK ir kitus įstatymų reikalavimus, nes nėra nurodyta veiksmo, kuris sukeltų teisines pasekmes. Apeliantai nurodo, kad teismui išaiškino, jog su administratoriaus skundu sutikti negalima, nes iš skundo akivaizdžiai matyti, kad administratorius vilkina bankroto procesą, siekia papildomų bankroto administravimo išlaidų. Be to, apeliantų nuomone, ĮBĮ nenumato galimybės bankroto administratoriui skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimų, todėl administratoriaus skundas pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir jam skirtina bauda. Pažymi, jog įtaria administratorių suklastojus Komiteto darbo reglamentą, todėl ir buvo siekiama patvirtinti naują Komiteto darbo reglamentą, kuris atitiktų kreditorių valią. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino situacijos dėl Komiteto darbo reglamento suklastojimo, nereikalavo įrodymų ir nepagrįstai nesikreipė į prokurorą, nors to buvo prašoma.

20Atsiliepimų į apeliantų atskirąjį skundą negauta.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas netenkintinas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

24Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų.

25Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegija vertina, kad šis apeliantų teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantams nepalankią nutartį, neleidžia daryti išvados, kad teismas nebuvo objektyvus spręsdamas atsakovo BUAB „Stogava ir Ko“ bankroto administratoriaus skundo dėl 2012 m. balandžio 4 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu pagrįstumo klausimą. Be to, pažymėtina, kad apeliantai neteikė prašymo dėl bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo nušalinimo, kas leidžia teigti, jog apeliantai nevertino pirmosios instancijos teismo kaip suinteresuoto bylos baigtimi ir toks jo vertinimas susiformavo išskirtinai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantams nepalankią nutartį.

26Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi prielaidomis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas atliko išsamią teisės aktų ir teismų praktikos analizę, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, nuosekliai vertino komiteto darbo reglamento atskirų punktų atitiktį įstatymų reikalavimams, atsižvelgdamas į tai, kad byloje egzistuoja viešasis interesas dėl UAB „Stogava ir Ko“ teisinio statuso, t. y. įmonė yra bankrutuojanti, teismas buvo aktyvus aiškindamasis visa, kas reikšminga, siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas grindė skundžiamą nutartį ne prielaidomis, kaip teigia apeliantai, o konkrečiomis, nagrinėjamai situacijai taikomomis teisės aktų nuostatomis ir nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis.

27Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį, kas lemia, jog skundžiama nutartis neatitinka CPK keliamų reikalavimų teismo nutarties turiniui. Pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutaria „pripažinti BUAB „Stogava ir Ko“ 2012 m. balandžio 4 d. kreditorių komiteto nutarimą 5 –uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo patvirtinimo dienos 2011-03-25 kreditorių komiteto patvirtintas darbo reglamentas ir 2012-04-04 patvirtintas naujos redakcijos kreditorių komiteto darbo reglamentas.“. Taigi sutiktina su apeliantų pastebėjimu, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje pirmos pastraipos pabaigoje yra praleistas žodis „negaliojančiu“. Visgi iš viso nutarties konteksto yra aišku, ką nutarė pirmosios instancijos teismas. Taigi akivaizdu, kad tai buvo rašymo apsirikimas, o ne esminis CPK reikalavimų pažeidimas. Net jei ir vertinti minėtą rašymo apsirikimą kaip CPK pažeidimą, jis būtų formalus. Pažymėtina, kad pagal CPK 328 str. yra draudžiama naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį formaliais pagrindais. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties remiantis šiuo apeliantų argumentu.

28Dėl UAB „Stogava ir Ko“ bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

29Apeliantai prašo paskirti baudą apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad bankroto administratorius teikia skundą, kurio jis neturi teisės teikti, ir taip vilkina procesą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bankroto administratoriaus teisės ginčyti kreditorių komiteto nutarimus, t. y. sutiktina, kad, nors ĮBĮ tiesiogiai nenustato bankroto administratoriui tokios teisės, tačiau ši teisė kylą iš specialios ĮBĮ bankroto administratoriui suteiktos kompetencijos. Atitinkamai vertintina, kad bankroto administratoriaus veiksmai, t. y. teisės pateikti skundą dėl kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu įgyvendinimas, negali būti laikomas proceso vilkinimu. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bankroto administratorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties apeliantų prašymas skirti bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas.

30Dėl kreipimosi į prokurorą

31CPK 300 str. 1 d. numato, kad, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Apeliantai teigia, kad BUAB „Stogava ir Ko“ bankroto administratorius suklastojo kreditorių komiteto darbo reglamentą. Byloje nėra įrodymų ar kitų duomenų pagrindžiančių šį apeliantų teiginį, todėl teisėjų kolegija vertina, kad bankroto administratoriaus veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, kas lemia, jog nėra pagrindo apie bankroto administratoriaus veiksmus pranešti prokurorui.

32Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

33CPK 336 str. 1 d. nuostatos numato, kad atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde arba atsiliepime į atskirąjį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškę apeliantai, todėl jų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

34Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

35Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

37Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atsakovas prašė pripažinti negaliojančiu 2012-04-04 kreditorių komiteto... 5. Kreditorių komiteto narys VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į skundą prašė... 6. Kreditorių komiteto nariai A. B., J. K., Ž. V. atsiliepimu prašė atsakovo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovo BUAB „Stogava... 9. Teismas pažymėjo, kad nors ĮBĮ 24 str. 5 d. nuostatoje nesuformuluota... 10. 1. Reglamento 6.9 p. numatyta, kad kreditorių komitetas turi teisę rinkti ir... 11. 2. Reglamento 6.10 p. numatyta įpareigoti administratorių vykdyti Kreditorių... 12. 3. Reglamento 6.11 p. numato kreditorių komiteto teisę įpareigoti... 13. 4. Reglamento 6.2 p. yra numatyta kreditorių komiteto teisė reikalauti, kad... 14. 5. Reglamento 6.4 p., sprendžiant dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos... 15. 6. Reglamento 8 p. numatyta, kad kreditorių komiteto posėdžius šaukia... 16. 7. Reglamento 23 p. be pagrindo yra susiaurintos administratoriaus teisės,... 17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovo skundas... 18. III. Atskirojo skundo argumentai... 19. Kreditoriai A. B., J. K. ir Ž. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno... 20. Atsiliepimų į apeliantų atskirąjį skundą negauta.... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Atskirasis skundas netenkintinas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 25. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisėjų... 26. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 27. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai suformulavo... 28. Dėl UAB „Stogava ir Ko“ bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo... 29. Apeliantai prašo paskirti baudą apeliantui už piktnaudžiavimą... 30. Dėl kreipimosi į prokurorą... 31. CPK 300 str. 1 d. numato, kad, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje... 32. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 33. CPK 336 str. 1 d. nuostatos numato, kad atskirasis skundas nagrinėjamas... 34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 35. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 37. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą....