Byla 2-1264/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2026-360/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovui K. Z. dėl 247 800 Lt nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Apostat“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Ieškovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. Z. , prašydamas priteisti iš atsakovo 247 800 Lt žalos atlyginimą dėl to, jog jis, eidamas ieškovo vadovo pareigas, 2007 m. vasario 15 d. ieškovo vardu sudarė sandorį su UAB „Apostat“ dėl atlygintinų paslaugų pirkimo, kurios pagrindu ieškovas sumokėjo UAB „Apostat“ 247 800 Lt pinigų sumą, kuri yra aiškiai per didelė ir neatitinka suteiktų paslaugų ir atliktų darbų vertės.

5Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo K. Z. butą, esantį ( - ), o nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, areštuoti pinigines lėšas.

6Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi areštavo atsakovui K. Z. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), neviršijant 247 800 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, areštuoto turto saugotoju paskiriant buto savininką. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui, į didelę ieškinio sumą ir į tai, kad byloje nėra atsakovo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų.

7Atsakovas K. Zubrickas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

81. Ieškinys yra nepagrįstas ir gali būti vertinamas kaip ieškovo piktnaudžiavimas teise, siekiant pakenkti atsakovui ir sukelti jam nuostolių, o taip pat kaip bandymas daryti atsakovui spaudimą tam, kad jis atsisakytų nuo kitose civilinėse bylose pareikštų ieškinių pačiam UAB „Klaipėdos hidrotechnika“.

92. Kadangi ieškovas yra juridinis asmuo, teismas, preliminariai vertindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, privalo griežčiau vertinti akivaizdžius ieškinio trūkumus ir prieštaravimus. Nagrinėjamu atveju teismui pateikto ieškinio reikalavimas nėra susijęs su ieškinio pagrindu. Ieškovas, vadovaudamasis sandorių negaliojimo instituto normomis ir neginčydamas paties sandorio, sudaryto su UAB „Apostat“, siekia prisiteisti žalą iš atsakovo. Tai daroma sąmoningai, nes, teismui, pripažinus ginčijamą sandorį niekiniu ir negaliojančiu, turėtų būti taikoma restitucija, o iš atsakovo nuostoliai nebūtų priteisti.

103. Kadangi ieškovo nurodyto sandorio suma viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, 2007 m. vasario 6 d. sprendimą dėl tokio sandorio sudarymo priėmė UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ valdyba.

114. Teismas turi teisę atsisakyti ginti piktnaudžiaujančio teise ieškovo teisę į teisminę gynybą, kurios realizavimo viena iš sudedamųjų dalių yra ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas. Nors ieškovas turi teisę suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką, tai, kaip ieškovas realizuoja šią savo teisę, rodo jo galimą nesąžiningumą ir atskleidžia tikruosius ketinimus – pakenkti atsakovui.

125. Teismas nenurodė motyvų, dėl kurių prašymą išnagrinėjo nepranešus atsakovui. Dėl to atsakovas neteko galimybės pasisakyti dėl akivaizdžių ieškinio trūkumų bei reikšmingų bylos aplinkybių, rodančių atsakovo piktnaudžiavimą teise.

13Ieškovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškinys kildinamas iš atsakovo, ėjusios UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ vadovo pareigas kaltų veiksmų ir didelės žalos ieškovui padarymo. Ieškovo pasirinktas savo pažeistų teisių gynimo būdas negali būti vertinamas kaip kerštas.

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Nagrinėjamoje byloje yra kilęs teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

16Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, siekdamas užtikrinti teismo sprendimo, kuriuo ieškinio tenkinimo atveju iš atsakovo K. Z. ieškovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudai būtų priteistas 247 800 Lt nuostolių atlyginimas, areštavo atsakovui priklausantį butą, nustatydamas 247 800 Lt dydžio turto arešto mastą. Atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties padavė ieškovas K. Zubrickas, kuris prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo pagrindą sudaro apelianto argumentai dėl nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu pareikšto ieškinio nepagrįstumo, ieškovo piktnaudžiavimo, pasirenkant savo pažeistų teisių gynimo būdą.

17Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, esant pareikštam ieškinio reikalavimui dėl nuostolių, išreikštų pinigine suma, atlyginimo, laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovo turto ir/ar piniginių lėšų arešto) dėka galima išlaikyti atsakovo turtinę būklę status quo, kas leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, jog jis bus realiai įvykdytas.

18Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes laikoma, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju. Nagrinėjamu atveju ieškovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašant priteisti iš atsakovo K. Z. 247 800 Lt nuostolių atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog yra pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas. Ši aplinkybė leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą dėl egzistuojančios grėsmės realiam teismo sprendimo vykdymui ieškinio tenkinimo atveju, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų didelės ieškinio sumos sąlygotos objektyvios teismo sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimą, t.y. neįrodė, kad ieškovo prašoma priteisti pinigų suma jam pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė.

19Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, negali būti vertinami šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai sprendžiamas procesinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir apimtis gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas daro prielaidą, jog, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimtas teismo sprendimas gali būti palankus ieškovui. Ši prielaida negali būti vertinama kaip išankstinės teismo nuomonės dėl bylos baigties turėjimas, kadangi ieškinio reikalavimų užtikrinimas savaime nereiškia palankaus ieškovui sprendimo priėmimo.

20Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo reikalavimus ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, daro išvadą, jog šia nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jų mastas atitinka ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo principus (LR CPK 17 str., 145 str. 2 d.). Kaip matyti iš skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neviršija ieškinio sumos. Skundžiama teismo nutartimi pritaikytas disponavimo atsakovui priklausančiu turtu teisės apribojimas neatima iš jo galimybės valdyti areštuotą turtą ir juo naudotis, nemažinant turto vertės.

21Esant pareikštam ieškinio reikalavimui, kurio dalykas – piniginio pobūdžio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovo piktnaudžiavimas savo teisėmis gali kilti iš ieškovo nesąžiningų veiksmų pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Tačiau šios aplinkybės gali paaiškėti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, priimant teismo sprendimą. Be to, atsakovas nuo tokio ieškovo piktnaudžiavimo yra apsaugotas ir gali ginti savo pažeistas teises CPK 95 straipsnyje įtvirtintais būdais - iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pareikšdamas motyvuotą prašymą dėl nuostolių atlyginimo. Piktnaudžiavimo atveju teismui suteikiama teisė tokiam asmeniui skirti iki dvidešimt tūkstančių litų baudą.

22Pažymėtina, jog tuo atveju, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atsirastų nuostolių ar kiltų reali grėsmė nuostoliams atsirasti, jis įgytų teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti jo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (LR CPK 147 str.). Tokiu būdu garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų bei procesinio poveikio priemonių pusiausvyra bei šalių lygiateisiškumas. Be to, pagal LR CPK 146 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikytas – panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (LR CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jam apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius.

23Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. Ieškovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi areštavo... 7. Atsakovas K. Zubrickas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo... 8. 1. Ieškinys yra nepagrįstas ir gali būti vertinamas kaip ieškovo... 9. 2. Kadangi ieškovas yra juridinis asmuo, teismas, preliminariai vertindamas... 10. 3. Kadangi ieškovo nurodyto sandorio suma viršijo 1/20 bendrovės įstatinio... 11. 4. Teismas turi teisę atsisakyti ginti piktnaudžiaujančio teise ieškovo... 12. 5. Teismas nenurodė motyvų, dėl kurių prašymą išnagrinėjo nepranešus... 13. Ieškovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios... 16. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, siekdamas... 17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 18. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad... 19. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso įstatymas laikinųjų... 20. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčų sprendimas teisme visada susijęs su... 21. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui, kurio dalykas – piniginio... 22. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 23. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 25. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti...