Byla 2-570/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-8202-450/2009 pagal ieškovo BUAB „Longista“ ieškinį atsakovams UAB „Imobiliar“, A. K., R. A., G. G. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių priteisimo bei restitucijos taikymo, ir

Nustatė

2Ieškovas BUAB „Longista“ pateikė teismui ieškinį atsakovams UAB „Imobiliar“, A. K., R. A., G. G., prašydamas pripažinti negaliojančia 2006-10-02 tarp UAB „Longista“ ir UAB „Imobiliar“ sudarytą sutartį Nr. 06/10/02-1, taikyti restituciją ir priteisti iš UAB „Imobiliar“ bei subsidiariai iš A. K., R. A. ir G. G. 702 451,35 Lt bei 12,7 procentų dydžio metinių palūkanų. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo UAB „Imobiliar“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, o jų nepakakus - areštuoti subsidiariųjų atsakovų A. K., R. A., G. G. turtą. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, kadangi ieškinio suma didelė, o tai sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (b. l. 1-10).

3Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 29 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 702 451,35 Lt vertės atsakovui UAB „Imobiliar“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankuose, uždrausdamas areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims (b. l. 16-17). Teismas nurodė, jog nepakakus atsakovo UAB „Imobiliar“ turto, areštuotinas 702 451,35 Lt vertės atsakovų A. K., R. A. ir G. G. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos, esančios bankuose, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Apygardos teismo teigimu, ieškinio suma yra didelė, todėl yra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

4Atsakovas R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartį ir ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 18-23). Nurodo, jog teismas neturėjo nagrinėti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi apeliantas nepagrįstai įtrauktas atsakovu šioje byloje. Apeliantas neprivalėjo ir nedalyvavo UAB „Longista“ direktoriui pasirašant ieškinyje minimą sutartį bei kitas sutartis, sudarytas BUAB „Longista“ vardu, ir kaip fazinis asmuo neatsako už BUAB „Longista“ įsipareigojimų nevykdymus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti apelianto finansinės padėties, kadangi ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad apeliantas negalės įvykdyti būsimo teismo sprendimo. Ieškovo siekiami tikslai, prašant pritaikyti atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones, yra neadekvatūs laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslams, o tai reiškia ieškovo piktnaudžiavimą savo procesine padėtimi, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog yra pagrindo pareikalauti iš ieškovo užtikrinti galimus apelianto nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismui areštavus apeliantui priklausančius žemės sklypus ir lėšas bankuose, Nacionalinė mokėjimo agentūra atsisakys suteikti apeliantui paramą, kurios jis siekia kaip ūkininkas.

5Ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti (b. l. 45-50). Nurodo, jog nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo nagrinėti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui. Turto arešto aktų registro duomenimis, apelianto turtas yra areštuotas kitų kreditorių reikalavimų užtikrinimui, o bendra, įskaitant ir ieškovo BUAB „Longista“ reikalavimus, areštų suma viršija penkis milijonus litų, todėl tikėtina, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui išsaugoti, teismo sprendimo vykdymas gali būti reikšmingai apsunkintas. Apeliantas nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad minėta ieškinio suma, jam nėra didelė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į proporcingumo, ekonomiškumo principus ir pirmiausiai areštavo atsakovui UAB „Imobiliar“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, o jo turto nesant, ar esant nepakankamai, leido areštuoti kitiems atsakovams ir apeliantui priklausantį turtą. Nėra pagrindo teigti, jog dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nebus pajėgus užtikrinti tinkamą savo žemės ūkio projekto finansavimo šaltinį. Taip pat nesvarstytini atskirojo skundo argumentai dėl teismo pareigos taikyti atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kadangi teismas skundžiama nutartimi šio klausimo nesprendė, o teismas neprivalo taikyti nuostolių užtikrinimo institutą savo iniciatyva.

6Atsakovas G. G. atsiliepimu į atsakovo R. A. atskirąjį skundą prašo jį patenkinti ir panaikinti skundžiamą teismo nutartį (b. l. 39-42). Nurodo, kad apeliantas pagrįstai teigia, jog teismas, neišanalizavęs atsakovų turtinės padėties ir laikinąsias apsaugos priemones taikęs tik dėl to, kad ieškinio suma absoliučiu dydžiu yra didelė, nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, t. y. grėsmės realumo ir tuo pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalį bei suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovų prievolė yra subsidiari, teismas privalėjo nustatyti, kad atsakovų A. K., R. A. ir G. G. turtas gali būti areštuojamas lygiomis dalimis tiek, kiek nepakako atsakovo UAB „Imobiliar“ turto ir lėšų.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

9Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

10Apygardos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje suformuluota taisykle, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš ieškinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma yra 702 451,35 Lt. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006).

11Teisėjų kolegijos nuomone, dėl nurodyto dydžio ieškinio, pareikšto ne tik UAB „Imobiliar“, tačiau ir fiziniams asmenims, yra pagrindo teigti, kad nurodyta ieškinio suma yra didelė atsakovams, tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovai gali motyvuotai paneigti, pateikę įrodymus apie savo turtinę ir finansinę padėtį. Tačiau atsakovas UAB „Imobiliar“ neskundė Vilniaus apygardos teismo nutarties, o apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmiau minėtus duomenis ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad pareikšto ieškinio suma, atsižvelgiant į jo turimą turtą bei gaunamas pajamas, jam nėra didelė. Taigi apeliantas nepaneigė minėtos prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 str., 314 str.). Be to, iš Apeliaciniam teismui ieškovo pateiktų duomenų apie atsakovo R. A. turto areštą matyti, jog apelianto turtas yra areštuotas AB DnB NORD bankas reikalavimų užtikrinimui, o bendra, įskaitant ir ieškovo BUAB „Longista“ reikalavimus, jo turto areštų suma viršija penkis milijonus litų, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali reikšmingai pasunkėti ar tapti neįmanomu (CPK 144 str. 1 d.).

12Neturi pagrindo atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl to, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebus užtikrintas Europos Sąjungos paramos skyrimas jo vykdomam projektui (CPK 178 str., 314 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

13Skundžiama apygardos teismo nutartimi pirmiausiai areštuotinas atsakovui UAB „Imobiliar“ nuosavybės teise priklausantis turtas ir, tik tokio turto nesant ar nepakankant ieškovo reikalavimų užtikrinimui, areštuotinas subsidiarių atsakovų, tarp jų ir apelianto, turtas ar piniginės lėšos, o areštuojamo turto vertė atitinka pareikšto ieškinio sumą. Tokiu būdu teismas nepažeidė apelianto nurodomų ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Atsakovas, manydamas, jog galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo užtikrinimui pakanka areštuoti konkretų turtą, kurio vertė atitinka pareikštų reikalavimų sumą, gali prašyti teismo areštuoti jo nurodytą konkretų turtą, taip pat pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, o, įmokėjęs reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikęs banko garantiją, prašyti panaikinti laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 str., 147 str. 1 d.).

14Pažymėtina, jog civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1264/2009). Todėl negali būti vertinami šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovo atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovo pareikšto reikalavimo nepagrįstumu, kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir apimtis gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

15Teisėjų kolegija nesvarsto atskirojo skundo argumentų dėl atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str.), kadangi teismas skundžiama nutartimi šio klausimo nesprendė ir tai nėra šios apeliacijos dalykas (CPK 320 str., 338 str.). Atsakovas, manydamas, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria nuostolių, gali įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl šių nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikdamas įrodymus apie tokių nuostolių galimybę (CPK 147 str.).

16Dėl pirmiau nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai