Byla 2A-6-212/2013
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų: pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, Ramunės Čeknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1308-223/2012 pagal J. K. ieškinį atsakovei V. D., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarei D. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2009-08-27 J. K. ir O. J. K. testamentą. Nurodė, kad sudarydama testamentą, O. J. K. buvo neadekvataus suvokimo ir elgesio, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2009-08-27 bendrąjį sutuoktinių testamentą, sudarytą J. K. ir O. J. K. negaliojančiu; priteisė iš V. D. 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai ir 139 Lt žyminio mokesčio, 4 Lt komisinio mokesčio, 1 334,50 Lt už ekspertizės atlikimą ieškovės naudai. Nustatė, kad sutuoktiniai J. K. ir O. J. K. 2009-08-27 sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą pagal kurį mirties atveju visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pergyvenusiam sutuoktiniui, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visą priklausančio žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais dalį paliko savo dukrai V. D., o visą kitą kilnojamą ir nekilnojamą turtą paliko lygiomis dalimis dukroms V. D. ir J. K.. J. K. mirė ( - ), o O. J. K. - ( - ). Ieškovė ir atsakovė yra palikėjų J. K. ir O.J. K. pirmos eilės įstatyminės įpėdinės. Teismo 2012-04-23 nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, užduodant klausimą ar O .J. K. 2009-08-27 galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Atlikę ekspertizę ekspertai, pateikė išvadą, kad O. J. K., sudarydama 2009-08-27 testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti.

6Atsakovė nesutiko su tokia ekspertizės išvada, tačiau prašymo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės teismui nereiškė. Kadangi atsakovė buvo tinkamai atstovaujama advokato, tai tokią teisę ir galimybę žinojo ir galėjo ja pasinaudoti, o kadangi abejonių teismui dėl ekspertizės pagrįstumo nekilo, todėl jis ir neturėjo pareigos informuoti atsakovę apie tokią galimybę. Jokių pakankamų ir pagrįstų įrodymų teismui atsakovė nepateikė, todėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimas pageidaujamo rezultato nebūtų atnešęs, o tik būtų užvilkintas bylos procesas. Remiantis visais byloje surinktais įrodymais, įvertinęs 2012-05-30 ekspertizės turinį, teismas darė išvadą, kad ji yra surašyta prisilaikant Ekspertizių darymo nuostatų reikalavimų ir visiškai atitinka šių Nuostatų 100 punkte įtvirtintus reikalavimus ekspertizės akto surašymui ir jo turiniui.

7Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad O. J. K. turėjo psichinių problemų ir galėjo testamento sudarymo momentu nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Liudytojai J. Š., V. K., R. K. patvirtino, kad O.J. K. turėjo įvairių psichinių problemų, kurios pasireikšdavo tuo, kad ji nepažindavo aplinkinių, nežinojo laiko, su ja sunku buvo susikalbėti ir pan. Atsakovės kviesti liudytojai V. D., V. P., R. P. tvirtino priešingai. Todėl teismas šiais liudytojais, kurie susiję su šalimis giminystės ryšiais pasikliauti visiškai negalėjo, tačiau atkreipė dėmesį į kitų liudytojų parodymus: kaimynės J. Š., šeimos gydytojos J. M., psichologės G. Z., kurios patvirtino, kad O.J. K. turėjo įvairių suvokimo ir pažinimo problemų. Šios liudytojos yra nesuinteresuotos bylos baigtimi ir jų parodymai teismui abejonių nekėlė. Tuo labiau, kad J. M. ir G. Z. turi specialių žinių ir gali daug išsamiau ir objektyviau įvertinti asmens sveikatos būklę. Liudytoja J. M. O.J. K. gydanti gydytoja buvo 20 metų, todėl, be abejo, žinojo pastarosios sveikatos būklę žymiai geriau nei kiti asmenys ir žinojo tai profesiniu aspektu, kas jos žinias ir parodymus darė dar vertingesniais įrodinėjimo ir įrodymų patikimumo prasme. Liudytoja G. Z. 2009-11-11 buvo apžiūrėjusi O.J. K. kaip psichologė įvertinant pastarosios sveikatos būklę, kas taip pat lėmė jos parodymų svarumą. Liudytojų J. Š., J. M., G. Z. parodymai atitiko vienas kitą ir rašytinius bylos įrodymus, tiek ekspertizės aktą, tiek įrašus medicininiuose dokumentuose ir kitus rašytinius byloje surinktus įrodymus. 2006-10-19 - 2006-11-03 gydymosi VšĮ Panevėžio ligoninėje O. J. K. buvo diagnozuotas kraujagyslinė demencija ir konstatuota, kad ši dalinai orientuojasi vietoje, o laike nesiorientuoja. O.J. K. psichinė ir fizinė sveikata nuosekliai blogėjo: 2006-12-04 Protinės būklės tyrimo metu jau buvo nustatyti 10 balų (ryškus pažinimo sutrikimas), 2009-11-11 Protinės būklės mini tyrimo metu jau buvo nustatyta 5 balai (ryškus pažinimo sutrikimas). Šias medicinos dokumentuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojos J. M. ir G. Z., betarpiškai bendravusios su O.J. K.. O.J. K. psichinės sveikatos pastovų blogėjimą patvirtino ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimas, kuriuo O .J. K. buvo pripažinta neveiksnia.

8Notarė neturi specialių žinių, kad tiksliai ir neklystamai nustatytų asmens psichinę būklę, todėl neatmestinas ir suklydimo atvejis. Ekspertizės akto duomenys neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nors atsakovės atstovė ir kritikuoja ekspertizės aktą, kad jame yra užfiksuoti atskiri teiginiai iš kitų medicininių dokumentų, todėl yra nepatikimi, tačiau teismas tokius argumentus atmetė, nes tokio pobūdžio ekspertizė ir yra atliekama ankstesnių medicininių dokumentų ir pateiktos civilinės bylos pagrindu, kadangi kitokiu būdu jos atlikti nėra galimybės. Atsakovės atstovės nurodyta teismų praktika skiriasi nuo šios bylos savo faktinėmis aplinkybėmis, įrodinėjimo dalyku, todėl teismas ja nesirėmė. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus: rašytinius ir liudytojų paaiškinimus, darė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir visiškai įrodytas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-19 sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinio skundo pagrindą sudaro tos bylos aplinkybės, kuriomis pirmosios instancijos teismas nesuvadovavo priimdamas skundžiamą sprendimą. Nagrinėjant bylą buvo svarstomas klausimas, kad O. J. K. 2011-10-25 teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia. Toje byloje ginčo pagrindą sudarė V. D. reikalavimas dėl O. J. K. pripažinimo neveiksnia, nes po jos sutuoktinio J. K. mirties (( - )) nebesuprato savo veiksmų, o 2011-07-21 notariškai patvirtintu įgaliojimu įgaliojo J. K. tvarkyti visus jos turtinius reikalus. Teismo sprendimo neteisėtumo pagrindą sudaro aplinkybės, kurioms esant J. K. ir O. J. K., abiem esant veiksniems 2009-08-27 savo namuose sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą. Kad 2009-08-27 O. J. K. butų nesupratusi savo veiksmų reikšmės, jokių abejonių nekilo nei vienam jų šeimos nariui. Tą pačią dieną, 2009-08-27, ta pati Panevėžio m.7-ojo notarų biuro notarė D. M. prašant J. K. ir dalyvaujant O.i J. K., sudarė ½ dalies pastato ( - ). dovanojimo sutartį savo anūkės R. T., gim. ( - ) (J. K. dukros) naudai. Su dovanojimo sutartimi O.J. K. sutiko. Teismas prašymo dėl šios dovanojimo sutarties išreikalavimo iš notarės netenkino, įrodymų iš notaro biuro nepareikalavo.

11Pirmosios instancijos teisme išsiaiškinta aplinkybė, kodėl antrasis namo aukštas ( - ), buvo įteisintas pirkimo-pardavimo sutartimi R. T. vardu, nors šioje namo dalyje gyveno ir dabar gyvena ieškovė. Ieškovė įkalbėjo tėvus „parduoti“ namo ( - ) antrą aukštą jos dukrai R. T., nors ji gyvena ( - ) ir turi butą. Po to, kai tėvai jau nebeturėjo antrojo namo aukšto, jie nutarė surašyti bendrą sutuoktinių testamentą. Tėtis ir mama yra ne kartą sakę, kad antrą aukštą atidavė J. K., o pirmą aukštą bendru testamentu paliks jai, žemę pageidavo palikti ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis.

12O. J. K. nuo 1998 metų buvo stebima gydytojo dėl cukrinio diabeto, ryšium su amžiumi buvo pasireiškęs ūmus praeinantis kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse, ji sirgo diabetine apatinių galūnių polineuropatija. 1998 - 2000 metais reguliariai lankėsi pas šeimos gydytoją, atminties ar orientacijos sutrikimai neaprašyti. 2011-11-16 - 2001-11-28 gydyta Panevėžio ligoninėje Endokrinologijos skyriuje dėl II tipo cukrinio diabeto, dėl susirgimo difuzine mazgine struma. 2009 metais gydytoja neaprašo orientacijos, atminties sutrikimų. Tik 2011-07-15 ligos dokumentuose įrašytas psichiatro įrašas „nepatikslinta demencija“. Iš 2011-09-28 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.87 TPK-99/2011 matyti, kad 2007 - 2009 metais šeimos gydytoja neaprašo orientacijos, atminties sutrikimų. Po bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo O. J. K. 2009-11-11 konsultuota psichiatro, diagnozė ta pati-nepatikslinta demencija. Iš 2012-05-30 ekspertizės akto Nr.87 TPK-66/2012 įrašo matyti, kad psichiatras 2009-11-11 konsultavęs Oną J. K. nustatė diagnozę-nepatikslinta demencija, nors nustatė susilpnėjusią atmintį, sumažėjusio produktyvumo mąstymą. Teismas neįsigilino į tas aplinkybes, kad O.i J. K. specialus medicininių poreikių lygis nustatytas ne dėl psichikos sutrikimų, o dėl 2006 m. spalio mėn. įvykusio šlaunikaulio pergubrinio lūžimo. Teismas nevertino labai svarbios aplinkybės, kad 2011-07-21 O. J. K. surašydama įgaliojimą J. K. suprato savo veiksmus, o 2009-08-27 pasirašydama bendrą sutuoktinių testamentą- savo veiksmų nesuprato.

13Teismas nevertino tos aplinkybės, kad 2011-09-28 Panevėžio teismo psichiatrijos skyrius atliko O. J. K. psichiatrinę pomirtinę ekspertizę ir nustatė, kad ji 2011-07-21 surašant įgaliojimą J. K., nesupranta savo veiksmų reikšmės. Tačiau iš ekspertizės akto aprašomosios dalies darytina išvada, kad O. J. K. 2009-08-27, kai buvo sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas, psichinėmis ligomis nesirgo, suprato savo veiksmus, galėjo išreikšti savo valią. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad O. J. K. sveikata smarkai pablogėjo po J. K. mirties 2011-07-11: ji jautėsi vieniša, dažnai verkė, visiškai pablogėjo regėjimas, ji apkurto, kontaktas su artimaisiais tapo beveik nebeįmanomas, nebepažindavo artimųjų, mažai kalbėjo, pradėjo nusikalbėti. Tokia būsena išsivystė palyginus per trumpą laiką - nuo 2011-07-11 iki pačios O.J. K. mirties ( - ). Atsakovė susipažino su abiem ekspertizės aktais ir mano, kad vėlesnis aktas yra nurašytas nuo 2011-09-28 akto Nr. 87 TPK-99/2011, ir skiriasi išvados paskutinieji sakinai: 2009 metų lapkričio mėnesį (po testamento sudarymo praėjus 3 mėnesiams) atliktas pakartotinis protinės būklės įvertinimas - 5 balai, ir daroma išvada, kad O. J. K., mirusi ( - ), sudarydama testamentą 2009-08-27 negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių nevertino. Kadangi Ekspertizės akto išvadoje aiškiai įrašyta, kad 2009 metų lapkričio mėnesį, atliktas pakartotinis protinės būklės įvertinimas - 5 balai, todėl į teismo klausimą ar O. J. K., dėl savo būsenos 2009-08-27 t.y. bendro sutuoktinių testamento sudarymo dieną galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismo įvertinta šališkai ieškovės naudai. Teismas turėjo susipažinti su 2009-11-11 O.os J. K. protinės būklės mini tyrimu (5 balai) ir vertinti tą faktą, kad tiriamoji tą dieną buvo akla, O.J. K. duota užduotis „Pasakykite, kas tai yra (parodykite pieštuką, paskui laikrodį-vertinimas 0 balų, Perskaitykite ir padarykite tai, kas parašyta („Užmerk akis“) - 0 balų, „Nukopijuokite piešinį - parodyti piešinį, 1 balas, jeigu yra 10 kampų ir 2 susikirtimai - 0 balų. Bylos medžiaga patvirtinta, kad O.J. K. nevaikšto, nemato, todėl kaip galima protinės būklės mini tyrimo klausimą „kuriame aukšte (skyriuje) mes dabar esame“ - vertinti 0 balų, kai tuo tarpu psichiatro S. R. surašytame įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę yra įrašas, jog pacientė suvokia, kad randasi ligoninėje pas gydytoją. Teismas ir šių aplinkybių nevertino. Nesutinka su teiginiu, kad O.J. K. gydytojos J. M., kaip liudytojos paaiškinimai teisme, kad ji buvo O.J. K. gydanti gydytoja apie 20 metų, profesiniu aspektu žinojo jos sveikatos būklę, tačiau aiškiai prisipažino, kad SRS1 pažymos pakomentuoti negali, todėl teigti, kad jos parodymai daro dar vertingesniais įrodinėjimo ir įrodymų patikimumo prasme. Liudytojos psichologės G. Z. 2009-11-11 atlikta O.J. K. apžiūra taip pat kelia abejonių, nes jos parodymai teisme buvo nenuoseklūs, todėl negali lemti jos parodymų svarumo. Nors teismas pasisako, kad LAT 2008-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008 negali būti taikoma šioje byloje, tačiau šioje nutartyje teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad pagal CPK 185 str.2 d. eksperto išvada teismui taip pat neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjų įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas visiškai nevertino į bylą pateikto trečiojo asmens notarės D. M. atsiliepimo, „nes notarė neturi specialių žinių, kad tikslai ir neklystamai nustatyti asmens psichinę būklę“. Su tokiu teiginiu nesutinka, nes vadovaujantis 1992-09-15 Notariato įstatymo 2 str. notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. To paties įstatymo 16 str. numato notarų atsakomybę Civilinio kodekso ir Notariato įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą vykdant notaro profesinę veiklą.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą neperžengė byloje pareikštų reikalavimų, įvertino šalių pateiktus įrodymus, konstatavo reikšmingas ginčui išspręsti aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo dalyką reglamentuojančias įstatymų nuostatas. Ekspertai psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte davė vienareikšmę išvadą, kad O. J. K., sudarydama 2009-08-27 testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Teismas neapsiribojo šia išvada, rėmėsi ir kitais šalių pateiktais įrodymais, kritiškai vertino abiejų šalių giminystės ryšiais susijusių liudytojų parodymus. Kitų liudytojų parodymais, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, teismas pagrįstai rėmėsi kaip visiškai patikimais. Apeliantė nepagrįstai kritikuoja pomirtinės psichiatrinės ekspertizės aktą akto išvadą. Dar 2006-10-19 - 2006-11-03 gydymosi VšĮ Panevėžio ligoninėje metu O. J. K. buvo diagnozuotas kraujagyslinė demencija ir konstatuota, kad ši dalinai orientuojasi vietoje, o laike nesiorientuoja. Tokiu būdu, jau 2006 metais O.J. K. buvo diagnozuoti tam tikri psichiniai sutrikimai. Vien medicininiai duomenys rodo, kad pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvada pagrįsta ir teisinga. Apeliantė, nesutikdama su teismo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės išvada, neprašė skirti papildomos ar pakartotinos pomirtinės psichiatrinės ekspertizės. Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas su ginčo esme susijusias aplinkybes, remdamasis vidiniu įsitikinimu bei vadovaudamasis įstatymais priėmė teisinga ir teisėtą sprendimą.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

17Byloje kilo ginčas dėl mirusios testatorės, sudariusios bendrą sutuoktinių testamentą, galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę testamento sudarymo metu.

18Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu bendrą sutuoktinių testamentą, kurį 2009-08-27 sudarė jos tėvai J. K. ir O. J. K.. Nurodė, kad yra pirmosios eilės įpėdinė, kaip ir atsakovė, gyveno kartu su tėvais Stetiškių g. 16, Panevėžyje. J. K. mirė ( - ), o O. J. K. – ( - ). Testamentą ginčija CK 1. 89 straipsnio pagrindu, t. y. kad motina testamento sudarymo metu nebegalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

19Įstatymas nustato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti paliekamu turtu. Savo valią asmuo išreiškia testamentu, kuris yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris. Testamentas suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Įstatymas numato, kad sutuoktiniai gali sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (CK 5.43, 5.20 str.). Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai. Tokį testamentą notaro ar kito asmens, tvirtinančio testamentą, akivaizdoje pasirašo abu sutuoktiniai (CK 5. 44 str.).

20Kaip žinia, būtini sandorio elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Sudarant testamentą itin reikšmingas elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Bendras sutuoktinių testamentas taip pat yra vienašalis sandoris, tačiau su šalių daugetu. Jame sutuoktiniai išreiškia bendrą suderintą valią. Nagrinėjamu atveju testamentas ginčijamas dėl O. J. K. valios nebuvimo, jos negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Tačiau J. K. valia visiškai neįvertinta ir į ją neatsižvelgta. Pažymėtina, kad duomenų apie J. K. sveikatos būklę, gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti duomenų nėra ir ieškovė jo valios, išreikštos testamente, neginčija. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai santuokoje gyveno nuo 1951 metų ir O. J. K. labai pasitikėjo sutuoktiniu (b. l. 11, 46-47). 1998-01-20 testamentu O. J. K. visą jai priklausantį turtą paliko lygiomis dalimis abiems dukroms (b. l. 23). Šalys pripažino, kad analogišką testamentą, nors jis ir nebuvo išreikalautas, buvo sudaręs ir J. K. (b. l. 125-126, 129). Bendrame testamente sutuoktiniai iš esmės savo valios nepakeitė. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi faktines aplinkybes dėl ½ dalies gyvenamojo namo perleidimo. Sutuoktiniai J. ir O. J. K. ½ dalį jiems priklausančio gyvenamojo namo perleido ieškovės dukrai R. T., tačiau realiai šią namo dalimi naudojasi ir valdo pati ieškovė su sutuoktiniu, nes dukra gyvena Vilniuje (b. l. 76-77, 92). Kitą namo dalį - (1 aukštą)- bendru sutuoktinių testamentu jie paliko atsakovei, o likusį turtą – abiems dukroms lygiomis dalimis.

21Ginčijant testatorės valią CK 1. 89 straipsnio pagrindu, ieškovė turi pareigą įrodyti, kad testamento sudarymo metu jos mama O. J. K. buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

22CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Aiškindamas šią normą ir jos taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, žalingumą, pagrįstumą). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012-12-21 nutartis, priimt civ. byloje Nr. 3K-3-609/2012).

23Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami pagal liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, kurios daromos remiantis medicininiuose dokumentuose esamais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę, o paties testatoriaus išklausyti galimybės jau nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, yra pažymėjęs, kad mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-30 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2012-10-31 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-453/2012).

24Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismai, nepakankamai įvertino psichiatrinės ekspertizės aktą, kitus įrodymus dėl ko neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

25Panevėžio miesto apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą dėl O. J. K. pripažinimo neveiksnia, buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios 2011-09-28 išvados pagrindu O. J. K. buvo pripažinta neveiksnia (b. l. 10-13, 24).

26Nagrinėjant šį ginčą buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir teismo ekspertai vadovavosi ta pačia medicinine dokumentacija, kaip ir atliekant ekspertizę 2011-09-28. Ekspertai padarė išvadą, kad testamento sudarymo metu, 2009-08-27 O. J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b. l. 113-115).

27Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-27 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009-03-17 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-128/2009; 2010-05-27 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-253/2010 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

28Teisėjų kolegijos nuomone, ekspertų 2012-05-30 išvada nepakankama nustatyti, kad O. J. K. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akto išvados neišsamios, neišplaukia iš tyrimo eigos. Akte chronologiškai išdėstomos testatorės ligos: 1998 metais sirgo cukriniu diabetu, 2003 metais – nustatytas Parkinsonizmas, rigidinė forma, galvos smegenyse rasti atrofiniai pakitimai, 2006 metais pirmą kartą diagnozuota kraujagyslinė demencija, protinės būklės mini tyrimas – 10 balų, 2009 metų lapkričio mėnesio protinės būklės tyrimas – 5 balai. Iš šių ligų aprašymo ekspertai darė išvadą, kad atmintis ir pažintinių procesų sutrikimai gilėjo ir todėl 2009-08-27 O. J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akte akivaizdžiai trūksta išvadų apie priežastinį ryšį tarp O. J. K. ligų ir neveiksnumo: kaip greitai galėjo vykti ir vyko atminties ir pažintinių procesų sutrikimai, kokio lygio jie buvo, ar procesas buvo negrįžtamas be pokyčių, ar tai galėjo būti tik periodiški sutrikimai, ar negalėjo tuo metu ji būti recesijoje ir jei taip – kaip dažnai ir ilgai tai trūko, galėjo kartotis, kaip tai priklausė nuo jos gyvenimo būdo, vartojamų vaistų, kokiu momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją dėl kurios testatorė prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir jų valdyti, koks galėjo būti neveiksnumo laipsnis ir pan. Liudytojų paaiškinimai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, abstraktūs ir taip pat nepatvirtina O. J. K. neveiksnumo testamento sudarymo metu. Liudytojai nenurodė, kuriais būtent metais O. J. K. turėjo psichinių problemų, nežinojo laiko, kada su ja buvo sunku buvo susikalbėti. Ar tai buvo jos nuolatinė būsena, ar tik retkarčiais, liudytojai nepaaiškino.

29Byloje nustatyta, kad testatorė O. J. K. gimė 1924-09-17. Panevėžio miesto savivaldybės 2006-12-18 sprendimu jai nustatytas specialiųjų poreikių lygis iki 2009-12-12, o 2009-12-14 sprendimu terminas pratęstas iki 2012-12-12 (b. l. 17-18). Nors liudytoja J. M. (šeimos gydytoja) teigė, kad spec. poreikiai O. J. K. nustatyti dėl psichinių sutrikimų, bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Iš ligos istorijos matyti, kad O. J. K. nuo 2006-10-19 iki 2006-11-03 buvo gydyta stacionare dėl kairiojo šlaunikaulio pergubrinio lūžimo, po kurio jai ir buvo nustatyti spec. poreikiai. Be to, O. J. K. buvo diagnozuotas cukrinis diabetas, Parkinsono liga, kuri aprašoma kaip lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai (b. l. 164). Iš ligos istorijos matyti, kad O. J. K. reguliariai lankėsi pas šeimos gydytoją, tačiau žymių atminties – orientacijos sutrikimų 2009 metais neaprašyta. Iš teismo posėdžio, vykusio 2011-10-25, protokolo (b. l. 89-91) matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė kalbėjo apie motinos negalią dėl įvairių ligų. Ieškovė teigė, kad: „<...iki šios dienos su ja susikalbu, ji mano balsą pažįsta... negali pasakyti, kad mama durna. Ji tik turi didelę negalią...mamos sveikata pablogėjo po tėvuko mirties“.

30Notarė, 2009-08-27 patvirtinusi abiejų sutuoktinių bendrą testamentą, paaiškino, kad bendravo su abiem testatoriais, pagal pateiktus pasus nustatė jų asmenybes, abu patvirtino, kad nori sudaryti testamentą, papasakojo apie savo dukras, kurioms ir palieka turtą. O. J. K. testamento tvirtinimo metu aplinkoje orientavosi, žinojo vardą, pavardę, adresą, dukterų vardus ir pavardes, pažino žmones, mintis dėstė lėtai, bet gan aiškiai, apgailestavo dėl dukterų bendravimo ir labai pasitikėjo sutuoktiniu. Notarei nekilo jokių abejonių dėl O. J. K. veiksnumo (b. l. 46-47). Netikėti šiais paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 2, 31 str.).

31Teismo posėdyje (b. l. 138) liudytoja psichologė G. Z. paaiškino, kad atlikti psichiatro ir psichologo tyrimai gali būti skirtingi, net dienos eigoje paciento psichinė būklė gali svyruoti.

32Tokiu būdu, nei byloje esantys medicininiai dokumentai, nei teismo psichiatrinės ekspertizės aktai vienareikšmiškai nepatvirtina O. J. K. neveiksnumo testamento sudarymo metu 2009-08-27. Ginčui svarbi ir ta aplinkybė, kad 2009-08-27, ieškovės dukters naudai buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią R. T. dovanota ½ dalis ūkinio pastato, tačiau ieškovė šios aplinkybės nenurodė ir nei motinos valia, nei veiksnumu, sudarant šį sandorį neabejoja (b. l. 77, 102). O. J. K. veiksnumas apribotas tik 2011-10-25, todėl nėra pagrindo išvadai, kad testamento sudarymo metu 2009-08-27 ji buvo tokios pat psichinės būsenas, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

33Nesant pagrįstų ir pakankamų duomenų apie testatorės veiksnumą, esant aiškiai išreikštai kito sutuoktinio valiai, pripažinti negaliojančių bendrąjį sutuoktinių testamentą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2009-08-27 O. J. K. buvo neveiksni, pažeidžia ne tik jos valią, išreikštą kartu su sutuoktiniu testamente, bet ir Lietuvoje ratifikuota Neįgaliųjų teisių Konvenciją, kurios tikslas yra apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, savarankiškumui, įskaitant laisvę rinktis (Konvencijos 1, 3, 5 straipsniai).

34Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas. Panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-19 sprendimą, keičiamos priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2, 4 d.). Atsakovė bylinėjimosi išlaidas sudaro 143 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 149, 154). Atmetus ieškinį pagal atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei priteisiama 173 Lt bylinėjimosi išlaidų.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

36Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

37J. K. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atmesti.

38Priteisti iš J. K., a. k. ( - ) 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 30 Lt (trisdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, V. D., a. k. ( - )

1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2009-08-27 J. K. ir O. J. K.... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu... 6. Atsakovė nesutiko su tokia ekspertizės išvada, tačiau prašymo dėl... 7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu apklausti... 8. Notarė neturi specialių žinių, kad tiksliai ir neklystamai nustatytų... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 11. Pirmosios instancijos teisme išsiaiškinta aplinkybė, kodėl antrasis namo... 12. O. J. K. nuo 1998 metų buvo stebima gydytojo dėl cukrinio diabeto, ryšium su... 13. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad 2011-09-28 Panevėžio teismo... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 17. Byloje kilo ginčas dėl mirusios testatorės, sudariusios bendrą sutuoktinių... 18. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu bendrą sutuoktinių testamentą,... 19. Įstatymas nustato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 20. Kaip žinia, būtini sandorio elementai yra subjektai, jų valia ir valios... 21. Ginčijant testatorės valią CK 1. 89 straipsnio pagrindu, ieškovė turi... 22. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių... 23. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 24. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentus, kad... 25. Panevėžio miesto apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą dėl O. J.... 26. Nagrinėjant šį ginčą buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė... 27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, ekspertų 2012-05-30 išvada nepakankama... 29. Byloje nustatyta, kad testatorė O. J. K. gimė 1924-09-17. Panevėžio miesto... 30. Notarė, 2009-08-27 patvirtinusi abiejų sutuoktinių bendrą testamentą,... 31. Teismo posėdyje (b. l. 138) liudytoja psichologė G. Z. paaiškino, kad... 32. Tokiu būdu, nei byloje esantys medicininiai dokumentai, nei teismo... 33. Nesant pagrįstų ir pakankamų duomenų apie testatorės veiksnumą, esant... 34. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą... 37. J. K. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atmesti.... 38. Priteisti iš J. K., a. k. ( - ) 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris...