Byla 2S-641-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius, Marijonas Greičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Fibiura“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus UAB „Fibiura“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo,

Nustatė

2Kreditorius UAB „Fibiura“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė išieškoti iš skolininko UAB „Loro“ 1812,25 Lt skolą, 148,07 Lt palūkanų ir 15 Lt žyminio mokesčio. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą skolininko nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką, 1975,32 Lt sumai. Nurodė, kad skolos suma didelė, skolininkas ilgą laiką su kreditoriumi neatsiskaito, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

3Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Fibiura“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad pagal įstatymą teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Teismas, susipažinęs su kreditoriaus pareiškimu ir jo priedais, priėjo prie išvados, kad prašoma išieškoti skolos suma nėra didelė veikiančiam juridiniam asmeniui. Kreditorius nenurodė jokių pagrįstų motyvų, dėl kurių, jo manymu, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Be to, kreditorius kreipėsi į teismą CPK IV dalies XXIII skyriaus tvarka. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, teismo įsakymas išduodamas ne vėliau, kaip kitą dieną po pareiškimo priėmimo, ir teismas, priimdamas teismo įsakymą, visiškai netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo (CPK 437 str. 2 d. 4 p.). Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad kreditoriaus UAB ,,Fibiura“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrįstas.

4Kreditorius UAB „Fibiura“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės - pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad CPK XI skyriaus penktojo skirsnio nuostatos nenumato, jog laikinąsias apsaugos priemones galima taikyti tik tada, kai skolininkas yra nemokus. Kol skolininkas yra mokus, tol yra pagrįsta tikimybė, kad skolininkas piktybiškai gali vengti sumokėti įsiskolinimą ir pažeidinėti kreditoriaus teises, nevykdyti mokėjimų. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padėtų kreditoriui ir teismui užsitikrinti, kad teismo sprendimas bus įvykdytas (CPK 144 str. 1 d.). Kreditoriaus kreipimasis į teismą rodo, kad tarp skolininko ir kreditoriaus yra nesutarimų, skolininkas nesistengia išspręsti ginčą derybų būdu. Vien pareikšto reikalavimo dydis negali lemti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalaujama suma šiuo laikotarpiu kreditoriui yra nemaža, todėl svarbu, kad teismo sprendimą būtų galima tinkamai ir objektyviai įvykdyti.

5Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

6Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus UAB „Fibiura“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kreditorius nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų turėjęs faktinį ir teisinį pagrindą taikyti civilinėje byloje kreditoriaus prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

7Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla pagal kreditoriaus UAB „Fibiura“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašoma išieškoti 1812,25 Lt skolą, 6 procentus metinių palūkanų nuo skolos sumos, skaičiuojant palūkanas už laikotarpį nuo 2009-05-16 iki 2010-09-24, t. y. 148,07 Lt, 15 Lt žyminio mokesčio iš skolininko UAB „Loro“. 2010-09-28 išduotas teismo įsakymas išieškoti iš skolininko pareiškime nurodytas sumas. Pirmosios instancijos teismas 2010-09-28 nutartimi atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti skolininkui UAB „Loro“ priklausantį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises 1975,32 Lt sumai, kadangi kreditoriaus prašymas nemotyvuotas ir nepagrįstas, t. y. jis nenurodė jokių pagrįstų motyvų, dėl kurių, jo manymu, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas; nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimo suma skolininkui yra didelė, todėl yra reali grėsmė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu konstatuota, kad kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pagrįstas aplinkybėmis, įrodymais. Vien tai, kad buvo iškelta civilinė byla dėl teismo įsakymo išdavimo, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8CPK 144 str. 1 d. numato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Taip pat ši teisės norma, įtvirtindama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą prašymą. CPK 144 str. pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas pareiškimo pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, tik sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti pareiškimą, t. y. ar pareiškimo tenkinimo atveju teismo įsakymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis procese numatytų priemonių. Įstatymas nenumato, kad teismas privalo kiekvienu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant kreditoriaus prašymui, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog piktybišką skolininko vengimą vykdyti savo prievolę įrodo kreditoriaus pareiškimo pateikimas teismui, ir tai yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybei. Be to, kreditorius neįvykdė imperatyvaus CPK 433 str. 1 d. 5 p. įtvirtinto reikalavimo nurodyti motyvuotą prašymą, jei yra pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir duomenis apie skolininko turtą. Šių duomenų kreditorius nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.

9Teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, privalo įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ginčo šalių turtinę padėtį, gali būti pripažįstamas dideliu, dėl ko galėtų pasunkėti būsimo teismo įsakymo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-600/2009). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1549/2009). Nagrinėjamu atveju kreditoriaus reiškiamas reikalavimas dėl 1975,32 Lt sumos išieškojimo. Tokio dydžio suma veikiančiam juridiniam asmeniui nėra didelė. Tačiau teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2010). Kreditorius duomenų apie skolininko turtą, įsipareigojimus nepateikė, nors turėjo galimybę pateikti duomenis iš viešųjų registrų – juridinių asmenų, nekilnojamojo turto, turto arešto registrų – apie skolininko UAB „Loro“ finansinę (materialinę) padėtį, iš kurių pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs spręsti apie skolininko UAB „Loro“ mokumą, kitų skolininko kreditorių reikalavimu skolininko turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, konstatuoti, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, jog teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

10Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

11Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kreditoriaus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš kreditoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

13Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš kreditoriaus UAB „Fibiura“ 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai