Byla e2-14887-986/2019
Dėl dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė G. S

1Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant: ieškovei M. A., jos atstovams D. B. ir advokatui Laimučiui Jankauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui K. A. dėl dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė G. S.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 1994 rugsėjo 7 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. ( - ), kuria ji savo sūnui S. A. padovanojo butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - ); 2) pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimo reg. Nr. ( - ) dalį, kuria atsakovas paveldėjo nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - ); taikant restituciją, priteisti jos asmeninėn nuosavybėn butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - );

5Nurodė, kad 1994 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutartimi Nr. ( - ) savo sūnui S. A. padovanojo butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Dovanojimo sutarties sudarymo metu jai buvo ( - ) metai, tačiau dėl prastos sveikatos buvo nedarbinga, bijojo tapti visiškai neįgali ir negalinti savimi pasirūpinti. Dešinė koja buvo operuota 1994 m. balandžio 13 d., kairė koja 1996 m. Po operacijos išryškėjo ir kitos ligos, jai buvo suteikta III invalidumo grupė, paskui II grupės invalidumas. Vienintelis sūnus S. A., gimęs ( - ) m., tuo metu buvo pilnametis ir galėjo ja pasirūpinti. Todėl prieš sudarant dovanojimo sutartį, sutarė su sūnumi, kad ji jam neatlygintinai perleis nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), o jis teiks jai materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros, reikiamos pagalbos pavidalu iki jos gyvos galvos. Iš esmės toks jų susitarimas atitiko 1964 m. LR CK 283 straipsnyje įtvirtintą sutartį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos. Be to iš notaro ji sužinojo, kad yra pirmos eilės įpėdinė, todėl net sūnui mirus turėtų teisę paveldėti butą. Net testamentu iš jos negalėjo būti atimta teisė paveldėti po sūnaus mirties atsiradusį turtą, nes ji turėjo teisę pagal 1964 m. LR CK į privalomąją palikimo dalį kaip išlaikymo reikalinga, nedarbinga palikėjo įpėdinė. Todėl buvo rami, kad net sūnaus mirties atveju ji neliks be būsto. Sūnus savo įsipareigojimus vykdė iki 2017 m. vidurio, daugiau kaip dvidešimt tris metus, ji toliau gyveno tame pačiame bute, už butą ir komunalinius patarnavimus nemokėjo. Maistu, buto priežiūra ir remontu taip pat rūpinosi jos sūnus S. Taip pat sūnus suteikdavo jai reikalingą pagalbą, lydėdavo pas gydytojus. Tik 2017 m., sūnaus sveikatai pablogėjus ir progresuojant priklausomybei alkoholiu, ji pradėjo įtarti, kad jos teisės į materialinį išlaikymą gali būti pažeistos. 2018 m. jos sūnus mirė, po ko jo sūnus, paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą ir pareiškė ieškinį dėl iškeldinimo. Tai reiškia, kad ji apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2017 m. viduryje, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

6Ieškovė M. A. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1992 m. ji pradėjo lankytis pas gydytojus. Jai buvo labai sunku, buvo operuotas sąnarys, turėjo daug kitų sveikatos problemų, depresavo. Sūnus S. A. ją prižiūrėjo labai gerai, sąžiningai, padarydavo valgyti kai jai operavo ranką, duodavo pinigų, mokėjo už butą. Jos pinigai buvo skiriami gydymui. 2017 m. nuo gėrimo sušlubavo jo sveikata, tuomet nebuvo viskas sąžiningai. 1994 metai jos tėvai buvo mirę, S. A. vienintelis iš artimųjų buvo pilnametis. Ji viena išlaikė visus vaikus. 1992 jai daktarai pasakė kad su sveikata bus blogai, 1994 m jai buvo labai blogai, galvojo kad nepasikels iš patalo. Iki sandorio jai buvo operuota koja, atsirado alergija, depresija. Sandoris sudarytas siekiant, kad sūnus ją prižiūrėtų iki gyvos galvos. Ji visą laiką gyveno ginčo bute. Sudarius sandorį sūnus mokėjo mokesčius už butą, pinigų jai daug neduodavo, daugiau nupirkdavo vaistų, aprūpindavo maistu, vežiodavo pas gydytojus. Iš nuo 1992 m. gaunamos invalidumo pensijos ji nebūtų pragyvenusi, pinigų būtų užtekę tik vaistams, daliai maisto. Ji nedirba nuo 51-52 metų amžiaus. Susitarė su sūnumi, kad jis ją prižiūrės iki gyvos galvos, notarė sudarant dovanojimo sutartį pasakė, kad jei kas nutiks, ji neliks be buto, ji buvo save apsigynusi. Sūnus laikėsi susitarimo, tik anūkai jai atjungė elektrą. Gavusi K. A. pretenziją sužinojo, kad ją reikalauja atlaisvinti butą. Depresija jai buvo nustatyta 1992-1993 m. Trečia grupė buvo nustatyta po operacijos. Sutarties sudarymo metu nedirbo. Šeimoje visi žinojo, kad butas padovanotas, mama apsisprendusi. Pilnametei dukrai D. B. už skolą atidavė garažą, kitai dukrai nieko nedovanojo. Išsilavinimas gal 5 klasės, turi profesiją, dirbo dažytoja. Su sūnumi labai gražiai sugyvendavo, iki sandorio sudarymo sūnus ja taip pat rūpindavosi, gyveno santaikoje, jis ateidavo, prašydavo pasaugoti vaikus. Iki sandorio ji padėdavo sūnui, pinigų jis jai neduodavo. Pinigų duodavo gal tik nuo 1999 m., maistu aprūpindavo po rankos operacijos nuo 2009, 2011, 2018 m., anksčiau ja nereikėjo rūpintis. Sūnus ją vežiodavo pas daktarus ir 1994 m., jis vienintelis vaikas su mašina, gyvenantis Kėdainiuose. Ji šiuo metu gyvena šiame bute, bute atjungta elektra. Pabūna ir pas dukrą, pabūna 3 dienas. Pas dukrą D. prieš posėdį buvo dvi dienas. Iki Vilniaus nuvažiuoja visuomeniniu transportu, trumpai pagyvena ir pas kitą dukrą, tačiau ten labai sunku. Pas dukras būna gal 5 dienas per mėnesį. Notarė žinojo apie jos ir sūnaus susitarimą.

7Ieškovės atstovė D. B. (teismas leido atstovauti remdamasis kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3R-3-181-219/2019) nurodė, kad ji sandorio sudarymo metu buvo maža, tačiau situaciją suprato. Tuo metu mamos sveikata nebuvo gera. Brolis S. A. padėdavo mamai, ją visur vežiodavo, veždavo pas daktarus. Jis vykdė įsipareigojimus kaip sūnus, ją lankė, prižiūrėjo. S. A. vienintelis buvo pilnametis, sandoris sudarytas su sąlyga, kad ja bus rūpinamai iki gyvos galvos. Mama tuo norėjo užsigarantuoti, kad sūnus ją prižiūrės, jis susitarimą vykdė. Jokios paslapties apie sudarytą sandorį nebuvo. Brolio šeima iširo 2008 m., jis girtauti pradėjo nuo 2017 m.

8Ieškovės atstovas advokatas Laimutis Jankauskas prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad teismas turi vertinti kontekstą sandorio sudarymo metu. Ieškovė sandorio sudarymo metu buvo nedarbinga, jai buvo reikalingas kojų sąnarių keitimas. Laukiant operacijos jos sveikata prastėjo. Vėliau jai buvo nustatyta depresija, nedarbingumas. Ji bijojo, kad negalės savimi pasirūpinti, jai reikėjo sprendimo šioje situacijoje. Jai tuo metu reikėjo tiek buto, tieks ir fizinės ir materialinės pagalbos. Jos dukros buvo nepilnametės, sūnus S. A., būdamas pilnametis, vienintelis galėjo pasirūpinti mama. Sandoris buvo sudarytas tarp savų, jo reikšmė buvo kita. Buvo sutarta, kad ji sūnui perleis butą, o jis ją prižiūrės iki mirties. Sūnus turėjo priklausomybę alkoholiui, mirė 2018 m. Jis vykdė įsipareigojimus, mokėjo už butą, ieškovė gaudavo išlaikymą būsto, pinigų, maisto, rūpinimosi forma. Sutartis buvo vykdoma 23 metus (iki 2017 m.), taigi jokio pagrindo manyti, kad sudarytas sandoris gali pažeisti ieškovės interesus, iki to laiko nebuvo, todėl jei teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti.

9A. K. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydamas, kad su ieškiniu kaip akivaizdžiai nepagrįstu, nesutinka. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, o jei teismas netaikytų ieškinio senaties, prašo ieškinį atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės Kėdainių rūmų teisme jis pateikė ieškinį dėl iškeldinimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo M. A., civilinė byla Nr. e2-2469-347/2019. Jis yra vienintelis buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), teisėtas savininkas, nuosavybės teisė į butą atsirado jam butą paveldėjus iš mirusio tėvo S. A. Mano kad jis visų pirmiausia nėra tinkamas atsakovas, nes jis nebuvo nei dovanojimo sutarties, nei tariamos žodžiu sudarytos sutarties dėl išlaikymo iki galvos šalis. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Buto, dėl kurio kyla ginčas dovanojimo sutartis tarp S. A. ir M. A. sudaryta 1994 m., t. y. prieš 25 metus. Nors M. A. teigia, kad apie tariamą savo teisių dėl išlaikymo iki gyvos galvos pažeidimą, sužinojo tik 2017 m., tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sužinojimo apie savo pažeistas teises momentą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tariamo išlaikymo iki gyvos galvos pažeidimo faktą, apskritai, nesant įrodymų, pagrindžiančių tokios sutarties sudarymo faktą, senaties terminas turėtų būti prasidėjęs nuo 1994 m. rugsėjo 7 d., kai buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Taigi, senaties terminas ieškovės tariamam reikalavimui apginti yra suėjęs. Nors ieškovė taip pat teigia, kad susitarė su sūnumi S. A., kad jam neatlygintinai perleis butą, o jis teiks materialinį aprūpinimą natūra iki gyvos galvos, bei kad toks susitarimas atitiko 1964 m. CK 283 straipsnyje įtvirtintą sutartį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad prieš 25 metus su S. A. sudarytas sandoris iš tiesų buvo sudarytas dėl išlaikymo iki gyvos galvos, o ne dėl dovanojimo sandorio. Dovanojimo sutartis yra patvirtinta notaro, kuris pagal įstatymų nustatytus reikalavimus turi patikrinti sandorio, kaip šiuo atveju – dovanojimo sutarties, teisėtumą. Todėl matydamas, kad savo esme prašoma tvirtinti sutartis neatitinka tikrosios sutarties šalių valios, neturėjo teisės tokią sutartį patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra absoliučiai nepagrįstas jokiais įrodymais, pateiktas netinkamam atsakovui, taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančia paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo dalį, kuria K. A. paveldėjo ginčijamą butą ir taikyti restituciją.

10A. K. A. prašo ieškinį atmesti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovės versijos apie susitarimą pastoviai keitėsi, keliama jau trečia versija. Jis jau 10 metų visiškai nebendrauja su ieškove. Kiek žinoma ieškovė bute gyveno visą laiką. S. A. rūpinosi mama, nežino kas mokėjo mokesčius iki S. A. mirties.

11Atsakovo atstovas advokatas Vytautas Polikaitis prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jei sudarant sandorį šalys būtų paaiškinę ko jos siekia, tai būtų įforminta. Šiuo metu pasakyti, ką sandorio metu manė S. A., nebegalima. Dovanojimo sutartyje yra nurodoma, kad. Ieškovė po sandorio sudarymo gyvena jau 25, situacija sandorio sudarymo metu nebuvo beviltiška, ji mąsto protingai. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad buvo suklysta sudarant sandorį, jis yra dovanojimo sandoris, galiojantis, terminas ginčyti sandorį yra pasibaigęs iki įsigaliojant naujajam Civiliniam kodeksui.

12Trečiasis asmuo notarė G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jai apie teismo posėdį yra žinoma, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (3 t., el. b. l. 177).

13Liudytoju apklausta Z. A. paaiškino kad ji yra ieškovės kaimynė, gyvena kitoje laiptinėje, ją pažįsta nuo 1975 metų. Vyriausias sūnus S. padėdavo mamai. Paskui M. A. susirgo, sūnus vedė, išsiskyręs vėl grįžo pas mamą ir taip gyveno. Jis visą laiką padėdavo, padėdavo padaryti maistą, nudirbti buitinius darbus. S. rūpindavosi mama ir prieš santuoką. Kai ieškovė norėjo perrašyti butą, mergaitės tuo metu buvo nepilnametės. Jis turėjo prižiūrėti (nuvežti pas gydytojus, pagaminti maistą ar atvežti, paduoti vaistus) iki mirties, o vėliau mergaitėms atidalyti šį butą. Jai žinoma tai iš M. A. S. A. vykdė susitarimą, ją vežiodavo, atnešdavo valgyti, remontuodavo butą. Už butą mokesčius mokėjo sūnus. Iš pensijos ieškovei būtų sunku pragyventi. Šviesos languose ji nemato, šiuo metu K. A. dažniau būna pas dukras. M. A. turi sveikatos problemų.

14Ieškinys atmestinas.

15Nustatyta, kad 1994 rugsėjo 7 d. M. A. ir S. A. sudarė dovanojimo sandorį, patvirtintą Kėdainių rajono notarų biuro notarės, šioje byloje trečiojo asmens G. S., kuriuo M. A. padovanojo butą, esantį ( - ) (toliau Butas), S. A. (1 t., el. b. l. 6–7). 2018 m. vasario 6 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. ( - ) patvirtina, kad ieškovei nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (1 t., el. b. l. 12–13). Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovė buvo konsultuota ir gydyta dėl sveikatos problemų nuo 2011 m. (1 t., el. b. l. 14–21). Ieškovės gyvenamoji vieta nuo 1986 m. gruodžio 12 d. deklaruota Bute (1 t., el. b. l. 23). Atsakovui 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 1-4873, pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į Butą (1 t., el. b. l. 97–98, 135–142, 143–144).

16Dėl ieškinio senaties.

17Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

18Teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo šiuo atveju yra praleistas. Ieškinio senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuotinas nuo turto (Buto) dovanojimo sandorio sudarymo dienos 1994 m. rugsėjo 7 d., o ne nuo 2017 m. (kai ieškovės tvirtinimu ieškovas pradėjo nebevykdyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties) ar 2018 m. (ieškovės sūnaus S. A. mirties). Ginčo dalykas (pirmasis reikalavimas, pažymėtas Nr. 3) – dovanojimo sutarties nuginčijimas, sekantys reikalavimai (4 ir 5) yra išvestiniai, nes tik nuo to, ar būtų tenkintas pirmasis ieškinio reikalavimas priklauso, ar gali būti sprendžiama ir dėl kitų dviejų reikalavimų (paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo) pagrįstumo. Sužinojimas apie tai, kad sandoris pažeidžia asmens teises (vidinės valios susiformavimo momentas), sietinas su tuo, kada asmuo turėjo (gavo, surinko) pakankamai duomenų, leidžiančių jam nuspręsti, jog sandoris, kurį sudarė ginčijamo sandorio šalis, ne šiaip yra ydingas, bet pažeidė jo teises. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad notarė sudarant dovanojimo sutartį jai pasakė, kad jei kas nutiks, ji neliks be buto, ji buvo save apsigynusi. Iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės yra ir ieškinio pagrindu. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat parodė, kad šeimoje visi žinojo, kad butas padovanotas, mama apsisprendusi. Tai reiškia, kad ieškovė pasirašant dovanojimo sutartį pas notarę aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų teisinius padarinius, t. y. kad yra sudaroma dovanojimo, o ne kita sutartis, dėl ko daryti išvados, kad apie savo teisių pažeidimą, t. y. kad sudaryta dovanojimo sutartis neatitinka jos valios, ji sužino tik 2017 ar 2018 m. (tai siejant su materialinio išlaikymo neteikimo terminu), pagrindo nėra. Tai leidžia spręsti, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovei aiškiai tapo žinoma ginčo (dovanojimo) sandorio sudarymo metu, t. y. ne vėliau kaip 1994 m. rugsėjo 7 d., nuo kada ir prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Kad M. A. turėjo suvokti sudaryto sandorio teisines pasekmes iš esmės patvirtina ir liudytojos Z. A. parodymai – ji nurodė, kad S. A. turėjo prižiūrėti ieškovę iki mirties, o vėliau mergaitėms turėjo atidalyti šį butą. Ieškovės paaiškinimai, kad S. A. tinkamai vykdė išlaikymo iki gyvos galvos prievolę, niekaip neįtakojo jos galimai pažeistų teisių, susijusių ginčijamo sandorio (dovanojimo sutarties) pažeidimo suvokimo momentu, ji turėjo galimybę įgyvendinti savo teises (taip pat ginčyti sandorį) nuo pat jo sudarymo dienos 1994 m. rugsėjo 7 d. Teismas taip pat nepripažįsta, kad ieškininės senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties – ieškovė tiek sandorio sudarymo metu, tiek ir dabar (teismo posėdžio metu) suvokia dovanojimo sandorio esmę, taigi ir šio sandorio pasekmes. Sandorio sudarymo metu galiojęs 1964 m. CK 84 straipsnis numatė bendrą trijų metų ieškininės senaties terminą, o 1964 m. CK 85 straipsnis numatė, kad ieškininę senatį teismas taiko esant skolininko reikalavimui. Atsižvelgus į tai yra pagrindas spręsti, kad teisė į pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis) yra pasibaigusi (1964 m. CK 83 straipsnis), kas yra savarankiškais pagrindas ieškinį dalyje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

19Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

20Kaip jau anksčiau nurodyta, 1994 rugsėjo 7 d. M. A. ir S. A. sudarė dovanojimo sandorį, patvirtintą Kėdainių rajono notarų biuro notarės, šioje byloje trečiojo asmens G. S., kuriuo M. A. padovanojo butą, esantį ( - ), S. A. (1 t., el. b. l. 6–7). Dovanojimo sutartyje nurodoma, kad šalys šią sutartį pasirašė notarės akivaizdoje, šalių asmenybė nustatyta, M. A. veiksnumas patikrintas. Dovanojimo sutartį patvirtino Kėdainių rajono notarų biuro notarė G. S. Nuosavybės teisės į Butą buvo įregistruotos S. A. vardu (1 t., el. b. l. 135–142).

21Ieškinys grindžiamas tiek 1964 m. CK 56 straipsniu, CK 1.90 straipsniu (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), tiek ir 1964 m. CK 52 straipsnio, CK 1.87 straipsnio (apsimestinio sandorio negaliojimas) pagrindais. Ieškovė įrodinėja, kad sudarant dovanojimo sandorį su sūnumi buvo susitarimas, kad jam neatlygintinai perleidus Butą, jis jai teiks išlaikymą iki gyvos galvos gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros, kitos reikiamos pagalbos pavidalu, t. y. kad sudarant dovanojimo sutartį ji klydo, kadangi tikroji jos valia buvo ne tik sudaryti nuosavybės teisių į Butą perleidimo (dovanojimo) sutartį, bet ir sudaryti jos išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, t. y. kad susitarimas iš esmės atitiko 1964 m. CK 283 straipsnyje įtvirtintą sutartį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos.

22Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. E. P., bylos Nr. 3K-3-511/2013).

23Nustatyta, kad rašytinės turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties (Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., toliau 1964 m. CK 283 straipsnis) nesudarė. Pagal sutarčių laisvės principą, šalys pačios gali nustatyti, kokia forma bus sudaromi sandoriai, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyti sandorio formos reikalavimai. Dovanojimo sandorio sudarymo metu galiojančio 1964 m. CK 283 straipsnis numatė, kad sutartimi dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleidėjas, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės yra nedarbingas asmuo, perduoda įgijėjui nuosavybėn nekilnojamąjį turtą arba jo dalį, o įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui iki gyvos galvos materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros, reikiamos pagalbos pavidalu. Egzistavus būtent tokį susitarimą tarp ieškovės ir jos sūnaus S. A., teisme įrodinėja ieškovė M. A.

24Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. 1964 m. CK 285 straipsnis numatė, kad tokia sutartis turėjo būti sudaryta CK 255 straipsnyje nustatyta, t. y. notarine forma ir per 3 mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu (1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalis.). Tiek 1964 m. CK 58 straipsnio penktoji dalis, tiek galiojančio CK 1.93 straipsnio ketvirtoji dalis nustato, kad, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Tačiau Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 193 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Nustatyta, kad jokio rašytinio susitarimo ieškovė ir S. A. dėl išlaikymo iki gyvos galvos nebuvo pasirašę, byloje jokių duomenų apie tai, kad S. A. iki mirties būtų vengęs tokį sandorį įforminti notarinę tvarka, taip pat nėra, o ieškovė reikalavimo pripažinti šį sandorį galiojančiu, nereikė. Taigi M. A. ir S. A. sandoris dėl išlaikymo iki gyvos, jeigu toks ir būtų sudarytas, negalioja (1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalis).

25Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009.).

26Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovės M. A. ir jos sūnaus S. A. sudarytas dovanojimo sandoris turėjo kokių nors valios trūkumų. Dovanojimo sutarties 2 punkte nurodoma, kad S. A. dovanojamą Butą priima; šioje sutartyje nėra nurodytos jokios sąlygos, nuostatos ar išlygos dėl turto (Buto) perleidimo. Šis Butas buvo perleistas artimam giminaičiui (M. A. sūnui). Aplinkybių, kad turtas (butas) S. A. konkrečia dovanojimo sutartimi perleistas neatlygintinai, ieškovė neneigia – nurodė, kad sudarant dovanojimo sutartį notarė pasakė, kad jei kas nutiks, ji neliks be buto; nurodė, kad šeimoje visi žinojo, kad butas padovanotas, mama apsisprendusi. Pati 1994 m. dovanojimo sutartis yra mažos apimties, ieškovė, galėjo ir privalėjo įsitikinti, kokio turinio sutartį sudaro, taip pat apsvarstyti galimus tokius savo veiksmo pasekmes. Taigi dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė teisingai suprato savo veiksmus, susijusius su sudaromu sandoriu, ką patvirtina ir ieškinys – nurodoma, kad iš notarės ji sužinojo, kad dėl tokio sandorio sudarymo ji yra visiškai apsaugota – tuo metu ji buvo pirmos eilės įpėdinė po sūnaus mirties, o esant testamentui turėtų teisę į privalomo palikimo dalį kaip išlaikymo reikalinga palikėjo įpėdinė. Taigi ieškovė, sandorio sudarymo metu aiškiai suvokė savo veiksmų teisinius padarinius, tam nekliudė nei jos amžius (dovanojimo sandoriu sudarymo metu jai buvo ( - ) metų), nei sveikatos būklė. Ieškovė pasirašant dovanojimo sutartį pas notarą dalyvavo asmeniškai. Taigi nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog sandorio sudarymo metu ieškovė neteisingai suvokė sandorio turinį, kad nebuvo susiformavusi jos valia neatlyginai perleisti ginčo Butą jos sūnui S. A..

27Teismo vertinimu, šios bylos atveju, svarbus ir ieškovės elgesys po dovanojimo sutarties sudarymo. Ieškovė teigia, kad susitarimas dėl išlaikymo iki gyvos galvos egzistavo sudarant sandorį, t. y. ji jau sandorio sudarymo metu suprato, kad šis sandoris neatitinka jos tikrosios valios. Tokiu atveju vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, turėtų iš karto ginčyti tokį sandorį. Butas dovanojimo sutartimi sūnui perleistas 1994 m., o su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreiptasi tik 2019 m., jau iš esmės nagrinėjant K. A. ieškinį dėl M. A. iškeldinimo iš buto kitoje byloje (e2-2469-347/2019; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pareikštas jau bylą nagrinėjant iš esmės, galėjo būti buvo pareikštas siekiant atidėti pastarosios iškeldinimą iš buto (jei toks sprendimas būtų priimtas).

28Materialinio aprūpinimo natūra, kaip tai numato 1964 m. CK 283 straipsnis, negavimas nėra pagrindas pripažinti dovanojimo sandorį sudarytu iš esmės suklydus, nes dovanojimo sandoris savo prigimtimi yra neatlygintinis, iš kurio apdovanotasis jokios materialinės naudos negauna. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra artimieji giminaičiai (anūkas (atsakovas) ir močiutė (ieškovė)), tai neleidžia spręsti, kad neatlygintinio turto perleidimo (Buto dovanojimo) sandoris, be išlaikymo iki gyvos galvos sandorio sudarymo, negalėjo būti sudarytas. Teismas pažymi, kad rūpinimosi nedarbingiems ir paramos reikalingiems tėvams pareigą numato ne tik moralinės, bet ir teisės normos (CK 3.205 straipsnio 1,2 dalys), t. y. išlaikymas bet kokia forma ne tik gali, bet ir turi būti teikiamas net ir nesant sudaryto sandorio. Šios pareigos S. A. laikėsi dar iki ginčo sandorio sudarymo, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė.Net ir konstatavus, kad ieškovė į teismą kreipėsi dėl to, kad S. A. nustojo teikti jai išlaikymą (nuo 20017 m. stipriai gėrė ir 2018 m. mirė), tai savaime nelemia išvados, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo valios padovanoti, t. y. neatlygintinai perleisti turtą S. A., o vėlesni K. A. veiksmai teismo vertintini kaip buvusios situacijos pasikeitimas (turto paveldėjimas), su kuo ieškovė, o taip pat ir jos dukros (ieškinį pasirašė, ją atstovavo teisme, mokėjo žyminį mokestį S. M. ir K. B.) negali sutikti, tačiau tai neturi įtakos anksčiau sudaryto sandorio galiojimui. Pažymėtina, kad nors šalis kaip minėta sieja artimi giminystės ryšiai (anūkas (atsakovas) ir močiutė (ieškovė)), tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad toks žodis (močiutė) net nevartotinas, jis su ja visiškai nebendrauja jau 10 metų, tai susiję su komplikuotų tėvų skyrybų procesu, ką patvirtina ir rašytinė šios bylos medžiaga. Bet kuriuo atveju tai, kad ieškovė su S. A. galimai buvo sudariusi žodinį susitarimą rūpintis ieškove, nereiškia, jog buvo suklysta dėl ginčo sandorio (dovanojimo) teisinių pasekmių. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių 23 m. po jo sudarymo (S. A. galimo stipraus gėrimo ir jo mirties 2018 m.).

29Atsižvelgus į išdėstytą teismas sprendžia, kad sudarydama ginčijamą dovanojimo sandorį, ieškovė nesuklydo dėl sandorio esmės, sandorio turinys atitiko jos tikrąją valią, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas. Atmestus šį reikalavimą, išvestiniai reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, taip pat negali būti tenkinami bei atmestini.

30Bylinėjimosi išlaidos.

31Nustatyta, kad atsakovas šioje byloje buvo pareiškęs priešieškinį, kurį apmokėjo 16 Eur žyminiu mokesčiu (3 t., el. b. l. 145), kuris teismui, atsisakius priešieškinį priimti, negrąžintas (3 t., el. b. l. 159–160), todėl pastarasis grąžintinas atsakovui – CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis.

32Ieškovė teismo nutartimi atleista tik nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį (1 t., el. b. l. 115). Nagrinėjamojoje byloje susidarė 3,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės – CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis. Atsakovas šioje byloje turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., el. b. l. 190–193), kurios ieškinį visiškai atmestus, priteitinos iš ieškovės atsakovo naudai – CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

34ieškinį atmesti.

35Grąžinti atsakovui K. A., a. k. ( - ) 2019 m. birželio 26 d. sumokėtą 16,00 Eur (šešiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

36Priteisti iš ieškovės M. A., a. k. ( - ) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. A., a. k. ( - )

37Priteisti iš ieškovės M. A., a. k. ( - ) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

38Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 1994 rugsėjo 7 d.... 5. Nurodė, kad 1994 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutartimi Nr. ( - ) savo sūnui... 6. Ieškovė M. A. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1992 m. ji... 7. Ieškovės atstovė D. B. (teismas leido atstovauti remdamasis kasacinio teismo... 8. Ieškovės atstovas advokatas Laimutis Jankauskas prašė ieškinį tenkinti... 9. A. K. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydamas, kad su ieškiniu kaip... 10. A. K. A. prašo ieškinį atmesti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai... 11. Atsakovo atstovas advokatas Vytautas Polikaitis prašė ieškinį atmesti... 12. Trečiasis asmuo notarė G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jai apie... 13. Liudytoju apklausta Z. A. paaiškino kad ji yra ieškovės kaimynė, gyvena... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Nustatyta, kad 1994 rugsėjo 7 d. M. A. ir S. A. sudarė dovanojimo sandorį,... 16. Dėl ieškinio senaties.... 17. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo... 18. Teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas dėl dovanojimo sandorio... 19. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.... 20. Kaip jau anksčiau nurodyta, 1994 rugsėjo 7 d. M. A. ir S. A. sudarė... 21. Ieškinys grindžiamas tiek 1964 m. CK 56 straipsniu, CK 1.90 straipsniu (dėl... 22. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti... 23. Nustatyta, kad rašytinės turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos... 24. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų... 25. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju... 26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima... 27. Teismo vertinimu, šios bylos atveju, svarbus ir ieškovės elgesys po... 28. Materialinio aprūpinimo natūra, kaip tai numato 1964 m. CK 283 straipsnis,... 29. Atsižvelgus į išdėstytą teismas sprendžia, kad sudarydama ginčijamą... 30. Bylinėjimosi išlaidos.... 31. Nustatyta, kad atsakovas šioje byloje buvo pareiškęs priešieškinį, kurį... 32. Ieškovė teismo nutartimi atleista tik nuo dalies žyminio mokesčio... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 34. ieškinį atmesti.... 35. Grąžinti atsakovui K. A., a. k. ( - ) 2019 m. birželio 26 d. sumokėtą... 36. Priteisti iš ieškovės M. A., a. k. ( - ) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00... 37. Priteisti iš ieškovės M. A., a. k. ( - ) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct)... 38. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu...