Byla 3K-3-581/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams Pagėgių savivaldybei, Šilutės rajono savivaldybei dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas P. S. nurodė, kad jo sesuo S. S. gyveno bute (duomenys neskelbtini) ir buvo pateikusi prašymą privatizuoti šį butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, 1995 m. sumokėjo už butą pinigus. Šilutės rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 4 d. sprendimu patenkino S. S. ieškinį ir įpareigojo Šilutės rajono savivaldybę bei Pagėgių seniūniją sudaryti su ja nurodyto buto bei jo priklausinių pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau šis teismo sprendimas neįvykdytas. Pagėgių savivaldybės valdyba 2001 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą atkurti J. G. nuosavybės teises į jos motinos M. J. turtą, t. y. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), išmokant piniginę kompensaciją, o butą, kuriame gyveno S. S., grąžinant natūra. Pagėgių savivaldybės meras 2001 m. sausio 22 d. išdavė S. S. garantinį dokumentą ir patvirtino, kad jai bus neatlygintinai suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. 2004 m. rugsėjo 27 d. S. S. mirė; iki mirties ji gyveno nurodytame bute. Ieškovas po sesers mirties priėmė jos palikimą ir kreipėsi į Pagėgių savivaldybę dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nurodydamas, kad jo sesuo visiškai atsiskaitė už privatizuojamą butą, tačiau atsakovas atsisakė šią sudaryti. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiais Pagėgių savivaldybės valdybos 2001 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 2 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. G., Pagėgių savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. T-730, kuriuo nuspręsta butą (duomenys neskelbtini) įrašyti į bešeimininkio turto Pagėgių seniūnijoje buhalterinę apskaitą, ir pripažinti galiojančia buto bei rūsio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 1995 m. lapkričio 17 d. Šilutės rajono valdybos ir S. S.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Šilutės rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino galiojančia buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 1995 m. lapkričio 17 d. Šilutės rajono valdybos ir S. S.; panaikino Pagėgių savivaldybės valdybos 2001 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 2 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. G. ir Pagėgių savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. T-730, kuriuo nuspręsta butą (duomenys neskelbtini) įrašyti į bešeimininkio turto Pagėgių seniūnijoje buhalterinę apskaitą. Teismas nurodė, kad S. S. turėjo teisę privatizuoti ginčo butą: ji buvo laiku pateikusi prašymą privatizuoti ir sumokėjusi už šį butą pinigus (Butų privatizavimo įstatymo 2, 8 straipsniai). Teismo konstatavo, kad S. S., sumokėdama už ginčo butą pinigus, vykdė suderintą šalių valią, pagal kurią jai teisėtai turėjo atitekti patalpų nuosavybės teisė, o įsiteisėjęs Šilutės rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 4 d. sprendimas patvirtina, kad atsakovas vengė sandorį notariškai įforminti, todėl yra pagrindas pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentus, jog būtent S. S. vengė įforminti notariškai pirkimo–pardavimo sutartį, paneigia faktai, kad ji kreipėsi į teismą, buvo nuvykusi į savivaldybę, o sutarties nepasirašė dėl to, kad neteisingai buvo sutvarkyta privatizacijos byla, buvo ginčas dėl rūsio; Pagėgių seniūno kvietimai ir pažymos vertintini kritiškai, nes pasirašyti tik seniūnijos darbuotojų, be to, apima laikotarpį nuo 1997 m. kovo iki lapkričio mėn., o S. S. mirė 2004 m. rugsėjo 27 d.; be to, ji buvo senyvo amžiaus moteris, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, seniūnijos darbuotojai privalėjo padėti jai susitvarkyti dokumentus ir įvykdyti teismo sprendimą. Teismas taip pat nurodė, kad, vykdant butų privatizaciją, name, kuriame yra ginčo butas, visi butai buvo parduoti, išskyrus tą, kuriame gyveno S. S., ir neprivatizuotas butas 2001 m. sausio 16 d. grąžintas savininkei natūra. Teismas pažymėjo, kad S. S. gyveno nurodytame bute iki mirties 2004 m. rugsėjo 27 d., ir jai nebuvo pranešta apie nuosavybės teisių į šį butą atkūrimą natūra, savivaldybė nesudarė nuomos sutarties iki to laiko, kol valstybė suteiks kitą gyvenamąją patalpą (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnis). Teismas konstatavo, kad S. S. teisė privatizuoti ginčo butą įgyta Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu, ši teisė buvo pažeista, todėl yra pagrindas ginti šią teisę teismine tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad Pagėgių savivaldybės taryba 2006 m. vasario 14 d. negalėjo priimti sprendimo įrašyti į ginčo butą kaip bešeimininkį, nes pagal viešo registro duomenis šis butas nuosavybės teise priklauso Pagėgių savivaldybės administracijos Turto valdymo tarnybai. Dėl nurodytų motyvų teismas visiškai patenkino ieškinį.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 22 d. sprendimu atsakovo Pagėgių savivaldybės apeliacinį skundą patenkino: Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, jog ginčo buto pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo patvirtintas notarine tvarka dėl S. S. neveikimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šį sandorį galiojančiu. Kolegija taip pat nurodė, kad Pagėgių savivaldybės valdybos 2001 m. sausio 16 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. G. yra teisėtas ir pagrįstas galiojančiais teisės aktais: kai S. S. iki 2001 m. sausio 1 d. nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties, todėl Pagėgių savivaldybė, vadovaudamasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir J. G. 1993 m. liepos 30 d. prašymu, atkūrė šiai nuosavybės teisę į jos motinos turtą – namą (duomenys neskelbtini), išmokant piniginę kompensaciją už privatizuotus butus ir grąžinant natūra ginčo butą. Kolegija pažymėjo, kad J. G. įpėdiniai neišreiškė valios priimti palikimą, todėl Pagėgių savivaldybės taryba 2006 m. vasario 14 d. pagrįstai įrašė ginčo butą į bešeimininkio turto apskaitą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas P. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinis teismas netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Atsakovo vengimą įforminti ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį notarine tvarka neginčijamai įrodo įsiteisėjęs Šilutės rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 4 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės S. S. ieškinys ir atsakovai Šilutės rajono savivaldybė bei Pagėgių seniūnija (jos teisių perėmėja – Pagėgių savivaldybė) įpareigoti sudaryti su ieškove ginčo buto ir jo priklausinių pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo teiginiais, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įforminta dėl S. S. kaltės – byloje nėra pirkėjos atsisakymo įforminti nurodytą sutartį notarine tvarka.

112. Teismas neteisingai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai nusprendė, kad Pagėgių savivaldybės 2001 m. sausio 16 d. sprendimas atkurti J. G. nuosavybės teises į ginčo butą yra teisėtas. Atsakovas nevykdė Šilutės rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 4 d. sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas sudaryti su S. S. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl atsakovo 2001 m. sausio 16 d. sprendimas atkurti į ginčo butą nuosavybės teises buvusiai savininkei natūra yra neteisėtas.

12Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Pagėgių savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

131. Teismas nepažeidė CK 1.93 straipsnio 4 dalies. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Pagėgių savivaldybė nevengė vykdyti savo įsipareigojimų ir atlikti konkrečių veiksmų dėl ginčo buto privatizavimo sutarties sudarymo, nevengė įforminti sandorio notarine tvarka. Sandoris nebuvo sudarytas dėl pirkėjos kaltės, jai buvo siunčiami raginimai atvykti pasirašyti buto ir rūsio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau būtent ji vengė šią sudaryti. Dėl to, kad ginčo buto privatizavimo sutartis apskritai nebuvo sudaryta, nes pirkėja neatvyko jos pasirašyti, nėra pagrindo svarstyti apie atsakovo atsisakymą įforminti sandorį notarine tvarka.

142. Kai S. S. nesudarė ginčo buto privatizavimo sutarties, Pagėgių savivaldybė, vadovaudamasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 2001 m. sausio 16 d. sprendimu atkūrė nuosavybės teises į šį butą natūra buvusios nurodyto nekilnojamojo turto savininkės dukteriai. Sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas nepažeidus įstatymo normų, todėl nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu.

153. Pagėgių savivaldybės 2006 m. vasario 14 d. sprendimas įrašyti ginčo butą į bešeimininkio turto buhalterinę apskaitą yra teisėtas, nes pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 26 punktą savivaldos institucija privalo vykdyti bešeimininkio turto administravimo funkciją.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

18Ieškovo sesuo S. S. gyveno bute (duomenys neskelbtini) ir buvo laiku pateikusi prašymą privatizuoti nurodytą butą bei sumokėjusi pinigus. Šilutės rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 4 d. sprendimu Šilutės rajono savivaldybė ir Pagėgių seniūnija įpareigotos sudaryti su S. S. nurodyto buto ir jo priklausinių pirkimo–pardavimo sutartį. Nuo 1995 m. spalio 13 d. iki S. S. mirties 2004 m. rugsėjo 27 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įforminta. Pagėgių savivaldybė 2001 m. sausio 16 d. sprendimu atkūrė J. G. nuosavybės teises į jos motinos M. J. turtą, t. y. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), išmokant piniginę kompensaciją, o butą Nr. 12, kuriame gyveno S. S. , – grąžinant natūra. J. G. mirė 2000 m. gegužės 17 d.; nuosavybės teisė atkurta mirusiosios vardu, tačiau niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pagėgių savivaldybės taryba 2006 m. vasario 14 d. sprendimu įrašė ginčo butą į Pagėgių seniūnijos buhalterinę apskaitą kaip bešeimininkį turtą. Šilutės rajono meras 1999 m. vasario 23 d. ir Pagėgių savivaldybės meras 2001 m. sausio 22 d. išdavė nuomininkei S. S. garantinius raštus, patvirtinančius, kad jai bus neatlygintinai suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. S. mirties jos palikimą priėmė brolis P. S. Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. lapkričio 9 d. įsakymu nusprendė grąžinti S. S. sumokėtas už ginčo butą sumas P. S.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį, todėl nepagrįstai nepripažino galiojančia ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties, nors byloje yra neginčijimai įrodyta, jog atsakovas vengė įforminti šią sutartį notarine tvarka.

21CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, ir tokiu atveju sandorio po to įforminti notarine tvarka nebereikia. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta išimtis, kai teismas gali pripažinti galiojančiu sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas šios nesilaikant. Iš CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: pirma, sandoris yra dvišalis; antra, viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; trečia, kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad šios normos taikymui yra svarbu tai, jog būtų akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį.

22Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sandorio pripažinimo galiojančiu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta pagal šį įstatymą, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje S. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-189/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-224/2007, kt.). Teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti vieno juridinio fakto neužtenka, o yra reikalinga vadinamoji juridinių faktų sudėtis, t. y. sistema, susidedanti iš kelių tarpusavyje susijusių juridinių faktų.

23Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovo sesuo S. S. turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą ir buvo pradėjusi įgyvendinti šią teisę: pateikė pareiškimą savivaldybei dėl nurodyto buto privatizavimo ir 1995 m. sumokėjo už šį butą pinigus (Butų privatizavimo įstatymo 2, 9 straipsniai). Byloje taip pat nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 4 d. sprendimu patenkinus S. S. ieškinį, Šilutės rajono savivaldybė ir Pagėgių seniūnija buvo įpareigotos sudaryti su S. S. ginčo buto ir jo priklausinių pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau šio buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir notariškai patvirtinta (Butų privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis; Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 19, 20 punktai). Taigi, bylos duomenimis, ieškovo sesuo įgijo teisę privatizuoti ginčo butą galiojant Butų privatizavimo įstatymui ir pradėjo ją įgyvendinti. Tam, kad galima būtų nuspręsti, yra pagrindas ginti šią teisę teismine tvarka ar ne, reikia nustatyti, ar nurodyta S. S. teisė buvo pažeista, t. y. ar ji siekė įgyvendinti šią teisę, tačiau negalėjo to padaryti dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ar neveikimo.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad iš įsiteisėjusio Šilutės rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 4 d. sprendimo, kuriuo patenkintas S. S. ieškinys ir Šilutės rajono savivaldybė bei Pagėgių seniūnija įpareigotos sudaryti su S. S. ginčo buto bei jo priklausinių pirkimo–pardavimo sutartį, ir šios bylos medžiagos matyti, kad atsakovai pripažino ieškinį, sutiko sudaryti su ieškove buto pirkimo–pardavimo sutartį ir kartu nurodė, jog pati ieškovė neatvyko pas notarą sudaryti šios sutarties, nors jai buvo siunčiami registruoti pranešimai, kad atvyktų įforminti buto pirkimo–pardavimo dokumentų (civilinė byla Nr. 2-599/1997, b. l. 21–26, 31, 33). Įvardytos aplinkybės, taip pat tai, kad nurodyto teismo sprendimo atsakovai neskundė instancine tvarka, leidžia daryti išvadą, kad jie nevengė sudaryti ir įforminti ginčo buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutarties. Pažymėtina, kad S. S. buvo išduotas vykdomasis raštas (T. 1, b. l. 11), tačiau ji daugiau kaip septynerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki mirties 2004 m. rugsėjo 27 d. neįgyvendino jai pripažintos teisės sudaryti ir įforminti ginčo buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutartį. Pažymėtina ir tai, kad S. S. ne tik daugiau kaip ketverius metus po 1997 m. birželio 4 d. teismo sprendimo priėmimo nesiekė jo įvykdymo ir neįgyvendino teisės privatizuoti ginčo butą, bet ir neprieštaravo tam, jog būtų atkurtos nuosavybės teisės į šį butą natūra namo, kuriame yra šis butas, savininkės dukteriai, todėl Pagėgių savivaldybės valdyba 2001 sausio 16 d. priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teisę į ginčo butą J. G. (T. 1, b. l. 50). Be to, S. S. sutiko priimti Šilutės rajono mero 1999 m. vasario 23 d. ir Pagėgių savivaldybės mero 2001 m. sausio 22 d. išduotus garantinius raštus, kuriais jai suteikta valstybės garantija dėl kitų gyvenamųjų patalpų suteikimo neatlygintinai (T. 1, b. l. 17, 48). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo aiškiai išreikštos S. S. valios sudaryti ginčo buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutartį, taigi tokia sutartis apskritai nebuvo sudaryta, o ne tik neįforminta privaloma notarine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai yra nustatyta, jog S. S. kelerius metus neatliko tokių veiksmų, kurie patvirtintų neabejotiną jos valią privatizuoti ginčo butą, vien ta aplinkybė, kad ji 1995 m. sumokėjo pagal specialų Butų privatizavimo įstatymą apskaičiuotas įmokas už nurodytą butą, negali būti vertinama kaip sutarties sudarymas, nes šalys nesusitarė dėl kitų esminių ginčo buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutarties sąlygų. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad sutartis nebuvo sudaryta ir įforminta notarine tvarka ne dėl atsakovo vengimo tai padaryti, bet pačios S. S. neveikimo, nesiekiant įgyvendinti teisės įsigyti ginčo butą nuosavybėn. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista S. S. teisė, įgyta pagal Butų privatizavimo įstatymą šio galiojimo metu, kuri turi būti ginama teismo tvarka. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai S. S. nesiekė sudaryti ginčo buto pirkimo–pardavimo sandorio ir įforminti jo notarine tvarka, o kita sandorio šalis nevengė sudaryti šio sandorio bei įforminti jo notarine tvarka, nėra pagrindo pripažinti ieškovo įvardyto sandorio galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, nes nėra teisinių šios normos taikymo sąlygų. Dėl to, kad S. S. neįgijo teisės reikalauti pripažinti galiojančiu ginčo buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sandorį, tokios teisės neturi ir ieškovas, nes įpėdinis paveldi tik tas teises, kurias turėjo palikėjas (CK 5.1 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą pripažinti ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, pažeidė įvardytas materialiosios teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino šio teismo sprendimą ir atmetė byloje pareikštą ieškinį.

25Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog ieškovo sesers S. S. teisė privatizuoti ginčo butą nebuvo pažeista, ji šios teisės neįgyvendino, t. y. neišreiškė valios sudaryti ir įforminti ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties. Dėl to apeliacinis teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad kai S. S. neįgyvendino savo teisės įsigyti ginčo butą nuosavybėn pagal Butų privatizavimo įstatymą, Pagėgių savivaldybė 2001 m. sausio 16 d. sprendimu, vadovaudamasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai atkūrė nuosavybės teisę į šį butą natūra J. G. pagal šios 1993 m. liepos 30 d. pateiktą prašymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pagėgių savivaldybės valdybos 2001 m. sausio 16 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo J. G. buvo priimtas nepažeidžiant S. S. teisių, todėl apeliacinis teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti šį sprendimą negaliojančiu. Pažymėtina, kad S. S. neginčijo šio sprendimo iki savo mirties 2004 m. rugsėjo 27 d., be to, minėta, kad jai, kaip savininkui grąžintinų patalpų nuomininkei, Pagėgių savivaldybės mero 2001 m. sausio 22 d. buvo išduotas garantinis raštas dėl neatlygintinio kitų gyvenamųjų patalpų suteikimo (T. 1, b. l. 48).

27Konstatavus, kad ieškovo reikalavimai dėl teisės į ginčo butą nepagrįsti, teisėjų kolegija nepasisako dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 14 d. sprendimo įrašyti nurodytą butą į bešeimininkio turto buhalterinę apskaitą. Kartu pažymėtina, kad pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29

30Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas P. S. nurodė, kad jo sesuo S. S. gyveno bute (duomenys... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Šilutės rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas P. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 10. 1. Apeliacinis teismas netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Atsakovo... 11. 2. Teismas neteisingai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Pagėgių savivaldybė prašo... 13. 1. Teismas nepažeidė CK 1.93 straipsnio 4 dalies. Iš byloje nustatytų... 14. 2. Kai S. S. nesudarė ginčo buto privatizavimo sutarties, Pagėgių... 15. 3. Pagėgių savivaldybės 2006 m. vasario 14 d. sprendimas įrašyti ginčo... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 18. Ieškovo sesuo S. S. gyveno bute (duomenys neskelbtini) ir buvo laiku... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 21. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar... 22. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl buto privatizavimo... 23. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovo sesuo S. S. turėjo... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš įsiteisėjusio Šilutės rajono apylinkės... 25. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog ieškovo sesers S. S.... 27. Konstatavus, kad ieškovo reikalavimai dėl teisės į ginčo butą... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. ... 30. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 31. Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...