Byla e2A-2314-577/2015
Dėl prekės ženklo pripažinimo ieškovo nuosavybe

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Sosdiagnostika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Endemik“ ieškinį atsakovui UAB ,,Sosdiagnostika“ dėl prekės ženklo pripažinimo ieškovo nuosavybe.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Endemik“ ieškinyje nurodė, kad nesuteikus jam galimybės įgyvendinti jo turėtą pirmenybės teisę ir 50% UAB ,,Sosdiagnostika“ akcijų neteisėtai perleidus V. G. – įvyko ir 2011-12-20 bendradarbiavimo sutarties Nr. B-12-20 (toliau – Bendradarbiavimo sutarties) 4.3 punkte numatyta sąlyga, numačiusi, kad jeigu UAB ,,Sosdiagnostika“ akcijas, nesant ieškovo rašytinio sutikimo, įsigys bent vienas naujas akcininkas, UAB ,,Sosdiagnostika“ įsipareigojo neatlygintinai perleisti ieškovui visas teises į prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“. Bendradarbiavimo sutarties 4.3 punkte numatyta sąlyga teisių į prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“ neatlygintinam perleidimui laikytina įvykusia, nes V. G. jau yra faktiškai įregistruotas 50% UAB ,,Sosdiagnostika“ akcijų savininku. Atsižvelgiant į visas Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, žodžio „Endemik“ svarbą ieškovo veikloje, istorinius ieškovo ir UAB ,,Sosdiagnostika“ ryšius ir sąsajas bei paties Bendradarbiavimo sutarties 4.3 punkto teksto formuluotę, ieškovo nuomone, laikytina, kad teisių į prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“ perleidimui pakanka vien įvykusio UAB ,,Sosdiagnostika“ akcijų perleidimo fakto naujam akcininkui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui teisės į prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“ nėra perleistas geruoju – UAB ,,Sosdiagnostika“ tokiais veiksmais pažeidžia Bendradarbiavimo sutarties 4.3 punktą, o kartu ir CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą pareigą sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

5Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas patikslino ieškinio pagrindą ir nurodė, kad paaiškėjus, kad Bendradarbiavimo sutartis nuo 2013-08-09 buvo nutraukta dėl UAB ,,Sosdiagnostika“ kaltės, yra pagrindas reikalauti priteisti iš UAB ,,Sosdiagnostika“ prekės ženklą tuo pačiu teisiniu pagrindu, t. y. Bendradarbiavimo sutarties 4.3 p., tačiau tik remiantis kita alternatyvia šio punkto sąlyga, t. y. nutraukus Bendradarbiavimo sutartį, nepriklausomai nuo nutraukimo priežasčių.

6Atsakovas UAB ,,Sosdiagnostika“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčijamo akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu Bendradarbiavimo sutartis jau buvo nutraukta ieškovo iniciatyva nuo 2013-08-09, todėl UAB ,,Sosdiagnostika“ įsipareigojimai pagal Bendradarbiavimo sutartį jau buvo pasibaigę. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas nebegali reikalauti laikytis Bendradarbiavimo sutartyje buvusių įsipareigojimų. Pripažinus sandorį negaliojančiu, negali būti taikomos sandorio pripažinimo negaliojančiu tokios teisinės pasekmės, kaip nurodo ieškovas. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad, nutraukus Bendradarbiavimo sutartį, išnyko UAB ,,Sosdiagnostika“ pareiga perleisti teises į prekės ženklą, jei akcijas įsigys bent vienas naujas akcininkas. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, jog nesutinka su ieškovo reikalavimu, kadangi atsakovo įsitikinimu Bendradarbiavimo sutartis yra niekinė, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatoms. Taip pat nurodė, jog ieškovas nepragrįstai nutraukė Bendradarbiavimo sutartį, kadangi tam nebuvo pagrindo

7II.

8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė pripažinti prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“, registracijos numeris Nr. ( - ), UAB „Endemik“ nuosavybe bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad tarp šalių sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo, jog nutraukus sutartį ar nustojus jai galioti, per 1 mėnesį nuo sutarties pabaigos, neatlygintinai pašalinti žodį „ENDEMIK“ iš savo įmonės pavadinimo, ir neatlygintinai perleisti ieškovui visas teises į prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“, buvo nutraukta nuo 2013-08-14. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad dalį bendradarbiavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas įvykdė, t. y. 2013-09-23 pakeitė įmonės pavadinimą, išbraukiant žodį „ENDEMIK“, tačiau neperleido teisių į prekės ženklą. Iš Bendradarbiavimo sutarties formuluotės „neatlygintinai perleisti <...> visas teises į prekių ženklą <...>“, teismo nuomone, matyti, jog šalys gera valia iš esmės susitarė, kad Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo atveju prekės ženklas neatlygintinai bus perleistas ieškovo nuosavybėn. Atsakovui Bendradarbiavimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo neįvykdžius, pirmos instancijos teismo nuomone, yra pagrindas ieškovo reikalavimą pripažinti prekės ženklą UAB „ENDEMIK“ nuosavybe tenkinti. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nereiškė reikalavimų (priešieškinio) dėl bendradarbiavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o apsiribojo tik abstrakčiu paaiškinimu, jog Bendradarbiavimo sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatoms, nors jam ir buvo siūlyta pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes. Be to, pažymėjo, kad atsakovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog ieškovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį, viena vertus, nepagrįsta jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kita vertus, Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo aplinkybių vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi atsakovas nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo (priešieškinio) pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu.

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas UAB ,,Sosdiagnostika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, jog pirmos instancijos teismas negalėjo patenkinti ieškovo ieškinio, kadangi ieškovo reikalavimas buvo kildinamas iš niekinės ir negaliojančios Bendradarbiavimo sutarties. Apelianto nuomone, į bylą buvo pateikti visi įrodymai, reikalingi konstatuoti niekinio sandorio sudarymo faktą ir taikyti niekinio sandorio sudarymo pasekmes, o pirmos instancijos teismas, nusprendęs priešingai, netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Taip pat atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. nuostata, kuri draudžia konkurenciją ribojančius susitarimus, yra imperatyvi, o Bendradarbiavimo sutartimi ir buvo susitarta dėl konkurenciją ribojančių sąlygų. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visi teisiniai pagrindai Bendradarbiavimo sutartį pripažinti niekiniu sandoriu bei taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes bei tuo pagrindu ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas niekinio sandorio pagrindu patenkinęs ieškinį, pažeidė principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, bei nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-399/2013). Taip pat apeliantas pažymi, kad jis neprivalėjo reikšti priešieškinio dėl Bendradarbiavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekinio sandorio pasekmių taikymo, kadangi iš Bendradarbiavimo sutarties nuostatų bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų buvo matyti, kad Bendradarbiavimo sutarties negaliojimo pagrindas yra akivaizdus, todėl pirmos instancijos teismas turėjo ex officio konstatuoti, jog Bendradarbiavimo sutartis yra niekinis sandoris. Be to, apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad ūkio subjektų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo nuostatas, veiksmų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13UAB „Endemik“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašė pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad teismas savo iniciatyva konstatuoti, jog sandoris yra niekinis, gali tik tuo atveju, kai šis yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir toks konstatavimas yra būtinas ginant asmens pažeistas teises ir kai nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas negali būti laikomas akivaizdžiu, kadangi Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, kuriuo remiasi atsakovas, taikomas ne automatiškai, o tik nustačius sąlygų visetą. Tuo tarpu atsakovo pateiktų duomenų, ieškovo nuomone, akivaizdžiai neužtenka, kad būtų konstatuotas Konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidimas, todėl, atsakovui nereiškus savarankiškų reikalavimų, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsakovo tariamai pažeistų teisių negynė savo iniciatyva. Taip pat ieškovas pastebi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria remiasi apeliantas, negali būti laikoma precedentu, kadangi skiriasi minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Be to, ieškovas tvirtina, kad nepaisant Bendradarbiavimo sutarties nuostatų dėl konkuravimo, nuostata dėl prekės ženklo „ENDEMIK diagnostika“ nuosavybės būtų buvusi sudaryta, todėl, ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai pasisako dėl visos Bendradarbiavimo sutarties negaliojimo, kai jo atsikirtimai yra susiję tik su konkrečiomis Bendradarbiavimo sutarties nuostatomis dėl konkurencijos. Atkreipia dėmesį, kad pagal CK 1.96 str., sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančiu kitų jo dalių. Be to, ieškovas tvirtina, kad atsakovo argumentai yra nenuoseklūs (pats atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad Bendradarbiavimo sutartį laiko nutraukta, o atsisakius reikalavimo dėl Bendradarbiavimo sutarties vykdymo ir pareikalavus taikyti Bendradarbiavimo sutartyje numatytas jos nutraukimo pasekmes, atsakovas kardinaliai pakeitė savo poziciją ir ėmė tvirtinti, kad ieškovas neturėjo pagrindo Bendradarbiavimo sutartį nutraukti), o tai tik patvirtina atsakovo nesąžiningumą susidariusioje situacijoje. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju tikslinga būtų vertinti ieškovo ir atsakovo santykius nuo pat atsakovo įsteigimo, o ne tik laikotarpiu nuo 2011-12-20 iki 2013-08-09.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis. Iš Valstybinio patentų biuro registro duomenų matyti, kad prekės ženklas „ENDEMIK diagnostika“ nuosavybės teise priklauso UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“ nuo 2013-09-23 pakeitė pavadinimą į UAB „Sosdiagnostika“. Ieškovas 2013-07-11 raštu Nr. S13/629 pranešė atsakovui, kad nuo 2013-08-09 nutraukia Bendradarbiavimo sutartį. Be to, 2013-07-11 raštu Nr. S13/629 ieškovas pranešė atsakovui, kad atsakovui išlieka įsipareigojimas per 1 mėnesį sutarties pabaigos neatlygintinai pašalinti žodį „ENDEMIK“ iš įmonės pavadinimo ir neatlygintinai perleisti ieškovui visas teises į prekės ženklą „ENDEMIK diagnostika“. Atsakovui neįvykdžius visų prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas UAB ,,Endemik“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2014-02-04 E. M. ir V. G. sudarytą nuosavybės teisės į 50% UAB „Sosdiagnostika“ akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu; pripažinti 50% UAB „Sosdiagnostika“ akcijų uždarosios akcinės bendrovės „Endemik“ nuosavybe, priteisiant šių akcijų kainą iš uždarosios akcinės bendrovės „Endemik“ tiesiogiai E. M.; pripažinti prekių ženklą „Endemik diagnostika“ uždarosios akcinės bendrovės „Endemik“ nuosavybe; priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Endemik“ naudai solidariai iš atsakovų UAB „Sosdiagnostika“ ir UAB „Endemiko tyrimai“ ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Endemik“ patirtas su žyminio mokesčio sumokėjimu, teismo nutarčių vykdymu ir advokato pagalba susijusias, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas nuo dalies pareikštų reikalavimų atsisakė ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies reikalavimų, tenkino ieškovo prašymą ir civilinę bylą dalyje dėl 2014-02-04 E. M. ir V. G. sudaryto nuosavybės teisės į 50% UAB „Sosdiagnostika“ akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dėl 50% UAB „Sosdiagnostika“ akcijų pripažinimo UAB „Endemik“ nuosavybe, priteisiant šių akcijų kainą iš UAB „Endemik“ tiesiogiai E. M. nutraukė. Bylą dalyje nutraukus, ieškovas palaikė reikalavimą pripažinti prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“ UAB „Endemik“ nuosavybe. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė pripažinti prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“, registracijos numeris Nr. ( - ), UAB „Endemik“ nuosavybe bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, jog pirmos instancijos teismas negalėjo patenkinti ieškovo ieškinio, kadangi ieškinio reikalavimas buvo kildinamas iš niekinės ir negaliojančios Bendradarbiavimo sutarties, kurią pirmos instancijos teismas turėjo ex officio pripažinti niekiniu sandoriu.

17Taigi, ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovo atsisakymo, nutraukus Bendradarbiavimo sutartį, neatlygintinai perleisti prekės ženklą „ENDEMIK diagnostika“ ieškovui Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas remdamasis Bendradarbiavimo sutarties 4.3 p., įrodinėja, kad jam vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovas turėjo neatlygintinai perleisti prekės ženklą ieškovui, tačiau atsakovas šios Bendradarbiavimo sutartyje numatytos pareigos neįvykdė. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, jog Bendradarbiavimo sutartis yra niekinė, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatoms.

18Byloje nustatyta, kad Bendradarbiavimo sutartimi šalys sutarė, kad „Sutarčiai ar Laboratorinių tyrimų sutarčiai pasibaigus ar nustojus galioti, arba Vykdytojui ar Užsakovui vieną iš jų ar abi nutraukus, nepriklausomai nuo Sutarties ar Laboratorinių tyrimų sutarties pasibaigimo, nustojimo galioti ar nutraukimo priežasčių, taip pat jeigu Vykdytojo akcijas, nesant Užsakovo rašytinio sutikimo, įsigys bent vienas naujas akcininkas, Vykdytojas įsipareigoja per 1 (vieną) mėnesį nuo Sutarties ar Laboratorinių tyrimų sutarties pabaigos dienos neatlygintinai pašalinti žodį „ENDEMIK“ iš savo įmonės pavadinimo, ir neatlygintinai perleisti Užsakovui visas teises į prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“ (registracijos Nr. ( - ), registracijos data 2008 m. rugsėjo 8 d.).“ Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas 2013-07-11 raštu pranešė atsakovui, kad nuo 2013-08-09 nutraukia Bendradarbiavimo sutartį, o 2013-07-11 raštu ieškovas pakartotinai pranešė atsakovui, kad atsakovui išlieka įsipareigojimas per 1 mėnesį sutarties pabaigos neatlygintinai pašalinti žodį „ENDEMIK“ iš įmonės pavadinimo ir neatlygintinai perleisti ieškovui visas teises į prekės ženklą „ENDEMIK diagnostika“. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, faktą, kad apie minėtus ieškovo pranešimus atsakovas žinojo patvirtina paties atsakovo teismui pateiktas 2013-08-14 raštas, kuriame, be kita ko, ieškovas pakartotinai siūlė atsakovui neatlygintinai perleisti prekės ženklą. Be to, atsakovas ir atsiliepime į ieškinį, pripažino, jog ieškovo 2013-07-11 raštas Nr. S13/629 patvirtina, kad Bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta nuo 2013-08-09. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo išvadai, jog tarp šalių sudaryta Bendradarbiavimo sutartis yra nutraukta.

19Kaip jau ir buvo minėta, Bendradarbiavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo, kad nutraukus sutartį ar nustojus jai galioti, per 1 mėnesį nuo sutarties pabaigos, neatlygintinai pašalinti žodį „ENDEMIK“ iš savo įmonės pavadinimo, ir neatlygintinai perleisti ieškovui visas teises į prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“ (Bendradarbiavimo sutarties 4.3 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad dalį bendradarbiavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas įvykdė, t. y. 2013-09-23 pakeitė įmonės pavadinimą - išbraukė žodį „ENDEMIK“, tačiau teisės į prekės ženklą ieškovui perleistos taip ir nebuvo, nors iš Bendradarbiavimo sutarties formuluotės „neatlygintinai perleisti <...> visas teises į prekių ženklą <...>“, matyti, jog šalys gera valia iš esmės susitarė, jog Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo atveju, prekės ženklas neatlygintinai bus perleistas ieškovo nuosavybėn. Pritartina pirmos instancijos teismui, kad tokia aiški Bendradarbiavimo sutarties 4.3 p. formuluotė nesuteikia pagrindo priešingoms išvadoms nei kad padarė pirmos instancijos teismas, t.y. kad toks minėtos Bendradarbiavimo sutarties nuostatos aiškinimas atitinka tikrąją šalių valią ir ketinimus.

20Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ir apeliacinio skundo argumentą, jog pirmos instancijos teismas ex officio turėjo pripažinti Bendradarbiavimo sutartį niekiniu sandoriu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio, t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2004-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2014-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014; 2015-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-701/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo nuomonei, kad nagrinėjamu atveju vien tik atsakovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog Bendradarbiavimo sutartis yra niekinė, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatoms, ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ( abiejų įmonių įstatuose numatytų veiklų sąrašų palyginimas ir licencijų verstis sveikatos priežiūros veikla turėjimas) savaime nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų sandorio negaliojimo faktą. Pažymėtina, kad Bendradarbiavimo sutartis galėtų būti pripažinta niekine tik nustačius, kad ieškovo ir atsakovo Bendradarbiavimo sutartis gali būti laikoma konkurenciją ribojančiu susitarimu tarp konkurentų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme, o tokiai išvadai padaryti būtina nuodugniai įvertinti faktinę kiekvieno subjekto veiklą bei tas prekių ar paslaugų rinkas, kuriose kiekvienas subjektas veikia. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad net ir konkurenciją ribojantys susitarimai nėra draudžiami, jei šie susitarimai dėl savo mažareikšmės įtakos negali itin riboti konkurencijos. Taigi nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad Bendradarbiavimo sutartimi buvo ribojama konkurencija, dar būtų būtina vertinti, ar tas ribojimas nėra mažareikšmiškas, o tai akivaizdu, jog reikalautų atskiro tarp įmonių susiklosčiusių santykių vertinimo. Pastebėtina ir tai, kad apelianto nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-399/2013 negali turėti jokios įtakos pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi apelianto nurodomos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

21Atsakovui nereiškus savarankiškų reikalavimų priešieškinio ar ieškinio forma dėl bendradarbiavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas neturi teisinio pagrindo rinkti papildomus įrodymus ir savo iniciatyva vertinti Bendradarbiavimo sutarties atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatoms. Apeliantui išaiškintina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 str.) bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinyje (priešieškinyje) nurodyti ieškinio (priešieškinio) dalykas ir faktinis pagrindas, t. y. suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui (atsakovams) ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 punktai), o CPK 265 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, kuris reiškia tai, kad teismas, išskyrus šio CPK nustatytus atvejus, kurie nagrinėjamu atveju neįžvelgtini, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu.

22Taip pat apeliacinės instancijos teismui neaišku, kodėl atsakovas pasisako dėl visos Bendradarbiavimo sutarties negaliojimo, nors savo argumentus sieja tik su konkrečiomis Bendradarbiavimo sutarties nuostatomis dėl konkurencijos. Pažymėtina, kad pagal CK 1.96 straipsnį sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.

23Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais ir pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

24Dėl ieškovo prašomų išreikalauti įrodymų

25Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą buvo suformulavęs prašymą išreikalauti iš atsakovo ir E. M. UAB „ENDEMIK diagnostika“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2008 m. tarp E. M. ir M. M., pagal kurią E. M. įgijo 100 proc. UAB „ENDEMIK diagnostika“ akcijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis rašytinis įrodymas nagrinėjamoje byloje būtų perteklinis, kadangi neįžvelgtinas jo ryšys su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, todėl tokį ieškovo prašymą tikslinga būtų atmesti. Be to, pastebėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pats būtų kreipęsis į minėtą dokumentą turinčius asmenis, o šie būtų atsisakę jam jį pateikti.

26Taigi, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Endemik“ ieškinyje nurodė, kad nesuteikus jam galimybės... 5. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas patikslino ieškinio... 6. Atsakovas UAB ,,Sosdiagnostika“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį... 10. III.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas UAB ,,Sosdiagnostika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 13. UAB „Endemik“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 16. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp... 17. Taigi, ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovo atsisakymo, nutraukus... 18. Byloje nustatyta, kad Bendradarbiavimo sutartimi šalys sutarė, kad... 19. Kaip jau ir buvo minėta, Bendradarbiavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo,... 20. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ir... 21. Atsakovui nereiškus savarankiškų reikalavimų priešieškinio ar ieškinio... 22. Taip pat apeliacinės instancijos teismui neaišku, kodėl atsakovas pasisako... 23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 24. Dėl ieškovo prašomų išreikalauti įrodymų... 25. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą buvo suformulavęs prašymą... 26. Taigi, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir... 27. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti...