Byla 2A-423-345/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo

2Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Algirdo Auruškevičiaus sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant ieškovui V. V. ir jo atstovui adv. Sergejui Korznikovui, atsakovo Lietuvos Valstybės atstovo LR Teisingumo ministerijos atstovei E. D., LR Generalinės prokuratūros atstovei S. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 09 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams Lietuvos Valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros, Panevėžio miesto Vyriausiojo Policijos komisariato dėl sprendimo panaikinimo, bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas V. V. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti LR Teisingumo ministerijos 2007-05-09 spendimą Nr. (1.35)-7R-4613, priteisti iš LR Teisingumo ministerijos 4 741 Lt turtinę žalą ir 5 000 Lt neturtinę žalą, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-05-08 Panevėžio m. VPK pareigūnų buvo neteisėtai sulaikytas 48 val. Pareigūnai sulaikė be jokių priežasčių ir teisių paaiškinimo. 2007-01-09 buvo apklaustas ir nuvežtas į Panevėžio priklausomybės ligų centrą, kur prievarta buvo paimti šlapimo pavyzdžiai. Jam buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir taip apribotos jo teisės. Ieškovas privalėjo vykti į Panevėžį apklausoms, po to, į Rokiškio raj. policijos komisariatą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir dalyvauti bylos nagrinėjime. Rokiškio raj. apylinkės teismo 2007-03-14 nutarime administracinėje byloje Nr. 2.I.-267-620/2007 yra nustatyta, kad paimant mėginius narkotinei medžiagai nustatyti, buvo nesilaikyta LR Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymo Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“, kurio 10.3 p. reikalauja atlikti pilną tyrimą. Jis taip pat nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 44 str. 2 d. Rokiškio raj. policijos komisariato pareigūnas surašė protokolą ir perdavė bylą teismui. Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė 4 741 Lt turtinę žalą, ir 5 000 Lt neturtinę žalą, kuri atsirado dėl patirtų išgyvenimų dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. LR Teisingumo ministerija 2007-05-05 nepagrįstai atsisakė atlyginti jam žalą.

5Lietuvos valstybei atstovaujanti LR Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčijamame Teisingumo ministerijos 2007-05-09 sprendime nurodyta, kad pateiktuose procesiniuose sprendimuose nėra nustatytų pareigūnų ar prokuroro pažeidimų priimant sprendimus dėl sulaikymo ir kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, paskyrimo. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bei teismo nutartis nutraukti administracinę bylą, nelaikoma sprendimais, konstatuojančiais pareigūnų pažeidimus. 2007-10-08 sulaikydami ieškovą policijos pareigūnai laikėsi LR BPK nuostatų ir pagal faktines aplinkybes turėjo pagrįstą įtarimą, kad rasti daiktai galėjo priklausyti ieškovui. Ieškovas neįrodė, kad žala jam buvo padaryta pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes visi pareigūnų veiksmai buvo teisėti.

6Lietuvos valstybei atstovaujanti LR Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko. Nurodė, neteisėti veiksmai, kai vertinami prokuratūros pareigūnų veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių pareigūnų veiklą, reikalavimų. Ieškovas, kartu su kitais asmenimis buvo sulaikytas po to, kai jų automobilyje buvo rasta, kaip įtariama, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal nustatytą faktą, ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei atlikti kiti procesiniai veiksmai. Skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami. Kardomoji priemonė buvo paskirta bei kiti procesiniai veiksmai atlikti pagal LR BPK įtvirtintas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą padarius nusikaltimą, ir esant tikimybei, kad ieškovas gali trukdyti nustatyti tiesą. Kardomosios priemonės paskyrimo ieškovas neskundė. Byloje nėra duomenų pareigūnų veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą sulaikant ar taikant kardomąją priemonę. Baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesuponuoja visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu taikant procesinės prievartos ar kardomąsias priemones, buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nėra atsakingas už techninį mėginių narkotinei priemonei nustatyti paėmimą, todėl ieškovo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė LR Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymo Nr. V-505 10.3 p. nuostatas, nepagrįstas. LR Teisingumo ministerija pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, dėl žalos atlyginimo. LR BPK 140 str. leidžia sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po to, kai jis nusikalstamą veiką padarė.

7Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio m. Vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Ukmergės mieste 2007-01-08 buvo sulaikytas V. V. ir kiti automobilyje Mazda 626, valst. ( - ), važiavę asmenys. Ieškovui buvo surašytas sulaikymo protokolas, jis su protokolu buvo supažindintas pasirašytinai. Protokole buvo įvardinta ieškovo procesinė padėtis, nusikaltimo, kurio padarymu jis įtariamas, straipsnis ir dispozicija. Jis buvo apklaustas dalyvaujant advokatui, apie ieškovo sulaikymą buvo pranešta jo sutuoktinei. Nesant suėmimo pagrindų, ieškovas iš sulaikymo buvo paleistas, jam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su įvykyje dalyvavusiais asmenimis. 2007-01-09 ieškovas kaip ir kiti su įvykiu susiję asmenys, buvo nuvežtas į Panevėžio priklausomybės ligų centrą, kur buvo atliktas narkotikų vartojimo testas ir jis buvo teigiamas, t.y., rasti kanapių pėdsakai. Apžiūrint automobilį Mazda 626, ant automobilio galinės sėdynės buvo rastas ir paimtas polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, kaip vėliau buvo nustatyta, narkotinėmis medžiagomis. Taip pat ant kilimėlio, esančio už priekinės keleivio sėdynės, rastas ir paimtas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, kaip vėliau buvo nustatyta, psichotropinių medžiagų mišiniu. Ieškovo sulaikymas buvo teisėtas ir įstatymiškai pagrįstas. 2007-01-15 Panevėžio apygardos prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas V. V. atžvilgiu buvo nutrauktas nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinta kardomoji priemonė. Remiantis Panevėžio priklausomybės ligų centro pažyma, surinkta medžiaga buvo išsiųsta į Rokiškio raj. policijos komisariatą dėl administracinės bylos iškėlimo.

8Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 09 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. V. valstybės naudai 39 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, kad ieškovui taikytos priemonės ir procesiniai veiksmai buvo grindžiami atitinkamais procesiniais sprendimais bei atitiko tuo metu susiklosčiusias ir įstatymo nustatytas materialines ir procesines sulaikymo bei rašytinio pasižadėjimo neišvykti skyrimo sąlygas. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovui buvo paskirtas ir kiti procesiniai veiksmai atlikti pagal baudžiamajame procese įtvirtintas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą padarius nusikaltimą, su tikimybe, kad neapribojus jo laisvės ar nepaskyrus tam tikrų prievartos priemonių, ieškovas gali trukdyti nustatyti tiesą. Byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

9Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 09 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10Nurodo, kad teismas neišnagrinėjo pateiktų duomenų, t.y., kad Panevėžio m. VPK pareigūnų bei Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, jie vykdė Operatyvinės veiklos veiksmus ir kaip numato įstatymas, jie privalėjo kontroliuoti savo dirbtinai sudarytos situacijos subjektus ir negalėjo nežinoti kiekvieno sekamo asmens elgesio, nes prieš pradedant Operatyvinės veiklos veiksmus jie privalėjo disponuoti informacija.

11Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos nurodęs, kad ieškovas nepateikė duomenų įrodančių teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia ištyręs ir pagal LR CPK 185 str. reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, todėl gali padaryti ir kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka (3K-7-183/2006). Teismas netyrė iš esmės prievartos priemonių taikymo teisėtumo klausimo.

12Nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą išreikalauti iš Panevėžio Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinių veiksmų medžiagą, kuri laikoma atskirai nuo baudžiamosios bylos, motyvuojant, jog ieškovas ieškiniu neprašė išreikalauti šios medžiagos. Neišnagrinėjus šios medžiagos teismas nepagrįstai konstatavo, kad visi prievartos veiksmai buvo atlikti teisėtai.

13Teismas nepagrįstai pakeitė trečiojo asmens asmens - Panevėžio apskrities Priklausomybės ligų centro gydytojos Ž. J. I. procesinę padėtį pakeisdamas į liudytoją, kuri teikia parodymus byloje. Tokia aplinkybė sudaro prielaidą abejoti teismo nešališkumu, ir tokio liudytojo parodymai turi būti vertintini kritiškai.

14Kadangi operatyvinė bylos medžiaga iš Panevėžio VPK neišreikalauta nepagrįstai, o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ši medžiaga yra atskirai laikoma nuo baudžiamosios bylos medžiagos, prašo išreikalauti šią medžiagą.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atstovo atstovas LR Generalinė prokuratūra prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 09 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad visus faktus kuriuos reikės įrodyti svarbu žinoti jau prieš pradedant nagrinėti bylą, nes tada galima nustatyti, kiek ir kokių įrodymų būtina surinkti ir pateikti ištirti bei įvertinti teismo posėdyje. LR CPK 135 str. l d. 3 p. numatyta, kad ieškovas privalo ieškinio pareiškime nurodyti įrodymus, kuriais ketina įrodinėti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Tokia informacija būtina ne tik atsakovui ar kitam proceso dalyviui, bet ir teismui, kurio pareiga - preliminariai nustatyti įrodymų sąsajumą ir leistinumą. Ieškovas ieškinio pareiškime tokių faktinių aplinkybių, kurias nurodė teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo pateikęs, taip pat nebuvo pateikęs ir 2008-10-21 atidedant civilinės bylos nagrinėjimą. Todėl teismas, įvertinęs ieškovo ir jo atstovo pareikšto prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, savalaikiškumą, jį atmetė pagrįstai (LR CPK 181 str.).

16Skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama tik į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus ir kt. Šia nuostata reikalaujama teisėto kardomosios priemonės ir procesinės prievartos priemonės paskyrimo, o ne teisėto pripažinimo kaltu. Kardomoji priemonė bei kiti procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal LR BPK įtvirtintas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą padarius nusikaltimą, tikimybe, kad nepaskyrus tam tikrų prievartos priemonių, gali trukdyti nustatyti tiesą. Baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesuponuoja visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu, taikant procesinės prievartos ar kardomąsias priemones (suėmimą, skiriant rašytinį pasižadėjimą neišvykti), buvo įvykdyti neteisėti veiksmai.

17Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 200706-07 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustačius jų veikoje jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį nutarimą teismas pripažino teisėtu.

18Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnas nėra atsakingas už techninį mėginių narkotinei priemonei nustatyti paėmimą, ieškovo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė LR Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymo Nr. V-505 10.3 p. nuostatas, nepagrįsti.

19Nurodo, kad Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centras nesietinas jokiais ieškinio reikalavimais, todėl teismas pagrįstai pakeitė šio proceso dalyvio statusą. Šį klausimą teismas išsprendė 2008-10-21 teismo posėdyje, tačiau sekančiame teismo posėdyje - 2008-11-25, nei ieškovas, nei jo atstovas nesuabejojo teismo šališkumu ir nepasinaudojo LR CPK 65 str. numatyta teise pareikšti nušalinimą.

20Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti žalą iš atsakovų LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros ir Panevėžio miesto VPK, nes šios institucijos yra ne atsakovai, o Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas LR Teisingumo ministerija prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 09 d. sprendimą palikti nepakeistu, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. Pagal LR CPK 178 str. nuostatas ieškovo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, šiuo atveju ieškovas tokių aplinkybių neįrodė. Ieškovas savo reikalavimu grindžia baudžiamojo proceso bei administracinės bylos jo atžvilgiu nutraukimu, kas, jo nuomone reiškia, kad nebuvo pagrindo jam taikyti jokių baudžiamojo ir administracinio proceso įstatymuose numatytų priemonių. Pažymi, kad išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo neteisėti. Išteisinamasis nuosprendis yra teisingumo aktas teisiamojo atžvilgiu, bet ne apkaltos aktas bylą tyrusiems asmenims. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Procesinis veiksmas, kuris buvo atliktas nepažeidžiant nustatytų taisyklių negali būti laikomas pažeidžiančiu asmens teises ir laisves, nes jis buvo atliktas teisėtai. Ieškovas nei viename procesiniame dokumente neužsiminė apie Panevėžio m. VPK policijos pareigūnų galimai atliekamus neteisėtus operatyvinius veiksmus, neprašė teismo išreikalauti operatyvinių veiksmų medžiagos, o toks ieškovo prašymas buvo suformuluotas pavėluotai – baigiant nagrinėti civilinę bylą iš esmės. LR CPK 181 str. 2 d. numatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti ankščiau. Ieškovo prašymas išreikalauti papildomus įrodymus - operatyvinę medžiagą iš Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato, neturi būti tenkinamas, nes pagal LR CPK 306 str., apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmos instancijos teismui.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Panevėžio m. VPK prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 09 d. sprendimą palikti nepakeistu, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareigūnai sustabdę ir radę automobilyje į narkotikus ir psichotropines medžiagas panašių medžiagų, turėjo realų pagrindą įtarti esančius automobilyje asmenis nusikaltimu pagal LR BK 259 str. l d., tuo pačiu turėjo ir realų pagrindą laikinam sulaikymui bei pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 str.). 2007-01-08 ieškovui buvo surašytas įtariamojo laikinojo sulaikymo protokolas, ieškovas supažindintas pasirašytinai apie sulaikymą, pranešta jo žmonai. 2007-01-09 ieškovas įtariamuoju apklaustas dalyvaujam advokatui, po šios apklausos paskirta kardomoji priemone - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Panevėžio apygardos prokuroro 2007-01-17 nutarimu, nustačius, kad nusikalstamą veiką padarė vienas asmuo, ikiteisminis tyrimas prieš ieškovą buvo nutrauktas, kardomoji priemonė panaikinta, nutarimu perduota policijos pareigūnams dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo pagal LR ATPK 44 str. 2 d. Byla dėl administracinio teisės pažeidimo perduota Rokiškio rajono apylinkės teismui, kuris 2007-03-14 administracinę bylą nutraukė. Pareigūnai visus procesinius veiksmus atliko vadovaujantis galiojančiais įstatymais, todėl nėra pagrindo pripažinti pareigūnų veiksmus neteisėtais. Apelianto reikalavimas pateikti operatyvinę medžiagą yra nepagrįstas, nes jo atžvilgiu Operatyvinės veiklos įstatyme numatytas operatyvinis tyrimas atliekamas nebuvo, o taip pat nebuvo atliekami jokie operatyviniai veiksmai, įskaitant ir tuos, kuriems reikia motyvuotos teismo nutarties.

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

25Byloje nustatyta, kad 2007-01-08 tikrinant operatyvinę informaciją, Gerceniškių gatvėje, Ukmergėje buvo sustabdytas automobilis Mazda 626, ( - ). Automobilio patikrinimo metu automobilyje rastas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais ir plastikinis maišelis su augalinės kilmės medžiaga. Įtarus, jog automobilyje rastos narkotinės medžiagos, minėti maišeliai paimti, o automobiliu važiavę asmenys, taip pat ir V. V., vadovaujantis LR BPK 140 str. 1 d. buvo sulaikyti ir nuvežti į Panevėžio m. VPK areštinę. 2007-01-08 ieškovui buvo surašytas įtariamojo laikinojo sulaikymo protokolas, su kuriuo ieškovas supažindintas pasirašytinai, pranešta ieškovo sutuoktinei. 2007-01-09 Priklausomybės ligų centre ieškovui atlikus testą dėl narkotikų vartojimo - rezultatas teigiamas. 2007-01-09 ieškovas apklaustas įtariamuoju dalyvaujant advokatui, ir išleistas iš areštinės paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Panevėžio apygardos prokuroro 2007-01-17 nutarimu nustačius, jog ieškovas nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, kardomoji priemonė, panaikinta, ir Panevėžio m. VPK pareigūnams perduotas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo pagal LR CTPK 44 str. 2 d. (narkotinių medžiagų vartojimas). 2007-01-17 ieškovui pakartotinai atlikus tyrimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo – rezultatas neigiamas. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007-03-14 nutarimu administracinę bylą ieškovo atžvilgiu nutraukė nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 44 str. 2 d., įvykio sudėties. Ieškovas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėto sulaikymo.

26LR CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalos atlyginimą reglamentuoja LR žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei, įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2228). Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti reikia trijų sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. LR Konstitucijos 20 str. nustatyta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. yra nustatytas išsamus sąrašas pagrindų, kuriais gali būti pateisinamas asmens laisvės atėmimas - toks ribojimas turi būti nustatytas įstatymu, jis turi būti būtinas apsaugoti svarbų visuomenės interesą bei atitikti priemonės ir tikslo proporcingumo principą. Konvencijos 5 str. 1 d. c punkte yra nustatytas asmens laisvės suvaržymo pagrindas – kai asmuo teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą, ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą arba manoma, kad jis gali pabėgti tokį nusikaltimą padaręs. Ši teisės norma turi būti taikoma kartu su Konvencijos 5 str. 3 ir 4 d. įtvirtintomis sulaikymo ar suėmimo teisėtumo teisminės kontrolės garantijomis. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrįsto įtarimo, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, buvimas yra būtina suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi besitęsiančio suėmimo pagrindai – tai pavojus, kad įtariamasis gali neatvykti į teismą, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą, gali padaryti naujų nusikaltimų, ar kad gali sutrikdyti viešąją tvarką.

27Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sulaikytas patikrinus automobilį, kuriame jis važiavo ir jame radus medžiagų panašių į narkotines medžiagas. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (LR BK 259 str.1 d.). Taigi vadovaujantis LR BPK 329 str. 1 d. ir 171 str., 1 d., ikiteisminio tyrimo įstaiga nustačiusi nusikalstamos veikos požymius, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtariamasis V. V. 2007-01-08 pasirašytinai supažindintas su LR BPK 21 str. numatytomis įtariamojo teisėmis. Vadovaujantis LR BPK 128 str. 1 d. apie sulaikymą informuota įtariamojo sutuoktinė. Supažindinus įtariamąjį su jo teisėmis, papildomų pastabų, (kaip kiti įtariamieji) įtariamasis nepažymėjo. 2007-01-09 ieškovui išreiškus valią turėti gynėją, ši teisė jam buvo suteikta. Nesant pagrindo taikyti kardomojo suėmimo, 2007-01-09 įtariamasis buvo paleistas iš suėmimo, o siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, ieškovui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bauž. b., 1t., b.l.118, 131, 166 -179). Pažymėtina, jog vėliau ištyrus automobilyje rastas medžiagas buvo nustatyta, jog tai narkotinės medžiagos.

28Taigi įvertinus tiek LR BK, tiek LR BPK nuostatas, ieškovas sulaikytas, ir kardomasis kalinimas jam taikyti pagrįstai. Sulaikius ieškovą jam buvo išaiškintos jo teisės, informuoti artimieji, sulaikymo terminai nepažeisti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo procesinę padėtį baudžiamojoje byloje - pagrįstai ieškovui taikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taigi teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos Nr. 50-1-0020-07 medžiagą, konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas buvo suimtas neteisėtai ar nepagrįstai. Pažymėtina, kad pareigūnų veiksmai buvo įvertinti ir Panevėžio apygardos prokuratūros, kuri 2007-06-07 nutarimu, nenustačiusi pareigūnų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo skundą dėl pareigūnų veiksmų.

29Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo operatyvinės medžiagos dėl ieškovo suėmimo, todėl sprendimas yra neteisėtas, nes byloje liko neįvertinti visi rašytiniai įrodymai. Kolegija atmeta šiuo argumentus, kaip nepagrįstus, nes baudžiamojoje byloje Nr.50-1-0020-07 pateikti visi procesiniai dokumentai apie ieškovo sulaikymo pagrindus, bei pareigūnų atliktus visus procesinius veiksmus, todėl nebuvo pagrindo vilkinti bylos nagrinėjimą ir išreikalauti papildomą medžiagą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto prašymą apeliacinės instancijos teisme išreikalauti iš Panevėžio m. VPK operatyvinę medžiagą.

30Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas neištyrė ieškovui taikytų procesinių prievartos priemonių. Iš baudžiamosios bylos Nr. Nr.50-1-0020-07 medžiagos matyti, kad ieškovui buvo taikytos procesinės prievartos priemonės – suėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dėl kurių taikymo pagrįstumo pirmos instancijos teismas pasisakė. Ieškovas nenurodo, jog jam buvo taikytos, kitos kardomosios priemonės, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas neištyrė iš esmės ieškovui taikytų procesinių prievartos priemonių.

31Apeliantas nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia ištyręs ir pagal LR CPK 185 str. reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, todėl gali padaryti ir kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo civiline byla Nr.3K-7-183/2006, kurioje buvo nagrinėjama dėl ikiteisminio tyrimo institucijos, bei teismų veiksmų taikant procesinę priemonę – turto areštą, taip siekiant užtikrinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių, negavo pajamų, turėjo išlaidų areštuotam turtui saugoti ir prižiūrėti, areštuotas turtas nuvertėjo. Taigi apeliantas nepagrįstai remiasi minėta civiline byla, nes šiuo atveju yra kitos faktinės bylos aplinkybės, ir nagrinėjami skirtingi, nei minėtoje civilinėje byloje teisiniai santykiai.

32Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pareigūnų veiksmai buvo išprovokuoti prieš ieškovą, nes vadovaujantis bylos medžiaga, pareigūnai tikrino 2007-01-08 Panevėžio m. VPK KP ONTT 4 - ojo skyriaus tarnybinį pranešimą Nr. 0020, o ieškovas buvo viename automobilyje kartu su asmeniu, gabenusiu narkotines medžiagas. Asmens dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti. Taigi šiuo atveju ieškovas buvo nepakankamai apdairus pasirinkęs tokius bendrakeleivius, dėl ko buvo sulaikytas ir turėjo turtinės žalos – nuostolių dėl teisinės pagalbos, transporto išlaidų vykstant į Panevėžio m. VPK, bei pakartotinių tyrimų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Taigi šiuo atveju, ne valstybės institucijos nesilaikę įstatyme nustatytos pareigos veikti teisėtai, o ieškovas buvo nepakankamai apdairus ir sudarė visas prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti.

33Apeliantas nurodo, jog teismas nagrinėdamas bylą tretįjį asmenį – Priklausomybės ligų centro atstovę Živilę J. I. teismo posėdžio metu apklausė kaip liudytoją, tokiu būdu buvo pažeistos procesinės teisės normos. Kolegija sutinka su šiais argumentais, tačiau byloje dalyvavę visos šalys išreiškė savo poziciją ginčo klausimu, todėl vien procesinės trečiojo asmens padėties neteisingas nurodymas teismo posėdžio protokole, nėra laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, ir nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Taigi ir šis apelianto argumentas nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos sprendimo.

34Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

Nutarė

36Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 09 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Algirdo... 3. Kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas V. V. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti LR... 5. Lietuvos valstybei atstovaujanti LR Teisingumo ministerija su ieškiniu... 6. Lietuvos valstybei atstovaujanti LR Generalinė prokuratūra su ieškiniu... 7. Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio m. Vyriausiasis policijos... 8. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 09 d. sprendimu... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo... 10. Nurodo, kad teismas neišnagrinėjo pateiktų duomenų, t.y., kad Panevėžio... 11. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos nurodęs, kad... 12. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą išreikalauti iš... 13. Teismas nepagrįstai pakeitė trečiojo asmens asmens - Panevėžio apskrities... 14. Kadangi operatyvinė bylos medžiaga iš Panevėžio VPK neišreikalauta... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atstovo atstovas LR Generalinė prokuratūra... 16. Skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus asmens... 17. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 18. Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnas nėra atsakingas už techninį... 19. Nurodo, kad Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centras nesietinas... 20. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti žalą iš atsakovų LR Teisingumo... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas LR Teisingumo ministerija... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Panevėžio m. VPK prašo... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Byloje nustatyta, kad 2007-01-08 tikrinant operatyvinę informaciją,... 26. LR CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto... 27. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sulaikytas patikrinus automobilį, kuriame... 28. Taigi įvertinus tiek LR BK, tiek LR BPK nuostatas, ieškovas sulaikytas, ir... 29. Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo... 30. Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas neištyrė ieškovui taikytų... 31. Apeliantas nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismas... 32. Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pareigūnų veiksmai buvo... 33. Apeliantas nurodo, jog teismas nagrinėdamas bylą tretįjį asmenį –... 34. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus,... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str.... 36. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 09 d. sprendimą...