Byla 2A-858-160/2013

Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys – T. J. (T. J.), Švenčionių rajono 1 notaro biuras)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Justinai Petruškevičienei, dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai, suinteresuotam asmeniui T. J., jo atstovei adv. I. A., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. J. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimo civilinėje byloje pagal Z. J. (Z. J.) pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys – T. J. (T. J.), Švenčionių rajono 1 notaro biuras).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

31. Ginčo esmė

4Z. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad motinos M. J. mirties dieną (2010-06-03) jam buvo reikalingas išlaikymas; atnaujinti Z. J. įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusiam mirus motinai M. J.. Paaiškino, kad motinos mirties dieną gaudavo 331,40 Lt dydžio pensiją, jokių kitų pajamų negaudavo. Dėl sveikatos būklės buvo priverstas išeiti iš darbo, jam buvo nustatytas neįgalumas. Motinos mirties dieną taip pat nedirbo ir nebuvo įregistruotas darbo biržoje, santaupų ir nekilnojamojo turto neturėjo, turėjo tik vieną seną automobilį ir automobilio priekabą. Motina jam duodavo pinigų gydimuisi, maistą pirko sutuoktinė, paremdavo sesuo. Pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti ir neturėjo objektyvios galimybės jų gauti nepretenduodamas į privalomąją palikimo dalį. Mirus motinai pareiškėjas liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, mokėjo mokesčius, tuo išreiškė valią priimti palikimą, tik ji per įstatymų nustatytą terminą nebuvo tinkamai įforminta dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausiusių objektyvių aplinkybių. Pareiškėjas kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo nepasibaigus terminui priimti palikimą, tačiau sužinojęs, kad yra motinos testamentas, galvojo praradęs galimybę pretenduoti į palikimą.

5Suinteresuotas asmuo T. J. prašė pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas motinos mirties dieną turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui – gavo netekto darbingumo pensiją, gyveno kartu su sutuoktine ir sūnumi, kurie dirbo ir gavo pakankamus darbo užmokesčius šeimos poreikiams patenkinti. Pareiškėjas motinos mirties dieną turėjo kilnojamąjį turtą – automobilius, kuriuos galėjo parduoti ir gauti lėšų pragyvenimui. Pareiškėjas motinos mirties dieną nedirbo, tačiau buvo tik iš dalies nedarbingas, todėl galėjo susirasti darbą. Motina nuo 2010 m. kovo mėn. pati nevaikščiojo (nustatyta visiška negalia), ja rūpinosi T. J. su žmona, padėdavo vaikai, o pareiškėjas motina nesirūpino. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012-05-17 sprendimu netenkino Z. J. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Padarė išvadą, jog motinos mirties dieną pareiškėjas turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti, nepretenduodamas į palikimo dalį, ir dėl to išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Motinos mirties dienai pareiškėjas buvo iš dalies darbingas – nuo 2010-04-01 jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, gavo 331,40 Lt pensiją. Motinos mirties dieną pareiškėjas gyveno su šeima – sutuoktine ir dviem vaikais, bendros šeimos pajamos buvo 3391 Lt, pareiškėjui motina išlaikymo neteikė. Tai, kad pareiškėjo sūnus pareiškėjo motinos mirties dieną gyveno kartu su tėvais ir aplinkybė, kad sūnus pirkdavo maisto produktus, kurą, vertino ne kaip materialinę paramą tėvui, o kaip šeimos nario prisidėjimas prie bendro šeimos biudžeto. Taigi pareiškėjas pragyvenimui turėjo 800 Lt dydžio pajamas. Pareiškėjas taip pat neišnaudojo visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, kadangi laikotarpyje nuo 2009-06-30 iki 2010-07-06 nebuvo įregistruotas darbo biržoje, o įrodymų, kad savarankiškai ieškojo darbo, nepateikė. Aplinkybę, kad turėjo galimybę gauti papildomas pajamas, patvirtino ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad, tvarkant kapavietes, nedirbo, tik sūnui parodė, kaip reikia dirbti, todėl pinigų negaudavo. Liudytojų parodymais nustatyta, jog pareiškėjas 2008-2010 metais dirbo kapinėse, už darbą gaudavo pinigus. Kadangi nenustatyta, jog pareiškėjui palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo ir jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį, todėl nebuvo vertinta nėra ar praleistas procedūrinis terminas gali būti atnaujintas. Pareiškėjas taip pat nenurodė aplinkybių, patvirtintų įrodymais, dėl kurių jis praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Z. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują, kuriuo apelianto pareiškimas būtų tenkintas visiškai. Paaiškino, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų pateiktų įrodymų, rėmėsi tik suinteresuoto asmens T. J., jo sutuoktinės ir dukters, suinteresuoto asmens iniciatyva pakviesto liudytojo parodymais, netinkamai aiškino ir taikė teismų suformuotą praktiką nagrinėjamu klausimu. Teismas nesiaiškino, kokie konkretūs poreikiai motinos mirties dieną sudarė pareiškėjo būtinų gyvenimo reikmių visumą, ar pareiškėjo pajamos ir turtas buvo pakankami užtikrinant pilnavertį jo poreikių tenkinimą, ar be motinos teikto išlaikymo, pareiškėjas iš savo gaunamų pajamų būtų galėjęs patenkinti būtiniausius gyvenimo poreikius. Teismas visiškai netyrė ir nevertino rašytinių duomenų apie pareiškėjo neįgalumą, nedarbingumą, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei turimą ir neturimą turtą, ligos istoriją ir valstybinį socialinį draudimą motinos mirties metu. Vienintelės pareiškėjo pajamos buvo 331,40 Lt netekto darbingumo pensija, kuri nesiekė tuo metu buvusio minimalios mėnesio algos 800 Lt. Priešingai nei nurodo teismas, pareiškėjas neturėjo teisės gauti socialinės pašalpos, kadangi jai gauti sutuoktinių pajamos negalėjo viršyti 630 Lt. Teismas nurodydamas, jog šeimos gaunamos pajamos buvo apie 3391 Lt, ir kad pareiškėjas motinos mirties dieną turėjo iš ko pragyventi, sutapatino sąvokas „šeimos pajamos“ su „asmens, turinčio teisę į privalomąją palikimo dalį, pajamos“. Teismas nevertino, jog pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravo ir gyveno (gyvena) motinai nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, kad motina mokėjo mokesčius už namo daliai teikiamas paslaugas, tokiu būdu teikė pareiškėjui išlaikymą natūra ir pinigais (CK 3.196 str.). Pareiškėjo sūnus pas tėvus buvo apsistojęs tik laikinai. Aplinkybė, jog suaugęs ir savarankišką gyvenimą gyvenantis sūnus teikė materialinę tėvui pagal teismų praktiką, turėjo būti vertinama kaip patvirtinanti išlaikymo reikalingumo faktą, o ne prisidėjimas prie šeimos poreiškių tekinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis Nr. 3K-3-596/2008). Pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo nuo teismų praktikos padaręs išvadą, jog pareiškėjui motinos mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas. Kadangi praktikoje pripažįstama, jog neįgalumas preziumouja išlaikymo reikalingumą, negalią turintis įpėdinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir jam nereikia įrodinėti išlaikymo reikalingumo, nes vien dėl sveikatos būklės jam išlaikymo reikia (LAT 2010-12-07 nutartis Nr. 3K-3-501/2010). Teismas neatsižvelgė, jog pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir pateikė prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes ketina kreiptis į teismą. Taigi pareiškėjas aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą įstatymo nustatytu laiku, tačiau tinkamai to neįformino dėl teisinių žinių stokos. Pareiškėjas taip pat liko gyventi palikėjai priklausančioje namo dalyje ir tokiu būdu faktiniu valdymu priėmė jam priklausančio palikimo dalį (LAT 2003-03-31 nutartis Nr. 3K-3-416/2003).

10Suinteresuotas asmuo T. J. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apeliantas neįrodė išlaikymo reikalingumo, laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Pagal CK 5.20 str. 1 d. palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Šios įstatymo normos taikymas yra išaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009: dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų sprendžiama neapsiribojant atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis; teisė į privalomąją palikimo dalį nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo ir vien ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo; klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėti turtą ir turtines teises.

13Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, priėjo išvados, kad pareiškėjas turėjo pakankamas pajamas ir paramą iš savo šeimos narių (sutuoktinės ir sūnaus), pats nesirūpino įsidarbinimu ir turimo kilnojamojo turto pardavimu, kad galėtų pragyventi, todėl neįrodė, kad motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo, ir kad motina išlaikymą teikė.

14Tačiau ši išvada padaryta tik sprendžiant, ar pareiškėjas turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui ir ar mirusi motina iki mirties jį rėmė finansiškai. Būtinosios pragyvenimo išlaidos negali būti suprantamos vien kaip kasdienis pasirūpinimas maistu, drabužiais, pareiškėjo atveju ir išlaidomis sveikatos palaikymui. Todėl sprendžiant, ar palikėjo vaikui reikalingas išlaikymas, ar jį palikėjas teikė, turi būti įvertintos visos aplinkybės, kurios buvo mirusiosios vaikui susiklosčiusios palikimo atsiradimo metu.

15Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyriaus 2010-09-06 raštas Nr. RA(12.5.1.32)-25810 tvirtina, kad pareiškėjas savo nuosavo nekilnojamojo turto neturi (b. l. 12). 2010-06-03 datai (motinos mirties dienai) turėjo du automobilius – 1996 m. gamybos Volvo 850 ir 1990 m. savos gamybos automobilį (b. l. 13). Taigi abu automobiliai dėl savo nusidėvėjimo negali būti laikomi prabangos daiktais, kuriuos pardavus galima būtų įsigyti savo nuosavą būstą ar ženkliai pagerinti savo materialinę padėtį. Bankų pranešimai tvirtina, kad pareiškėjo šeima santaupų neturi. Neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 14) tvirtina, kad 2010-04-01 pareiškėjui pripažintas neįgalumas, darbingumo lygis – 50% (b. l. 14). Netekto darbingumo pensija sudaro 331,40 Lt į mėnesį (b. l. 15). Pažyma apie valstybinį socialinį draudimą (b. l. 99), apie asmens įmokas Sodrai (b. l. 115) tvirtina, kad 2008 – 2009 metais pareiškėjas sirgo, ligos laikas kai kuriais atvejais tęsėsi net keturis mėnesius iš eilės, draudimo pabaiga yra 2009-04-14. 2010-02-20 daryta stuburo juosmens-kryžmens kompiuterinė tomografija (b. l. 100) bei neįgaliojo pažymėjimas, išduotas 2010-04-01 tvirtina pareiškėjo paaiškinimus bei liudytojos M. G. parodymus, kad pareiškėjas iki motinos mirties buvo ligotas ir dėl ligos nedirbo. Todėl aplinkybė, kad nuo 2009-06-30 iki 2010-06-28 pareiškėjas nebuvo įregistruotas darbo biržoje negali būti panaudota daryti išvadai, kad pareiškėjui nebuvo reikalinga parama dėl jo paties tyčinių veiksmų ar jo padėtis, reikalaujanti kitų paramos, susiklostė dėl jo netinkamo elgesio. Pareiškėjas nuo 2004 m. yra baustas 5 kartus už administracinių teisės pažeidimų įvykdymą įspėjimais ir nedidelėmis baudomis (b. l. 41-42), tačiau ir ši aplinkybė neduoda pagrindo daryti išvadai, kad pareiškėjas šiais kaltais savo veiksmais sukūrė sau sunkią materialinę padėtį ar dėl savo netinkamo elgesio buvo nepajėgus įsigyti savo būstą ir gauti pajamų tiek, kad nereikalauti paramos iš šeimos ir motinos. Pateikti į bylą pažymėjimai apie darbo užmokestį (b. l. 37-38) tvirtina, kad pareiškėjui paramą teikė jo žmona ir sūnus, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad pareiškėjui paramą teikė ir jo mirusi motina.

16Švenčionių r. sav. Švenčionių miesto seniūnijos pažymos tvirtina, kad pareiškėjo ir jo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta yra motinai nuosavybės teise iki mirties priklausančiame name ( - ) m. (b. l. 18, 31). Liudytoja V. Č. (kaimynė) paliudijo, kad pareiškėjo šeima gyvena name ( - ), užima du kambarius ir virtuvę (b. l. 139-140). Tas pačias aplinkybes patvirtino liudytojas R. J. (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens brolis) (b. l. 140-141). Suinteresuotas asmuo neginčijo, kad pareiškėjas gyvena motinai priklausančiame name, paaiškino, kad motina prieš mirtį prašė pasirūpinti pareiškėju, jo nenuskriausti ir neišvaryti iš namų, jis ir nesiruošia jo iškeldinti iš namo (b. l. 139). Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo patvirtino, kad gyvendamas name pareiškėjas net už elektrą nemokėjo. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas R. J. (b. l. 140), liudytoja M. G. (b. l. 151-152). Taigi darytina išvada, kad mirusioji suteikdama savo vaikui gyvenamąjį būstą, už būstą neimdama nuomos mokesčio ir sumokėdama už suvartotą elektros energiją, teikė pareiškėjui išlaikymą ir prieš mirtį išsakė savo valią, kad pareiškėjas testamento turėtojo nebūtų skriaudžiamas. Taigi šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti (ne tik maistui ir drabužiams, tačiau ir savo būstui įsigyti), todėl buvo reikalingas ir mirusios motinos išlaikymo. Suinteresuoto asmens nurodymas, kad pareiškėjas ir ligos metu dirbo kapinėse ir gaudavo pinigų, nepaneigia fakto, kad motinos mirties dieną pareiškėjas gaudavo iš motinos paramą, aprūpinant jį gyvenamuoju būstu ir pats neturėjo tiek santaupų ar jo darbo užmokestis, pašalpos nebuvo tokio dydžio, kad galėtų būstą įsigyti. Nors pareiškėjui tenka nedidelė paveldimo turto dalis, tačiau be namo, kuriame pareiškėjas gyveno, mirusi motina nuosavybės teise turėjo dar ir žemės, todėl nors pareiškėjui tektų nedidelė paveldėto turto dalis, paveldėtas turtas suteiktų jam reikalingą paramą. Taigi teisė į privalomąją palikimo dalį remiantis CK 5.20 str. 1 d. pareiškėjui pripažintina.

17Pagal CK 5.57 str. 1 d. šio kodekso 5.50 str. nustatytą 3 mėnesių palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas gyena name, į kurio dalį pretenduoja priimant palikimą. M. J. mirė 2010-03-03. Švenčionių rajono 1-asis notaro biuras patvirtino, kad Z. J. per 3 mėnesių terminą nepateikė prašymo dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties (b. l. 161). Liudytojos M. G. parodymai tvirtina, kad 2010 rugpjūčio 1 ar 2 d. ji su pareiškėju važiavo į Ignaliną paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau prašymas nebuvo priimtas, nes jie neturėjo motinos mirties liudijimo (b. l 152). 2010-08-24 Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 79) tvirtina, kad 2010-08-20 tarp brolių (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens) įvyko konfliktas dėl motinos mirties liudijimo originalo ir mirusios motinos palikto turto. Centrinės hipotekos įstaigos 2010-09-03 atsakymas (b. l. 8) tvirtina, kad pareiškėjas aiškinosi, ar tikrai pagal motinos testamentą neturi teisės į paveldėjimą. Pareiškimu į teismą kreipėsi nedelsiant – 2010-09-20 (b. l. 1). Taigi šios aplinkybės tvirtina, kad mirus motinai pareiškėjas aktyviai siekė įgyvendinti savo teises ir terminą paduoti pareiškimą notarui praleido dėl to, kad neturėjo motinos mirties liudijimo, ir kad turėjo teismo keliu nusistatyti teisę į privalomąją palikimo dalį. Šios priežastys pripažintinos svarbiomis ir prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl palikimo priėmimo paduoti tenkintinas.

18Taigi pervertinus byloje surinktus įrodymus, teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškimą patenkinti.

19Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 2 p.), taip pat dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo (CPK 442 str. 1 d. 13 p.). Ypatingos teisenos tvarka išnagrinėtose bylose pagal CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, o pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai šioje byloje yra priešingi, turėtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui turi atlyginti suinteresuotas asmuo – 275 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4, 182) (CPK 93 str. 1 d.) ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. l. 184) (CPK 88 str.1 d. 6 p.), kadangi advokato pagalbai išleista suma nesiekia „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 8.10 punktu nustatytosios.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

22Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J. (a. k. ( - ) mirties dieną 2010-06-03 jos vaikui Z. J. (Z. J.) (a. k. ( - ) buvo reikalingas išlaikymas.

23Juridinis faktas nustatytas tikslu privalomajai palikimo daliai priimti po M. J. (a. k. ( - ) mirties.

24Atnaujinti Z. J. (Z. J.) (a. k. ( - ) terminą palikimui, atsiradusiam po M. J. (a. k. ( - ) mirties priimti.

25Priteisti iš T. J. (T. J.) (a. k. ( - ) Z. J. (Z. J.) (a. k. ( - ) naudai 275 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt advokato pagalbai atlyginti, viso 775 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt penkis Lt).