Byla 2A-289-154/2013
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Danutės Matiukienės, kolegijos teisėjų: Laivės Aleknavičienės, Vilijos Valantienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo, priimto atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-327-671/2012, iškeltoje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui V. P. dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. P. 10078,13 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 302 Lt bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad apdraudė automobilio „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

62010-11-14 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „Renault espace“ (valst. Nr. ( - )), „VW Passat“ (valst. Nr. ( - )), „Mercedes Benz Vito“ (valst. Nr. ( - )), „Opel Astra“ (valst. Nr. ( - )). Policija nurodė, kad įvykio kaltininkas, automobilio „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino.

7Keturiems nuo eismo įvykio nukentėjusiems asmenims ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, išmokėjo 10078,13 Lt žalos atlyginimą, t.y. 2010-12-21 išmokėjo 3335,24 Lt draudimo išmoką už apgadintą automobilį „Renault espace“ (valst. Nr. ( - )), 2010-12-22 išmokėjo 4168 Lt draudimo išmoką už apgadintą automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. ( - )), 2010-12-22 išmokėjo 1287,89 Lt draudimo išmoką už apgadintą automobilį „Mercedes Benz Vito“ (valst. Nr. ( - )) ir 2010-12-22 išmokėjo 1287 Lt draudimo išmoką už apgadintą automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. ( - )). Pažymėjo, kad draudikas turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, šiuo atsakingu asmeniu įvardindamas patį transporto priemonę vairavusį asmenį arba kitą teisės aktų nustatyta tvarka atsakingą už žalos padarymą asmenį, jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, kad šiuo atveju pareiga atlyginti draudikui padarytą žalą tenka transporto priemonės „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), savininkui V. P..

8Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. priėmė Sprendimą už akių, kuriuo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo V. P. 10 078,13 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už 10078,13 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 302 Lt bylinėjimosi išlaidas (b. l. 32-33).

9Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė panaikinti sprendimą už akių ir, vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 9 punktu, atnaujinti byloje procesą (b. l. 48-50).

10Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 5 d.nutartimi procesą atnaujino (b. l. 69-70).

11Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, po proceso atnaujinimo 2012-11-12 pranešimu patvirtino savo argumentus, nurodytus ieškinyje, o taip pat nurodė, kad atsakovo V. P. pareiga gražinti Draudėjo išmokėtas sumas iki 100 proc. atsirado pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 22 str. 1 dalies 4 punktą, nes atsakingas už eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kitoms transporto priemonėms, asmuo pasišalino iš įvykio vietos. Mano, kad V. P. nurodyta aplinkybė, kad jis eismo įvykio metu (2010 m. lapkričio 14 d.) pats asmeniškai nevairavo transporto priemonės „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšminga ir neeliminuoja atsakovo, kaip transporto priemonės (padidinto pavojaus šaltinio) naudotojo ir valdytojo atsakomybės, nes atsakomybė V. P. kyla bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad kitiems asmenims nepadaryti žalos, pažeidimu (CK 6.263 str. 1 d. ir 3 d.), (b. l. 87-88).

12Atsakovas V. P. byloje nurodė, kad 2010 m. rudenį įdėjo skelbimą į „Autogidas“ apie tai, jog parduoda savo automobilį „Peugeot 605“, sidabrinės spalvos. 2010 m. lapkričio mėnesį jam paskambino vyriškis, kurį vėliau policijoje atpažino kaip L. N., su kuriuo aptarė automobilio pardavimo kainą. Tos pačios dienos vakare L. N. atvyko su draugu, mano, kad G. Š., pirkti automobilio „Peugeot 605“. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį surašė savo namų kieme, tačiau abu sutarties egzemplioriai liko pas pirkėją. Pinigus 2000 Lt jam sumokėjo L. N.. Kadangi buvo penktadienio vakaras ir ne darbo dienos, su pirkėju susitarė, kad automobilį perrašys VĮ „Regitra“ pirkėjo vardu antradienį, kadangi pirmadienį ši įstaiga nedirba, tačiau pirmadienį jam paskambino iš „BTA draudimo“ ir informavo, kad automobilis pateko į eismo įvykį. Tada atsakovas nuvyko į Telšių apskrities VPK, kur jam buvo liepta nuvykti į Plungės rajono VPK. Nuvykęs į Plungės VPK paaiškino, kad automobilį yra pardavęs. Po metų, kai kitų asmenų nerado, draudikas jam pareiškė ieškinį, todėl prašė byloje ieškovui taikyti ieškinio senatį (b. l. 91, 96-98).

13Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsakovui V. P. 320,25 Lt bylinėjimosi išlaidas.

14Teismas nurodė, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, teismas padarė išvadą, kad atsakovas (draudėjas) V. P. eismo įvykio metu (2010 m. lapkričio 14 d.) buvo pardavęs automobilį „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), ir nebuvo jo teisėtu savininku; jo veiksmai nuo pat sužinojimo apie eismo įvykį buvo aktyvūs, jis stengėsi išsiaiškinti kaltininką, bendravo su policijos pareigūnais. Priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų ieškovas neįrodinėjo, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas V. P. neprivalo atlyginti ieškovui (draudikui) dėl eismo įvykio padarytos žalos.

15Pasisakydamas dėl atsakovo V. P. prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovas (draudikas) pateikė atsakovui (draudėjui) regresinį reikalavimą, kylantį iš draudimo teisinių santykių, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas. Konstatavo, kad ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, pateikė ieškinį atsakovui V. P. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo draudimo išmokų išmokėjimo, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 7 dalyje, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

16Apeliaciniu skundu ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo V. P. 13 305,00 Lt, žyminį mokestį, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

17Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiki liudytoju A. P., kuris apklaustas teisme paaiškino, jog V. P. nesusijęs su įvykiu, jis nėra baustas administracine tvarka, o įtariamas N. daug kartę baustas, todėl eismo įvykį galimai sukėlė N.. Teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, nurodytą įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose.

192. Teismas, vertindamas atsakovo paaiškinimus ir liudytojo A. P. paaiškinimus, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartyje Nr. 3K-3-155/2010 suformuotą nuostatą, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju, teismas rėmėsi ne rašytiniais įrodymais, o niekuo nepagrįstais paaiškinimais. Teismas net nevertino ir nesivadovavo administracinių teisės pažeidimų byla, kurioje yra to paties A. P. pasirašytas oficialus dokumentas - Nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Nutarime nurodyta, kad liudytojas bylą gavo 2011-05-16 dieną, kai jau buvo suėjęs 6 mėn. terminas dėl atsakingo asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. A. P. taip pat nurodė, kad įvykio metu automobiliu galėjo naudotis L. N.. Išvada dėl galėjimo naudotis automobiliu reiškia, kad L. N. galėjo naudotis, bet galėjo ir nesinaudoti. Jokių patikimų įrodymų, kurie neginčijamai galėtų patvirtinti, kad eismo įvykius sukėlė ir pasišalino būtent L. N., policija nesurinko.

203. Teismas nepagrįstai nurodė, kad eismo įvykio vietoje rasta pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas buvo savininku ir pardavė automobilį L. N.. Teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, suformuotą praktiką, kur pasisakyta, jog nepateikus pirkimo pardavimo sutarties ir nesant tariamo pirkėjo paaiškinimų apie automobilio pirkimą, visos neigiamos pasekmės tenka savininkui. Nagrinėjamu atveju V. P., nes jo paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadai, kad automobilio savininkas yra kitas asmuo.

214. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys atmestinas, nes visais atvejais reikia įrodyti priežastinį ryšį tarp teisei priešingų atsakovo veiksmų ir kilusios žalos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 4 str. Nurodo, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., TPVCAPDĮ 12 str.). Teigia, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis pats asmeniškai nevairavo transporto priemonės, to nenustatė ir policijos pareigūnai, nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingos ir neeliminuoja atsakovo, kaip tuometinio transporto priemonės (padidinto pavojaus šaltinio) savininko, naudotojo ir valdytojo atsakomybės. Mano, kad atsakovas neįrodė valdymo teisės kuriuo nors metu praradimo dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taigi savo atsakomybės prezumpcijos nenuginčijo (CK 6.270 str. 2 d., 3 d.). Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei rungimosi byloje principas lemia, kad tokias aplinkybės privalėjo įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį (CPK 12 str., 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012 suformavo praktiką tokio pobūdžio bylose (CPK 4 str.); Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2368-345/2012 taikė teisę dėl TPVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. taikymo, kai nepavyksta nustatyti pasišalinusio asmens asmenybės.

225. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad atsakovas tik teismo posėdžio metu prisiminė, kad automobilį buvo, neva, pardavęs. Šią aplinkybę įrodo atsakovo teikti procesiniai dokumentai dėl proceso atnaujinimo.

236. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, nes ieškovas (draudikas) sumokėjo draudimo išmokas 2010-12-21 ir 2010-12-22 dienomis. Ieškinys buvo pateiktas 2011 sausio 5 dieną, t. y. įvertinus švenčių ir nedarbo dienų laikotarpį, ieškinio senaties terminas buvo praleistas labai nežymiai, keliomis dienomis. Atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties termino, todėl ieškovas sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis ir teikdamas prašymus bei paaiškinimus raštu, neprašė termino atnaujinti. Nurodo, kad ieškovas, nepraleidęs ieškinio senaties termino, dėl teisių gynimo kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismas įsakymą panaikino, nes skolininkas gyvenamosios vietos adresu nerandamas, niekur nedirba. Ieškovas teikė pretenzijas atsakovui, tačiau pastarasis vengė priimti laiškus.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

25Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

261. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties termino, tačiau tai paneigia teismo sprendime išdėstytos aplinkybės, teismo posėdžio protokolas. Ieškovas apeliaciniame skunde ieškinio senaties termino praleidimą grindžia šventinių ir nedarbo dienų laikotarpiu bei tuo, jog kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Ieškovas pats pripažįsta, kad ieškinio senaties terminą praleido keliomis dienomis ir nors aprašomojoje apeliacinio skundo dalyje užsimena, kad senaties terminas atnaujintinas, tačiau formuluodamas teismui prašymą, rezoliucinėje dalyje termino atnaujinti neprašo.

272. Atsakovas V. P. nėra atsakingas už žalos padarymą. 2010 m. lapkričio 14 d., apie 22 val. ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu sidabrinės spalvos „Peugeot 605“ atsitrenkė į šešis stovinčius automobilius ir juos apgadino. Dėl eismo įvykio buvo pradėta administracinė teisena ir vykdytas tyrimas. Jo metu nustatyta, kad automobilio atsakovas nevairavo, nes prieš kelias dienas automobilį buvo pardavęs. Atliekant tyrimo veiksmus nustatytas automobilį vairavęs asmuo - L. N.. Tai paliudijo į teismo posėdį iškviestas policijos pareigūnas, kurio liudijimo patikimumu abejoti nėra pagrindo. Be to, aplinkybes, kad L. N. eismo įvykio dieną liudytoją R. Š. parvežė namo, su juo buvo dar keli asmenys, patvirtina paties R. Š. parodymai. Iš eismo įvykio pasišalino trys asmenys, vienas jų automobilyje paliko savo telefono aparatą. Buvo paskelbta automobilį vairavusio L. N. paieška, tačiau suėjus ATPK 35 str. nustatytam terminui bei neradus ieškomo asmens, administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo pradėta. Vadovaujantis administracinio tyrimo medžiaga nustatyta, kad atsakovas V. P. nedalyvavo eismo įvykyje, pats nevairavo automobilio, nepadarė žalos tretiesiems asmenims.

283. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-78/2010).

294. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad išmokėjo draudimo išmokas iš viso už 10078,13 Lt. Reikalavimas priteisti iš atsakovo ne išmokėtą sumą, o beveik trimis tūkstančiais daugiau - 13305,00 Lt, yra neteisėtas. Mano, kad prašoma priteisti suma nurodyta neteisingai, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

30Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

32Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

33Telšių rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas procesinės teisės normas ir šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali (LR CPK 329 str. 1 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (LR CPK 329 str. 2 dalies 2 punktas).

34Byloje nustatyta, kad draudikas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, buvo apdraudęs automobilio „Peugeot 605“, valst. Nr. ( - ), valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

352010 m. lapkričio 14 d., apie 22 val. 40 min., ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta keletas ten stovėjusių automobilių, tame tarpe automobiliai „Renault espace“ (valst. Nr. ( - )), „VW Passat“ (valst. Nr. ( - )), „Mercedes Benz Vito“ (valst. Nr. ( - )), „Opel Astra“ (valst. Nr. ( - )).

36Policija nustatė, kad įvykio kaltininkas, automobilio „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojas, kuris iš įvykio vietos pasišalino. 2010-12-21 ir 2010-12-22 draudikas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims išmokėjo 10 078,13 Lt žalos atlyginimą, kuri, vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 22 str. 1 dalies 4 punktu, prašo priteisti iš transporto priemonės „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), savininko V. P..

37Atsakovas V. P. nurodė, kad savo automobilį „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), 2010 m. lapkričio 12 d. už 2000 litų jis pardavė L. N., sudarė rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurios abu egzempliorius atidavė pirkėjui, tik šios pirkimo-pardavimo sutarties nespėjo įregistruoti VĮ “Regitra”. Mano, kad jis neprivalo grąžinti draudiko išmokėtas draudimo išmokas, nes eismo įvykio metu (2010-11-14) nebuvo transporto priemonės savininku ir šios priemonės nevairavo, t.y. nebuvo eismo įvykio kaltininku. Be to, mano, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senatį, nes išmokas išmokėjo 2010-12-21 ir 2010-12-22, o į teismą kreipėsi tik 2012-01-11. Atsakovas V. P. neginčija, kad iki 2010 m. lapkričio 12 d. jis buvo automobilio „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), savininku, taip pat neginčija, kad būtent šiuo automobiliu 2010-11-14 buvo padaryta žala ieškovo nurodytų transporto priemonių valdytojams ir neginčija draudiko išmokėto žalos atlyginimo dydžio.

38Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, kam 2010 m. lapkričio 14 d. nuosavybės teise priklausė automobilis „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), ir kas yra “atsakingas už žalos padarymą” TPVCAPDĮ 22 str. 1 dalies 4 punkto prasme.

39Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų bei padarė kitų procesinės teisės pažeidimų, kurie sutrukdė priimti teisingą ir teisėtą sprendimą.

40Pirma, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė, kam 2010 m. lapkričio 14 d. nuosavybės teise priklausė automobilis „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), nes sprendimo motyvuose nurodė, kad “eismo įvykio vietoje buvo rasta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios buvo galima daryti išvadą, kad būtent atsakovas tuo metu buvo automobilio savininku”, tačiau čia pat sprendime teismas reziumavo ir padarė išvadą, “kad atsakovas (draudėjas) V. P. eismo įvykio metu (2010 m. lapkričio 14 d.) buvo pardavęs automobilį „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), ir nebuvo jo teisėtu savininku” (b. l. 101-102).

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, teigdamas, jog yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti Draudikui ar Draudikų biurui pastarojo nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu, tačiau tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis, t.y. atsakovo nurodytas automobilio pirkėjas, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą; kad automobilio pirkimo - pardavimo sandorio šalies įtraukimas į bylą dalyvaujančiu joje asmeniu (atsakovu ar trečiuoju asmeniu) yra būtinas, nes teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nes tai būtų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

42Nagrinėjant šį ginčą teisme ir atsakovui V. P. nurodžius, kad automobilį jis pardavė L. N., kuris kaip teisėtas automobilio valdytojas gali būti atsakingas ieškovui (draudikui) dėl nukentėjusiems nuo eismo įvykio išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir nepasiūlė ieškovui šį asmenį byloje patraukti atsakovu (bendraatsakoviu) (CPK 45 str.), pats neįtraukė jo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), atsakovas neprašė, kad L. N. būtų įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu, nors teismas sprendime nurodė, kad „pagal tikėtinumą minėtą eismo įvykį galimai įvykdė L. N., kuris pasišalino iš įvykio vietos“, t.y. teismas iš esmės pripažino byloje neįtraukto L. N. kaltę dėl eismo įvykio metu padarytos žalos.

43Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006). Tokia Kasacinio teismo nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu, nors ja iš dalies ribojamas proceso šalių dispozityviškumas, nes pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).

44Teismas sprendime neakcentavo, kas 2010 m. lapkričio 14 d. buvo automobilio “Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), savininkas, tik nurodė, kad „atsakovo pateiktas paaiškinimas apie automobilio pardavimą pirkėjui iš Plungės nėra paneigtas“. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu įrodinėjimo pareigos paskirstymu ir tokiu įrodymų vertinimu, nes pareiga įrodyti, kad automobilis buvo parduotas kitam asmeniui, tenka ne ieškovui, o atsakovui, šiuo atveju V. P. (CPK 178 str.).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010-10-07 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-300/2010 konstatavo, kad, neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo.

46Antra, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės vadovavosi „tikėtinumu“, o ne objektyviais faktiniais duomenimis (CPK 177 str.), kaip antai, <...>„automobilis “Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), vairuojamas nenustatyto asmens, kaip spėjama L. N., pasišalinusio iš eismo įvykio vietos“ <...>; „Plungės rajono PK buvo atliekamas eismo įvykio tyrimas, surinkta medžiaga, pagal tikėtinumą nustatyta, kad minėtą eismo įvykį galimai įvykdė L. N., kuris pasišalino iš įvykio vietos“ ir pan. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojas R. Š., kurio parodymais vadovavosi teismas, administracinėje byloje nenurodė, kad automobilis priklausė „K.“, t.y. L. N., arba, kad jį vairavo L. N.. Jis paaiškino, kad „kai „K.“ atvažiavo 14 dieną manęs paimti iš ( - ) automobiliu „Peugeot“, mašinoje sėdėjo trys žmonės: vairuotojo ir vieno keleivio nepažinojau, išskyrus „K.“ (adm. bylos 34 lapas), o apklaustas teisme liudytoju R. Š. patvirtino savo parodymus, esančius administracinėje byloje ir patikslino, kad nesakė, jog automobilį vairavo „K.“. Liudytojo (policijos darbuotojo) A. P. parodymai apie L. N. sesers parodymus yra išvestiniai, nes pastaroji nei administracinėje, nei civilinėje byloje neapklausta. Pats liudytojas A. P. nenurodė, kad L. N. 2010-11-14, apie 22 val., vairavo automobilį „Peugeot“ arba, kad šį automobilį jis buvo nusipirkęs iš atsakovo. Liudytojas G. Š. taip pat nepatvirtino, kad L. N. buvo nusipirkęs automobilį iš atsakovo V. P., nors pastarasis G. Š. atpažino kaip asmenį, kartu su L. N. 2010-11-12 atvažiavusį pirkti jo automobilio.

47Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo nustatyti, kas eismo įvykio metu, t.y. 2010 m. lapkričio 14 d., buvo automobilio Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), savininkas arba teisėtas valdytojas (TPVCAPD įstatymo (red., galiojusi nuo 2007-06-11 iki 2012-01-01) 2 str. 17 dalis ), ir tik po to spręsti, kokiu pagrindu šią transporto priemonę vairavo trečiasis asmuo, jei byloje yra patikimai nustatyta, kad minėtos transporto priemonės nevairavo pats atsakovas V. P..

48Aiškindamas automobilio valdytojo ir už žalą atsakingo asmens sąvoką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012 yra konstatavęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Kad draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau- Taisyklių) 59.4 punktas). Taisyklių 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos jo sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taisyklių 60.1 punkte nustatyta, kad, jeigu apdraustasis transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punktas).

49Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė, kas 2010 m. lapkričio 14 d. buvo automobilio Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ), kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, valdytoju.

50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012 konstatavo, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), o 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai, o atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės, tačiau valdytojo atsakomybė neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Remdamasi Aukščiausiojo Teismo praktika, Kolegija reziumavo, kad atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus.

51Objektyvių įrodymų pagrindu nenustačius, kas buvo transporto priemonės valdytojas (tiek CK, tiek TPVCAPDĮ nuostatų prasme), negalima spręsti, ar pastarasis pagal CK 6.270 straipsnio 1 ir 3 dalis įrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat negalima nustatyti fakto, kad valdytojas buvo praradęs galimybę valdyti transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

52Trečia, pirmosios instancijos teismas, pažeidė ieškovo teisę susipažinti su atsakovo reikalavimu taikyti ieškinio senatį bei šiuo klausimu teikti įrodymus ir paaiškinimus (CPK 42 str. 1d.), nes atsakovo V. P. prašymas taikyti vienerių metų ieškinio senatį teisme buvo gautas 2012-12-19, t.y. teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, metu. Ieškovas buvo prašęs bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, tačiau apie atsakovo prašymą taikyti senatį ieškovui nebuvo pranešta. Pažymėtina, kad ieškovas neturėjo išankstinės pareigos nurodyti, ar jis praleido ieškinio senatį, o taip pat prašyti atnaujinti praleistą senaties terminą, nes teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Šiuo atveju ieškinio senatį taikyti reikalavo atsakovas, tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovui apie tai nebuvo pranešta, todėl ieškovas neturėjo galimybės pateikti įrodymus dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, o teismas neturėjo galimybės objektyviai įvertinti, dėl kokių priežasčių praleistas senaties terminas (CK 1.131 str. 2 d.), juolab, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1dalis).

53Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinys atsakovui V. P., dėl procesinių teisės normų pažeidimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu, todėl jis panaikintinas. Kadangi reikalinga byloje patraukti atsakovu arba trečiuoju asmeniu L. N., o apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali, byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1d. 4 p., 327 str. 1 d. 1p. ir 2 d., 329 str. 1d. ir 2 d. 2 p.).

54Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinio skundo argumentų analizę kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

55Kadangi sprendimas panaikinamas pirmos instancijos teismui netinkamai pritaikius procesines teisės normas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliantui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, grąžintinas 302,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą (LR CPK 87 str. 1 d. 7 p.).

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

57Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

58Grąžinti apeliantui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, (į. k. 300665654) 302,- Lt (tris šimtus du litus) žyminį mokestį, 2013-02-04 sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai paduodant apeliacinį skundą.

59Nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance... 5. Nurodė, kad apdraudė automobilio „Peugeot 605“, valstybinis Nr. ( - ),... 6. 2010-11-14 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai... 7. Keturiems nuo eismo įvykio nukentėjusiems asmenims ieškovas „BTA Insurance... 8. Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. priėmė Sprendimą... 9. Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė panaikinti sprendimą už akių... 10. Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 5 d.nutartimi procesą... 11. Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance... 12. Atsakovas V. P. byloje nurodė, kad 2010 m. rudenį įdėjo skelbimą į... 13. Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį... 14. Teismas nurodė, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant... 15. Pasisakydamas dėl atsakovo V. P. prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas... 16. Apeliaciniu skundu ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiki liudytoju A. P., kuris... 19. 2. Teismas, vertindamas atsakovo paaiškinimus ir liudytojo A. P.... 20. 3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad eismo įvykio vietoje rasta pirkimo -... 21. 4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys atmestinas, nes visais... 22. 5. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad atsakovas tik teismo... 23. 6. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo apeliacinį skundą... 25. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 26. 1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas yra... 27. 2. Atsakovas V. P. nėra atsakingas už žalos padarymą. 2010 m. lapkričio 14... 28. 3. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus Lietuvos... 29. 4. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad išmokėjo draudimo išmokas iš... 30. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir... 33. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla... 34. Byloje nustatyta, kad draudikas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per... 35. 2010 m. lapkričio 14 d., apie 22 val. 40 min., ( - ), įvyko eismo įvykis,... 36. Policija nustatė, kad įvykio kaltininkas, automobilio „Peugeot 605“,... 37. Atsakovas V. P. nurodė, kad savo automobilį „Peugeot 605“, valstybinis... 38. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, kam 2010 m. lapkričio 14 d.... 39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą,... 40. Pirma, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė, kam 2010 m.... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, teigdamas, jog... 42. Nagrinėjant šį ginčą teisme ir atsakovui V. P. nurodžius, kad automobilį... 43. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą... 44. Teismas sprendime neakcentavo, kas 2010 m. lapkričio 14 d. buvo automobilio... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010-10-07... 46. Antra, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės... 47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia... 48. Aiškindamas automobilio valdytojo ir už žalą atsakingo asmens sąvoką... 49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė, kas... 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje... 51. Objektyvių įrodymų pagrindu nenustačius, kas buvo transporto priemonės... 52. Trečia, pirmosios instancijos teismas, pažeidė ieškovo teisę susipažinti... 53. Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 54. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų... 55. Kadangi sprendimas panaikinamas pirmos instancijos teismui netinkamai... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 57. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir... 58. Grąžinti apeliantui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA... 59. Nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei...