Byla 2-1807/2014
Dėl 2014 m. liepos 7 d. bankrutavusios akcinės bendrovės „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimų pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „TAVC“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „TAVC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gabringa“ skundą dėl 2014 m. liepos 7 d. bankrutavusios akcinės bendrovės „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimų pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „TAVC“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Bankrutavusios UAB „Versenta“ kreditorius UAB „Gabringa“ pateikė skundą dėl BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, prašydamas panaikinti 2014 m. liepos 7 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti 1-uoju darbotvarkės klausimu pasiūlytam nutarimo projektui „Dėl nekilnojamo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ bei panaikinti 2014 m. liepos 7 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą nepritarti 2-uoju darbotvarkės klausimu pasiūlytam nutarimo projektui „Dėl BUAB „Versenta“ priklausančio nekilnojamojo turto – ledo rūmų su dengta ledo aikštele pardavimo iš varžytynių“. Taip pat prašė nustatyti, kad BUAB „Versenta“ priklausantis turtas, t. y. negyvenamoji patalpa – ledo rūmai su dengta ledo aikštele, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 11 (1/2 iš 65,90 kv. m), būtų parduotas skelbiant pakartotines varžytynes pagal 2014 m. liepos 7 d. BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimui pareiškėjo UAB „Gabringa“ pateiktą nutarimo projektą 2-uoju klausimu. Skundo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Versenta“ administratoriui UAB „UBC“ vykdyti kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu. Nurodė, kad nutarimas buvo priimtas išimtinai vieno didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčio kreditoriaus UAB „TAVC“ sprendimu, prieštaraujančiu imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normoms, bankrutuojančios bendrovės ir kitų kreditorių interesams. Be to, perleidus turtą būtų apsunkinta restitucija natūra iš sąžiningo įgijėjo.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi BUAB „Versenta“ kreditoriaus UAB „Gabringa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; sustabdė BUAB „Versenta“ 2014 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu vykdymą. Teismas konstatavo, jog BUAB „Versenta“ kreditoriui UAB „Gabringa“ ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimus, o administratoriui pradėjus vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimą (pirmuoju darbotvarkės klausimu) ir vėliau teismui galimai patenkinus kreditoriaus UAB „Gabringa“ skundą, sprendimo įvykdymas iš esmės būtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas, todėl sprendė, kad tikslinga sustabdyti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs ir į tai, kad tuo atveju, jei bankrutavusiai įmonei priklausantis turtas būtų perleistas pagal ginčo nutarimo sąlygas, turtą įgijus sąžiningam įgijėjui, būtų apsunkintas restitucijos taikymas natūra. Be to, tokiu būdu būtų galimai apsunkinama ir užvilkinta BUAB „Versenta“ likvidavimo procedūra.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo UAB „Gabringa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tikėtinai pagrindus savo reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nepagrįstai siejo ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą ir/ar nevykdymą su BUAB „Versenta“ priklausančio turto perleidimo sandorio sudarymu, todėl nepagrįstai sprendė dėl galimo restitucijos natūra taikymo apsunkinimo. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis bus parduotas turtas: minimali kaina, pasiūlymų pateikimo tvarka, užstato dydis bei pasiūlymų pateikimo terminas. Taip pat nuspręsta, jog gauti pasiūlymai bus pateikti tvirtinti kreditorių susirinkimui, kuriame bus balsuojama atskirai už kiekvieną pateiktą pasiūlymą. Tai reiškia, kad turtas gali būti perleistas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui ne vadovaujantis ginčijamu nutarimu, o tik atskirai sušauktam kreditorių susirinkimui patvirtinus pateiktą geriausią pasiūlymą. Be to, turto perleidimo sandoris gali būti sudarytas ne anksčiau nei po 10 dienų termino, per kurį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas. Taigi, nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai sudaryti nepakanka vien ginčijamo nutarimo.
  2. Skundžiama nutartis tinkamai nemotyvuota, formaliai atkartojant pareiškėjo skunde nurodytus deklaratyvius argumentus dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepagrįstos ir nemotyvuotos teismo išvados, kad susirinkime dalyvauja du kreditoriai ir sprendimas priimtas vieno iš jų balsais, kitam kreditoriui balsuojant prieš, ginčijamas turto pardavimo būdas neefektyvus, sudaro sąlygas įsigyti turtą mažesne nei rinkos kaina, todėl pažeidžiantis kreditorių interesus. Įvertinant tai, kad dvejose varžytynėse parduoti turtą už anksčiau kreditorių susirinkime nustatytą kainą nepavyko, pardavimas už šiek tiek mažesnę kainą, negu buvo nustatyta antrose varžytynėse – mažai tikėtinas. Nėra jokio paaiškinimo, kodėl apeliantas būtų suinteresuotas parduoti turtą už nepagrįstai žemą kainą. Kreditorius UAB „Gabringa“ nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti nustatytos minimalios pardavimo kainos pagrįstumu. Jokios teisės normos nedraudžia kreditoriui pačiam surasti pirkėją, kuris už parduodamą turtą mokėtų brangiau. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nustatyta minimali pardavimo kaina yra neprotingai maža, neteisinga ir nesąžininga kreditorių atžvilgiu.
  3. Vien aplinkybė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra priimtas didesnę kreditorių reikalavimų sumą turinčio kreditoriaus balsais, per se nėra pagrindas konstatuoti kitų kreditorių ar pačios bankrutavusios įmonės teisių pažeidimą. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, būtent neteisėtas ir nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas stabdant bankrutavusios įmonės turto pardavimo procedūrą nuo pat pirminių jos etapų, apsunkina ir užvilkina įmonės likvidavimo procedūrą.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo kreditoriaus UAB „TAVC“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nuginčijimo argumentai tikėtinai pagrįsti, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu turto pardavimo kainos žemutinė riba sudaro tik 26 procentus Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1305/2013 paskirtos nekilnojamojo turto ekspertizės nustatytos 11 585 000 Lt ledo rūmų su dengta aikštele vidutinės rinkos vertės. Ginčijamas nutarimas priimtas išimtinai vieno kreditoriaus – apelianto UAB „TAVC“ iniciatyva, kuris ilgą laiką (nuo 2010 m. iki 2014 m. balandžio 17 d.) šiuo nekilnojamuoju turtu naudojosi kaip patalpų operatorius. Ginčo nekilnojamasis turtas bankrutuojančiai įmonei perduotas tik Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu, tačiau turimais duomenimis kreditorius ir toliau juo naudojasi, nes dokumentuose nurodytas kreditoriaus buveinės adresas sutampa su ginčo turto adresu.
  2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ginčijamas nutarimas pats savaime nesudaro grėsmės turto perleidimui. Neskaidri turto pardavimo procedūra sudaro sąlygas piktnaudžiauti absoliučią balsų daugumą turinčiam kreditoriui – apeliantui, kurio balsų pakaks tvirtinti potencialių pirkėjų pateiktus pasiūlymus. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sudarytos prielaidos realizuoti turtą faktiškai tik vieno iš kreditorių sprendimu.
  3. Reikalavimas operatyviai vykdyti bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą negali sudaryti prielaidų ją vykdyti neteisėtai, atsižvelgiant tik į vieno iš kreditorių interesus.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Versenta“ bankroto administratorius prašo kreditoriaus UAB „TAVC“ atskirąjį skundą tenkinti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvo ir nėra pagrindo. Ledo rūmų su dengta aikštele pardavimas tęsiasi jau nuo 2013 m., jokių realių pirkėjų nėra, todėl nepagrįsti argumentai dėl sprendimo įvykdymo pasunkėjimo. Be to, kreditorių susirinkime nutarta, jog atsiradus realiam pirkėjui, toks sandoris pirmiausiai būtų svarstomas kreditorių susirinkime, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos be realaus pagrindo, pardavimo proceso sustabdymas gali atnešti nuostolių įmonei ir jos kreditoriams.
  2. Kreditorių susirinkime nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka užtikrins efektyvų ir kuo ekonomiškesnį pardavimą bei sumažins administravimo išlaidas dėl ir taip užsitęsusio įmonės likvidavimo proceso. Kita negyvenamoji patalpa buvo parduota analogiška tvarka ir kreditorius šiai tvarkai neprieštaravo.
  3. Įmonės kreditoriams ir toliau vilkinant likvidavimo procedūrą, patalpų pardavimas taps neaktualus ir turtas bus perduotas savivaldybei (ĮBĮ 33 str. 7 d.), todėl negyvenamoji patalpa turi būti parduota per kuo trumpesnį laikotarpį; užsitęsęs pardavimo procesas nėra naudingas nei vienam kreditoriui, apsunkina bankroto procedūros eigą teisminiais ginčais, dėl to patiriamos laiko bei piniginių lėšų sąnaudos.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkinamas.

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantis jas taikyti asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, siekiant užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

14Byloje nustatyta, kad pareiškėjas – BUAB „Versenta“ kreditorius UAB „Gabringa“, pareikštų reikalavimų dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo įvykdymui užtikrinti, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ vykdymą. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino, nenustatęs skundo nepagrįstumo bei nustatęs pareiškėjui palankaus sprendimo atveju galimą jo įvykdymo grėsmę. Apelianto nesutikimas su skundžiama nutartimi iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai įvertino ginčijamo nutarimo esmę. Pasak apelianto, ginčijamu nutarimu patvirtintas tik pirminis turto pardavimo etapas, todėl kreditorių interesai nepažeidžiami, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės apsunkinama ir užvilkinama įmonės likvidavimo procedūra.

15Minėta, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Jei preliminariai (prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tačiau preliminariai vertinant ieškinio (skundo) pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (skundas) (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio (skundo) teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio (skundo) pagrįstumas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo klausimu, nuosekliai pasisakoma, kad tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

16Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas aiškiai suformulavo skundo pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė savo pareikšto skundo reikalavimų, kaip ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas klaidingai sprendė dėl skundo prima facie pagrįstumo, netinkamai įvertino skundžiamo nutarimo turinį, ar netinkamai motyvavo skundžiamą nutartį iš esmės pritardamas pareiškėjo argumentams. Skundžiamos nutarties motyvų glaustumas nereiškia jų nebuvimo.

17Pareiškėjo skundas grindžiamas netinkamu bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu ir dėl to kylančia grėsme bankrutuojančios bendrovės ir kitų kreditorių interesams. Taigi nesustabdžius skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymo, ir pareiškėjui priėmus palankų sprendimą, t. y., pasitvirtinus pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, įmonė ir jos kreditoriai neabejotinai patirtų neigiamų pasekmių, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad jei pagal ginčo nutarimą būtų įvykdytas bankrutavusiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto perleidimas, turtą įgijus sąžiningam įgijėjui, būtų apsunkintas restitucijos taikymas natūra, dėl galimų naujų teisminių ginčų apsunkinta ir užvilkinta bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, itin svarbu yra nustatyti turto pardavimo tvarkos teisėtumą ir teisingumą jau pirmame jo pardavimo etape. O bankroto proceso operatyvumo principas negali sudaryti prielaidų bankroto procedūras vykdyti galimai neteisėtai. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas iki skundo išnagrinėjimo ir procesinio sprendimo įsiteisėjimo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę - skundžiamo nutarimo vykdymo sustabdymą.

18Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Bankrutavusios UAB „Versenta“ kreditorius UAB „Gabringa“ pateikė... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi BUAB „Versenta“... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 7. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo kreditoriaus UAB... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Versenta“ bankroto... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 11. Atskirasis skundas netenkinamas.... 12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios... 13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas – BUAB „Versenta“ kreditorius UAB... 15. Minėta, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas... 16. Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas aiškiai... 17. Pareiškėjo skundas grindžiamas netinkamu bankrutuojančios įmonės... 18. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 20. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą....