Byla 2A-1305/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „GABRINGA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1-450/2012 pagal ieškovo UAB „GABRINGA“ ieškinį atsakovams BUAB „Versenta“ ir UAB „VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir kitų teisės normų taikymo kreditoriui ginčijant jo skolininko sudarytą sandorį dėl nekilnojamojo turto perleidimo ir restitucijos taikymo.

5Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Versenta“ iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2010 m. lapkričio 10 d. apygardos teismo nutartimi nutraukta remiantis 2010 m. rugsėjo 13 d. RUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimu.

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė UAB „Versenta“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi BUAB „Versenta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7Ieškovas UAB „Gabringa“ (toliau – ieškovas, apeliantas arba kreditorius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo jos sudarymo momento 2010 m. lapkričio 25 d. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Versenta“ už 4 900 000 Lt pardavė atsakovui UAB „Vilniaus pramogų arena“ negyvenamąją patalpą – ( - ), su bendro naudojimo patalpa, pažymėta ( - ), esančią ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – ginčo objektas, turtas arba ginčo turtas); 2) taikyti restituciją, šalis grąžinant į padėtį buvusią iki sandorio sudarymo; 3) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008 m. vasario 28 d. BUAB „Ekama“ ir UAB „Gabringa“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria BUAB „Ekama“ įsipareigojo perleisti reikalavimo teises naujajam kreditoriui (ieškovui) į UAB „Versenta“ 1 909 445 Lt sumai ir pasirašė reikalavimo teisių perleidimo perdavimo - priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, jog ieškovas perėmė, o BUAB „Ekama“ perdavė 1 909 445 Lt dydžio reikalavimo teisę bei kitas susijusias teises į UAB „Versenta“ ir visus su šia reikalavimo teise susijusius dokumentus. UAB „Versenta“ savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir visiškai neatsiskaitė su ieškovu. Be to, pažymėjo, kad 2010 m. lapkričio 29 d. iš viešo registro duomenų ieškovui tapo žinoma, kad 2010 m. lapkričio 25 d. tarp UAB „Versenta“ ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ buvo sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. AD-3506, pagal kurią UAB „Versenta“ išsimokėtinai pardavė UAB „Vilniaus pramogų arena“ nekilnojamą turtą – ( - )kv. m. bendro ploto negyvenamąją patalpą - ( - ), su bendro naudojimo patalpa, pažymėta ( - ), esančią ( - ). Ieškovo nuomone, ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises ir interesus, kadangi buvo perleistas nekilnojamasis turtas, iš kurio vertės galėjo būti patenkintas ieškovo finansinis reikalavimas, ir ieškovas neturi jokių duomenų apie tai, kad atsakovas BUAB „Versenta“ turėtų kito vertingo turto. Yra visos sąlygos sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Turtas buvo perleistas išsimokėtinai, todėl atsakovas pinigų sumą gaus ne iš karto, bet dalimis, o tai reiškia, kad mokant periodines įmokas, mažėja galimybės jo kreditoriams tikėtis atgauti iš tokio skolininko reikalavimo sumas. Ieškovas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą nepraleido. Abu atsakovai, sudarydami ginčijamą sutartį, buvo nesąžiningi. Skolininko nesąžiningumas preziumuojamas, kai ginčijamas sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų. Sudarius turto išsimokėtinai sutartį, atsakovas UAB „Versenta“, negaudamas naudos, suteikė netiesioginį kreditą kitam atsakovui UAB „Vilniaus pramogų arena“, tuo blogindamas savo paties finansinę padėtį ir užkirsdamas kelią savo kreditoriams atgauti skolas. Siekiant atkurti BUAB „Versenta“ turtinę padėtį, būtina grąžinti jo nuosavybėn neteisėtai perleistą turtą, o atsakovui UAB „Vilniaus pramogų arena“ perduoti tai, ką jis sumokėjo UAB „Versenta“.

9Ieškovas dublike nurodė aplinkybę, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ neatsiskaitė su UAB „Versenta“ pagal ginčijamą sutartį, todėl būtina į bylą pateikti tiesioginius įrodymus (išrašą iš banko atsiskaitomosios sąskaitos ar mokėjimo dokumentą) dėl atsiskaitymo pagal ginčo sutartį.

10Atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, 2010 m. lapkričio 25 d atsakovai sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ginčo sutartis arba ginčo sandoris) ir šios sutarties 2.2. punkte numatyta, kad visą turto kainą pirkėjas įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties sudarymo į pardavėjo nurodytą sąskaitą. Šalių sutarta turto pardavimo kaina - 4 900 000 Lt yra pagrįsta, atitinka realią rinkos vertę ir yra įvertinta nepriklausomo turto vertintojo UAB „Liturta“. Atsakovui 2010 m. lapkričio 30 d. ginčo turto priėmimo - perdavimo aktu turto nuosavybės teisė buvo perduota tik UAB „Vilniaus pramogų arena“ tinkamai atsiskaičius su UAB „Versenta“. Dėl to ginčijamos sutarties sudarymas neturėjo jokios neigiamos įtakos skolininko mokumui, t. y. galimybei atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu) bei kitaip nepažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teisių ir interesų. Nurodė, kad ieškovas neįrodė CK 6.66 straipsnyje numatytų sąlygų. Atsakovai tarpusavyje neturi jokių sąsajų bei nėra niekaip tarpusavyje susiję. Atsakovas sudarydamas sutartį domėjosi UAB „Versenta“ finansine padėtimi, esamais kreditoriais, turimu turtu, iš viešai prieinamų VĮ Registrų centro teikiamų duomenų žinojo apie atsakovo restruktūrizavimo procesą bei jo pabaigą, vertino atsakovų planuojamos sudaryti sutarties įtaką atsakovo UAB „Versenta“ mokumui ir kreditoriams.

11Atsakovas BUAB „Versenta“ (toliau – skolininkas arba atsakovas) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Būtinybę sudaryti ginčijamą sutartį įtakojo tam tikros faktinės aplinkybės - lėšų veiklos vykdymui poreikis, todėl radus pirkėją ginčijama sutartimi turtas buvo parduotas atsakovui UAB „Vilniaus pramogų arena“ už rinkos kainą 4 900 000 Lt, kurią pastarasis sumokėjo UAB „Versenta“ sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovui pilnai atsiskaičius, 2010 m. lapkričio 30 d. tarp UAB „Versenta“ ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ pasirašytas ginčo turto priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo UAB „Versenta“ patvirtino turto pardavimo kainos gavimo faktą, o UAB „Vilniaus pramogų arena“ buvo perleista turto nuosavybės teisė. Ginčo sutartimi turtas atsakovui buvo perleistas jo rinkos kaina, kuri buvo sumokėta tinkamai ir laiku. Be to, sandorio sudarymas nepadarė jokios neigiamos įtakos UAB „Versenta“ finansinei padėčiai ir mokumui, dėl ko nepažeidė ir ieškovo teisių ir interesų. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovui be ginčo turto taip pat priklausė ir dengta ledo aikštelė, kuri ieškinio pateikimo momentu nuosavybės teise priklausė atsakovui ir buvo areštuota būtent paties ieškovo naudai, t.y. siekiant įvykdyti teismo sprendimą. Dengta ledo aikštelė ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo įkeista ar areštuota kitų kreditorių naudai, todėl ieškovas ieškinio pateikimo momentu buvo vienintelis atsakovo kreditorius, kurio naudai vyko išieškojimas iš atsakovui priklausančio kito turto - dengtos ledo aikštelės. Ginčo sandoris nėra nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sandoris, nes nėra jokių nuostatų, kurios leistų šį sandorį laikyti pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sandoriu. Ieškovo argumentai, kad sudaręs ginčijamą sandorį atsakovas sumažino savo galimybes atsiskaityti su ieškovu, yra nepagrįsti. Ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo. Ieškovas teigia, kad atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys, dėl ko jų nesąžiningumas pagal CK 6.67 straipsnį turėtų būti preziumuojamas, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Sudarydamas ginčijamą sandorį UAB „Versenta“ gavo realią naudą - 4 900 000 Lt pinigų sumą ir šią pinigų sumą gavo kelių dienų po minėto sandorio sudarymo laikotarpyje. Tuo tarpu atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ mainais už 4 900 000 Lt pinigų sumą gavo nekilnojamojo turto objektą - ledo areną. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamo sandorio sudarymu UAB „Versenta“ negavo jokios naudos ir tik suteikė netiesioginį kreditą atsakovui UAB „Vilniaus pramogų arena“.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovo UAB „Gabringa“ ieškinį atsakovams BUAB „Versenta“ ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Gabringa“ atsakovui UAB „Vilniaus pramogų arena“ 5 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybės biudžetui 42,94 Lt bylinėjimosi išlaidų bei panaikino 2010 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

13Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatinėjant, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai reikšti actio Pauliano pagrindu ieškinį negalima.

14Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutraukta UAB „Versenta“ restruktūrizavimo byla, todėl tolimesniam veiklos vystymui reikėjo finansinių resursų ir tuo pagrindu buvo svarstytas klausimas dėl turto pardavimo. Atsakovui nuosavybės teise priklausė dengta ledo aikštelė ir ledo rūmai su dengta ledo aikštele. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovo reikalavimų patenkinimui buvo areštuota dengta ledo aikštelė, todėl UAB „Versenta“ galėjo parduoti tik vienintelį nekilnojamąjį turtą – ledo rūmus.

15Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad 4 900 000 Lt sandorio vertė yra aiškiai per maža ir neatitinka realios turto rinkos kainos, konstatavo, jog tokiai aplinkybei pagrįsti ieškovas įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Byloje pateikta 2010 m. kovo 16 d. turto vertinimo ataskaita Nr. V10/02-31-B įrodo, kad 2010 m. vasario 12 d. ledo rūmai su dengta ledo aikštele įvertinti 4 867 000 Lt, t.y. toks įrodymas patvirtina, kad parduoto nekilnojamojo turto vertė nebuvo mažesnė nei rinkos kaina. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta konsultacija dėl galimos turto kainos negali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis tokią aplinkybę, kadangi neatitinka reikalavimų, numatytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje. Be to, pažymėjo, kad VĮ Registrų centro duomenimis ledo rūmų su dengta ledo aikštele rinkos vertė yra 13 134 000 Lt, tačiau vertė nustatyta VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu, neatlikus individualus ginčo turto vertinimo.

16Teismas nustatė, kad tarp šalių 2010 m. spalio 30 d. sudarytu nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktu UAB „Versenta“ perdavė pirkėjui UAB „Vilniaus pramogų arena“ ledo rūmus su dengta ledo aikštele ir su bendro naudojimo patalpa, ( - ), bei šio akto 7 punktu šalys konstatavo, kad UAB „Versenta“, pasirašydama turto priėmimo - perdavimo aktą, pareiškė ir patvirtino, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ tinkamai ir laiku atsiskaitė su pardavėju pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. sumokėjo visą sutartą turto kainą iki priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dienos. Teismas taip pat nurodė, kad šalių susitarimu sandorio kaina buvo pervesta ne tiesiogiai UAB „Versenta“, o jo nurodymu Pilat Business Ltd., įsigyjant kontrolinį šios bendrovės akcijų paketą, ką patvirtina į bylą pateiktas Pilat Business Ltd. 2010 m. lapkričio 29 d. patvirtinimas ir akcijų įsigijimo sutartis. Toks pinigų pervedimas negali būti vertinamas kitaip kaip UAB „Versenta“ normalia ūkine - komercine veikla, investuojant gautus pinigus, siekiant gauti pelną ir tokiu būdu pagerinti finansinę padėtį. Teismas sprendė, kad UAB „Versenta“ neprivalo ir net negali pateikti į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Vilniaus pramogų arena“ pervedė į UAB „Versenta“ atsiskaitomąją sąskaitą 4 900 000 Lt, nes šalys gali laisvai susitarti dėl kitokio atsiskaitymo pagal tam tikrą sandorį būdo. UAB „Versenta“ iškėlus bankroto bylą, kreditoriai nubalsavo nutraukti tokią investiciją ir bendrovė Pilat Business Ltd. sutiko grąžinti visą jai sumokėtą sumą, ką iš dalies įvykdė. Šią aplinkybę patvirtino BUAB „Versenta“ bankroto administratorius, nurodydamas, kad šiuo metu vyksta investicijų susigrąžinimo procesas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pats neginčijo aplinkybės, kad su juo iš dalies atsiskaityta. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo nurodomos aplinkybės apie netinkamą atsiskaitymą sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. pinigų tiesiogiai nepervedimą UAB „Versenta“, nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ji tapo nereikšminga.

17Teismas ieškovo argumentą, kad tarp šalių buvo sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis atmetė kaip nepagrįstą.

18Teismas, įvertinęs tai, kad įstatyme įtvirtintas sutarčių sudarymo laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymui, nustatė, kad nagrinėjamu atveju sudarytas sandoris laikytinas privalomu sandoriu tų aplinkybių kontekste (CK 6.66 str.).

19Teismas sprendė, kad ieškovas nepaneigė civilinėje teisėje egzistuojančios ir įtvirtintos sąžiningumo prezumpcijos, reiškiančios, jog turtą įgijęs asmuo laikomas sąžiningu įgijėju, kol nėra įrodyta priešingai (CK 4.26 str. 2 d.). Be to, sandorio sudarymo metu įstatymų nustatyta tvarka nebuvo konstatuotas UAB „Versenta“ nemokumas. Atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ galėjo žinoti apie įmonės turtinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu iš viešų registrų, tačiau neturėjo jokio pagrindo abejoti UAB „Versenta“ galimybėmis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, juo labiau, kad tokie įsipareigojimai iš tikrųjų buvo vykdomi, UAB „Vilniaus pramogų arena“ objektyviai negalėjo ir neprivalėjo žinoti bei domėtis, ar nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas pažeidžia ar gali pažeisti tuo metu dar veikiančios ir ūkinę - komercinę veiklą vykdančios įmonės ar kitų jos kreditorių interesams. Teismas pažymėjo, jog įmonės bankrotas yra galima neigiama verslu užsiimančio ir pelno siekiančio juridinio asmens veiklos pasekmė, tačiau pats bankroto bylos iškėlimo faktas nereiškia, jog visi iki tol įmonės sudaryti sandoriai buvo neteisėti, pažeidžiantys įmonės turtinius interesus. Duomenų, kad atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ galėjo ir privalėjo numanyti, kad normalią veiklą vykdančiai įmonei ateityje gali būti iškelta bankroto byla, nėra, sandorio sudarymo metu atsakovas neturėjo pagrindo abejoti įmonės mokumu, laikyti ją nepatikima, o juo labiau pasinaudoti įmonės turtine padėtimi siekiant pažeisti kitų įmonės kreditorių interesus. Nesant tarp šalių tęstinių santykių, juo labiau negalima kalbėti apie UAB „Vilniaus pramogų arena“ nesąžiningumą, nepakankamą atidumą, prievolės tikrinti UAB „Versenta“ finansinę būklę buvimą, realios turtinės padėties žinojimą ir siekimą ja pasinaudoti, kad būtų sumažintas įmonės mokumas ir kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybė.

20Teismas ieškovo argumentus, kad sudarant ginčijamą sandorį atsakovai buvo tarpusavyje susiję asmenys, atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovo BUAB „Versenta“ bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės dėl ieškovo sąsajumo su įmonių grupe, kuriai priklauso konkuruojantis su ledo rūmais objektas - Siemens arena, ir iki ginčijamo sandorio sudarymo, pasak atsakovo, konkuravo su atsakovu nekilnojamojo turto objektų nuomos dideliems renginiams organizuoti rinkoje, neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šį ginčą. Teismas pažymėjo, nors atsakovas įrodinėja, jog actio Pauliana ieškiniu yra siekiama ne tiek apginti savo teises, kurias neva pažeidė minėtas sandoris, kiek pasiekti, kad ledo rūmai būtų grąžinti atsakovui, o ieškovas, pasinaudodamas turimu reikalavimu į atsakovą, galėtų sužlugdyti atsakovą kaip konkurentą ir užvaldyti ledo rūmus, tačiau tokios aplinkybėms pagrįsti atsakovas jokių duomenų nepateikė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas klaidingai ir visiškai nepagrįstai nustatė, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ visiškai ir tinkamai atsiskaitė už įsigytą turtą. Pinigų sumokėjimo faktas galėjo būti patvirtintas tik specialiais įrodymais – mokėjimo nurodymais ar analogiško pobūdžio dokumentais, patvirtinančiais finansų įstaigose atliktas operacijas, kurių atsakovai nepateikė ir byloje nėra.
  2. Turto pardavimo kaina realiai/faktiškai nebuvo (negalėjo būti) sumokėta, o tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Turto kainos sumokėjimo fakto neįrodymas suponuoja, jog ginčo sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 str.).
  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių, patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą. UAB „Vilniaus pramogų arena“ buvo žinoma aplinkybė, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Versenta“ sąskaitos buvo areštuotos. Be to, tarp atsakovų nebuvo atlikti jokie tiesioginiai atsiskaitymai. Pagal investavimo sutartį BUAB „Versenta“ įgijo beveik visas Pilat Business Ltd. akcijas, kas reiškia, kad jei ir buvo pinigai pervesti Pilat Business Ltd., tai jų kontrolė liko BUAB „Versenta“, tačiau pinigai lengvai tapo nepasiekiami jo kreditoriams. Ginčijamame sprendime klaidingai ir visiškai nepagrįstai yra konstatuota, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti faktą, jog atsakovai yra kaip nors tarpusavyje susiję asmenys. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas FNTT liudytojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti UAB „Vilniaus pramogų arena“ direktoriaus M. Š. parodymai, patvirtinantys sąsajų egzistavimą tarp atsakovų.
  2. Sutarties sudarymo faktinės aplinkybės ir pinigų pervedimas (jei toks realiai buvo) į Maltos įmonę Pilat Business Ltd., akivaizdžiai suponuoja, kad tokiais savo veiksmais BUAB „Versenta“ siekė išvengti (vengė) atsiskaitymo su kreditoriais. Ginčijama sutartimi BUAB „Versenta“ neabejotinai siekė kaip tik galima ilgiau ar išvis išvengti turimų įsiskolinimų įvykdymo. Įvertindamas pinigų pervedimo būdą, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į BUAB „Versenta“ kreditorių teisėtus interesus, kas sudaro nagrinėjamo ginčo esmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovo reikalavimų patenkinimui buvo areštuotas kitas BUAB „Versenta“ priklausantis turtas (dengta ledo aikštelė su ( - ) kv. m. bendro naudojimo patalpa, esanti ( - )) bei ieškovo reikalavimas galėjo būti patenkintas iš šio turto, ir nevertino faktinės aplinkybės, jog minėtas turtas bylos nagrinėjimo metu buvo perleistas. Dėl to teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo turto pardavimas nepažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teisių.
  3. Ginčijamame sprendime klaidingai ir visiškai nepagrįstai yra nustatyta, kad sutarties sudarymas buvo privalomas. Atsakovai neturėjo jokios įstatyme, sutartyje ar teismo sprendime įtvirtintos teisinės pareigos sudaryti ginčo sutarties tokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kokiomis ji buvo sudaryta. BUAB „Versenta“ pagal ginčo sutartį pardavė vienintelį turtą, su kuriuo buvo susijusi jos pagrindinė veikla (bendrovė pagrindines pajamas gavo iš ginčo turto nuomos). Taip pat siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą buvo būtina įvertinti ir BUAB „Versenta“ veiklos vykdymo aplinkybes iki bei po ginčo sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad nuo 2005 m. UAB „Versenta“ visą laiką vengė atsiskaityti su ieškovu.
  4. Teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus dėl turto kainos ir klaidingai nustatė, kad turto pardavimo kaina atitiko rinkos vertę. Teismas nesivadovavo VĮ Registrų centro duomenimis, nors Nekilnojamojo turto registro išrašas yra laikytinas prima facie įrodymu byloje; netinkamai vertino UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto konsultaciją; nepagrįstai ir pažeisdamas įrodymų pakankamumo bei vertinimo principus pripažino, kad atsakovų pateikto turto vertinimo išvados duomenys neleidžia abejoti tuo, kad turto vertė sutarties sudarymo metu buvo 4 900 000 Lt. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis išimtinai atsakovų pateiktais įrodymais ir visiškai nevertindamas ieškovo pateiktų įrodymų susijusių su turto kaina. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo paskirti ginčo nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę.

22Atsakovo BUAB „Versenta” bankroto administratoriaus atstovas atsiliepimu prašo ieškovo UAB „Gabringa“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas neįrodė būtinų actio Pauliana sąlygų, todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tarp atsakovų buvo sudaryta atlygintinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, nustatant 4 900 000 Lt parduodamo turto kainą. Turto kaina yra sumokėta pirkėjo UAB „Vilniaus pramogų arena“ pardavėjui BUAB „Versenta“ ir nėra jokio pagrindo abejoti, jog už parduotą turtą nebuvo sumokėta. Kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato atsiskaitymo bankiniu pavedimu kaip vienintelio ir tinkamo atsiskaitymo tarp sandorio šalių būdo, atsakovo nuomone, sutarties šalims yra suteikiama teisė pasirinkti abiem sandorio šalims priimtiną atsiskaitymo būdą.
  2. Apelianto argumentas, kad turto kainos sumokėjimo fakto neįrodymas suponuoja, jog ginčo sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 str.), atmestinas kaip nepagrįstas. Apsimestinio sandorio nebuvimą patvirtina sudaryta tarp UAB „Vilniaus pramogų arena“ ir jos akcininko Wall Investments Ltd. paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ gavo lėšų turto kainai sumokėti; 2010 m. lapkričio 29 d. bendrovės Pilat Business Ltd. patvirtinimas, kad gavo reikiamą sumą, t.y. mokėjimą už akcijas; investicijų susigrąžinimo sutartis, pagal kurią Pilat Business Ltd. šiai dienai jau yra grąžinęs BUAB „Versenta“ dalį investuotų lėšų.
  3. Ieškovo teiginiai apie atsakovų sąsajumą yra nepagrįsti ir klaidingi. Ieškovo prašomas prijungti prie bylos FNTT liudytojo apklausos protokolas neturi reikšmės bylos nagrinėjimui, nes jame nėra jokių duomenų apie atsakovų BUAB „Versenta“ ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ kaip galimai susijusius asmenis. Kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai laikomi nepagrįstais.
  4. Turto kaina atitiko rinkos vertę. Sudarytas atlygintinis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris neturėjo neigiamos įtakos atsakovo BUAB „Versenta“ turtinei padėčiai ir nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Ieškovo teiginys dėl pirmosios instancijos teismo nepaskirtos ekspertizės turto kainai nustatyti, atmestinas kaip nepagrįstas.

23Atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ atsiliepimu prašo ieškovo UAB „Gabringa“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas su pardavėju pilnai ir tinkamai atsiskaitė, o teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, vadovaudamasis tiek CPK įtvirtintomis nuostatomis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika įrodymų vertinimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato, jog atsiskaitymas pagal tam tikrą sandorį gali būti laikomas tinkamu tik tada, kai pinigai sumokami į kitos šalies atsiskaitomąją sąskaitą, ieškovo teiginiai, jog tik mokėjimo nurodymai patvirtina negrynųjų pinigų operacijas yra tinkamas įrodymas pinigų sumokėjimo faktui pagrįsti, yra laikytini nepagrįstais. Sutarties šalys, vadovaudamosis sutarčių laisvės principu, gali susitarti dėl bet kokios atsiskaitymo pagal sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį formos.
  2. Tarp atsakovų sudaryta sutartis atitinka tikrąją šalių valią bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nuosekliai analizuojant šalių veiksmus ginčo sutarties sudarymo metu, akivaizdu, kad jų tikslas buvo atlygintinio sandorio sudarymas, nes atsakovas UAB „Versenta“ siekė už nekilnojamo turto pardavimą gautas lėšas investuoti į akcijų pirkimą. Šią aplinkybę ir turto kainos sumokėjimą patvirtina visuma byloje nustatytų aplinkybių.
  3. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje apibrėžtą susijusių asmenų sąvoką, atsakovai UAB „Vilniaus pramogų arena“ ir UAB „Versenta“ nėra laikomi tarpusavyje susijusiais asmenimis. Nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atsakovų nesąžiningumui preziumuoti (CK 6.67 str.). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai, sudarydami sutartį, buvo nesąžiningi. Nepaisant to, atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ pažymėjo jog buvo sąžininga sutarties šalis ir sąžiningai įsigijo turtą.
  4. Ginčijamo sandorio sudarymas neturėjo jokios neigiamos įtakos skolininko mokumui, t. y. galimybei atsiskaityti su kreditoriumi ieškovu, bei kitaip nepažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teisių ir interesų, kadangi turtą skolininkas pardavė, o atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ įsigijo už rinkos kainą, kurią nustatė nepriklausomas turto vertintojas. Atsakovo UAB „Versenta“ banko sąskaitos sandorio sudarymo metu nebuvo areštuotos, byloje tokių įrodymų pateikta nėra. Be to, ieškovas šiai dienai jau yra atgavęs didžiąją dalį savo investuotų lėšų pagal su BUAB „Ekama“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį.
  5. Atsakovo nuomone, sutarties sudarymas laikytinas privalomu sandoriu, susiklosčiusių aplinkybių kontekste.
  6. Turto vertinimas UAB „Liturta“ buvo atliktas individualiu būdu, laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų.

24Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. vasario 11 d. gautas ieškovo UAB „Gabringa“ prašymas dėl ekspertizės skyrimo.

25Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi paskyrė ginčo turto, t. y. ( - ) kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos - ( - ), su bendro naudojimo patalpa, pažymėta ( - ), esančios ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertinimo ekspertizę ir ją pavedė atlikti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytam ekspertui K. J. (Turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000142).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

26Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

27Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl tarp atsakovų UAB „Versenta“ ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2010 m. lapkričio 25 d. sudarytos nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties Nr. AD-3506, pagal kurią UAB „Versenta“ pardavė UAB „Vilniaus pramogų arena“ nekilnojamą turtą – ( - ) kv. m. bendro ploto negyvenamąją patalpą - ( - ), su bendro naudojimo patalpa, pažymėta ( - ), esančią ( - ), galiojimo ir šios sutarties teisinių pasekmių UAB „Versenta“ kreditoriaus UAB „Gabringa“ bei kitų kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams.

28Dėl įrodymų priėmimo į bylą

29Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi išsprendė dalį šalių prašymų dėl įrodymų priėmimo į bylą.

30Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad šalių prašymai apeliacinės instancijos teisme dėl pateiktų įrodymų priėmimo į bylą tenkintini ir su šalių procesiniais dokumentais pateikti įrodymai priimtini į bylą (CPK 314 str.).

31Dėl bylos nagrinėjimo

32Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. vasario 27 d. gautas ieškovo UAB „Gabringa“ prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus atliktas BUAB „Versenta“ ūkinės – komercinės veiklos tyrimas ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ).

33Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad prašymas dėl bylos sustabdymo yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas (CPK 163, 164 str.).

34Dėl faktinių bylos aplinkybių

35Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Versenta“ iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2010 m. lapkričio 10 d. apygardos teismo nutartimi nutraukta remiantis 2010 m. rugsėjo 13 d. RUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimu.

36Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė UAB „Versenta“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi BUAB „Versenta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi BUAB „Versenta“ administratoriaus UAB „Admivita“ įgalioto asmens M. Š. prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo tenkino ir patvirtino BUAB „Versenta“ kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus: pirmos eilės – 2 241,92 Lt; antros eilės – 1 151,44 Lt; trečios eilės – 12 935 858,10 Lt, iš jų UAB „Gabringa“ – 2 618 647,96 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimi BUAB „Versenta“ bankroto byloje patvirtinti patikslinti kreditorių reikalavimai, įskaitant kreditoriaus UAB „Gabringa“ 2 231 339,76 Lt finansinį reikalavimą.

372008 m. vasario 28 d. BUAB „Ekama“ ir UAB „Gabringa“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria BUAB „Ekama“ įsipareigojo perleisti reikalavimo teises naujajam kreditoriui (UAB „Gabringa“) į UAB „Versenta“ 1 909 445 Lt sumai ir pasirašė reikalavimo teisių perleidimo perdavimo - priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, jog UAB „Gabringa“ perėmė, o BUAB „Ekama“ perdavė 1 909 445 Lt dydžio reikalavimo teisę bei kitas susijusias teises į UAB „Versenta“ ir visus su šia reikalavimo teise susijusius dokumentus.

382010 m. lapkričio 25 d. atsakovai sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį. Šios sutarties 2.2. punkte numatyta, kad visą turto kainą pirkėjas įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties sudarymo į pardavėjo nurodytą sąskaitą. Pagal sutartį šalių sutarta turto pardavimo kaina - 4 900 000 Lt. Bylos duomenys ir atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovai susitarė, kad ginčo sandorio kaina būtų pervesta ne tiesiogiai UAB „Versenta“ priklausančią sąskaitą, o UAB „Versenta“ nurodymu į Maltos bendrovės Pilat Business Ltd. sąskaitą, įsigyjant šios bendrovės akcijų paketą. Ginčo sandorio šalys 2010 m. lapkričio 29 d. susitarimu dėl mokėjimo tvarkos pagal ginčo sutartį pakeitė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje įtvirtintą atsiskaitymo tvarką. Pilat Business Ltd. 2010 m. lapkričio 29 d. patvirtinimu pranešė, kad gavo reikiamą sumą, t.y. mokėjimą už akcijas. Atsakovų teigimu, turto kainą UAB „Vilniaus pramogų arena” akcininkas Belizo įmonė Wall Investments Ltd. sumokėjo tiesiogiai Maltos įmonei Pilat Business Ltd. 2010 m. lapkričio 30 d. turto priėmimo - perdavimo aktu ginčo turto nuosavybės teisė buvo perduota UAB „Vilniaus pramogų arena“.

39Dėl būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

40Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. BAB ,,Rimeda“,bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“, Norvegijos įmonė Parkerings-Compagniet, AS, bylos Nr. 3K-3-423/2007; kt.).

41Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

42Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, nurodydamas, jog sudarytas ginčytinas sandoris neturėjo neigiamos įtakos atsakovo UAB „Versenta“ turtinei padėčiai ir nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad actio Pauliana institutas negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų galimybes ginčyti sandorius, kurie nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jo sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. UAB „Versenta“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta remiantis ĮRĮ 24 straipsnio 2 dalies pagrindu, kreditorių susirinkime atsakovo kreditoriams bendrai priėmus sprendimą pavesti atsakovo vadovui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, todėl toks sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, jog atsakovas bus pajėgus toliau savarankiškai vykdyti veiklą bei atsiskaityti su esamais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas neįrodė sąlygų, kurios leistų suabejoti atsakovų veiksmais ar konstatuoti sandorio pakenkimą įmonės turtiniams interesams, bei mažinant kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą.

43Apeliantas UAB „Gabringa“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo šiuos motyvus: teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ pilnai ir tinkamai atsiskaitė už įsigytą turtą, o įvertindamas ginčo sutarties šalių nustatytą pinigų mokėjimo būdą, visiškai neatsižvelgė į BUAB „Versenta“ kreditorių teisėtus interesus; turto kaina realiai/faktiškai nebuvo sumokėta; atsakovų sąžiningumo prezumpcija bylos duomenimis pagal CK 6.67 straipsnį paneigta, atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys. Apelianto nuomone, sutarties sudarymas nebuvo privalomas įstatymo nustatyta tvarka, o turto pardavimo kaina neatitiko rinkos kainos. Dėl nurodytų argumentų, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino byloje nurodytų faktinių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Taip pat pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, ginčijame sprendime pateikiamos išvados ir argumentai nėra tinkamai pagrįsti, neatitinka tikrovės, prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei suformuotai teismų praktikai. Apelianto teigimu, byloje nustatytos visos pagal CK 6.66 straipsnį būtinos sąlygos tenkinti actio Pauliana, t.y. šiuo pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu.

44Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos

45Kaip buvo minėta, siekiant nuginčyti sandorius actio Pauliana instituto pagrindu, turi būti įrodyta šio instituto taikymo sąlygų visuma, todėl teisėjų kolegijai, nustačius, kad nagrinėjamu atveju ginčo, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui UAB „Versenta“, nėra, sprendžiama, ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises.

46CK 6.66 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, iš kurių įrodžius bent vieną, teismas turi pagrindą pripažinti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, t. y. kad sandoriu padaryta žalos skolininko mokumo sumažėjimo linkme. Nagrinėjamoje byloje aktualus vieno iš CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – aiškinimas. Ši formuluotė reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės egzistuotų actio Pauliana pareiškimo teismui (o ne teismo procesinio sprendimo priėmimo) momentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, priešingai nei spręsta šią bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusios skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sudaro realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje I. C. v. V. M., V. B., bylos Nr. 3K-3-535/2007); šiems atvejams priskirtinas turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo ar sandorio sudarymo momentu. Be to, skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus: įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iš įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.92 str.); sandoriais prisiimdamas naujų įsipareigojimų (pvz., laidavimo), kurių prisiimti neprivalėjo; ir kita.

47Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kreditorių tarp jų ir ieškovo teisės, o sudaryti ginčijamą sandorį atsakovas UAB „Versenta“ turėjo dėl susiklosčiusių aplinkybių, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutraukus restruktūrizavimo bylą, veiklos vystymui reikėjo finansinių resursų ir tuo pagrindu buvo svarstytas klausimas dėl turto pardavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, daryti tokią išvadą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą grindė atsakovo teiginiu, jog ieškovo reikalavimų patenkinimui pagal 2008 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį buvo areštuotas UAB „Versenta“ priklausęs ir kitas turtas – dengta ledo aikštelė, todėl UAB „Versenta“ realiai galėjo parduoti tik vienintelį nekilnojamąjį turtą – ginčo turtą, o sudarytas ginčytinas sandoris neturėjo neigiamos įtakos atsakovo UAB „Versenta“ turtinei padėčiai ir nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija pažymi, kad norint nustatyti, ar atsakovo (skolininko) sudarytu ginčijamu sandoriu buvo padaryta žala kreditoriui, reikia palyginti esamą atsakovo (skolininko) turto padėtį su ta, kokia ji būtų buvusi, jei ginčijamas sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sandorio sudarymo metu UAB „Versenta“ turtinė padėtis buvo sunki, o sudarius ginčijamą sandorį, ji ženkliai pablogėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad vykstant UAB „Versenta“ restruktūrizavimo procesui Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino patikslintą UAB „Versenta“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą 9 713 652,08 Lt sumai, įskaitant ir UAB „Gabringa“ 2 206 376,78 Lt finansinį reikalavimą, tačiau UAB „Versenta“ restruktūrizavimo byla nutraukta UAB „Versenta“ akcininko SATURN SYSTEMS L.L.C prašymu ir RUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu. UAB „Versenta“ akcininkas nurodė, kad po derybų su kai kuriais kreditoriais preliminariai sutarta, kad kreditoriai pratęs bendrovei reikalavimų įvykdymo terminus, bei įvertinus finansinę bendrovės padėtį, kreditorių/debitorių reikalavimus bei patenkinimo galimybes, veiklos rezultatus, perspektyvas, nėra tikslinga tęsti restruktūrizavimo procesą, kadangi bendrovė pajėgi vykdyti veiklą bei atsiskaityti su esamais kreditoriais. Nepaisant šių aplinkybių, iš teismui pateiktų UAB „Versenta“ 2010 m. lapkričio 25 d. preliminaraus balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų galima spręsti apie sudėtingą įmonės turtinę padėtį ir ginčo sandorio sudarymo metu. 2010 m. balanso duomenimis UAB „Versenta“ turto turėjo už 8 695 583 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 296 743 Lt. Tapačius mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų rodiklius pagrindė UAB „Versenta“ 2011 m. vasario 28 d. iškeltoje bankroto byloje pateiktas UAB „Versenta“ kreditorių sąrašas, kuriame pateiktos visų atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumos, sudarančios 5 296 742,24 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas UAB „Versenta“ ginčijamo sandorio metu turėjo pradelstas pinigines prievoles kitiems kreditoriams, šių pradelstų prievolių kitiems kreditoriams nevykdė nei iki ginčijamo sandorio sudarymo, jo sudarymo metu ir neįvykdė vėliau. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iki ginčijamo sandorio sudarymo jau du metus iš eilės UAB „Versenta“ buvo patyrusi didelių nuostolių, tačiau ir toliau sudarinėjo įmonei nuostolingus ir rizikingus sandorius, vengdama atsakyti už įmonės prievoles. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Versenta“ turėjo pradelstų skolų ir kreditorių ir sandoriu sumažinus bendrovės nuosavą turtą atitinkamai sumažėjo jos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš šios bendrovės. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi UAB „Versenta“ nutraukta restruktūrizavimo byla, o jau po kelių mėnesių, t.y. 2011 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui UAB „Versenta” iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos UAB „Versenta” iškėlimo įsiteisėjo 2011 m. kovo 10 d. Aplinkybė, jog ieškinys iškelti bankroto bylą įmonei pateiktas teismui po sandorio sudarymo ir po jo sudarymo praėjus vos keliems mėnesiams UAB „Versenta“ iškelta bankroto byla, ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sandorio sudarymas turėjo įtakos įmonės nemokumui. Įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas rodo, kad pradelsti įsipareigojimai viršija galimybes juos įvykdyti. Ši juridinio asmens būklė reiškia, kad gebėjimas tinkamai vykdyti įsipareigojimus objektyviai prarastas, todėl tokios padėties susidarymo rizika tenka paskirstyti įmonės kreditoriams. Bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui yra jo faktinį nemokumą formaliai konstatuojantis juridinis faktas. Šiuo juridiškai reikšmingu faktu oficialiai patvirtinama, kad prisiimti įsipareigojimai viršija galimybes juos įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS Parex banka v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai bei neteisingai įvertino tai, jog ginčo sandoris jo sudarymo metu atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jo sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Be to, atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, jog toks sandoris atitiko įprastą verslo praktiką (CPK 12, 178 str.). Svarbu pažymėti tai, kad UAB „Versenta“ ginčo sandoriu pardavė turtą, su kuriuo buvo susijusi bendrovės pagrindinė veikla – renginių organizavimui skirtų patalpų nuomos paslaugos. Atsisakymas turto, su kuriuo buvo susijusi pagrindinė veikla – renginiui organizavimui skirtų patalpų nuomos paslaugos, dėl galimai Maltos bendrovės Pilat Business Ltd., apie kurios ankstesnę veiklą ir tokios veikos rezultatus nėra byloje duomenų, akcijų įsigijimas negali būti pateisinamas nei ekonomine, finansine, verslo veiklos, nei verslo rizikos prasme. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas Maltos bendrovės Pilat Business Ltd. raštas dėl negalėjimo vykdyti savo įsipareigojimus. Nors kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turtinės padėties sunkinimas, naujų įsipareigojimų prisiėmimas, turto perleidimas ir neatsiskaitymas su tiekėjais yra pakankamas pagrindas spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo ir vengimo atsakyti už įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Atitinkamai nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti esant teisiniam pagrindui ir konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka, dėl ko galėtų būti leidžiamas sandoris, kuriuo perleidžiamas skolininko turtas, susijęs su jo pagrindine veikla, net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

48Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų, tarp jų ir ieškovo UAB „Gabringa“ 2012 m. spalio 31 d. pažymą dėl UAB „Versenta“ skolos UAB „Gabringa“, visetą, sprendžia, kad atsakovas vengė atsakyti ieškovui už įmonės prievoles, kadangi laikotarpiu nuo ginčo sandorio sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. 2011 m. vasario 28 d., UAB „Versenta“ nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, atsiskaitant su ieškovu, nors UAB „Gabringa“ reikalavimas atsirado dar 2008 m. vasario 28 d., ir ginčo sandoriu sumažino turimą turtą.

49Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovo reikalavimų patenkinimui buvo areštuotas kitas UAB „Versenta“ priklausantis turtas – dengta ledo aikštelė su ( - )kv.m. bendro ploto naudojimo patalpa, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir ieškovo reikalavimas galėjo būti patenkintas iš šio turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui UAB „Versenta“ priklausančio šio nekilnojamojo turto areštas, kaip ieškovo turtinių interesų užtikrinimo priemonė, nebuvo efektyvi ir pakankama ieškovo teisėms apsaugoti ginčo sandorio sudarymo metu. UAB „Gabringa“ reikalavimas nebuvo patenkintas iš nurodyto areštuoto UAB „Versenta“ priklausančio turto, kadangi skolos išieškojimas iš nurodyto areštuoto turto buvo sustabdytas dėl UAB „Versenta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei vėliau bankroto bylos iškėlimo ir nurodyto areštuoto turto neužteko UAB „Gabringa“ reikalavimui patenkinti. Pažymėtina, kad sudarant ginčo sandorį jo šalys turėjo žinoti ir žinojo apie sunkią UAB „Versenta“ finansinę padėtį, pradelstas skolas ir kreditorius. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sandoriu buvo sumažinta UAB „Versenta“ priklausančio turto vertė. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtino UAB „Gabringa“ 2 618 647,96 Lt finansinį reikalavimą UAB „Versenta“ bankroto byloje. Į bylą pateiktas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. spalio 31 d. išrašas patvirtina aplinkybę, kad 2012 m. birželio 6 d. tarp atsakovo UAB „Versenta“ ir atsakovo UAB „Vilniaus pramogų arena“ sudaryta minėto nekilnojamojo turto (nurodyto auksčiau areštuoto turto, kuriam iškėlus bankroto bylą buvo panaikintas areštas) sutartis, pagal kurią UAB „Versenta“ perleido nuosavybės teise jai priklausančią negyvenamąją patalpą UAB „Vilniaus pramogų arena“, ir 2012 m. birželio 15 d. tarp sandorio šalių sudarytas nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktas, tačiau su ieškovu nebuvo atsiskaityta. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB „Versenta“ bankroto bylą įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, o su kreditoriais atsiskaitoma pagal Įmonių bankroto įstatymo nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog UAB „Gabringa“ gavo tik 387 308,20 Lt, kai UAB „Gabringa“ patvirtintas UAB „Versenta“ bankroto byloje finansinis reikalavimas yra 2 618 647,96 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Gabringa“ finansinis reikalavimas sumažintas iki 2 231 339,76 Lt sumos.

50Nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neaiškino, teisingai ir tinkamai neįvertino, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo turto pardavimas nepažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teisių yra nepagrįsta.

51Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų nustatyta atsiskaitymo pagal ginčo sandorį tvarka, kuri ženkliai užvilkina skolininko atsiskaitymą su kreditoriais, laikytina pažeidžiančia kreditoriaus teises. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iškėlus UAB „Versenta“ bankroto bylą ir kreditoriams nusprendus nutraukti tarp UAB „Versenta“ ir Pilat Business Ltd. 2010 m. lapkričio 25 d. sudarytą sutartį dėl investavimo į bendrovę, Pilat Business Ltd. sutiko grąžinti visą jai sumokėtą sumą ne iš karto, o tik trejų metų laikotarpyje, t.y. iki 2014 m. balandžio 15 d. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Pilat Business Ltd. 2012 m. gruodžio 15 d. raštu ir 2013 m. balandžio 24 d. raštu pranešė, kad negali vykdyti investavimo grąžinimo sutarties. Bylos duomenys patvirtina, kad Pilat Business Ltd. nevykdo prisiimtų įsipareigojimų.

52Atsakovų teiginiais ir pagal BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo protokolą (mokėjimo dokumentas į bylą nepateiktas) Pilat Business Ltd. yra sumokėjusi BUAB „Versenta“ tik pirmąjį mokėjimą pagal susitarimą dėl investicijų susigrąžinimo (200 000 eurų). Bylos duomenys patvirtina, kad Pilat Business Ltd. raštais pranešė, kad nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant duomenims apie pasirašytą investicijų susigrąžinimo sutartį, kurios pagrindu visa pinigų suma bus sugrąžinta bankrutuojančiai įmonei, t.y. UAB „Versenta“ atgaus pagal sutartį sulygtą kainą, kurią buvo panaudojus akcijų įsigijimui, ieškovo nurodoma aplinkybė apie netinkamą atsiskaitymą sudarius pirkimo - pardavimo sutartį, t.y. pinigų tiesiogiai nepervedimą UAB „Versenta“, tapo nereikšminga, yra klaidinga, kadangi ir toliau pažeidžiamos skolininko UAB „Versenta“ kreditorių teisės, negalint tenkinti jų reikalavimų dėl ginčo sandorio sudarymo ir tokiu būdu sumažinto UAB „Versenta“ turto vertės bei dydžio.

53Teismui, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu pagrįstumo yra svarbu nustatyti ieškiniu ginčijamo sandorio vertę, t.y. realią turto rinkos kainą sandorio sudarymo metu.

54Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina vertintinas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai” v. BAB „Alytaus tekstilė“, UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-15/2010; kt.). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus dėl turto kainos ir klaidingai nustatė, kad turto pardavimo kaina atitiko rinkos vertę. Sprendimą priėmė vadovaudamasis išimtinai atsakovų pateiktais įrodymais ir visiškai nevertindamas ieškovo pateiktų įrodymų, susijusių su turto kaina.

55Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas UAB „Gabringa“ pagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sandorio kainos ir pateiktų ginčo turto vertinimų.

56Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje pateikti prieštaringi įrodymai dėl nekilnojamojo turto, t. y. ( - ) kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos - ( - ), su bendro naudojimo patalpa, pažymėta ( - ), esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), rinkos vertės. Ieškovo pateikta UAB „OBER–HAUS“ nekilnojamas turtas konsultacija dėl galimos turto kainos (8 000 000 Lt) neatitinka reikalavimų turto vertinimo ataskaitai, nustatytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta konsultacija negali būti priskiriama prie turto vertinimo dokumentų pagal Turto vertinimo metodikos 77 punktą, yra teisinga ir pagrįsta. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad vidutinė nekilnojamojo turto, t. y. ledo rūmų su dengta ledo aikštele, rinkos vertė 13 134 000 Lt, kuri atlikta 2010 m. sausio 15 d. masinio vertinimo būdu, t.y. tokia vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, neatlikus individualus ginčo turto vertinimo. UAB „Liturta“ 2010 m. kovo 16 d. atliktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. V10/02-31-B nurodyta, kad vertinamo turto rinkos vertei apskaičiuoti vertintojas pasirinko du metodus: naudojimo pajamų ir atkuriamosios vertės metodus, 2010 m. vasario 12 d. šis nekilnojamasis turtas, remiantis pajamų metodu yra įvertintas 4 867 000 Lt, atkuriamosios vertės metodu – 5 560 000 Lt, tačiau turto vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad vertintojai pasirinko naudojimo pajamų metodu apskaičiuotą turto vertę, kadangi mokestinės vertės patikslinimui atkūriamosios vertės metodas nerekomenduotinas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisija 2010 m. birželio 7 d. sprendimu patvirtino patikslintą 4 867 000 Lt šio nekilnojamojo turto mokestinę vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą. Tačiau kaip matyti iš UAB „Liturta“ turto vertinimo ataskaitos, turto vertinimo paskirtis – turto rinkos vertės nustatymas mokestinės vertės patikslinimui. Dėl nurodytų aplinkybių ir abejonių dėl ginčo turto vertės apeliacinės instancijos teismas ieškovo prašymu paskyrė teismo ekspertizę ginčo turto rinkos vertei ginčo sandorio sudarymo momentu nustatyti. Byloje atlikta teismo ekspertizė, kurioje nustatyta pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu ginčo turto vertė – 11 585 000 Lt. Nuomonėje dėl pateikto turto ekspertizės akto Nr. 2013/IVTE-05-002 atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ kelia klausimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo paskirtos ir teismo eksperto K. J. atliktos nekilnojamojo turto – ledo rūmų su dengta ledo aikštele, su bendro naudojimo patalpa, turto ekspertizės akto pagrįstumo. Atsakovo UAB „Vilniaus pramogų arena“ iniciatyva atlikta ir į bylą pateikta 2013 m. gegužės 30 d. UAB „Butas tau“ turto vertinimo ataskaitos santrauka/išvada dėl turto vertės nurodo, kad 2013 m. gegužės 28 d., t.y. vertinamo turto apžiūros dieną, remiantis pajamų metodu nustatyta vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 5 570 000 Lt. Tačiau pažymėtina, kad šioje ataskaitoje turto vertintojas teikia išvadą apie turto rinkos vertę, turto apžiūros dienai, bet ne sandorio, kuris yra ginčijamas, sudarymo dienai ir neteikia išvadų šiuo klausimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo turto vertė UAB „Butas tau“ vertinta ne ginčo sandorio sudarymo dienai, konstatuoja, kad UAB „Butas tau“ vertinimo ataskaita ir pateikta išvada nepaneigia teismo ekspertizės akto išvadų. Įvertinus šiuos faktus, teisėjų kolegijos nuomone, nei UAB „Liturta“ 2010 m. kovo 16 d. atliktas turto vertinimas – 4 867 000 Lt, nei ginčo turto kaina – 4 900 000 Lt, už kurią šis turtas buvo parduotas, neatitinka faktinės ledo rūmų su dengta ledo aikštele rinkos vertės ginčo sandorio sudarymo momentu (CPK 185 str.). Nagrinėjamu atveju skirtumas tarp eksperto nustatytos 11 585 000 Lt ginčo turto vertės ginčo sandorio sudarymo momentu ir 4 900 000 Lt sandorio kainos yra net 6 685 000 Lt.

57Kaip minėta, turto vertei nustatyti byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Tačiau konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, tik tuo atveju, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012, etc.).

58Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje teismo ekspertas, atsižvelgdamas į teismo nutartyje dėl ekspertizės pateikiamus klausimus, turto objekto pobūdį, ypatumus, būklę, paskirtį ir naudojimą, turto vertinimo metodikos reikalavimus bei apibendrinęs surinktą informaciją turto rinkos vertei apskaičiuoti, ginčo patalpų vertę nustatinėjo dviem būdais – taikant lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodus, nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad vertinamu laikotarpiu nebuvo ledo arenos pardavimo atvejų sprendžia, kad objektas priskiriamas specialios paskirties objektams, išlaidų (kaštų) metodas priimamas kaip tikslingiausias šio objekto vertei nustatyti. Akte pažymėta, kad turto vertinimas šioje teismo ekspertizėje sąlygotas retrospektyvinio vertinimo sąlygų – vertė nustatoma 2010 m. lapkričio 25 d. bei turto specifiškumo – ledo rūmai su dengta ledo aikštele, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – sporto, todėl tokiam turtui vertinti turto vertinimo metodika nurodo naudoti išlaidų (kaštų) metodą. Akte pažymėta, kad vertinamu laikotarpiu nebuvo ledo arenos pardavimo atvejų, todėl išlaidų (kaštų) metodas yra tikslingiausias šio objekto vertei nustatyti ir nurodė, kad išlaidų (kaštų) vertės būdu nustatyta turto vertė ginčo sandorio sudarymo metu – 11 585 000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti įrodymai ir bylos duomenys nepaneigia tokių eksperto išvadų. Akte taip pat pažymėta, kad daroma pagrįsta prielaida, kad vertinamų patalpų būklė vertės nustatymo dieną iš esmės atitiko būklę stebėtą apžiūros dieną 2013 m. balandžio 12 d., suprantant, kad per praėjusius tris metus apdailos būklė galėjo suprastėti dėl natūralaus nusidėvėjimo. Akte nurodyta, kad išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės apskaičiuoti neįmanoma. Nustatant turto vertę tokiu būdu, išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte. Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvadoje yra nurodyta, kad komerciškai naudojamo nekilnojamojo turto vertė gali būti nustatoma ir naudojimo pajamų metodu, bet šiuo metodu nėra galimybės nustatyti ledo arenos vertę 2010 m. lapkričio mėnesiui. Ekspertas akte pažymėjo, kad ledo arenų nuomos sandorių rasti nepavyko, o lyginti su įprastais komerciniais pastatais ir patalpomis yra neteisinga ir netikslinga. Įprastai pastatai/patalpos nuomojamos kv.m. ir kaina nustatoma būtent už ploto vienetą, o vertinamos arenos dalį išnuomoti atskirais plotais galima, bet tik dalį, pavyzdžiui, parduotuvę, kavinę ar kitas administracines patalpas, bet išnuomoti žiūrovų sėdimų vietų užimamą plotą ar ledo aikštelės dalį vargiai įmanoma. Todėl nuoma galima tik viso nedalomo vieneto, bet tokių sandorių nėra žinoma, o norint naudoti pajamų metodą skaičiavimuose reikėtų už pagrindą imti visos arenos kaip verslo vieneto veiklos duomenis – veiklos pajamas (atskirų patalpų nuoma, žiūrovų vietų bilietų pardavimai, ledo aikštelės nuoma treniruotėms, varžyboms ir kitos gautinos pajamos) bei su veikla susijusias išlaidas. Eksperto nuomone, be to, svarbu, kad šie duomenys būtų pateikiami už 2 -3 metus iki vertinimo datos. Tokiu būdu yra skaičiuojama degalinių, viešbučių, kitų komercinių objektų vertė. Akte pažymėta, kad reikiama ūkinės veiklos finansinė medžiaga pateikta nebuvo, panašios veiklos duomenys nežinomi, todėl dėl nurodytų motyvų išlaidų metodu paskaičiuotos reikšmės – tiksliausiai apibūdina vertinamo objekto vertę rinkoje.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikta įrodymų, paneigiančių teismo ekspertizės akto ar leidžiančių abejoti šios ekspertizės akto pagrįstumu, patikimumu, leistinumu, todėl teisėjų kolegija minimu klausimu remiasi būtent šios teismo ekspertizės nustatyta patalpų verte (CPK 178 str., 218 str., 314 str.) ir daro išvadą, kad ginčo turtas buvo parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą.

60Dėl ginčijamo sandorio sudarymo neprivalomumo

61Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad ginčo sutarties sudarymas buvo privalomas. Atsakovai neturėjo jokios įstatyme, sutartyje ar teismo sprendime įtvirtintos teisinės pareigos sudaryti ginčo sutarties tokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kokiomis ji buvo sudaryta. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apelianto teiginiais.

62Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandori actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindu atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamu sandoriu sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.

63Be to, vykdydamas savo pareigą sudaryti sandorį skolininkas, esantis faktiškai nemokumo situacijoje, turi siekti, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti ieškinyje nurodytos actio Pauliana taikymo sąlygos – ieškovo neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio– egzistavimą, kaip CK 6.66 straipsnio nuostatų taikymo sąlygą. Teisėjų kolegija, vertindama faktines bylos aplinkybes, neturi pagrindo daryti išvados, jog buvo pareiga sudaryti ieškiniu ginčijamą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuri nedavė pajamų, naudos nei skolininkui, nei skolininko kreditoriams, pasirenkant tokį atsiskaitymo būdą. Tokio sandorio sudarymas turėjo būti vertinamas pagal UAB „Versenta“ buvusią faktinę nemokumo būklę, taigi sudarant ginčo sandorį ir pasirenkant tokią atsiskaitymo formą bei būdą turėjo būti paisoma kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami.

64Dėl ginčo sandorių šalių nesąžiningumo, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos

65Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nurodė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumą ginčijamų sandorių sudarymo metu, siekį pasinaudoti sunkia įmonės turtine padėtimi ar kitokį nesąžiningumą, ieškovas nepaneigė civilinėje teisėje egzistuojančios ir įtvirtintos sąžiningumo prezumpcijos, reiškiančios, jog turtą įgijęs asmuo laikomas sąžiningu įgijėju, kol nėra įrodyta priešingai (CK 4.26 str. 2 d.). Apeliantas ginčija šias pirmosios instancijos teismo išvadas nurodydamas, kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir teisėjų kolegija pritaria šiems apelianto argumentams.

66Atlygintinio sandorio ginčijimo atveju CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, neatlygintinio sandorio ginčo atveju neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčo objektą, jo pobūdį, turi būti nustatomas abiejų ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų.

67Ieškovas atsakovų nesąžiningumą sudarant ginčijamą 2010 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sandorį įrodinėja ir tuo, kad ginčo šalys yra tarpusavyje susiję asmenys pagal CK 6.67 straipsnį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme tokiai aplinkybei pagrįsti ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Ieškovo su apeliaciniu skundu pateikta į bylą liudytojo M. Š. apklausos protokolo kopija nėra pakankamas įrodymas nurodytai aplinkybei pagrįsti. Kaip žinoma, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o pagal sutarčių teisės institutą sutarčių šalys visada privalo elgtis sąžiningai, todėl teismas gali pripažinti sandorį sudariusią šalį nesąžininga ne tik CK 6.67 straipsnyje nustatytais, bet ir kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ „Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ranguva“ v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-88/2013).

68Pagal bylos duomenis ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Versenta“ buvo faktiškai nemoki. Vertindama ginčijamo sandorio šalių sąžiningumą, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas sandoris, atsižvelgiant į sandorio šalių pakeistą bei nustatytą atsiskaitymo būdą, vykdytas aiškiai rizikingai. Tokio pobūdžio aplinkybės, kai sandorio šalys susitaria atsiskaityti didelėmis sumomis, šias sumas sumokant netiesiogiai ir investuojant į užsienio bendroves, įsigyjant akcijų paketą, bei sudarydamos paskolos ar skolų įskaitymo sutartis, sudaro sąlygas pinigų praradimui ir/ar vengimui atsiskaityti su skolininko (vieno iš sandorio šalių) kreditoriais. Atsižvelgiant į nurodytas ir kitas nagrinėjamos bylos aplinkybes ir jas vertinant kaip visumą, tai pagrindas spręsti dėl asmenų nesąžiningumo. UAB „Versenta“ laikytina nesąžininga ginčijamo sandorio šalimi, nes jai buvo žinoma apie faktinį įmonės nemokumą, turimus kitus kreditorius bei tai, kad ginčo sandoriu sumažinus bendrovės nuosavą turtą atitinkamai sumažėjo jos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš šios bendrovės, atsižvelgiant į ginčo sutarties šalių pakeistą ir nustatytą atsiskaitymo būdą. Teisėjų kolegijos nuomone, konstatavus, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, yra pagrindas spręsti, jog atsakovas UAB “Versenta” buvo nesąžiningas. Nurodyta faktų visuma sudaro pagrindą konstatuoti esant UAB „Versenta“ nesąžiningumą sudarant ginčo sandorį.

69UAB „Vilniaus pramogų arena“, būdamas atidus ir rūpestingas verslo subjektas, sudarydamas sandorį turėjo ir privalėjo pasidomėti UAB „Versenta“ finansine padėtimi. Vertinant atsakovo UAB „Vilniaus pramogų arena“ veiksmus pažymėtina, kad jam buvo žinomos aplinkybės apie UAB „Versenta“ sunkias finansines galimybes, apie turimus įsipareigojimus kreditoriams, tačiau atsakovo UAB „Vilniaus pramogų arena“ nuomone, žinojimas apie sunkią skolininko finansinę padėtį ir žinojimas apie tai, kad ginčijamas sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises yra du skirtingi dalykai. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo žinojo apie sunkią skolininko finansinę padėtį savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti ir apie tai, jog ginčijamo sandorio sudarymas pažeidžia skolininko kreditorių teises ir interesus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovo UAB „Vilniaus pramogų arena“ teiginiu. Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002). Teismų praktikoje jau suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Cetarium“, UAB „ Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Be to, atsakovui UAB „Vilniaus pramogų arena“ buvo žinoma aplinkybė apie kontrahentui nutrauktą restruktūrizavimo procesą ir įmonės sunkią finansinę padėtį jo nutraukimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės buvo pagrindas atsakovui pasidomėti, ar su UAB „Versenta“ sudaromu turtiniu sandoriu (verslo objekto – ledo rūmų su dengta ledo aikštele, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – sporto, iš atsakovo įsigijimu ir tarp šalių susitartos atsiskaitymo tvarkos specifiškumu) nebus pažeistos skolininko kreditorių teisės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta vienkartinio pobūdžio (netęstinė) pirkimo - pardavimo sutartis, iš karto įvykdyta ir pabaigta, neegzistavo tarp šalių tęstiniai santykiai, todėl negalima kalbėti apie atsakovų nesąžiningumą, yra nepagrįsta. Bylos duomenys paneigia tokią pirmosios instancijos teismo išvadą ir patvirtina, kad sandorio šalys turėjo žinoti ir žinojo, kad ginčo sandoris pažeidžia įmonės ir jos kreditorių teises ir interesus, todėl sandorio šalys buvo nesąžiningos.

70Šalių pakeista ir nustatyta atsiskaitymo pagal sutartį tvarka, esant UAB „Versenta“ finansiniams sunkumams ir skoloms kreditoriams, taip pat patvirtina sandorio šalių nesąžiningumą.

71Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, iki sutarties sudarymo turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovui UAB „Vilniaus pramogų arena“ turėjo būti ir buvo žinoma apie UAB „Versenta“ finansinius sunkumus, įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ ėmėsi veiksmų, siekdamas, jog sudaromu sandoriu nebūtų pažeidžiami kreditorių interesai, kad buvo pakankamai atidus ir domėjosi UAB „Versenta“, kaip ginčijamo sandorio šalies finansine padėtimi ir įsipareigojimais kreditoriams. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti actio Pauliana taikymo sąlygos – ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo – egzistavimą ir CK 6.66 straipsnio nuostatų pažeidimą.

72Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ galėjo žinoti apie įmonės turtinę padėtį ginčijamos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu iš viešų registrų, tačiau neturėjo jokio pagrindo abejoti atsakovo UAB „Versenta“ galimybėmis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, juo labiau, kad tokie įsipareigojimai iš tikrųjų buvo vykdomi, atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ objektyviai negalėjo ir neprivalėjo žinoti bei domėtis, ar pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas pažeidžia ar gali pažeisti tuo metu dar veikiančios ir ūkinę - komercinę veiklą vykdančios įmonės ar kitų jos kreditorių interesams. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad savo verslo rizika veikiančių ir pelno siekiančių juridinių asmenų įpareigojimas domėtis kiekvieno kontrahento, su kuriuo sudaromos vienokios ar kitokios sutartys ar su kuriuo siejami tam tikri teisiniai santykiai, turtine padėtimi, visais atvejais reikalauti finansinės veiklos ir būklės įrodymų, ypač jei nėra jokių įtarimų ar abejonių dėl kontrahento pajėgumo įvykdyti sutartį, būtų nelogiškas, prieštarautų elementariam protingumui. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai – aukščiau nustatytų aplinkybių visumoje atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ galėjo bei privalėjo numanyti ir žinojo, kad normalią veiklą vykdančiai įmonei ateityje gali būti iškelta bankroto byla, sudaromas sandoris pažeis skolininko kreditorių interesus.

73Dėl sandorio teisinio kvalifikavimo

74Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškiniu ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

75Ieškovas dublike nurodė aplinkybę, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ neatsiskaitė su UAB „Versenta“ pagal ginčijamą sutartį, todėl būtina į bylą pateikti tiesioginius įrodymus (išrašą iš banko atsiskaitomosios sąskaitos ar mokėjimo dokumentą) dėl atsiskaitymo pagal ginčo sutartį.

76Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad dėl kainos nesumokėjimo ginčijamas sandoris yra apsimestinis ir atsakovai apsimeta, kad sudarė atlygintiną sandorį, nors sudarė neatlygintiną sandorį.

77Teisėjų kolegija pažymi, kad apsimestinis sandoris yra niekinis sandoris. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sandorio teisinį kvalifikavimą atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes.

78Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad turto pardavimo kaina realiai/faktiškai nebuvo (negalėjo būti) sumokėta pagal nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, o tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Apelianto teigimu, turto kainos sumokėjimo fakto neįrodymas suponuoja, jog ginčo sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 str.). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apelianto teiginiais.

79Nuo nustatytos sandorio rūšies (atlygintinas ar neatlygintinas) priklauso įrodinėtinos jo galiojimo ar negaliojimo sąlygos. Sandorį pripažinus negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu, šiam sandoriui turi būti taikomos taisykles, taikytinos sandoriui, kuri šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Kaip matyti iš byloje esančios 2010 m. lapkričio 25 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, joje yra aiškiai nurodyta, kad ginčo turtas atsakovui yra atlygintinai perduodamas, šalys susitarė, kad turtas pirkėjo nuosavybėn bus perduotas ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas po galutinio ir tinkamo atsiskaitymo pagal sutartį dienos, pasirašant notarų biure turto priėmimo – perdavimo aktą. Ginčo sutarties 2 dalyje „Turto kaina ir atsiskaitymo tvarka“ 2.2. punkte numatyta, kad visą turto kainą, t.y. 4 900 000 Lt, UAB „Vilniaus pramogų arena“ besąlyginiu ir neatšaukiamu UAB „Versenta“ nurodymu įsipareigojo sumokėti UAB „Versenta“ mokėjimo pavedimu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos į pardavėjo nurodytą sąskaitą. 2010 m. lapkričio 30 d. priėmimo – perdavimo aktu UAB „Versenta“ perdavė UAB „Vilniaus pramogų arena“ ginčo turtą bei konstatavo, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ sumokėjo visą turto kainą iki ginčo turto priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dienos. Bylos duomenys ir atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad ginčo sandorio kaina nebuvo sumokėta tiesiogiai UAB „Versenta“ priklausančią sąskaitą, o UAB „Versenta“ nurodymu turėjo būti sumokėta Maltos bendrovei Pilat Business Ltd., įsigyjant šios bendrovės akcijų paketą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks pinigų pervedimas kitai bendrovei negali būti vertinamas kitaip kaip normalia ūkine - komercine veikla, investuojant gautus pinigus, siekiant gauti pelną ir tokiu būdu pagerinti finansinę padėtį, ir kad vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalys gali laisvai susitarti dėl kitokio atsiskaitymo pagal tam tikrą sandorį būdo, todėl atsakovas neprivalo ir net negali pateikti į bylą įrodymų, kad atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ pervedė į atsakovo sąskaitą 4 900 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos ir nepagrįstos. Bylos duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad 4 900 000 Lt ginčo turto kaina nebuvo pervesta tiesiogiai UAB „Versenta“ pagal 2010 m. lapkričio 25 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties 2 dalyje nustatytą atsiskaitymo tvarką. UAB „Versenta“ 2010 m. lapkričio 26 d. prašymu prašė UAB „Vilniaus pramogų arena“ pervesti ginčo sutartyje nustatytą kainą į Maltos įmonei Pilat Business Ltd. priklausančią sąskaitą ir nurodė, kad šis apmokėjimas bus laikomas tinkamu UAB „Vilniaus pramogų arena“ atsiskaitymu su UAB „Versenta“ pagal 2010 m. lapkričio 25 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį. Ginčo sandorio šalys 2010 m. lapkričio 29 d. susitarimu dėl mokėjimo tvarkos pagal ginčo sutartį pakeitė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje įtvirtintą atsiskaitymo tvarką. Maltos įmonė Pilat Business Ltd. 2010 m. lapkričio 29 d. patvirtinimu pranešė, kad gavo reikiamą sumą, t.y. mokėjimą už akcijas. Atsakovų teigimu, turto kainą sumokėjo UAB „Vilniaus pramogų arena” akcininkas Belizo įmonė Wall Investments Ltd. tiesiogiai.

80Teisėjų kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės ir ginčo sandorio šalių bei su jomis verslu susijusių asmenų paaiškinimai ir patvirtinimai, kuriais pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotas pinigų sumokėjimo faktas, nėra tinkami ir pakankami įrodymai pinigų sumokėjimo faktui ir tinkamam atsiskaitymui pagal nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį pagrįsti. Vien tik ginčo sutarties šalių, t.y. atsakovų, ir su šalimis verslu susijusių Pilat Business Ltd., Wall Investments Ltd., kurie kaip ir šalys yra suinteresuoti tokia ginčo sutartimi bei dėl to ir bylos baigtimi, pripažinimai ir patvirtinimai, jog pardavėjas nurodytą pinigų sumą gavo ir pirkėjas tinkamai atsiskaitė pagal ginčo sutartį, be tiesioginių įrodymų (mokėjimo dokumentų ir t.t.) neįrodo ir nesudaro pagrindo konstatuoti apie nurodytos pinigų sumos sumokėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pardavėjo įsipareigojimas perduoti pirkėjui sutartimi sulygtą daiktą (prekę) ir pirkėjo pareiga sumokėti už jį nustatytą kainą yra esminės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos (CK 6.305 str. 1 d.) ir viena kitai koresponduojančios sutarties šalių pareigos. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Ginčo sutarties 6.3. punkte nustatyta, kad sutarties pakeitimai ir/ar papildymai yra pasirašomi šalių, patvirtinami notaro ir sudaro neatskiriamą sutarties dalį. Atsakovai nepateikė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių sutarties sąlygos pakeitimo faktą sutartyje nustatyta ir įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šalių pakeistą ir nustatytą atsiskaitymo tvarką pardavėjas UAB „Versenta“ negauna tiesioginio atsiskaitymo pagal sandorį. Nurodytas ginčo šalių atsiskaitymo formos bei būdo pakeitimas ir nustatymas, teisėjų kolegijos nuomone, vertinamas kritiškai, pažeidžia bendruosius teisės principus ir neatitinka sudarytos sutarties esmės ir tikslo. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 str.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertinant turto perdavimo - priėmimo aktą nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ pilnai ir tinkamai atsiskaitė su UAB „Versenta” pagal ginčo sandorį ir ginčo nekilnojamasis turtas teisėtai perėjo kito asmens nuosavybėn.

81Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad aplinkybė dėl Maltos bendrovės Pilat Business Ltd. akcijų įsigijimo UAB „Versenta“ vardu nepatvirtina, kad buvo tinkamai atsiskaityta pagal ginčo sandorį, kadangi Maltos įmonės Pilat Business Ltd. akcijų įsigijimas UAB „Versenta“ nedavė jokios naudos bei pajamų, Maltos įmonė Pilat Business Ltd. 2012 m. gruodžio 15 d. bei 2013 m. balandžio 29 d. raštuose nurodė, kad negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Bylos duomenys patvirtina, kad Maltos bendrovė Pilat Business Ltd. nevykdo įsipareigojimų.

82Teisėjų kolegija pažymi, kad tiesioginiai ir tinkami įrodymai, galintys tinkamai ir neabejotinai patvirtinti bei įrodyti negrynųjų pinigų operacijų atlikimą yra mokėjimo nurodymai, pavedimai, banko ir kiti dokumentai, kurie patvirtina finansinėse įstaigose atliktas operacijas. Tokios operacijos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais atitinkamus rekvizitus ir formą. Tai svarbu ir reikšminga dėl atsiskaitymo pagal didelių kainų sandorius dėl tokių sandorių ir finansinių operacijų tinkamo skaidrumo bei atitikimo teisės normų reikalavimams.

83Pats sutarčių sudarymas ir pasirašymas nereiškia, kad sutartys buvo vykdytos tinkamai ir sutartyse nurodytos pinigų sumos buvo sumokėtos sutartyse nustatyta tvarka.

84Pažymėtina, kad sudarant akcijų pirkimo - pardavimo sutartį pagal ginčo sutartį Maltos įmonės Pilat Business Ltd. įstatinis kapitalas buvo tik 1 300 EUR. Į bylą nepateikta jokių duomenų apie Pilat Business Ltd. veiklos rezultatus iki ginčo sandorio sudarymo ir veiklos perspektyvos. Į bylą nepateiktas mokėjimo dokumentas dėl pinigų sumokėjimo Maltos įmonei Pilat Business Ltd. už UAB „Versenta“ vardu įgyjamas akcijas. Pažymėtina, kad už įsigyjamas akcijas pinigų tiesiogiai nemokėjo ginčo sandorio šalys, t.y. nei UAB „Versenta“, nei UAB „Vilniaus pramogų arena“. Į bylą nepateiktas mokėjimo dokumentas, kuriame būtų nurodytas mokėjimo pagrindas, dėl Pilat Business Ltd. sumokėjimo UAB „Versenta“ 200 000 EUR. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų ir BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo protokole nurodyti duomenys apie nurodytos sumos sumokėjimą UAB „Versenta“ nepatvirtina atsiskaitymo pagal ginčo sutartį fakto, kadangi toks mokėjimas galėjo būti atliktas dėl kitų UAB „Versenta“ ir Pilat Business Ltd. verslo santykių.

85Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad byloje esant ginčui dėl atsiskaitymo pagal ieškiniu ginčijamą sutartį ir ieškovui reikalaujant pateikti tiesioginius mokėjimo dokumentus (mokėjimo pavedimus, banko dokumentus ir t.t) dėl atsiskaitymo pagal sutartį, atsakovai turėjo pateikti į bylą banko sąskaitų išrašus ir kitus dokumentus, nurodančius pinigų srautus dėl pinigų mokėjimo, pervedimo bei atsiskaitymo ir patvirtinančius atsiskaitymą pagal sutartį. Atsakovai nurodytų dokumentų į bylą nepateikė, todėl neįrodė atsiskaitymo pagal ieškiniu ginčijamą sandorį.

86Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad į bylą nėra pateikti dokumentai, iš kurių galima būtų nustatyti piniginių lėšų srautus dėl atsiskaitymo pagal ginčo sutartį, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai neįrodė, kad atsiskaitė pagal ginčo sandorį.

87Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad UAB „Versenta“ ir Maltos įmonės Pilat Business Ltd. investavimo į bendrovę, akcijų pasirašytos sutartys, kitų sandorių sudarymai bei ginčo sandorio esmė neleidžia konstatuoti, kad ginčo sandoris yra neatlygintinis ir apsimestinis, tačiau konstatuoja, kad aukščiau paminėta aplinkybė nepatvirtina, kad pagal ginčo sandorį pirkėjas atsiskaitė su pardavėju ir sumokėjo sutartą kainą.

88Dėl restitucijos taikymo

89CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, todėl sandorio šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2011; kt.).

90CK 6.145, 6.146 straipsniai reglamentuoja restitucijos būdą ir taikymą.

91Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ neįrodė, kad pagal ginčo sandorį sumokėjo UAB „Versenta“ ginčo sutartyje nurodytą turto kainą, todėl taikant restituciją nepriteistina iš atsakovo BUAB „Versenta“ atsakovui UAB „Vilniaus pramogų arena“ ginčo sandorio kaina.

92Teisėjų kolegijos nuomone, pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad nėra galimybės grąžinti ieškovui ginčo sandorio objekto.

93Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pripažinus sandorį negaliojančiu, yra pagrindas taikyti restituciją natūra ir atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ privalo grąžinti atsakovui BUAB „Versenta“ nekilnojamą turtą – ( - ) kv. m. bendro ploto negyvenamąją patalpą - ( - ), su bendro naudojimo patalpa, pažymėta ( - ), esančią ( - ).

94Dėl apeliacinio skundo ir teismo sprendimo

95Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl atmesdamas ieškinį neteisingai išsprendė byloje nagrinėtą ginčą (CPK 330 str.). Pagal aukščiau išdėstytus argumentus ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas.

96Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

97Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas atsakovui UAB „Vilniaus pramogų arena“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui: ( - ) kv. m. bendro ploto negyvenamai patalpai- ( - ), su bendro naudojimo patalpa, pažymėta ( - ), esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), kuria buvo uždrausta ją įkeisti, parduoti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

98Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

99Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

100Pagal bylos medžiagą ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 39 960 Lt žyminio mokesčio, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gabringa“ ieškinį atsakovams UAB „Versenta“ ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sustabdyti ir perduoti UAB „Versenta“ bankroto bylą nagrinėjančiai Vilniaus apygardos teismo teisėjai bei grąžinti ieškovui jo sumokėtą 39 960 Lt žyminį mokestį. Be to, ieškovas yra sumokėjęs 43 170 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „Versenta“ iškelta bankroto byla, ieškovas UAB „Gabringa“ yra atleistas už šioje byloje paduotą apeliacinį skundą, ieškovui grąžintinas jo sumokėtas 2012 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 240 AB DNB banke 43 170 Lt žyminis mokestis (CPK 83 str.).

101Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Ieškovas prašė priteisti išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios instancijos teisme, tačiau tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovo prašoma priteisti 7 825,67 Lt išlaidų suma advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, viršija 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintą Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio sumos, todėl mažintina iki 4 000 Lt. Ieškovui iš atsakovų priteistina po 2 000 Lt advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

102Be to, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 42,94 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 16,20 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 40,40 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.93 str. 1 d.).

103Kaip matyti iš bylos medžiagos dėl ekspertizės paskyrimo ekspertas K. J. 2013 m. gegužės 15 d. pateikė turto ekspertizės aktą Nr. 2013/IVTE-05-002 ir 2013 m. gegužės 15 d. išrašytą sąskaitą - faktūrą Nr. 00021 3 630 Lt sumai. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje šiam ekspertui paskyręs atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, įpareigojo ieškovą UAB „Gabringa“ į Lietuvos apeliacinio teismo depozitų sąskaitą įmokėti 3 630 Lt. Ieškovas UAB „Gabringa“ 2013 m. kovo 5 d. mokėjimu nurodymu Nr. 257 AB DNB banke sumokėjo 3 630 Lt už paskirtą ekspertizę. Dėl to, kas paminėta, ieškovui iš atsakovų priteistina po 1 815 Lt išlaidų už teismo paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str.1 d.). Pažymėtina, jog priteistinos iš BUAB „Versenta“ bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš administravimui skirtų lėšų.

104Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

105Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą.

106Ieškovo UAB „Gabringa“ ieškinį tenkinti visiškai.

107Pripažinti negaliojančia UAB „Versenta“ (įmonės kodas 125246021) ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ (įmonės kodas 302484955) 2010 m. lapkričio 25 d. nekilnojamojo turto - negyvenamosios patalpos - ( - ), su bendro naudojimo patalpa, pažymėta ( - ), esančios ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį.

108Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus pramogų arena“ (įmonės kodas 302484955) atsakovui BUAB „Versenta“ (įmonės kodas 125246021) negyvenamąją patalpą - ( - ), su bendro naudojimo patalpa, pažymėta ( - ), esančią ( - ), unikalus Nr. ( - ), grąžinant nurodytą negyvenamąją patalpą atsakovui BUAB „Versenta“ (įmonės kodas 125246021).

109Priteisti iš atsakovų BUAB „Versenta“ (įmonės kodas 125246021) ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ (įmonės kodas 302484955) po 3 815 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiolika litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Gabringa“ (įmonės kodas 301537262).

110Priteisti iš atsakovų BUAB „Versenta“ (įmonės kodas 125246021) ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ (įmonės kodas 302484955) po 20,20 Lt (dvidešimt litų dvidešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybei.

111Grąžinti ieškovui UAB „Gabringa“ (įmonės kodas 301537262) 2012 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 240 AB DNB banke sumokėtą 43 170 Lt (keturiasdešimt trijų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir kitų... 5. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Versenta“... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė UAB... 7. Ieškovas UAB „Gabringa“ (toliau – ieškovas, apeliantas arba... 8. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008 m. vasario 28 d. BUAB „Ekama“ ir UAB... 9. Ieškovas dublike nurodė aplinkybę, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“... 10. Atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 11. Atsakovas BUAB „Versenta“ (toliau – skolininkas arba atsakovas) su... 12. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovo UAB... 13. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatinėjant,... 14. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d.... 15. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad 4 900 000 Lt sandorio... 16. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2010 m. spalio 30 d. sudarytu nekilnojamojo... 17. Teismas ieškovo argumentą, kad tarp šalių buvo sudaryta nekilnojamojo... 18. Teismas, įvertinęs tai, kad įstatyme įtvirtintas sutarčių sudarymo... 19. Teismas sprendė, kad ieškovas nepaneigė civilinėje teisėje... 20. Teismas ieškovo argumentus, kad sudarant ginčijamą sandorį atsakovai buvo... 21. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012... 22. Atsakovo BUAB „Versenta” bankroto administratoriaus atstovas atsiliepimu... 23. Atsakovas UAB „Vilniaus pramogų arena“ atsiliepimu prašo ieškovo UAB... 24. Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. vasario 11 d. gautas ieškovo UAB... 25. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi paskyrė ginčo... 26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 27. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl tarp atsakovų UAB „Versenta“ ir... 28. Dėl įrodymų priėmimo į bylą... 29. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi išsprendė dalį... 30. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad šalių prašymai... 31. Dėl bylos nagrinėjimo... 32. Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. vasario 27 d. gautas ieškovo UAB... 33. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad prašymas dėl bylos... 34. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 35. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Versenta“... 36. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė UAB... 37. 2008 m. vasario 28 d. BUAB „Ekama“ ir UAB „Gabringa“ sudarė... 38. 2010 m. lapkričio 25 d. atsakovai sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo -... 39. Dėl būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų... 40. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 41. Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę... 42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį,... 43. Apeliantas UAB „Gabringa“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 44. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos... 45. Kaip buvo minėta, siekiant nuginčyti sandorius actio Pauliana instituto... 46. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, iš kurių įrodžius bent... 47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamu sandoriu nebuvo... 48. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų, tarp jų ir... 49. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 50. Nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neaiškino,... 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų nustatyta atsiskaitymo pagal ginčo... 52. Atsakovų teiginiais ir pagal BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo... 53. Teismui, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį... 54. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad turto pardavimas mažesne nei... 55. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas UAB „Gabringa“ pagrįstai... 56. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje pateikti prieštaringi... 57. Kaip minėta, turto vertei nustatyti byloje buvo paskirta teismo ekspertizė.... 58. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus,... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikta įrodymų, paneigiančių... 60. Dėl ginčijamo sandorio sudarymo neprivalomumo... 61. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos... 62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčijamas sandoris gali... 63. Be to, vykdydamas savo pareigą sudaryti sandorį skolininkas, esantis... 64. Dėl ginčo sandorių šalių nesąžiningumo, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo... 65. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nurodė, kad nėra jokio... 66. Atlygintinio sandorio ginčijimo atveju CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti... 67. Ieškovas atsakovų nesąžiningumą sudarant ginčijamą 2010 m. lapkričio 25... 68. Pagal bylos duomenis ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Versenta“ buvo... 69. UAB „Vilniaus pramogų arena“, būdamas atidus ir rūpestingas verslo... 70. Šalių pakeista ir nustatyta atsiskaitymo pagal sutartį tvarka, esant UAB... 71. Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus,... 72. Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta pirmosios... 73. Dėl sandorio teisinio kvalifikavimo... 74. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija... 75. Ieškovas dublike nurodė aplinkybę, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“... 76. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad dėl kainos nesumokėjimo... 77. Teisėjų kolegija pažymi, kad apsimestinis sandoris yra niekinis sandoris.... 78. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad turto pardavimo kaina... 79. Nuo nustatytos sandorio rūšies (atlygintinas ar neatlygintinas) priklauso... 80. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės ir ginčo sandorio... 81. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad aplinkybė dėl Maltos... 82. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiesioginiai ir tinkami įrodymai, galintys... 83. Pats sutarčių sudarymas ir pasirašymas nereiškia, kad sutartys buvo... 84. Pažymėtina, kad sudarant akcijų pirkimo - pardavimo sutartį pagal ginčo... 85. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir... 86. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad į bylą nėra pateikti dokumentai, iš... 87. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad UAB „Versenta“ ir... 88. Dėl restitucijos taikymo... 89. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo... 90. CK 6.145, 6.146 straipsniai reglamentuoja restitucijos būdą ir taikymą.... 91. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus... 92. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti... 93. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pripažinus sandorį... 94. Dėl apeliacinio skundo ir teismo sprendimo... 95. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 96. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 97. Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos... 98. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 99. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas priima... 100. Pagal bylos medžiagą ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 39 960 Lt... 101. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 102. Be to, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 42,94 Lt procesinių... 103. Kaip matyti iš bylos medžiagos dėl ekspertizės paskyrimo ekspertas K. J.... 104. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi... 105. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti bei priimti... 106. Ieškovo UAB „Gabringa“ ieškinį tenkinti visiškai.... 107. Pripažinti negaliojančia UAB „Versenta“ (įmonės kodas 125246021) ir UAB... 108. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus pramogų... 109. Priteisti iš atsakovų BUAB „Versenta“ (įmonės kodas 125246021) ir UAB... 110. Priteisti iš atsakovų BUAB „Versenta“ (įmonės kodas 125246021) ir UAB... 111. Grąžinti ieškovui UAB „Gabringa“ (įmonės kodas 301537262) 2012 m....