Byla 2A-1378-781/2014
Dėl negrąžinto užstato priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Menesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Menesa“ ieškinį atsakovui UAB „NeoRent“ dėl negrąžinto užstato priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Menesa“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „NeoRent“ pagal Automobilio nuomos sutartį Nr. N2013-VLN 1304-02/01 (toliau –Sutartis) sumokėtą užstatą – 3000,00 Lt, 22,68 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2013-06-03 iki 2013-07-19; 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas atsisakė grąžinti pagal automobilio nuomos sutartį sumokėtą užstatą nurodydamas, kad ant automobilio atsirado daugiau kosmetinių apgadinimų, negu jų buvo iki automobilio perdavimo ieškovui. Ieškovas nesutiko su tokia atsakovo pozicija, kadangi automobilio defektai jau egzistavo prieš perduodant automobilį ieškovui arba atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo, o ne dėl ieškovo kaltės. Atsakovo nurodytų vairuotojo pusės slenksčio įbrėžimo / įlenkimo ir vairuotojo durelių garsiakalbio grotelių įlenkimo nuomos sutarties specialiojoje dalyje esančioje schemoje nebuvo galimybės pažymėti. Pažymėjo, kad atsakovas pretenzijas dėl automobilio būklės pareiškė ne automobilio grąžinimo metu, nors turėjo galimybę vizualiai įvertinti automobilio būklę, tačiau sekančią dieną, todėl ieškovo kaltė negali būti įrodyta, automobilį galėjo apgadinti ir atsakovo darbuotojai arba kiti klientai. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas iš pradžių pateikė apgadinto automobilio remonto kainą – 1300 Lt, kurios pusę (650 Lt) sudarė vairuotojo durelių remontas. Tuo tarpu UAB „Rasmitas“ sąmatoje, pagal kurią atsakovas vėliau skaičiavo patirtą žalą ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras, nurodyta, kad automobilio remontas kainuos 3951,47 Lt, nors į šią sumą net nėra įtrauktas vairuotojo durelių remontas.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal nuomos sutartį įsipareigojo sumokėti automobilio būklės atstatymo išlaidas, jeigu automobilis grąžinamas prastesnės būklės, negu buvo perduotas. Pasirašydamas nuomos sutartį, ieškovas patvirtino, kad visiškai sutinka su visomis šios sutarties sąlygomis ir punktais, sutiko su tuo, kad automobilis yra techniškai ir vizualiai tvarkingas ir be trūkumų, išskyrus apgadinimus bei įlenkimus, kurie pažymėti sutartyje. Ieškovas, pasirašydamas nuomos sutartį, sutiko, kad automobilio būklė po nuomos sutarties pabaigos būtų įvertinta ieškovui nedalyvaujant. Šalys nebuvo susitarusios, per kiek laiko po nuomos pabaigos turi būti įvertinta grąžinto automobilio būklė, todėl atsakovo manymu, grąžintas automobilis buvo apžiūrėtas ir informacija apie aptiktus defektus ieškovui buvo pateikta laiku, nepažeidžiant nuomos sutarties sąlygų ar protingumo principo. Atsakovas visiškai pagrįstai atsisakė grąžinti ieškovui jo sumokėtą 3000 Lt užstatą, kadangi automobilio būklės atstatymo kaina yra didesnė, negu ieškovo sumokėtas užstatas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2013-04-02 ieškovas ir atsakovas sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 2013-VLN 1304-02/01, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui automobilį Opel Insignia, valst. Nr. ( - ) Ieškovas iš anksto pagal sutartį sumokėjo atsakovui 3000,00 Lt dydžio užstatą. Sutartyje nurodytas nuomos terminas nuo 2013-04-02 iki 2013-06-02, kuris šalių susitarimu nuomos terminas buvo pratęstas ir automobilis atsakovui faktiškai buvo grąžintas 2013-06-03. Taip pat nustatyta, kad atsakovo darbuotojas, turėjęs atvykti perimti automobilį, telefonu pranešė ieškovui, kad sutartu laiku nespės atvykti, ir nurodė ieškovui palikti automobilį Kauno oro uosto automobilių stovėjimo aikštelėje, skirtoje nuomojamų automobilių laikymui, o automobilio raktelius bei dokumentus palikti automobilių nuomos pastate esančioje atsakovui priklausančioje dėžutėje. Kitą dieną, t. y. 2013-06-04 atsakovas el. laišku pranešė ieškovui, kad rasti šie defektai: priekinių keleivio pusės durelių įbrėžimai, galinių keleivio pusės durelių bei sparno įbrėžimai / įlenkimai, galinio bamperio įbrėžimas, vairuotojo pusės slenksčio įbrėžimas / įlenkimas, vairuotojo durelių garsiakalbio grotelių įlenkimas, taip pat lako pabraižymai daugelyje automobilio vietų. Iš tolesnio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas padarytą žalą preliminariai įvertino 1300 Lt suma. Ieškovas su atsakovo nurodytais defektais nesutiko ir pareikalavo grąžinti visą sumokėtą užstatą. Tuomet atsakovas pateikė ieškovui oficialaus Opel atstovo UAB „Rasmitas“ 2013-06-06 parengtą automobilio remonto sąmatą, kurios suma su PVM – 3951,47 Lt, ir nurodė, kad užstatas bus panaudotas remonto darbams apmokėti. Atsakovas pateikė ieškovui dvi 2013-06-07 PVM sąskaitas-faktūras: Nr. AN-00867, suma 308,39 Lt, už automobilio nuomą 2013-06-02 – 2013-06-03 ir remonto sąmatos sudarymą; Nr. AN-00868, suma 3000 Lt, kompensacija už padarytą žalą.

8Teismas konstatavo, kad perduodant automobilį ieškovui nuomos sutarties specialiojoje dalyje esančioje schemoje buvo pažymėti šie automobilio defektai: priekinio bamperio keturi įbrėžimai, priekinio kairiojo sparno vienas įbrėžimas, priekinių dešiniųjų durelių vienas įbrėžimas ir vienas įlenkimas, galinių kairiųjų durelių vienas įlenkimas, galinio bamperio du įbrėžimai ir vienas įlenkimas. Teismas nurodė, jog Nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, kad nuomininkas privalo automobilį grąžinti nuomotojui tokios pat būklės, kokį jam perdavė nuomotojas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, amortizaciją bei nuvažiuotą kilometražą. Nurodė, kad atsakovas teismui pateikė automobilio Opel Insignia, valst. Nr. ( - ) nuotraukas, padarytas prieš 2013-04-02 Nuomos sutarties sudarymą ir po automobilio grąžinimo, pasibaigus šiai nuomos sutarčiai. Teismas nurodė, jog iš pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovui grąžinus automobilį, atsirado aukščiau minimi defektai. Teismas nusprendė, kad atsakovo padarytos nuotraukos paneigia ieškovo teiginį, kad dalis nurodytų defektų buvo pažymėti schemoje prieš automobilio perdavimą ieškovui. Teismas taip pat atmetė Ieškovo argumentą, jog kairiojo slenksčio įbrėžimo/įlenkimo ir kairiųjų galinių durelių garsiakalbio grotelių įlenkimo nuomos sutarties specialiojoje dalyje esančioje schemoje nebuvo galimybės pažymėti bei nurodė, kad šie trūkumai galėjo būti pažymėti įrašant pastabas Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų skiltyje „Automobilio būklė nuomos pradžioje“, kuri šiuo atveju yra tuščia. Teismas taip pat pažymėjo, kad Ieškovas taip pat galėjo pasidaryti išsinuomoto automobilio būklės nuotraukas tiek perėmimo, tiek ir grąžinimo atsakovui metu. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas 2013-09-20 antstolės N. Š. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog peržiūrint atsakovo pateiktų nuotraukų skaitmenines kopijas kompiuterinėje programoje, nurodytos šių nuotraukų padarymo datos yra būtent tokios, kokias nurodė atsakovas. Teismas nurodė, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai negrąžino ieškovui sumokėto 3000,00 Lt užstato, kadangi ieškovo padaryta žala dėl automobilio apgadinimų viršija šią sumą. Tai patvirtina byloje esanti UAB „Rasmitas“ remonto darbų sąmata. Teismas nurodė, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.)

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Menesa“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai ir nepagrįstai konstatavus ieškovo kaltę dėl nuostolių atsiradimo, netinkamai įvertinus nuostolių dydį. Teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateiktomis automobilio nuotraukomis ir jų padarymo laiką patvirtinančiu antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Antstolės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali patvirtinti apelianto ginčijamų skaitmeninių nuotraukų padarymo datos ir laiko, o tik patvirtina kokia informacija suredaguota ir išsaugota antstolei pateiktuose skaitmeniniuose failuose. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieškovo argumentą, jog kairiojo slenksčio įrėžimo/įlenkimo ir kairiųjų galinių durelių garsiakalbio grotelių įlenkimo Sutarties Specialiojoje dalyje esančioje schemoje nebuvo galimybės pažymėti, nurodydamas, kad šie trūkumai galėjo būti pažymėti, įrašant pastabas Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų skiltyje „Automobilio būklė nuomos pradžioje“, kadangi atsakovo parengtoje standartinėje Nuomos sutarties Specialiosios dalies formoje automobilio būklė galėjo būti įvertinama ir pažymima tik nurodytais sutartiniais žymėjimais - įlenkimas buvo žymimas O, o įbrėžimas X. Teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad Nuomos sutartį sudarė du juridiniai asmenys bei neteisėtai visiškai nevertino fakto, kad atsakovas yra profesionalus automobilių nuomos rinkos dalyvis, kai tuo tarpu ieškovas nėra šios srities specialistas, todėl teisminio nagrinėjimo metu aiškinant šią nuomos sutartį ir kilus neaiškumui dėl nuomos sutarties sąlygų, susijusių su automobilio defektų ir trūkumų žymėjimu, įskaitant, bet neapsiribojant nuomos sutarties grafų pildymą, automobilio nuotraukų darymą, visi šie ne aiškumai privalėjo būti taikomi atsakovo nenaudai. Teismas, aiškindamas nuomos sutarties nuostatas atsakovo naudai, bei teikdamas, kad nepažymėjęs šio automobilio defekto, ieškovas tarsi įgijo prievolę įrodyti, kad ne jis šį defektą padarė, priėmė iš esmės neteisingą ir nesąžiningą sprendimą, kadangi nepagrįstai įrodinėjimo pareigą ir naštą šioje byloje perkėlė prie nuomos sutarties prisijungusiai šaliai. Apelianto teigimu, kad iš tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių rūšies bei jų esmės, įrodinėjimo pareiga, norint pasilikti ieškovo sumokėtą užstatą, tuo pagrindu, kad automobilis buvo apgadintas turėjo tekti atsakovui, kuris šioje byloje turėtų įrodyti ne tik, kad automobilis buvo apgadintas, bet ir kad automobilį apgadino ieškovas, ir kad jis yra kaltas dėl tokio apgadinimo (o ne pvz. automobilio defektai atsirado dėl normalaus jo nusidėvėjimo ar trečiųjų asmenų veiksmų). Apeliantas nesutinka su nustatytu žalos dydžiu, kadangi automobilis dar nėra suremontuotas, o remontuojant kitam servise, nei atsakovo parinktam, kaina galimai būtų mažesnė. Apelianto teigimu, atsakovas tariamai piktnaudžiauja savo teisėmis, nes nepasinaudojęs Sutarties 2 punkte minima kasko draudimo nuo vagystės, stichinių nelaimių, trečiųjų asmenų veiklos suteikiama galimybe pašalinti automobilio defektus draudiminės išmokos sąskaita, jis užskaito ieškovo sumokėtą užstatą kaip kompensaciją už būsimus Automobilio defektų ištaisymo kaštus.

11Atsakovas UAB „NeoRent“ atsiliepimu į ieškovo UAB „Menesa“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyręs visus įrodymus bei įvertinęs visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje pateiktomis automobilio nuotraukomis ir jų padarymo laiką patvirtinančiu antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai pažymėta, jog šalių sudarytoje Sutartyje nėra nuostatų, kuriose būtų numatyta nuomotojo pareiga nufotografuoti automobilio būklę perdavimo metu ir pridėti šias nuotraukas prie Sutarties. Teismas pažymėjo, jog ieškovas taip pat galėjo pasidaryti išsinuomoto automobilio būklės nuotraukas tiek priėmimo, tiek grąžinimo atsakovui metu. Nuotraukos, liudijančios automobilio būklę prieš perduodant automobilį nuomininkui ir po automobilio grąžinimo, yra ne Sutarties sąlyga, o įrodymai. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog pateiktose fotonuotraukose ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai. Atsakovo manymu, teismas pagrįstai pripažino atsakovą įrodžius, kad nuomos laikotarpiu buvo padaryti automobilio priekinių keleivio durelių ir galinių keleivio pusės durelių bei sparno įbrėžiami ir įlenkimai, galinio bamperio įbrėžimas, vairuotojo pusės slenksčio įbrėžimas / įlenkimas ir vidinių durelių garsiakalbio grotelių įlenkimas, kurių nebuvo perduodant automobilį nuomos pradžioje, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas (apeliantas) nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog UAB „Rasmitas“ remonto sąmatos kaina per didelė. Teismas pagrįstai padarė išvadą kad šiuo atveju jokių abejonių dėl nuomos sutarties sąlygų nekyla, visos jos yra aiškios ir šalių nekvestionuojamos, taip pat, kad nėra pagrindo apelianto (ieškovo) laikyti silpnesne šalimi. Šiuo atveju ginčas yra kilęs tik dėl faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimo, o ne dėl Sutarties sąlygų aiškinimo. Atsakovas nurodo, kad apeliantas per visą Sutarties laikotarpį nė karto nepranešė apie įvykusį draudiminį įvykį, todėl atsakovas neturėjo nei pagrindo, nei galimybės kreiptis į draudimo įmonę, o nesant tinkamo pranešimo ir neištyrus įvykio aplinkybių galimybės gauti draudimo išmoką žalai atlyginti nėra.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinio proceso objektą sudaro apeliaciniame skunde iškelti teisės ir fakto klausimai. Apeliaciniame skunde apeliantas, grįsdamas savo poziciją ginčo atžvilgiu teisingumą, akcentuoja, jog netinkamas įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimas ir taikymas, šalių argumentų bei atsikirtimų įvertinimas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, ar teismo išvados dėl ginčo esmės yra padarytos objektyviai bei visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, pagal vidinį teismo įsitikinimą, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str.).

15Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymas yra gana plačiai išanalizuotas, formuojama praktika, kad tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo procese principas, kvalifikuojant ginčo santykius ir atliekant teisinį vertinimą, nepriimtinas, nes civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d., 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008).

16Byloje nustatyta, kad UAB „Menesa“ su atsakovu UAB „NeoRent“ 2013 m. balandžio 2 d. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 2013-VLN 1304-02/01, pagal kurią atsakovas nuo 2013-04-02 iki 2013-06-02 išnuomojo UAB „Menesa“ automobilį Opel Insignia, valstybinis numeris ( - ) kėbulo numeris ( - ), už 5 546,00 Lt sumą. Sutarties pasirašymo dieną UAB „Menesa“ remiantis Nuomos sutarties 9.1 punktu paliko atsakovui 3000,00 Lt dydžio užstatą, kuris išskyrus tiesiogiai Nuomos sutartyje nustatytus atvejus (Nuomos sutarties 9.2 punktas), pasibaigus Nuomos sutarties terminui privalėjo būti grąžintas ieškovui. Ieškovas pasibaigus Nuomos sutarties terminui, 2013 m. birželio 03 d. grąžino automobilį atsakovui. Kitą dieną, t. y. 2013-06-04 atsakovas el. laišku pranešė ieškovui, kad rasti šie automobilio defektai: priekinių keleivio pusės durelių įbrėžimai, galinių keleivio pusės durelių bei sparno įbrėžimai / įlenkimai, galinio bamperio įbrėžimas, vairuotojo pusės slenksčio įbrėžimas / įlenkimas, vairuotojo durelių garsiakalbio grotelių įlenkimas, taip pat lako pabraižymai daugelyje automobilio. Atsakovas padarytą žalą preliminariai įvertino 1300 Lt suma. Ieškovas su atsakovo nurodytais defektais nesutiko ir pareikalavo grąžinti visą sumokėtą užstatą. Tuomet atsakovas pateikė ieškovui oficialaus Opel atstovo UAB „Rasmitas“ 2013-06-06 parengtą automobilio remonto sąmatą, kurios suma su PVM – 3951,47 Lt, ir nurodė, kad užstatas bus panaudotas remonto darbams apmokėti. Atsakovas pateikė ieškovui dvi 2013-06-07 PVM sąskaitas-faktūras: Nr. AN-00867, suma 308,39 Lt, už automobilio nuomą 2013-06-02 – 2013-06-03 ir remonto sąmatos sudarymą; Nr. AN-00868, suma 3000 Lt, kompensacija už padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus sprendė, kad pagrįstai negrąžino ieškovui sumokėto 3000,00 Lt užstato, atsižvelgiant į tai kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

17Šalių sudarytos Automobilio nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte nustatyta, kad nuomotojas perduoda nuomininkui, nuomininkas priima iš nuomotojo techniškai tvarkingą automobilį. Šiame punkte taip pat numatyta, kad nuomininkui perduodamas automobilis turi būti nuplautas. Šalys susitarė, kad visos pastabos dėl automobilio būklės (jeigu tokių yra) pažymimos sutarties specialiosiose sąlygose skiltyje „Automobilio defektai“. Perduodant automobilį ieškovui nuomos sutarties specialiojoje dalyje esančioje schemoje buvo pažymėti šie automobilio defektai: priekinio bamperio keturi įbrėžimai, priekinio kairiojo sparno vienas įbrėžimas, priekinių dešiniųjų durelių vienas įbrėžimas ir vienas įlenkimas, galinių kairiųjų durelių vienas įlenkimas, galinio bamperio du įbrėžimai ir vienas įlenkimas. Nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, kad nuomininkas privalo automobilį grąžinti nuomotojui tokios pat būklės, kokį jam perdavė nuomotojas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, amortizaciją bei nuvažiuotą kilometražą. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas Sutarties sąlygų nepažeidė - perimdamas automobilį nuomininkas jį asmeniškai apžiūrėjo ir pažymėjo pastabas Sutartyje, o grąžinus automobilį šalys buvo susitarusios bei nuomininkas sutiko, kad automobilio būklę nuomotojas įvertintų vienašališkai. Remiantis šia nuostata, nesutikdamas su nuomotojo nustatytais automobilio defektais, nuomininkas turėjo pateikti tai paneigiančius konkrečius įrodymus, o tvirtindamas, kad neapžiūrėjęs automobilio kartu su nuomininku atsakovas prarado teisę jais remtis, apeliantas kvestionuoja pačią aukščiau minėtą Sutarties sąlygą, su kuria sutiko ir pasirašė. Atsakovas teismui pateikė automobilio Opel Insignia, valst. Nr. ( - ) nuotraukas, padarytas prieš 2013-04-02 Automobilio nuomos sutarties sudarymą ir po automobilio grąžinimo, pasibaigus šiai nuomos sutarčiai. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, ieškovui grąžinus automobilį, atsirado šie defektai: galinio bamperio įbrėžimas, kairiojo slenksčio įbrėžimas / įlenkimas, priekinių dešiniųjų durelių įbrėžimai, galinių dešiniųjų durelių bei galinio dešiniojo sparno įbrėžimai / įlenkimai. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateiktomis automobilio nuotraukomis ir jų padarymo laiką patvirtinančiu antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo (apelianto) argumentą, kad pateiktomis nuotraukomis negalima remtis, nes automobilio perdavimo metu jos nebuvo pridėtos prie Sutarties. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šalių sudarytoje Sutartyje nėra nuostatų, kuriose būtų numatyta nuomotojo pareiga nufotografuot automobilio būklę perdavimo metu ir pridėti šias nuotraukas prie Sutarties. Pažymėtina, jog nuotraukos, liudijančios automobilio būklę prieš perduodant automobilį nuomininkui ir po automobilio grąžinimo, yra ne sutarties sąlyga, o įrodymai. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pateiktose fotonuotraukose ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai.

18Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą įrodžius, kad nuomos laikotarpiu buvo padaryti Automobilio priekinių keleivio durelių ir galinių keleivio pusės durelių bei sparno įbrėžiami ir įlenkimai, galinio bamperio įbrėžimas, vairuotojo pusės slenksčio įbrėžimas/įlenkimas ir vidinių durelių garsiakalbio grotelių įlenkimas, kurių nebuvo perduodant automobilį nuomos pradžioje, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pasirašydamas Sutartį apeliantas patvirtino, kad automobilis yra techniškai ir vizualiai tvarkingas ir be trūkumų, išskyrus pažymėtus apgadinimus, įlenkimus, kurie pažymėti Sutartyje. Nuomos sutarties 1 p. taip pat pažymėta, jog visos pastabos dėl automobilio būklės (jeigu tokių yra) pažymimos sutarties specialiosiose sąlygose skiltyje „Automobilio defektai“. Atsižvelgiant į šias Sutarties nuostatas ir nuomininko patvirtinimus, Sutartyje nesant nurodyto vidinių durelių garsiakalbio grotelių įlenkimo defekto ir jam esant nustatytam po nuomos laikotarpio grąžinus automobilį nuomotojui, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šis apgadinimas padarytas būtent nuomos laikotarpiu, kai automobilį valdė ir už jį buvo atsakingas ieškovas.

19Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Menesa“ turėtų būti atleistas nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, juolab, kad sutarties 6.5 punkte numatyta, jog nuomininkas privalo grąžinti automobilį nuomotojui tokios būklės, kokį jam perdavė nuomotojas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, amortizaciją bei nuvažiuotą kilometražą, tačiau nuomininkas automobilį grąžino apgadintą ir tuo padarė nuomotojui žalą, kurią, remiantis Sutarties 4.5. punktu, nuomotojas turėjo teisę išskaičiuoti iš sumokėto užstato. Sutarties 4.5. punkte nustatyta, jog nuomininkas sutinka ir visiškai neprieštarauja, kad esant reikalui nuomotojas gali išskaičiuoti iš nuomininko užstato ar jo dalies šias sumas, jeigu reikia padengti: nuomos mokestį, baudas ar kitą žalą, trūkstamą bake degalų mokestį, negrąžinto automobilio vertę, kitas nuomininko nuomotojui mokėtinas sumas. Apelianto argumentai dėl atsakovo patirtos žalos dydžio pagrįstumo atmestini. Sutarties 3.4. p. nustatyta, kad įvertinama žala, nustatomi gedimai ir automobilis remontuojamas nuomotojo pasirinktame autoservise. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog UAB ,,Rasmitas“ remonto sąmatos kaina yra per didelė.

20Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju jokių abejonių dėl nuomos sutarties sąlygų nekyla, visos jos yra aiškios ir šalių nekvestionuojamos, taip pat, kad nėra pagrindo apelianto (ieškovo) laikyti silpnesne šalimi. Šiuo atveju ginčas yra kilęs tik dėl faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimo, o ne dėl Sutarties sąlygų aiškinimo, todėl apelianto nurodyta CK 6.193 str. 4 d. nuostatą šiame ginče apskritai nėra pagrindo remtis. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nelaikė apelianto (ieškovo) silpnesne šalimi.

21Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių sudarytų sandorių esmę, kompleksiškai vertino byloje pateiktais įrodymais patvirtintas pirmiau nurodytas aplinkybes, nustatė jų tarpusavio ryšius ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo argumentaciją bei išvadas pripažįsta pagrįstomis ir atitinkančiomis proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, reikalavimus. Nenustačiusi įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, kuris būtų galėjęs lemti neteisingas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str., 330 str.).

23Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme ir turi pareigą atlyginti atsakovui 1 500,00 Lt už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį, todėl nėra mažinamas.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš ieškovo UAB „Melsena“ (į.k. 300623452, Vandžiogalos pl. 110, Domeikava, Kauno r.) 1 500,00 Lt už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovo UAB „NeoRent“ (į.k. 302536537, Rodūnios kelias 2, Vilnius) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Menesa“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas konstatavo, kad perduodant automobilį ieškovui nuomos sutarties... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Menesa“ prašo Vilniaus miesto apylinkės... 11. Atsakovas UAB „NeoRent“ atsiliepimu į ieškovo UAB „Menesa“... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 15. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės... 16. Byloje nustatyta, kad UAB „Menesa“ su atsakovu UAB „NeoRent“ 2013 m.... 17. Šalių sudarytos Automobilio nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte... 18. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas... 19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad UAB... 20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė... 21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos... 23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas nėra tenkinamas,... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš ieškovo UAB „Melsena“ (į.k. 300623452, Vandžiogalos pl....