Byla e2-461-330/2017

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-6285-866/2016, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROF CITY“ iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PROF CITY“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-6285-866/2016, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROF CITY“ iškelta bankroto byla,

Nustatė

2

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau ir – VSDFV Vilniaus skyrius) 2016 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu, kuriuo prašė atsakovei UAB ,,PROF CITY“ iškelti bankroto bylą.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „PROF CITY“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau ir – VSDF) biudžetui pradėjo didėti nuo 2015 m. II ketvirčio ir 2016 m. balandžio 1 d. duomenimis siekė 4 546,98 Eur. Bendrovėje yra 2 apdraustieji asmenys, kuriems skaičiuojamos, tačiau nemokamos socialinio draudimo įmokos, todėl įsiskolinimas VSDF biudžetui nuolat auga. VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas iš UAB „PROF CITY“ išieškoti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, pats taikė priverstinio poveikio priemones (teikė nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose), be to, savo sprendimus dėl skolos išieškojimo teikė vykdyti antstoliui, bet skola liko neišieškota, nes atsakovė nekilnojamojo turto neturi, jai priklausanti viena transporto priemonė yra areštuota kelių antstolių, o piniginių įplaukų į atsakovės sąskaitą kredito įstaigoje nenustatyta. Ieškovas Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įspėjo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovė neatsiskaitys, tačiau atsakovė įsiskolinimo per nustatytą terminą nepadengė. Ieškovo nuomone, atsakovės padėtis atitinka ĮBĮ apibrėžtą nemokumo būseną, todėl jai keltina bankroto byla.
3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau ir – VMI) palaikė ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
4. Atsakovė UAB „PROF CITY“ atsiliepime nesutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Dalį atsakovės įsipareigojimų kreditoriams perėmė kitas su atsakove susijęs juridinis asmuo. Tas juridinis asmuo įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. padengti atsakovės įsiskolinimą socialinio draudimo biudžetui. Atsakovės teigimu, teismas turėtų sudaryti atsakovei sąlygas atkurti mokumą, išsilaisvinti nuo skolų ir suteikti galimybę veikti iš naujo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovei UAB „PROF CITY“ iškėlė bankroto bylą.
6. Teismas pagal atsakovės pateiktus finansinės apskaitos ir kitus duomenis nustatė, kad atsakovė yra nemoki įmonė (atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršija visą į jos balansą įrašyto turto vertę). Įvertinęs bylos aplinkybes, ieškovo ir trečiojo asmens argumentus, į bylą pateiktus rašytinius duomenis, teismas nusprendė, kad atsakovė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, vėluoja išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, todėl jai keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, 2 straipsnio 8 punktas).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliantė (atsakovė) UAB „PROF CITY“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais ir teiginiais, kuriuos ji išdėstė pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
8. Atsakovės atskirajame skunde pateikti tokie papildomi motyvai:
1. Iškeldamas bankroto bylą teismas vadovavosi tik atsakovės balanso už 2015 metus duomenimis, nesiremdamas kitais įrodymais, kurie pagrįstų įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis, todėl padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė atitinka ĮBĮ nuostatose apibrėžtus nemokumo požymius.
2. Teismui sprendžiant bankroto bylos kėlimo klausimą reikia remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., pirminiais ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, įmonės sudarytomis sutartimis bei duomenimis apie jų vykdymą ir kt.), todėl byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kurio metu atsakovės vadovo paaiškinimai būtų galėję suteikti daugiau aiškumo dėl įmonės (ne)mokumo.
9. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. ĮBĮ nėra numatytos kokios nors išlygos laikinų finansinių sunkumų (kaip nurodė atsakovė) turinčioms įmonėms.
2. Atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui nepadengtas nuo 2015 m. gegužės mėnesio ir toliau auga. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovą dėl socialinio draudimo įmokų sumokėjimo atidėjimo.
3. Įvertinus apskųstoje teismo nutartyje nurodytą informaciją matyti, kad atsakovės įsipareigojimai paskutiniu metu, lyginant su 2015 metais, dar labiau išaugo. Byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina įmonės nemokumą, todėl būtų netikslinga ir kreditorių interesams žalinga rinkoje palikti nemokų subjektą.

3Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, be to, šiuo atveju nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas.

4Dėl klausimo iškelti įmonei bankroto bylą nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka

12. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad klausimas dėl bankroto bylos UAB „PROF CITY“ iškėlimo turėjo būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nustatyta, kad tokį prašymą ji buvo išreiškusi atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantės nuomone, būtent tokia proceso forma nagrinėjant bylą įmonės vadovas būtų galėjęs teikti parodymus ir paaiškinimus, o įmonės (ne)mokumo klausimas būtų tinkamai įvertintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip iš esmės nereikšmingi bankroto bylos iškėlimo klausimui.
13. Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Nei ĮBĮ, nei CPK imperatyviai nenustato, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ar tokią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalis). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalį teismas gali (bet neprivalo) atitinkamus asmenis (pavyzdžiui, įmonės kreditorius, vadovus ir kt.) kviesti į teismą ar atlikti kitus veiksmus, reikalingus spręsti klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, bankroto bylos iškėlimo procesinė stadija, kurioje teismas sprendžia, ar egzistuoja materialinis teisinis pagrindas įmonę pripažinti nemokia ir jai iškelti bankroto bylą, įprastai vyksta rašytinio proceso tvarka. Tačiau kiekvienu atveju konkrečios bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo formos (rašytine ar žodine tvarka) parinkimas priklauso teismo diskrecijai.
14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui pakako abiejų ginčo šalių pateiktų rašytinių įrodymų nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Be to, apeliantė nenurodė, kodėl teismo pasirinkta ginčo nagrinėjimo procesinė forma sukliudė jai teikti argumentus ir (ar) atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, paaiškinimus dėl ieškovės keliamų reikalavimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiuo atveju apeliantės pretenzijos dėl teismo pasirinktos proceso formos vertintinos kaip formalios bei neteikiančios pagrindo konstatuoti įstatymo normų ar atsakovės teisių pažeidimo.

5Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įmonės finansinę būklę atspindinčius duomenis ir teisingai konstatavęs ĮBĮ numatytus nemokumo požymius, todėl pagrįstai iškėlė apeliantei bankroto bylą.
16. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ, kurio 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
17. Byloje kilo ginčas, ar apeliantei UAB „PROF CITY“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Jau minėta, kad vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų ĮBĮ yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, vertino apeliantės UAB „PROF CITY“ bylos svarstymui pateiktus tiek 2015 m., tiek ir 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, juose fiksuoto įmonei priklausančio turto apimtį bei sudėtį, kreditorinius įsipareigojimus, o taip pat ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktus bei viešų registrų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal išanalizuotus duomenis teismas nustatė, kad apeliantės trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai kreditoriams (456 901,23 Eur) viršija visą jos balanse deklaruojamo turto vertę (443 366 Eur), todėl nusprendė, jog apeliantės UAB „PROF CITY“ pradelstos skolos viršija įmonės turimą turtą, dėl ko jai keltina bankroto byla.
19. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad pasisakydamas dėl atsakovės nemokumo pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliantės veikla, turimu turtu ir įsipareigojimais, bei padarė pagrįstą išvadą, kad įmonei keltina bankroto byla. Nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
20. Apeliantė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti apie tai, kad, jos teigimu, tik laikinų sunkumų turinti įmonė siekia toliau vykdyti veiklą. Byloje nepateikta duomenų apie realių įmonės sutartinių įsipareigojimų vykdymą, planuojamas gauti pajamas, kontrahento (UAB „ACTIV-FOREX“) galimybes atsiskaityti su apeliantės kreditoriais bei įvykdyti jos prievoles ir pan. (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog apeliantės finansiniai sunkumai yra susiformavę tik laikinai. Apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai neįrodo, kad įmonė iš tiesų bus pajėgi vykdyti veiklą, iš kurios gautos pajamos galėtų būti skirtos atsiskaitymams su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės nemokumo, kaip pagrindo jai kelti bankroto bylą, nėra paneigta.
21. Ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktas atsiliepimas į atskirąjį skundą tik dar labiau patvirtina, kad apeliantės įsiskolinimas VSDF biudžetui toliau didėja, jis nėra net iš dalies padengtas. Ieškovo pateiktais duomenimis, 2016 m. gruodžio 13 d. įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 5 036,49 Eur nesumokėtų draudimo įmokų bei 268,41 Eur delspinigių. Šių aplinkybių iš esmės neginčijo ir pati apeliantė. Pažymėtina, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti ne tik esančių ir (ar) būsimų kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus. Pavyzdžiui, delsimas atsiskaityti su kreditoriais gali nuolat didinti jau pradelstų įsiskolinimų apimtį ir taip dar labiau sunkinti įmonės finansinę padėtį. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos užtikrina, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles (tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais) pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Taigi ir pats įmonės vadovas, matydamas, kad įmonės vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, jog įmonė bus pajėgi subalansuoti susidariusią situaciją, privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrįstas ir teisėtas, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad apeliantė yra moki įmonė ir (ar) ketina ir bus pajėgi įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Padarius tokią teisinę išvadą, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.