Byla e2-1293-264/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant ieškovės BUAB „Viaukata“ atstovui advokatui R. R., atsakovės V. K. atstovui advokato padėjėjui S. K.,

2teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Viaukata“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių kompanija“, ieškinį atsakovei V. K., trečiasis asmuo D. R., dėl žalos atlyginimo

Nustatė

3I.Ginčo esmė ir šalių paaiškinimai

4Ieškovė BUAB „Viaukata“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 104 082, 61 Eur žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodo bei ieškovės atstovas teisme paaiškino, kad UAB „Viaukata“ įsteigta 2011 m. birželio 23 d., jos vadove nuo 2011 m. birželio 27 d. buvo V. K. (atsakovė), kuriai priklausė 100 proc. bendrovės akcijų. Bendrovė vertėsi prabangių itališkų baldų prekyba, kuriuos pardavinėdavo parduotuvėse, internetu (per elektroninę parduotuvę), įvairiose mugėse ir baldų parodose. Nors Bendrovė savo veiklą vykdė iki 2015 m., tačiau ji nebuvo sėkminga jau nuo pat jos įsteigimo momento. 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 138 790 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 157 123 lt, bendrovės nuostoliai siekė 28 333 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ženkliai viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės. Bendrovės visą turtą 2011-2015 metais iš esmės sudarė vien tik trumpalaikis turtas - atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, kurio sudėtis ir masė gali kisti priklausomai nuo bendros padėties rinkoje, bendrovės užsakovų mokumo ir kitų aplinkybių. Todėl bendrovės realus turimas turtas galimai buvo dar mažesnis nei numatytas bendrovės teiktuose kasmetiniuose balansuose. Bankroto administratoriaus vertinimu, bendrovė nemoki buvo jau nuo 2011 m., o pareiga bendrovės direktorei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2012 m. kovo 1 d., kuomet buvo sudaryta ir patvirtinta 2011 m. finansinė atskaitomybė (balanso duomenys). Tačiau atsakovė tęsė bendrovės veiklą, taip kiekvienais metais didėjo bendrovės skolos ir nuostoliai. Po Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2014-2015 atliktų operatyvių patikrinimų (priedas Nr. 3), kuriais buvo nustatytos didelės nepriemokos ir skolos biudžetui, atsakovė, žinodama ir suprasdama, kad bendrovė yra nemoki, 2015 m. liepos 7 d. visas jos akcijas pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 15/07-07 (priedas Nr. 4) už 5 litus pardavė D. R., tačiau juridinių asmenų registre jokie pakeitimai apie akcininkų pasikeitimą nebuvo atlikti. Pasikeitus bendrovės akcininkui, bendrovė ūkinės komercinės veiklos nebevykdė. Bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado tuo metu, kai jos vadovo pareigas ėjo atsakovė. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą bendrovei. Šioje nutartyje teismas nustatė, kad vadovaujantis 2014 m. gruodžio mėn. bendrovės balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 146 049 Lt (42 298, 71 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 286 667 Lt (83 024,5 Eur). Vadovaudamasis šia informacija teismas sprendė, kad įmonė jau 2014 m. buvo nemoki. 2016 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-13398-775/2016 nustatė, kad atsakovė, kaip paskutinė ėjusi bendrovės vadovės pareigas, neperdavė bankroto administratoriui visų bendrovės dokumentų, t.y. bendrovės balanso bankroto iškėlimo dienai, kreditorių, debitorių (su skolų susidarymo datomis, skolininkų pavadinimais, kodais), turto (trumpalaikio, ilgalaikio, atsargų) sąrašų, turto nurašymo aktų su atsakingų asmenų parašais. Dėl to atsakovei buvo skirta bauda. Aplinkybę, kad atsakovei buvo žinoma apie bendrovės nemokumą pagrindžia ir tai, kad 2014 m. bendrovė iš esmės visą savo veiklą perkėlė į kitą 2014-02-19 naujai įsteigtą įmonę UAB ( - ), kurio vadovu yra atsakovės sutuoktinis A. K. - buvęs bendrovės darbuotojas ir atstovas. Naujai įsteigta įmonė užsiima ta pačia veikla, joje dirba tie patys bankrutavusios bendrovės darbuotojai, įskaitant ir atsakovę. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovei buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki, tačiau atsakovė vietoje kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės veiklą perkėlė į naujai įsteigtą įmonę. Bankroto administratoriaus įsitikinimu, teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma - 104 082, 61 Eur laikytina žala, kurią atsakovė savo veiksmais (neveikimu) yra padariusi įmonei, todėl ji turi būti atlyginta. Atsakovė, būdama bendrovės savininke ir vadove pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tinkamai ir laiku neperdavė bankroto administratoriui Bendrovės dokumentų, nesilaikė Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Konkrečiu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Žala skaičiuotina pagal bankroto byloje kreditorių patvirtintus finansinius reikalavimus, susidariusius po 2012-01-01.

6Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė kaip pagrindinę skolą įvardina įmonės skolą VMI - 75649,21 Eur, ir Sodrai 5106,74 Eur bei skolas kitoms įmonėms už įmonei suteiktas paslaugas. Pareiga mokėti mokesčius ir skolas yra įmonės, o ne atsakovės kaip fizinio asmens, todėl tik įmonė yra atsakinga už minėtų mokesčių savalaikį sumokėjimą. Ieškinys yra paremtas prielaidomis ir vien jis savaime (per se) neįrodo jos kaip vadovės fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimo, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba suteiktų įgaliojimų viršijimą, tyčinio nesąžiningumo. Ieškovė neatliko atsakovės realių veiksmų analizės ir neįrodė, kad pastaroji pažeidė bona fide principą, todėl ieškinys negali būti tenkintinas. Atsakovė visas įmonės akcijas ir įmonės vadovavimą perdavė 2015-07-07. Iki minėtos dienos įmonės finansinė situacija nebuvo labai gera, tačiau įmonė nebuvo nemoki, veikianti, turėjo einamuosius įsipareigojimus. VMI atlikus operatyvinį patikrinimą ir priskaičiavus nepriemoką, buvo nuspręsta stabdyti bendrovės veiklą ir spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties buvo atleisti darbuotojai. Visi dokumentai bei akcininko sprendimas dėl bendrovės veiklos stabdymo perduoti naujajam bendrovės akcininkui ir vadovui D. R., kuris juos perdavė bankroto administratoriui, todėl administratoriaus teiginiai, kad jam neperduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas yra nepagrįsti. Administratorius nepateikė jokių domenų, kokie jam dokumentai nepateikti ir kokių veiksmų, numatytų ĮBĮ jis ėmėsi dėl šių dokumentų gavimo. UAB „Viaukata“ turėjo turto, kuris buvo sulaikytas antstolių ir perduotas saugoti kreditoriams, tačiau administratorius net nenurodo, kokį turtą jis perėmė iš kreditorių ir kokia jo vertė. Administratorius buvo informuotas apie tai, kur yra nurodytas turtas, kurio apytikslė rinkos vertė yra apie 15000 eurų. Bankroto administratorius neatliko jokio įmonės veiklos tyrimo, neišreikalavo nei iš kreditorių, nei iš įmonės vadovo turimų pirminių įmonės veiklos dokumentų. Ieškinys yra nesavalaikis ir neįrodytas.

8Atsakovės atstovas palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją, prašo ieškinį atmesti jo neįrodžius, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovė ir trečiasis asmuo D. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d., 247 str.).

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo motyvai bei išvados

12Bankroto administratoriaus atstovaujama ieškovė BUAB „Viaukata“ atsakovei, ėjusiai UAB „Viaukata“ vadovo pareigas, pareiškė ieškinį dėl šio asmens atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalis).

13Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant, ar įmonės vadovas, akcininkas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas, šios bylos atveju – BUAB „Viaukata“ nemokumo fakto atsiradimą. Pažymėtina tai, kad įmonės nemokumas konstatuojamas tuo atveju, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).

14Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančios medžiagos nustatyta:

15UAB „Viaukata“ buvo įregistruota juridinių asmenų registre 2011 m. birželio 23 d., pagrindinė bendrovės veikla – baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pagal 2015 m. lapkričio mėn. VMI pateiktą Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2664-221/2015 iškėlė bankroto bylą UAB „Viaukata“. Šioje nutartyje teismas, vadovaudamasis 2014 m. balanso duomenimis, pagal kuriuos bendrovė turėjo turto už 146 049 Lt (42 298, 71 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 286 667 Lt (83 024,5 Eur), sprendė, kad įmonė jau 2014 m. buvo nemoki. 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi UAB „Viaukata“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma – 101 082, 61 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2011-2014 metus, bendrovė 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis turėjo turto už 138 790 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 157 123 lt, nuostoliai siekė 28 333 Lt; 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 213 080 Lt, o per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 304 886 Lt, nuostoliai siekė 101 806 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas – 91806 Lt; 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 366 043 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 521 902 Lt, nuostoliai siekė 165 859 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas – 155859 Lt; 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 88 295 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 286 690 Lt, nuostoliai siekė 208 395 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas – 140 618 Lt (el. bylos 1 tomas b.l. 131-132, 2 t. b. l. 3-50,53-62,70-89, 91-92). Bendrovės apyvartos žiniaraščiuose (sąskaitų Nr. 444-apie gautus išankstinius mokėjimus, Nr.443-skolos tiekėjams, Nr.4451- darbo užmokesčio mokėjimas matyti, kad įmonė buvo tik pradėjusi vykdyti veiklą ir 2011 m. birželio-gruodžio mėn. turėjo darbo užmokesčio įsiskolinimą darbuotojams, tiekėjams, kuris kasmet didėjo (pvz. sąskaita Nr. 444-tiekėjams skola 2012 m. – 33 653, 02 Lt, 2014 m. - 61 332, 72 Lt, mokėtinas PVM mokestis-81 090, 15 Lt, kitos mokėtinos sumos – 140 765 Lt (el. bylos 1 t. b.l. 108-114, 124-126, 128-130, 2 t. b. l. 88-90). Iš 2014 m. balandžio 30 d. , 2015 m. sausio 30 d. UAB „Viaukata“ aiškinamųjų raštų apie įmonės finansinę padėtį 2013, 2014 m., balansų matyti, kad bendrovėje neliko jokio ilgalaikio turto, išskyrus transporto priemonę - 100 Lt vertės, kitą trumpalaikį turtą didžiaja dalimi sudarė išankstiniai mokėjimai (el. bylos 2 tomas b.l. 31-36, 44-49).

162015-06-18 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-6107 (ieškinio priedas Nr. 3) nurodoma, kad 2015-05-22 duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka - 69 172,04 Eur susidarė nuo 2014-06-25, o 2014-11-07 Patikrinimo akte Nr. FR680-734 papildomai priskaičiuota 30 976,00 Eur (21 726, 72 Eur PVM, 9249,88 Eur pelno mokesčio), 9292 Eur baudų, 5029,49 Eur delspinigių. Bendrovės atstovui 2015-05-22 įteiktas priminimas Nr. (23.31-08)464-525 apie pareigą sumokėti mokesčius. Bendrovės mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš lėšų banko sąskaitose buvo vykdomas nuo 2014-06-30, iš turto nuo 2014-09-29, kurį vykdė antstolis S. U. iki 2015-05-20 išieškotų sumų nebuvo.

17VĮ juridinių asmenų registrų centro išrašų duomenimis nuo įmonės įregistravimo - 2011-06-23 iki bankroto bylos iškėlimo (2015-12-29) UAB „Viaukata“ direktore ir akcininke buvo atsakove V. K.. Nors atsakovė bendrovės akcijas 2015 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 15/07-07 (priedas Nr. 4) pardavė trečiajam atsmeniui D. R., tačiau juridinių asmenų registre jokie pakeitimai apie akcininko pasikeitimą nebuvo atlikti. Bylos duomenimis pasikeitus bendrovės akcininkui, bendrovė nuo 2015-07-07 ūkinės komercinės veiklos nebevykdė. SODROS duomenimis atsakovė nuo 2015-07-24 dirbo UAB ( - ) (el. bylos 1 t. b. l. 104), kas iš dalies patvirtina ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad atsakovė, žinodama apie įmonės nemokumą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o jos veiklą perkėlė į naujai įsteigtą įmonę UAB ( - ), kurios vadovu yra atsakovės sutuoktinis A. K.; kad įmonė užsiima ta pačia veikla, joje dirba tie patys bankrutavusios bendrovės darbuotojai (A. K. bei atsakovė).

18Dėl dokumentų neperdavimo atsakovė nubausta 2016-06-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi civ. bylos Nr.2VP-13398-775/2016). Trečiasis asmuo D. R. 2017-01-01 pateikė teismui 2016-06-17 dokumentų perdavimo akto dėl 24 segtuvų UAB „Viaukata“ dokumentų perdavimo bankroto administratoriui (el. bylos 1 t. b. l. 127). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bankroto administratoriui įmonės dokumentai neperduoti.

19Iš anstolių A. N. patvarkymų 2013-01-21, 2014-03-06, anstolės N. B. 2014-11-12 patvarkymo, antstolio D. S. 2016-02-02 patvarkymo, 2015-11-25 vykdomojo rašto nustatyta, kad priverstinai buvo išieškoma 22 000 Lt (6372 Eur) skola kreditorės Z.I. S., 1466, 35 Eur skola kreditorės UAB ( - ), 1317, 77 Eur skola kreditorės I. J. naudai (el. bylos 1 t. b. l. 81-87 , 2 t. b. l. 50-52, 93-95) .

20Ieškovė bendrovės nemokumą grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, įmonės balansų duomenimis, Kauno apygardos teismo įsiteisėjusioje 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytomis aplinkybėmis bei išvada, kad UAB „Viaukata“ buvo nemokia jau 2014 metais, todėl ieškovės teigimu, įmonės vadovei kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2012-03-01.

21Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustačius, jog įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1665/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; kt.).

22Dėl bendrovės nemokumo. Teismo nuomone, bendrovė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme faktiškai buvo nemoki kai įmonės skolos pasibaigus prievolės įvykdymo terminui viršijo daugiau kaip pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t.y. nuo 2014 m., nes 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 366 043 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 521 902 Lt.

23Dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

24Pažymėtina, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti ne tik esančių ir (ar) būsimų kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus. Pavyzdžiui, delsimas atsiskaityti su kreditoriais gali nuolat didinti jau pradelstų įsiskolinimų apimtį ir taip dar labiau sunkinti įmonės finansinę padėtį. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos užtikrina, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles (tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais) pavėluotą mokėjimą skaičiavimas (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-461-330/2017).

25Bendrovės vadovas turi įstatymuose įtvirtintas pareigas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų DK, CK, Akcinių bendrovių įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų ir fiduciarines pareigas bendrovei – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to įmonei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

26Pagal ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą – žalos atlyginimą –atsakovės, kaip bendrovės direktorės, pažeidusios fiduciarines lojalumo ir rūpestingumo pareigas, civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatyta įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, vadovo kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, remdamasi kaltės nebuvimu, turi atsakovė. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

27Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

28Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė kaip įmonės direktorė, turėjo ir privalėjo jau nuo 2012-03-01 kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bendrovė jau nuo jos įsikūrimo dirbo nuostolingai. Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonės balansai už 2011-2015 m. buvo teikiami, todėl spręstina, kad atsakovei kaip vadovei buvo gerai žinoma bendrovės sunki finansinė padėtis jau nuo 2012 m. pradžios. Tačiau teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovei apie negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, kurių didžiausias – VMI dėl priskaičiuotų PVM mokesčių nesumokėjimo valstybės biudžetui, tapo žinoma ne vėliau kaip nuo 2014-04-30, kai atsakovė patvirtino 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, surašė aiškinamąjį raštą ir kt.), todėl atsakovė turėjo suprasti, jog įmonė yra faktiškai nemoki ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2014-04-30, tačiau šios pareigos nevykdė (CK 2.87 str., ĮBĮ 8 str. 1 d.). Todėl spręstina, kad ieškovė įrodė vadovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą (CK 6.246 str., 6.247 str., 6. 249 str.).

29Dėl žalos dydžio. Sprendžiant dėl atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos dydžio, nustatytina įmonės bendra nuo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo išaugusių skolų suma, kuri liktų nepadengta, nes atsakovė yra atsakinga už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jos neteisėto delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kadangi nagrinėjamu atveju žalos dydis yra tiesiogiai susijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais, o nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, pasisakytina dėl ieškiniu prašomo priteisti žalos dydžio pagrįstumo. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 104 082,61 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų kaip atsiradusių nuo 2012-03-01 atsakovei nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o būtent: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius - 5106,74 Eur; VMI - 75649,21 Eur; Zosė I. S. - 6371,64 Eur; I. J. - 1317,77 Eur; UAB ( - ) - 1457,54 Eur; UAB ( - ) - 1588,57 Eur; D. E. - 9591,14 Eur.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatavus, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

31Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

32Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kada kreditoriai įgijo reikalavimo teises bendrovei – prieš ar po dienos, kada atsirado vadovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

33Kaip matyti iš byloje esančių duomenų : bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 101 082, 61 Eur; VMI prie Finansų ministerijos iš patvirtinto kreditorinio reikalavimo 75 649, 21 Eur sumos - skolos dalis - 69 172,04 Eur mokestinė nepriemoka - susidarė nuo 2014-06-25. Laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki bankroto bylos iškėlimo atsirado įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui - 5106,74 Eur; UAB ( - ) iš patvirtinto kreditorinio reikalavimo - 1457,54 Eur sumos, skolos dalis – 718 Eur buvusi iki 2014-04-30, išaugo 739 Eur suma; UAB ( - ) iš patvirtinto kreditorinio reikalavimo - 1588,57 Eur sumos, skolos dalis – 665 Lt (192 Eur) buvusi iki 2014-04-30, išaugo 1396, 57 Eur ; Kreditorei Z. I. S. reikalavimo teisė į 6371,64 Eur atsirado nuo 2012-10-11. Po 2014-04-30 atsirado nauji kreditoriai su finansiniais reikalavimais : I. J. - 1317,77 Eur, D. E. - 9591,14 Eur. Pažymėtina, kad iš Kauno apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimo civ. byloje Nr.2-20640-151/2015 kopijos (el. bylos 2 t. b. l. 134-136) matyti, kad buvo patenkintas ieškovės D. E. ieškinys, jai iš viso priteista 9591,14 Eur suma ( 6950, 80 Eur sumokėta suma už nekokybiškus baldus, 964, 01 Eur netesybos ir kt.), taip pat teismas įpareigojo atsakovę UAB „Viaukata“ pasiimti baldus per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba jų neatsiėmus leisti grąžinti juos ieškovei D. E., atlyginant jai grąžinimo išlaidas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-01-15. Ieškovės atstovas pripažįsta aplinkybę, kad bankroto administratorius nevykdė Kauno apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimo ir baldų iš kreditorės D. E. neatsiėmė, nors jų buvimo vieta yra žinoma, teigia, kad baldai netinkami naudojimui. Tačiau teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl ekspertizės akte nurodytų baldų kokybės reikalavimų neatitikimų, nepakankami konstatuoti, jog jie negali būti naudojami pagal tiesioginę paskirtį ir yra beverčiai, todėl priteistinos žalos dydis mažintinas 9591,14 Eur suma (kreditorės D. E. patvirtinto kreditorinio reikalavimo 9591,14 Eur suma bei kreditorinių reikalavimų dalimi, kilusių iki 2014-04-30 (CPK 178 str.). Todėl spręstina, kad pagrįstas ir įrodytas žalos dydis yra 77 732 Eur (69 172,04 + 5106,74 + 739 +1396, 57 +1317,77). Todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteistinas 77 732 Eur žalos atlyginimas (CPK 178, 185 str.). Patenkinus piniginį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkintinas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo (CK 6. 210 str.).

34Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovės atstovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės turėtas išlaidas už advokato teiktą teisinę pagalbą byloje.

35Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleista (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). CPK 80 str. 1 d. numato, kad kiekvienas ieškinys yra apmokamas žyminiu mokesčiu, kuris skaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 1391 Eur (1854,64:100x75) žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo 77 732 Eur sumos pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d. (byla elektroninė) taisykles.

36LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šios išlaidos sudaro iš viso 7 Eur, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Nutarė

38ieškinį patenkinti iš dalies.

39Priteisti iš V. K. (asmens kodas ( - ), gyv. ( - )) 77 732 Eur (septyniasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du eurus) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (nuo 77 732 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2016 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Viaukata“ (juridinio asmens kodas – 302641709, buveinė – V. L. – Žemkalnio gt. 4-1, Kaunas) naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

40Priteisti iš V. K. 1391 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 7 Eur (septynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ),bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“).

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB... 3. I.Ginčo esmė ir šalių paaiškinimai... 4. Ieškovė BUAB „Viaukata“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 104... 5. Ieškinyje nurodo bei ieškovės atstovas teisme paaiškino, kad UAB... 6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą... 7. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė kaip pagrindinę skolą... 8. Atsakovės atstovas palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją,... 9. Atsakovė ir trečiasis asmuo D. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo motyvai bei išvados... 12. Bankroto administratoriaus atstovaujama ieškovė BUAB „Viaukata“... 13. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant, ar įmonės vadovas, akcininkas... 14. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančios medžiagos nustatyta:... 15. UAB „Viaukata“ buvo įregistruota juridinių asmenų registre 2011 m.... 16. 2015-06-18 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus... 17. VĮ juridinių asmenų registrų centro išrašų duomenimis nuo įmonės... 18. Dėl dokumentų neperdavimo atsakovė nubausta 2016-06-30 Kauno apylinkės... 19. Iš anstolių A. N. patvarkymų 2013-01-21, 2014-03-06, anstolės N. B.... 20. Ieškovė bendrovės nemokumą grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis,... 21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustačius, jog įmonė... 22. Dėl bendrovės nemokumo. Teismo nuomone, bendrovė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies... 23. Dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.... 24. Pažymėtina, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti ne tik... 25. Bendrovės vadovas turi įstatymuose įtvirtintas pareigas ir yra saistomas... 26. Pagal ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą – žalos atlyginimą... 27. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo... 28. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė laikosi pozicijos, kad... 29. Dėl žalos dydžio. Sprendžiant dėl atsakovės neteisėtais veiksmais... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje... 31. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą... 32. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kada kreditoriai įgijo reikalavimo... 33. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų : bendra patvirtintų kreditorinių... 34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai,... 35. Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo... 36. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 38. ieškinį patenkinti iš dalies.... 39. Priteisti iš V. K. (asmens kodas ( - ), gyv. ( - )) 77 732 Eur... 40. Priteisti iš V. K. 1391 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...