Byla 3K-3-262/2009
Dėl teisės į privatų gyvenimą gynimo, tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. prašymą atnaujinti procesą ir pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo L. A. (teisių perėmėja – J. A.) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos rytas”, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. F. ir L. L., dėl teisės į privatų gyvenimą gynimo, tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas L. A., 2001 m. kovo 6 d. kreipęsis į teismą, ieškiniu prašė:

51) įpareigoti atsakovą artimiausiame dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje paskelbti paneigimą, kad „Dienraščio „Lietuvos rytas“ 2001 m. sausio 31 d. numeryje 25 (3075) išspausdintame A. F. ir L. L. straipsnyje „(duomenys neskelbtini) kaimus paralyžavo mirties baimė: nuošalios Lietuvos vietovės gyventojai atsidūrė AIDS grėsmės gniaužtuose“ pateikti teiginiai „jos (kalbama apie G. B.) dviejų vaikų tėvas L. A.“ ir „G. B. dviejų vaikų tėvas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas L. A.“ neatitinka tikrovės. Redakcija atsiprašo L. A.“;

62) konstatuoti, kad atsakovas nurodytame straipsnyje paskelbė be ieškovo sutikimo šiuos teiginius apie jo sveikatą: „L. A. yra apsikrėtęs žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV)“, „praėjusią savaitę į (duomenys neskelbtini) ligoninės vidaus ligų skyrių buvo paguldytas smarkiai karščiuojantis G. B. dviejų vaikų tėvas (duomenys neskelbtini) gyventojas L. A.“, „L. A. yra dar viena AIDS auka“ ir „pagal paciento išvaizdą ir ligos kliniką gydytojai įtarė, kad jis gali būti ŽIV nešiotojas. Ką tik gautas atsakymas iš AIDS centro įtarimus patvirtino“;

73) priteisti ieškovo naudai 50 000 Lt moralinės žalos atlyginimo.

8Ieškovas nurodė, kad nei atsakovui, nei tretiesiems asmenims jis nedavė sutikimo viešai skelbti duomenis apie savo sveikatą. Be to, ieškovas nėra G. B. vyras, sugyventinis ar jos vaiko tėvas. Atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta didelė moralinė žala – jo ir jo šeimos narių ėmė vengti visi pažįstami, paniškai bijodami užsikrėsti AIDS. Tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas pakenkė ieškovo šeimos gyvenimui.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo nutarčių esmė

10Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2001 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą artimiausiame dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje pirmojo puslapio viršutinės dalies dešinėje pusėje analogišku paskelbimui dydžio šriftu paskelbti paneigimą: „Dienraščio „Lietuvos rytas“ 2001 m. sausio 31 d. numeryje 25 (3075) išspausdintame A. F. ir L. L. straipsnyje „(duomenys neskelbtini) kaimus paralyžavo mirties baimė: nuošalios Lietuvos vietovės gyventojai atsidūrė AIDS grėsmės gniaužtuose“ pateikti teiginiai „jos (kalbama apie G. B.) dviejų vaikų tėvas L. A.“ ir „G. B. dviejų vaikų tėvas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas L. A.“ neatitinka tikrovės. Redakcija atsiprašo L. A.“; konstatavo, kad atsakovas nurodytame straipsnyje paskelbė be L. A. sutikimo šiuos teiginius apie jo sveikatą: „L. A. yra apsikrėtęs žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV)“, „praėjusią savaitę į (duomenys neskelbtini) ligoninės vidaus ligų skyrių buvo paguldytas smarkiai karščiuojantis G. B. dviejų vaikų tėvas (duomenys neskelbtini) gyventojas L. A.“, „L. A. yra dar viena AIDS auka“, „pagal paciento išvaizdą ir ligos kliniką gydytojai įtarė, kad jis gali būti ŽIV nešiotojas. Ką tik gautas atsakymas iš AIDS centro įtarimus patvirtino“; priteisė ieškovui iš UAB „Lietuvos rytas“ 10 000 Lt žalos atlyginimo, 137 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 54,20 Lt pašto išlaidų. Teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovas neįrodė, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę, o informacija apie ieškovo sveikatos būklę, nurodant jo vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą, buvo paskleista ieškovo sutikimu arba esant teisėtam visuomenės interesui. Analizuodamas paskelbto straipsnio tekstą, kuriame sukurtas nepatrauklus ir neigiamas G. B. įvaizdis, teismas padarė išvadą, kad paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai žemina ieškovą, o informacijos apie ieškovo privatų gyvenimą paskelbimas be jo sutikimo sukėlė ieškovui dvasinį skausmą, sveikatos pablogėjimą, sumažino ieškovo ir jo šeimos narių bendravimo galimybes. Teismas konstatavo, kad, byloje nesant įrodymų, jog atsakovas informaciją paskelbė tyčia, ieškovui priteistinas įstatymų nustatytas didžiausias moralinės žalos atlyginimo dydis – 10 000 Lt.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. spalio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. liepos 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. balandžio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. liepos 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 2 d. nutartį paliko nepakeistus. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalį viešosios informacijos rengėjas ir (arba) platintojas, paskelbęs be fizinio asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą, taip pat tikrovės neatitinkančią, asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, atlygina asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymo nustatyta tvarka, tačiau moralinės žalos dydis neturi viršyti 10 000 Lt, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad informacija buvo paskelbta tyčia. Byloje nustatyta, kad atsakovas padarė du pažeidimus: paskelbė tikrovės neatitinkančias ir ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias, taip pat be ieškovo sutikimo paskleidė informaciją apie jo asmeninį gyvenimą, tačiau nenustatyta, kad tai buvo padaryta tyčia. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai, atsižvelgdami į tai, kad buvo padaryti du savarankiški teisės pažeidimai, pagrįstai paskyrė maksimalų įstatyme nustatytą moralinės žalos atlyginimo dydį, t. y. 10 000 Lt. Ieškovui neįrodžius, kad informacija apie jį buvo paskelbta tyčia, teismams nebuvo pagrindo taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalį ir penkis kartus padidinti priteisto moralinės žalos atlyginimo dydį.

13III. Prašymo atnaujinti procesą teisiniai argumentai

14Pareiškėja J. A. (ieškovo L. A. teisių perėmėja) prašo atnaujinti civilinės bylos procesą, išnagrinėti bylą iš naujo pagal ieškovo L. A. 2002 m. sausio 9 d. paduotą kasacinį skundą ir pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartį, pakeičiant Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. liepos 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 2 d. nutartį ir papildomai priteisiant pareiškėjai iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

15Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika). Pareiškėja nurodo, kad 2008 m. lapkričio 25 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas, EŽTT) priėmė sprendimą byloje Armonienė prieš Lietuvą (Armonienė v. Lithuania, no. 36919/02, 25 November 2008), kuriame konstatavo, jog Lietuvos Respublika pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, ir pažymėjo, kad pareiškėja J. A. patyrė neturtinę žalą, kuri nebuvo tinkamai įvertinta Lietuvos Respublikos teismų vien tik pripažinus Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą. Teismas taip pat nusprendė, kad Lietuvos Respublikos teismų priteista 10 000 Lt kompensacija pareiškėjos patirtai neturtinei žalai atlyginti buvo nepakankama, ir priteisė pareiškėjai 6500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime nurodė, jog Lietuvos Respublikos teismų priteista 10 000 Lt kompensacija pareiškėjos patirtai neturtinei žalai atlyginti buvo nepakankama ir neužtikrino efektyvios tiek pareiškėjos velionio vyro L. A., tiek jos pačios pažeistų teisių gynybos, darytina išvada, kad tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis, tiek kasacinio teismo nutartis buvo nepagrįsti ir neteisėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu būtų nustatytos atitinkamos galimybės, kurios garantuotų nukentėjusios šalies grąžinimą į padėtį, kurioje ji buvo iki Teismo konstatuoto Konvencijos pažeidimo (restitutio in integrum). Po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo priėmimo išskirtinėmis aplinkybėmis pakartotinis ar atnaujintas bylos nagrinėjimas yra veiksmingiausia, kartais vienintelė priemonė tai pasiekti, ypač kai nukentėjusi šalis dėl priimto ginčijamo nacionalinio teismo sprendimo ir toliau patiria labai didelių neigiamų padarinių, kurie nėra tinkamai atlyginti paskiriant teisingą atlyginimą ir negali būti pašalinami kitomis priemonėmis, išskyrus pakartotinį bylos nagrinėjimą. Pareiškėja J. A. nurodė, kad ji iki šiol patiria neigiamų padarinių dėl atsakovo paskleistų duomenų, nes internetinio portalo www.lrytas.lt puslapyje, kuriame skelbiami atsakovo leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsniai, tebėra straipsnis, kuriuo buvo pažeistos tiek pareiškėjos velionio vyro L. A., tiek pačios pareiškėjos teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, garbės ir orumo apsaugą. Taigi proceso atnaujinimas yra vienintelė priemonė pasiekti efektyvią pareiškėjos pažeistų teisių gynybą ir grąžinti ją į tą padėtį, kurioje ji buvo iki Europos Žmogaus Teisių Teismo konstatuoto pažeidimo.

16Pareiškėja taip pat nurodė, kad prašymo atnaujinti procesą, grindžiamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, padavimo terminas skaičiuotinas nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo paskelbimo dienos. EŽTT sprendimas byloje Armonienė prieš Lietuvą priimtas 2008 m. lapkričio 25 d., o prašymas atnaujinti procesą kasaciniam teismui paduotas 2009 m. vasario 25 d., taigi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nepraleistas.

17IV. Atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą teisiniai argumentai

18Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo tokius argumentus:

19Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su įsiteisėjusio sprendimo daugkartinio peržiūrėjimo rizika, nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, 1 March 2007, etc.). Remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 41 straipsniu, jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokolų pažeidimą ir jeigu Aukštosios Susitariančios šalies įstatymai leidžia tik iš dalies atlyginti pažeidimu padarytą žalą, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentėjusiai šaliai teisingą atlyginimą. Pareiškėja kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą teigdama, kad valstybė neįvykdė savo pareigos užtikrinti jos privataus gyvenimo gerbimą, nes jos vyrui buvo priteista labai maža suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėja patyrė neturtinės žalos, kuri, konstatuojant Konvencijos pažeidimą, nėra pakankamai atlyginta, priteisė pareiškėjai 6500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taigi Teismas, nustatęs, kad nacionalinių teismų priteista suma yra nepakankama, priteisė pareiškėjai teisingą atlyginimą ir taip iš esmės išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamas požiūris, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė (ekstraordinari) procesinė priemonė, įgalinanti išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių (res judicata) ir leidžianti atkurti teisingumą, kai to nebegalima padaryti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus m. savivaldybė v. UAB „Pramoninė santechnika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2006, ir kt.).

24Lietuvos Respublika, ratifikuodama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikciją. EŽTT priimtas sprendimas sukelia teisines pasekmes, t. y. valstybė Konvencijos dalyvė, kuri yra bylos šalis, įsipareigoja vykdyti galutinį Teismo sprendimą (Konvencijos 46 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas specifinis, reikalaujantis vertinti šalies vidaus teismų ir EŽTT jurisdikcijos santykį, proceso atnaujinimo pagrindas – kai EŽTT pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika.

25Dėl nagrinėjamos bylos yra Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą Armonienė prieš Lietuvą (Armonienė v. Lithuania, no. 36919/02, 25 November 2008), kuriuo šešių teisėjų balsais prieš vieną nuspręsta, kad buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas EŽTT sprendimas sudaro pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir, nesant reikalingumo papildomai pasirengti bylai nagrinėti kasaciniame teisme, be to, atsižvelgiant į tai, kad, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nereikalingas dalyvaujančių byloje asmenų sutikimas, kasacinis teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės.

26Dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo atnaujinus procesą kasaciniame teisme ribų

27Remiantis CPK 370 straipsnio 4 dalimi, atnaujinus bylos nagrinėjimą, kasacinis teismas bylą nagrinėja pagal kasacinio proceso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamos bylos ribos yra patikrinimas, ar EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimas byloje Armonienė prieš Lietuvą (Armonienė v. Lithuania, no. 36919/02, 25 November 2008) sudaro pagrindą pakeisti byloje priimtus procesinius sprendimus ir imtis priemonių tinkamai apginti ieškovo teises, taip įvykdant teisingumą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka pagrindas gali būti konstatuotas tada, kai EŽTT pripažįsta, jog valstybės vidaus teismų priimti procesiniai sprendimai dėl asmens teisių ir laisvių gynimo pažeidžia Konvenciją ir tam, kad pažeistos teisės būtų atkurtos pagal Konvencijos ar valstybės vidaus įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių garantijų standartus, reikalinga taikyti papildomas nacionalines teisių gynimo priemones.

28Kasacinio teismo teisėjų kolegija, analizuodama EŽTT sprendimą, atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT pažymėjo, jog Teismas nemato jokios priežasties nukrypti nuo nacionalinių teismų išvados, kuria pripažįstama, kad šeimos teisė į privatumą buvo apribota (Armonienė v. Lithuania, no. 36919/02, § 42, 25 November 2008). Teismas atsižvelgė į tai, kad bylai reikšmingu metu nacionalinėje teisėje buvo normos, saugančios informacijos apie asmens sveikatos būklę konfidencialumą, ir atkreipė dėmesį į teismų praktikos gairių, kuriomis turi būti vadovaujamasi, jei teisė į asmens privatumą pažeista, buvimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš tiesų vidaus teismai priteisė vyrui kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Vis dėlto, Teismo nuomone, pagrindinis klausimas yra tai, ar 10 000 Lt priteisimas buvo proporcingas žalai, kurią asmuo patyrė, ir ar valstybė, priimdama Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalį, apribojančią tokios kompensacijos, kurią turėtų mokėti žiniasklaidos priemonė, dydį, įvykdė savo pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį (ibid., § 45). Teismas nurodė, kad tokio ypatingo piktnaudžiavimo spaudos laisve atveju kaip šioje byloje nustatytos griežtos įstatyminės ribos teismų laisvei, atitaisant aukos patirtą žalą ir užkertant kelią tokio piktnaudžiavimo pasikartojimui, neužtikrino pareiškėjai apsaugos, kurios ji teisėtai galėjo tikėtis pagal Konvencijos 8 straipsnį (ibid., § 47). Apibendrintai Teismas konstatavo, kad valstybė neužtikrino pareiškėjos teisės į jos šeimos privataus gyvenimo gerbimą ir kad buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis (ibid., § 48). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja patyrė neturtinės žalos, kuri, konstatuojant Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, nėra pakankamai atlyginta. Vadovaudamasis teisingumo pagrindais, Teismas skyrė pareiškėjai 6500 eurų sumą (ibid., § 52) ir vienbalsiai atmetė kitus pareiškėjos reikalavimus dėl teisingo atlyginimo (ibid., § 56).

29Pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą daroma išvada, kad vien tai, jog EŽTT sprendime konstatavo pareiškėjos teisių pažeidimą bei per mažą žalos atlyginimo priteisimą, reiškia bylą nagrinėjusių teismų sprendimų ir nutarčių nepagrįstumą ir neteisėtumą.

30Pažymėtina, kad EŽTT nevertina žmogaus teisių pažeidimo nacionalinės teisės požiūriu. Klausimas, ar buvo pažeistos valstybės vidaus teisėje nustatytos žmogaus teisių garantijų ribos, yra nacionalinių teismų kompetencija. Nagrinėjamos bylos atveju matyti, kad EŽTT, sprendime konstatuodamas pareiškėjos teisių pažeidimą, konkrečiai nenustatė, kad šio pažeidimo priežastis buvo bylą nagrinėjusių teismų veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pažeidimo padarymo metu nacionalinėje teisėje buvo normos, kurių pagrindu pareiškėjas turėjo galimybę ginti pažeistas teises, pažeidimu pripažino žalos atlyginimo dydžio įstatyminį ribojimą, kuris lėmė tai, kad priteistas didžiausias galimas žalos atlyginimas (10 000 Lt) buvo nepakankamas, neproporcingas asmens patirtai žalai kompensuoti. Nagrinėjamai bylai reikšminga yra tai, ar EŽTT konstatuotas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas pareiškėjos atžvilgiu yra išlikęs. Minėta, kad Teismas, konstatavęs, jog pareiškėja patyrė neturtinės žalos, kuri nėra pakankamai atlyginta, pagal Konvencijos 41 straipsnį skyrė pareiškėjai 6500 eurų sumą bei atmetė kitus pareiškėjos reikalavimus dėl teisingo atlyginimo (buvo reikalauta 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti). Konstatuotina, kad EŽTT savo sprendimu pašalino iki tol egzistavusią pareiškėjos teisių pažeidimo situaciją. Nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė teisinės galimybės padidinti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjos nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu.

31Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla buvo nagrinėta pagal kasacinio proceso įstatymo reikalavimus. Kasacijoje neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Juolab negalimas naujų ieškinio reikalavimų reiškimas kasaciniame teisme. Dėl šių draudimų kasacinio teismo teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjos argumentų dėl jos teisių pažeidimo tęstinumo, grindžiamų atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ internetiniame portale skleidžiamais duomenimis.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi ir 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Pareiškėjos J. A. prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutarties pakeitimo atmesti.

34Priteisti iš pareiškėjos J. A. (duomenys neskelbtini) 26,50 Lt (dvidešimt šešis litus 50 centų) pašto išlaidų valstybei.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas L. A., 2001 m. kovo 6 d. kreipęsis į teismą, ieškiniu prašė:... 5. 1) įpareigoti atsakovą artimiausiame dienraščio „Lietuvos rytas“... 6. 2) konstatuoti, kad atsakovas nurodytame straipsnyje paskelbė be ieškovo... 7. 3) priteisti ieškovo naudai 50 000 Lt moralinės žalos atlyginimo.... 8. Ieškovas nurodė, kad nei atsakovui, nei tretiesiems asmenims jis nedavė... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismo ir... 10. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2001 m. liepos 19 d. sprendimu... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m.... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 13. III. Prašymo atnaujinti procesą teisiniai argumentai... 14. Pareiškėja J. A. (ieškovo L. A. teisių perėmėja) prašo atnaujinti... 15. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu... 16. Pareiškėja taip pat nurodė, kad prašymo atnaujinti procesą, grindžiamo... 17. IV. Atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą teisiniai argumentai... 18. Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovas UAB „Lietuvos... 19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad prašymai... 20. Teisėjų kolegija... 21. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamas požiūris,... 24. Lietuvos Respublika, ratifikuodama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 25. Dėl nagrinėjamos bylos yra Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio... 26. Dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo atnaujinus procesą kasaciniame teisme... 27. Remiantis CPK 370 straipsnio 4 dalimi, atnaujinus bylos nagrinėjimą,... 28. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, analizuodama EŽTT sprendimą, atkreipia... 29. Pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą daroma išvada, kad vien tai, jog... 30. Pažymėtina, kad EŽTT nevertina žmogaus teisių pažeidimo nacionalinės... 31. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla buvo nagrinėta pagal kasacinio proceso... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Pareiškėjos J. A. prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 34. Priteisti iš pareiškėjos J. A. (duomenys neskelbtini) 26,50 Lt (dvidešimt... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...