Byla 2A-387-71/2012
Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ir atsakovo E. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui E. B. dėl nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas M. M. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašė priteisti iš atsakovo E. B. 1415,01 Lt padarytos turtinės žalos ir 80000.00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbios priežasties (1-6, 91-96 b. l.).

6Ieškovas nurodė, kad 2006 sausio 1 d. apie 00.05 val. įskridusi į namo ( - ) kiemą pirotechninė priemonė ieškovui stovint kieme sužalojo galvą. Dėl sužalojimo jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo pažeista akis, dėl ko jis gydėsi ligoninėje, buvo daryta akies lęšiuko keitimo operacija. Dėl įvykio 2006-04-04 Šiaulių miesto prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 139 straipsnio 1 dalyje. Tyrimas kelis kartus buvo nutrauktas, o vėliau atnaujintas. Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo 4 kartus nagrinėtos administracinės bylos nepilnamečio E. B. tėvų atžvilgiu, tačiau teismo nutarimais bylos nutrauktos, tokį sprendimą priėmė ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs 2011-02-18 ieškovo apeliacinį skundą. Patirtos traumos padariniai ieškovui liko iki šiol, visą darbingumo netekimo laiką turi nuostolių. Dėl patirtos traumos patyrė ir iki šiol patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą dėl ko prašo priteisti neturtinę žalą. Nurodė, kad kreiptis į teismą anksčiau negalėjo, kol nebuvo priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje, nes atsakovo tėvai ginčijo aplinkybes, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė nepilnametis atsakovas E. B., tuo pačiu nebuvo aišku, kam pateikti ieškinį.

7Atsakovas E. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (46-48 b. l.).

8Nurodė, kad ieškininės senaties terminą ieškovas praleido dėl nerūpestingumo. Ieškovas jau 2006 metų sausio mėnesio 1dieną Šiaulių teisėsaugos institucijoms raštu nurodė, kad mažamečio E. B. neatsargiai paleista pirotechninė priemonė sužalojo jam akį. Ieškovas aplinkybes, kad jis sužalotas dėl E. B. kaltės nurodinėjo pastoviai, tačiau nei baudžiamojoje byloje, nei atskiru ieškiniu per nustatytą trijų metų terminą nepateikė savo ieškinio žalai atlyginti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo yra būdingas išimtinis reglamentavimas ir ji atlyginama tik įstatymu numatytais atvejais. Dėl ieškovo patirtos turtinės žalos nurodė, kad pateikti dokumentai nepatvirtina ieškovo patirtų išlaidų, nes pridėti kasos kvitai nepatvirtina, kad kurą ir vaistus pirko būtent ieškovas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Panaikino 2009-11-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, įrašą viešame registre dėl V. B., R. B. ir E. B. nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo draudimo (178-181 b. l.).

12Teismas nustatė, kad atsakovas E. B., gim. ( - ), 2006-01-01 buvo mažametis, neturėjo 14 metų, kad už padarytą žalą atsakytų bendrais pagrindais. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kad E. B. net ir sulaukęs pilnametystės negali įgyti teisinį veiksnumą – būti traukiamas atsakovu, materialiai atsakingu, nes tiriamo įvykio metu nebuvo subjektas teisės prasme ir kaip asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus. Teismas pažymėjo, kad tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to laikė, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad žala ieškovui atsirado ne dėl atsakovo E. B. tėvų kaltės.

13Dėl nurodyto teismas nevertino kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių egzistavimą ir konstatavo, kad tolimesnis procesas negalimas.

14Dėl ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad ieškovas M. M. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje, padėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-066-06, 2006-04-12 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju. Teismas nurodė, kad duomenų, jog ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu, nėra. Teismas pastebėjo, kad civilinio ieškovo statusas baudžiamajame procese nėra visais atvejais tiesiogiai priklausantis nuo nukentėjusiojo statuso: jei nukentėjusiuoju gali būti pripažintas tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika yra padaryta fizinės, turtinės žalos, tai civiliniu ieškovu – tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Teismas nurodė, kad jei pats ieškovas dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negalėjo pasinaudoti teise pareikšti civilinį ieškinį, tokį ieškinį pareikšti buvo prokuroro pareiga. LR BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė nukentėjusiajam, nepareiškusiam civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ir šia tvarka ieškovas pasinaudojo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad jau pradinėje – ikiteisminio tyrimo stadijoje, ieškovas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, jį atstovavo advokatas. Teismas nurodė, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, pripažino, kad praleido ieškinio senaties terminą, nes nuo žalos padarymo 2006-01-01, kuri laikytina ieškininės senaties termino pradžia iki ieškinio pateikimo teisme 2009-11-03 praėjo trys metai. Teismas ieškovo motyvą, kad jis galėjo kreiptis į teismą tik priėmus sprendimą baudžiamojoje byloje 2008-11-07 laikė nepagrįstu, kadangi ieškovui žalos atsiradimo aplinkybės buvo žinomos tuojau po įvykio. Teismas paminėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios, nagrinėjant civilinę bylą. Teismas nurodė, kad praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, tačiau ieškovo nurodytų aplinkybių kaip ilgai užsitęsusio nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo nelaikė svarbiomis, nes senaties terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas ir pan. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, bei atsakovo prašymą taikyti ieškininę senatį, laikė, kad ieškovas netinkamai realizavo savo teisę reikšti ieškinį, ir atsižvelgė į tai, kad ieškovas turėjo galimybę veiksmingai įgyvendinti šią teisę nepasibaigus trejų metų senaties terminui, taip pat nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui, todėl sprendė, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, praleido ieškininės senaties terminą, jo teismas neatnaujino ir tuo pagrindu ieškinį atmetė.

15Teismas taikė tarpusavio įskaitymą ir jokiai šaliai nepriteisė patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį patenkinti (184-189 b. l.).

18Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, įrodymų išsamaus įvertinimo principus, netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai bei įrodymų viseto, todėl šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui;

202. Nenustačius tėvų kaltės administracinėse bylose, E. B. suėjo ( - ) metų, todėl apeliantas mano, kad už atsakovo padarytus veiksmus ieškovo atžvilgiu jis turi atsakyti bei atlyginti dėl sveikatos sužalojimo padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Priešingu atveju sukuriama situacija, kad kalti asmenys pasinaudoję, įstatymų numatytomis galimybėmis vilkinti procesus skundžiant sprendimus, teismams administracinės atsakomybės klausimą sprendžiant beveik 5 metus, kalti asmenys dėl ieškovo sveikatos sužalojimo išvengia bet kokios atsakomybės;

213. Teismas netinkamai vertino priežastis dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas bei nepagrįstai nepripažino ieškovo nurodytų priežasčių svarbiomis. Svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą apeliantas laiko tai, kad baudžiamoje byloje galutinis neskundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas tik 2008-11-07 iki šio sprendimo buvo ginčijama atsakovo veika. Atsakovo tėvų administracinės atsakomybės klausimas spręstas nuo 2006-04-20 iki 2011-02-18 ir procesas nutrauktas suėjus senaties terminui, šių klausimų sprendimas nepriklausė nuo ieškovo valios;

224. Apeliantas laiko, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas, nagrinėdamas šią civilinę bylą teismas tenkino atsakovo prašymus dėl liudytojų kvietimo ir apklausos, darė pertraukas neatvykus atsakovo prašomiems apklausti liudytojams. Mano, kad teismas vienai iš proceso šalių, sudarydamas galimybę pateikti įrodymus, o kitos prašymus atmesdamas, buvo neobjektyvus ir šališkas.

23Apeliaciniu skundu E. B. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą priteisinat iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas I instancijoje ir apeliacinėje instancijoje (190-191 b. l.).

24Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25Teismas netenkindamas ieškovo reikalavimų ir priimdamas sprendimą atsakovo naudai, privalėjo iš ieškovo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas to nepadarė. Sprendimo aprašomojoje dalyje atsakovas byloje yra tinkamai pagrindęs išlaidas rašytiniais įrodymais, tuo tarpu ieškovas pateikė tiktai pinigų sumokėjimo kvitą, o nepateikė savo išlaidų pagrįstumo dokumentų. Teismas nepagrįstai nusprendė šalims reikalaujamų pinigų nepriteisti, o taikyti priešpriešinius užskaitymus. Toks sprendimas yra galimas tuomet, kuomet vienoje byloje yra pateikti priešpriešiniai ieškininiai reikalavimai. Šiuo konkrečiu atveju buvo pateiktas tiktai ieškinys, byloje priešieškinio nebuvo pateikta, todėl tokios išlaidų užskaitymo praktikos teismas taikyti negalėjo, šiuo konkrečiu atveju teismas neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas – LR CPK 93 str. ir 98 str. ir 270 str. 5 d. 3 p. nuostatas.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. M. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą (194-195 b. l).

27Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

281. Byloje pateikta atsakovo advokato atstovavimo sutartis pagal kurią buvo atstovaujamas E. B. sudaryta su V. B. ir R. B.. Ši atstovavimo sutartis atsakovo E. B. nėra pasirašyta;

292. Teismui pateikta sąskaitą už teisines paslaugas viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Pagal 2009-12-17d. kvitą už teisines paslaugas apmokėjo V. B., o ne atsakovas, todėl mano, kad ši suma neturi būti priteisiama;

303. Kadangi ieškovas nukentėjo nuo atsakovo veiksmų, buvo sužalota sveikata, kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo pažeistas teises ir dėl užtrukusio tyrimo, kol buvo priimtas procesinis sprendimas baudžiamoje byloje, praleido ieškinio senaties terminą, tokiu būdu asmuo nuo kurio ieškovas nukentėjo prašo priteisti jo patirtas išlaidas, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

31Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. B. su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo tenkinti jo apeliacinį skundą (196-200 b. l).

32Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33Pagal civilinius įstatymus bei suformuotą LAT teisminę praktiką, ikiteisminio tyrimo bylose ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamose civilinėse bylose. Pastebi, kad šios baudžiamosios bylos tyrimas buvo inicijuotas atsakovo tėvų skundais prokuratūrai, o ne ieškovo iniciatyva, todėl argumentas, kad per vėlai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepagrįstas ir atmestinas. Aplinkybės, jog ieškovas pavėluotai sužinodavo apie priimamus nutarimus administracinėse bylose, parodo tiktai jo nesidomėjimą ir nenorą dalyvauti tuose procesuose. Apelianto teiginys, neva terminą praleido ieškiniui paduoti, ir todėl teismas turėjo vertinti jo asmens teisių apsaugos atžvilgiu teigiamai – atstatyti terminą – akivaizdžiai nepagrįstas, neįrodantis jokios termino praleidimo priežasties ar kokios nors faktinės aplinkybės. Ieškinio pateikimo senaties terminas yra praleistas ne dėl svarbios priežasties, o dėl apelianto nerūpestingumo, tokiu atveju terminas negali būti atnaujintas. Nesutinka su apelianto M. M. teiginiais, kad civilinę bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo teisinių nuostatų. Galiojantys civiliniai įstatymai nenumato mažamečio asmens atsakomybę už žalos padarymą jam tapus jam pilnamečiu, todėl nesutinka su apelianto teiginiais, jog pagrįstai patraukė atsakovu šioje byloje E. B..

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35M. M. apeliacinis skundas atmestinas.

36E. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantai turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniuose skunduose.

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

39Dėl ieškovo M. M. apeliacinio skundo

40Dėl įrodymų vertinimo

41Apeliantas laiko, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, įrodymų išsamaus įvertinimo principus, netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai bei įrodymų viseto, todėl šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

42LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

43Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų, vertinant įrodymus, teisės normų pažeidimų. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl įrodymų vertinimo pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

44Dėl atsakomybės subjekto

45Bylos duomenimis nustatyta, kad žalos padarymo metu, tai yra 2006-01-01, atsakovas E. B., gim. ( - ), nebuvo keturiolikos metų amžiaus. Šiuo atveju kyla LR CK 6.275 straipsnio nuostatų (atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų amžiaus padarytą žalą) aiškinimo ir taikymo klausimas. LR CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, pagal šias įstatymo normas atsako atsakovo E. B. tėvai, nes asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (LR CK 2.7 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia teismų praktika plėtojama ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011).

46Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-09-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas, nes E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Nutraukus ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje, buvo perduota medžiaga spręsti nepilnamečio tėvų administracinės atsakomybės klausimą. Atsakovo tėvų administracinės atsakomybės klausimas, surašius protokolus buvos sprendžiamas Šiaulių miesto apylinkės teisme administracinėse bylose Nr. A-605-409/06 (2006-04-20), Nr. A-1507-441/2006 (2006-11-07), Nr. A-1122-741/2007 (2007-09-03), Nr. A-926-716/2008 (2008-04-23), A-1718-409/09 (2009-07-09), tačiau atsakovo E. B. tėvai taip ir nebuvo nubausti, šios administracinės bylos teisme buvo nutrauktos, galutinis sprendimas dėl tėvų atsakomybės išspręstas 2011-02-18 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuria atmestas aeliacinis skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-07-09 d. nutarimo, t.y. nutarimas paliktas nepakeistas, nes suėjo administracinės atsakomybės senaties terminai.

47Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog žala ieškovui atsirado ne dėl atsakovo E. B. tėvų kaltės. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius atsakovo tėvų kaltės administracinėse bylose, o E. B. suėjus 18 metų, už atsakovo padarytus veiksmus ieškovo atžvilgiu jis neturi atsakyti bei atlyginti dėl sveikatos sužalojimo padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

48Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinio skundo teiginiai, kad dėl įstatymų numatytų galimybių vilkinti procesą ir teismams administracinės atsakomybės klausimą sprendžiant 5 metus, kalti asmenys dėl ieškovo sveikatos sužalojimo išvengia bet kokios atsakomybės ir taip pažeidžiami įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, atmestini kaip nepagrįsti.

49Dėl ieškininės senaties termino

50Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino priežastis dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas bei nepagrįstai nepripažino ieškovo nurodytų priežasčių svarbiomis, atmestinas kaip nepagrįstas.

51LR CK 1.125 str. 8 d. numato, kad „sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo“. Žala buvo padaryta 2006-01-01, o ieškovo ieškinys teisme priimtas 2009-11-05, tokiu būdu nuo žalos padarymo praėjo daugiau nei trys metai.

52Svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą apeliantas laiko tai, kad baudžiamoje byloje galutinis neskundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas tik 2008-11-07 iki šio sprendimo buvo ginčijama atsakovo veika. Atsakovo tėvų administracinės atsakomybės klausimas spręstas nuo 2006-04-20 iki 2011-02-18 ir procesas nutrauktas suėjus senaties terminui, šių klausimų sprendimas nepriklausė nuo ieškovo valios. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo ieškovo teiginiu, kadangi ieškovui žalos atsiradimo aplinkybės buvo žinomos įvykus įvykiui, be to objektyviai ieškovas turėjo galimybę pareikšti ieškinį ir po 2008-11-07. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad ieškovas jau pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, proceso nustatyta tvarka buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam buvo išaiškintos ir žinomos teisės įstatymų nustatyta tvarka pateikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl ši apelianto nurodoma aplinkybė negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija laiko, kad ieškovas turėjo galimybę tinkamai ginti savo pažeistus interesus, o ieškinio senaties terminą praleido dėl paties nerūpestingumo. Daugiau nei trejus metus ieškovas neteikdamas civilinio ieškinio žalai atlyginti, be svarbios priežasties praleido terminą ieškiniui pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai laikė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas be svarbios priežasties ir šio termino neatnaujino bei tuo pagrindu ieškovo ieškinį atmetė, nepažeisdamas įstatymų.

53Dėl teismo šališkumo

54Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas, nes tenkino atsakovo prašymus dėl liudytojų kvietimo ir apklausos, darė pertraukas neatvykus atsakovo prašomiems apklausti liudytojams.

55Šiuo atveju apeliantas skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumo objektyviąja prasme, t.y. kad egzistuotų LR CPK 65 straipsnio 1 dalyje numatyti teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai. Apelianto nurodomos aplinkybės, esą patvirtinančios teisėjos šališkumą susiję išskirtinai su teismo veiksmais procese, t.y. kad tenkino atsakovo prašymus dėl liudytojų kvietimo ir apklausos, darė pertraukas neatvykus atsakovo prašomiems apklausti liudytojams yra nepagrįstos. Apeliantas teismo šališkumą grindžia subjektyviosiomis aplinkybėmis, tai yra išankstiniu neigiamu nusistatymu, tendencingumu procese, renkant, vertinant įrodymus – LR CPK 66 str.

56Teismo šališkumą procese apeliantas grindžia tuo, kad 2012-03-02 teismo posėdyje, paprašius apklausti liudytoją, bei padaryti pertrauką, kad galėtų atvykti į teismo posėdyje ne Lietuvoje esantys liudytojai, teismas užkirto kelią apeliantui pateikti įrodymus. Dėl šio argumento apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog dalyvaujančių byloje asmenų prašymų netenkinimas, jų prašomų liudytojų neapklausimas savaime nėra pagrindas konstatuoti teismo nešališkumo pareigos pažeidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2009 metų lapkričio mėnesio, vyko 7 teismo posėdžiai, teismas apklausė 19 liudytojų, todėl šios aplinkybės teismui leidžia teigti, kad šalys turėjo galimybę kviesti ir užtikrinti liudytojų atvykimą apklausai teisme teikiant įrodymus. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad teismas vienai iš proceso šalių buvo neobjektyvus ir šališkas. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nagrinėjant bylą, sudarė abejoms šalims vienodas sąlygas ir galimybes pateikti ar rinkti įrodymus, įskaitant ir liudytojų apklausą.

57Dėl atsakovo E. B. apeliacinio skundo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų

58Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus nagrinėja tik skundžiamojoje sprendimo dalyje.

59Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė šalių atstovavimo išlaidas tarpusavio įskaitymo būdu.

60LR CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos turi būti pagrįstos raštu. Pagal LR CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteistinos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kuriose nustatytais priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais yra ribojamos teismo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos.

61Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad 2009-11-06-09 atstovavimo sutartis nėra pasirašyta atsakovo E. B.. Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-11-09 atstovavimo sutartis Nr. 46-2009 sudaryta atstovauti R. B., V. B., E. B.. Tai, kad atstovavimo sutartį pasirašė atsakovo tėvai R. B., V. B., tik patvirtina aplinkybę, kad tuo metu atsakovas E. B. buvo nepilnametis, tai yra 17 metų, todėl E. B. negalėjo pasirašyti 2009-11-09 atstovavimo sutarties Nr. 46-2009, tačiau buvo atstovaujamas advokato apylinkės teisme. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde nėra nurodęs argumento dėl netinkamo atsakovo atstovavimo pirmosios instancijos teisme.

62Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina atsakovų E. B., V. B., R. B. turėtų 3825 Lt atstovavimo išlaidų pagrįstumą (123-128 b. l.).

63Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ yra nustatyti koeficientai, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Minėtų rekomendacijų 8.18 punkte nurodytas maksimalus užmokestis už atstovavimo teisme kiekvieną valandą 0,15 MMA. Pagal paties advokato pateiktus duomenis atstovavimo teisme laikas yra 11 val. (124,126 b. l.), todėl už šią paslaugą maksimalus užmokestis yra 1320 Lt (0,15 x 800 x 11 = 1320). Nurodytų argumentų pagrindu atsakovo advokato atstovavimo išlaidos teismo posėdžiuose mažintinos 1980 Lt suma ir priteisiamos iš ieškovo atsakovui 1845 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Remiantis išdėstytu sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina.

64Nepagrįstu laikytinas ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad 2009-12-17 išlaidų kvitą apmokėjo V. B., o ne atsakovas, todėl ši sumą neturėtų būti priteisiama (127-128 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį atsakovais nurodė tris asmenis. Tai, kad atsakovu būdamas V. B. apmokėjo 2009-12-17 sąskaitą už teisines paslaugas, tik patvirtina suteiktų teisinių paslaugų pobūdį. Todėl šios teisinių paslaugų išlaidos laikytinos pagrįstomis.

65 Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

66Kadangi šalys nėra pateikusios duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.

67Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

68Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

69Priteisti atsakovui E. B. a.k. ( - ) iš ieškovo M. M. a.k. ( - ) 1845 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

70Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas M. M. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių... 6. Ieškovas nurodė, kad 2006 sausio 1 d. apie 00.05 val. įskridusi į namo ( -... 7. Atsakovas E. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (46-48 b. l.).... 8. Nurodė, kad ieškininės senaties terminą ieškovas praleido dėl... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį... 11. Panaikino 2009-11-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą... 12. Teismas nustatė, kad atsakovas E. B., gim. ( - ), 2006-01-01 buvo mažametis,... 13. Dėl nurodyto teismas nevertino kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių... 14. Dėl ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad ieškovas M. M. Šiaulių... 15. Teismas taikė tarpusavio įskaitymą ir jokiai šaliai nepriteisė patirtų... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 19. 1. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias... 20. 2. Nenustačius tėvų kaltės administracinėse bylose, E. B. suėjo ( - )... 21. 3. Teismas netinkamai vertino priežastis dėl kurių praleistas ieškinio... 22. 4. Apeliantas laiko, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas,... 23. Apeliaciniu skundu E. B. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo... 24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 25. Teismas netenkindamas ieškovo reikalavimų ir priimdamas sprendimą atsakovo... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. M. su atsakovo apeliaciniu skundu... 27. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 28. 1. Byloje pateikta atsakovo advokato atstovavimo sutartis pagal kurią buvo... 29. 2. Teismui pateikta sąskaitą už teisines paslaugas viršija teisingumo... 30. 3. Kadangi ieškovas nukentėjo nuo atsakovo veiksmų, buvo sužalota sveikata,... 31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. B. su ieškovo apeliaciniu skundu... 32. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 33. Pagal civilinius įstatymus bei suformuotą LAT teisminę praktiką,... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. M. M. apeliacinis skundas atmestinas.... 36. E. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 39. Dėl ieškovo M. M. apeliacinio skundo... 40. Dėl įrodymų vertinimo... 41. Apeliantas laiko, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą... 42. LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 43. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių... 44. Dėl atsakomybės subjekto... 45. Bylos duomenimis nustatyta, kad žalos padarymo metu, tai yra 2006-01-01,... 46. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros... 47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nesurinkta... 48. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinio skundo teiginiai, kad dėl... 49. Dėl ieškininės senaties termino... 50. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino priežastis dėl... 51. LR CK 1.125 str. 8 d. numato, kad „sutrumpintas trejų metų ieškinio... 52. Svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą... 53. Dėl teismo šališkumo... 54. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas buvo... 55. Šiuo atveju apeliantas skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl... 56. Teismo šališkumą procese apeliantas grindžia tuo, kad 2012-03-02 teismo... 57. Dėl atsakovo E. B. apeliacinio skundo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį dėl... 59. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 60. LR CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 61. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį... 62. Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina atsakovų E. B., V. B.,... 63. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.... 64. Nepagrįstu laikytinas ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 66. Kadangi šalys nėra pateikusios duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas... 67. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 68. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą dalį dėl... 69. Priteisti atsakovui E. B. a.k. ( - ) iš ieškovo M. M. a.k. ( - ) 1845 Lt... 70. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....