Byla 2A-2490-864/2017
Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei UAB „AV Systems“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės UAB „AV Systems“ (toliau – ir darbdavė, atsakovė, įmonė, bendrovė) direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – 2016 m. rugsėjo 30 d. Įsakymas), pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK, redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, grąžinti ieškovą į ( - ) pareigas, priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad dirbo UAB „AV Sistemos“ ( - ). Paaiškino, kad ieškovui priklauso 50 proc. šios įmonės akcijų, o likusi 50 proc. akcijų dalis priklauso įmonės direktoriui V. R., su kuriuo ieškovui, kaip įmonės akcininkui, nesutarus dėl įmonės finansinės atskaitomybės už 2015 m. tvirtinimo, prasidėjo nesutarimai ir darbo santykiuose.
  3. Teigė, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) (toliau – 2016 m. rugsėjo 2 d. Įsakymas Nr. 1) ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tiesioginių pareigų nevykdymą ir neatvykimą į darbą visą darbo dieną 2016 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovo teigimu, nors darbdavė buvo informuota apie ieškovo bendravimą su ( - ) dėl terminalo video sistemos projekto ir atsakovės vadovas pritarė žodžiu ieškovo kelionei pas klientą į Šiaulius, tačiau vėliau neigė tą padaręs, tvirtino, kad ( - ) nėra ir niekada nebuvo atsakovės klientu, o ieškovas, neinformavęs bendrovės vadovo apie neatvykimo priežastis, nebuvo darbe visą darbo dieną.
  4. Nurodė, kad tą pačią dieną 2016 m. rugsėjo 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) (toliau – 2016 m. rugsėjo 2 d. Įsakymas Nr. 2) ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už susirašinėjimą su įmonės klientais iš asmeninio, o ne iš bendrovės elektroninio pašto. Ieškovo teigimu, jis darbo metu nesusirašinėjo su įmonės klientais iš asmeninio pašto, o poilsio metu su draugais, pažįstamais, arba, kaip įmonės akcininkas, su verslo partneriais susirašinėjimo kaip fizinis asmuo. Pažymėjo, kad darbdavė neteisėtai stebėjo ir fiksavo ieškovo asmeninį elektroninį paštą, paskleidė ir kitaip panaudojo jo neviešus elektroninius duomenis.
  5. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. Įsakymu atsakovė skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 238 straipsnį, 237 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Paaiškino, kad ši drausminė nuobauda paskirta už tariamą radijo stotelių užsakymą UAB „AV Systems“ vardu iš tiekėjo ( - ) bendrovės vadovo reikalavimo pasiaiškinti ir nurodyti duomenis apie bendrovės vardu atliktą radijo stotelių užsakymą nevykdymą. Ieškovo teigimu, jis, kaip UAB „AV Systems“ ( - ), radijo stotelių iš ( - ) neužsakinėjo. Paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio pradžioje jis ( - ) direktoriui V. L. nurodė klientą, kuriam reikalingos radijo stotelės, dėl ko pastarasis rugpjūčio viduryje per ieškovą perdavė klientui dvi radijo stoteles bandymams, likusias tris pažadėdamas pateikti vėliau iki rugsėjo 1 d. Tuo tarpu klientui nesulaukus likusių radijo stotelių iki sutarto termino ir nepavykus prisiskambinti ( - ) direktoriui V. L., ieškovo teigimu, klientas paskambino ieškovui ir pasakė, kad atsisako priimti likusias radijo stoteles, o apie tai ieškovas pranešė V. L. žinute. Nurodė, kad gavęs žinutę, V. L. paskambino ieškovui ir paprašė pasikalbėti su klientu dėl tolimesnio radijo stotelių bandymo, nes, pasak V. L., jis tikisi radijo stoteles klientui parduoti. Ieškovo teigimu, V. L. informavo ieškovą, kad dvi radijo stotelės yra pateiktos UAB „AV Systems“ adresu ieškovo vardu, tačiau jas pasiėmė direktorius V. R. ir atsisako perduoti ieškovui. Paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu laišku ieškovas kreipėsi į direktorių, kad šis grąžintų V. L. pateiktas radijo stoteles, tačiau pastarasis 2016 m. rugsėjo 9 d. pareikalavo iš ieškovo pripažinti, kad jis (ieškovas) atliko radijo stotelių užsakymą. Ieškovo manymu, galimai UAB „AV Systems“ direktorius V. R. su savo ilgalaikiu draugu V. L., kuris yra ( - ) direktorius, iš anksto susitarė ir išrašė sąskaitą faktūrą už nepirktas radijo stoteles, tokiu būdu siekiant susidoroti su ieškovu, kaip darbuotoju ir kartu akcininku, atleidžiant jį iš ( - ) pareigų.
  6. Ieškovas ieškinyje neigia padaręs darbo drausmės pažeidimus, nesutinka su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis (papeikimais ir atleidimu iš darbo). Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovės vadovas V. R. įmonės akcininkų konfliktą bando išspręsti nepagrįstai taikydamas DK nuostatas, reglamentuojančias drausminių nuobaudų skyrimo ir darbo santykių pasibaigimo tvarką, o už darbo įstatymų pažeidimą UAB „AV Systems“ direktoriui V. R. 2016 m. rugsėjo 26 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41 straipsnio 1dalį.
  7. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, jog drausminės nuobaudos – du papeikimai bei atleidimas iš darbo – buvo pritaikytos ieškovui teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo procedūrų.
  8. Atsakovės teigimu, siekiant kokybiškiau ir tiksliau organizuoti bendrovės darbo tvarką bei atsižvelgiant į poreikį informuoti darbuotojus apie įvairius jų darbo tvarką bendrovėje reglamentuojančius klausimus, 2016 m. gegužės 25 d. direktoriaus įsakymu Nr. 201/05/25-1 buvo patvirtintos darbo tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios buvo išsiųstos visiems darbuotojams elektroniniu paštu, be to, buvo sušauktas darbuotojų susirinkimas, kuriame jie buvo supažindinti su Taisyklėmis. Nurodė, kad šiame susirinkime dalyvavo ir ieškovas, jis buvo susipažinęs su Taisyklėmis, tačiau jų nuostatų nesilaikė.
  9. Atsakovės teigimu, ieškovas, išvykdamas iš savo darbo vietos ir neatvykdamas į darbą visą 2016 m. rugpjūčio 8 d., neinformavo apie tai bendrovės vadovo nei elektroniniu paštu, kaip nustatyta Taisyklėse, nei žodžiu. Atsiliepime atsakovė neigia davusi žodinį pritarimą ieškovui vykti į Šiaulius, neigia žinojusi apie ieškovo bendravimą dėl terminalo video sistemos projekto su ( - ) kuri, atsakovės teigimu, net nėra atsakovės klientė. Atsakovės teigimu, po drausminės nuobaudos ieškovui paskyrimo 2016 m. rugsėjo 2 d., bendrovės vadovui paskambino asmuo, prisistatęs ( - ) valdybos pirmininku ir nurodė, jog jų bendrovė laimėjo konkursą ir gali prireikti atsakovės paslaugų, tačiau jokių konkrečių pasiūlymų dėl bendradarbiavimo, paslaugų teikimo nepateikė, atsakovės siūlymus susitikti ir aptarti galimo bendradarbiavimo klausimus ignoravo. Atsakovės nuomone, skambinęs asmuo buvo ne įmonės klientas, o ieškovo draugas, bandantis jam padėti, o tokią išvadą atsakovė padarė išnagrinėjusi ieškovo naudojamo bendrovės telefono numerio išklotinę, kurioje, jos teigimu, matyti, kad su šiuo asmeniu ieškovas bendraudavo dažniausiai savaitgaliais ir gerokai po darbo. Atsakovės teigimu, susitikimas su tokiu asmeniu, jei jis ir vyko, darbo metu nelaikytinas darbo pareigų atlikimu.
  10. Nurodė, kad bendrovės įvaizdžiui, jos žinomumui yra svarbu, jog visa korespondencija būtų siunčiama iš bendrovės elektroninio pašto su galūne „avsystems.lt“, nes tai patvirtina asmeniui, kuriam laiškas siunčiamas, kad su juo bendrauja būtent šios įmonės darbuotojas, o ne šiaip asmuo. Teigė, kad bendrovės vadovas sužinojo, jog ieškovas susirašinėja su klientais ir tiekėjais iš savo asmeninio elektroninio pašto, nepaisydamas Taisyklėse numatytų reikalavimų. Atsakovė nurodė, kad ieškovo asmeninio elektroninio pašto dėžutė atsakovės nebuvo stebima, o iš ieškovo asmeninio elektroninio pašto dėžutės atsakovės partneriams ir klientams siųsti laiškai buvo gauti iš klientų ir partnerių. Atsakovės teigimu, teisės aktai ir bendrovės įstatai nesuteikia teisės akcininkui veikti bendrovės vardu, o ieškovui, kaip bendrovės akcininkui, joks įgaliojimas veikti bendrovės vardu nebuvo išduotas, todėl ieškovo teiginiai, jog jis, bendraudamas su bendrovės klientais ir partneriais, veikė ne kaip atsakovės darbuotojas, o kaip akcininkas, yra nepagrįsti, tai yra tik bandymas, atsakovės nuomone, nesąžiningai pateisinti padarytą darbo drausmės pažeidimą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė nei darbdavei, nei teismui jokio paaiškinimo, kuris pagrįstų būtinybę siųsti darbinius laiškus iš asmeninės pašto dėžutės ir taip nusižengti Taisyklėms. Atsakovės nuomone, ieškovo pasiaiškinimai nesudarė pagrindo pateisinti Taisyklių nesilaikymą, todėl ji turėjo pagrindą skirti ieškovui drausmines nuobaudas – papeikimus.
  11. Atsakovė nurodė, kad tolimesniais savo veiksmais – radijo stotelių užsakymu be bendrovės vadovo žinios ir ne bendrovės interesais – ieškovas pažeidė 2016 m. rugpjūčio 26 d. direktoriaus įsakymą ( - ) dėl prekių užsakymo, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad užsakymai gali būti daromi tik gavus bendrovės vadovo patvirtinimą ir avansinį mokėjimą iš užsakovo. Atsakovės teigimu, dėl ieškovo veiksmų atsakovei buvo padaryta žala, kadangi įmonė turėjo sumokėti už ieškovo užsakytas radijo stoteles, kurios jai visiškai nereikalingos, be to, buvo pakenkta jos reputacijai ir santykiams su tiekėju. Atsiliepime atsakovė neigė susitarusi su ( - ) vadovu V. L. dėl pretenzijos pateikimo, atmeta ieškovo kaltinimus dėl sąmoningo siekio atleisti jį iš darbo, su juo susidoroti. Atsakovės teigimu, savo veiksmais – radijo stotelių užsakymu – ieškovas pažeidė DK 228 straipsnį, numatantį pareigą darbuotojui dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, tausoti darbdavio turtą, bei Taisyklių 9.1.8 punktą, įpareigojantį saugoti ir tausoti bendrovės turtą. Nurodė, kad be kita ko, ieškovas taip pat nevykdė bendrovės vadovo reikalavimo pasiaiškinti ir pateikti informaciją apie užsakymą.
  12. Todėl atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. ieškovui buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos ir šių nuobaudų galiojimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, bei įvertinus padaryto darbo drausmės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir pasekmes, atsakovės nuomone, ieškovui pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 830 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei iš ieškovo valstybės naudai priteisė 14,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad per vieną mėnesį ieškovui buvo paskirtos 3 drausminės nuobaudos: iki griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, paskirtos 2016 m. rugsėjo 30 d., ieškovui 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo paskirtos dar dvi švelnesnės drausminės nuobaudos – papeikimai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog visos darbdavės paskirtos drausminės nuobaudos paskirtos pareikalavus iš ieškovo pasiaiškinimo ir juos iš ieškovo gavus, dėl ko padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju drausminių nuobaudų skyrimo procedūros atsakovė nepažeidė.
  3. Teismas nustatė, kad atsakovės vidaus darbo tvarką nustato Taisyklės, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas, kaip ir kiti įmonės darbuotojai, nuo susipažinimo su Taisyklėmis dienos privalėjo šių Taisyklių laikytis, jomis vadovautis bei paklusti įmonės vadovo nurodymams dėl šių Taisyklių nuostatų vykdymo. Teismas padarė išvadą, kad savo ruožtu ieškovas šios prievolės nepaisė, elgėsi pagal įmonėje nuo jo darbo pradžios faktiškai nusistovėjusią tvarką, kurią, teismo manymu, iš dalies pakeisti ir siekė įmonės vadovas, patvirtindamas Taisykles.
  4. Teismas nustatė, kad įmonės registruotos buveinės adresas užfiksuotas Taisyklėse –( - ), o bylos duomenimis įmonės faktinės buveinės adresas - ( - ), todėl įvertinus, kad manyti, jog įmonės faktinės buveinės adresas ieškovui yra nežinomas, nėra pagrindo, sprendė, kad ieškovo darbo vieta buvo įmonės faktinės buveinės adresu.
  5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybių, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas nebuvo įmonės buveinėje visą darbo dieną ieškovas neginčija, tačiau tvirtina, kad buvo išvykęs į Šiaulius derinti su klientu ( - ) projektą, t.y. vykdė darbo veiklą, kaip atsakovės ( - ). Teismas, įvertinęs liudytojų P. K. ir M. B. parodymus, atsižvelgęs į aplinkybes, kad jokių sutarčių su šia ( - ) nebuvo sudaryta, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju darbo funkcijų atlikimo faktas ieškovo nebuvimo darbo vietoje metu 2016 m. rugpjūčio 8 d. nėra įrodytas. Nurodė, kad įrodymų, jog ieškovo nebuvimas darbe ir išvykimas į Šiaulius buvo suderintas su įmonės vadovu, byloje nepateikta, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas pareigos informuoti vadovą nevykdė, to tinkamai nepadarė net pateikdamas 2016 m. rugpjūčio 24 d. pasiaiškinimą, kuriame nenurodė, pas kokį klientą vyko, tačiau pabrėžė, kad susitikimus su klientais jis vykdo visoje Lietuvoje ir priminė vadovui, kad darbo sutartyje nėra sulygta dėl jo darbo vietos, tokiu būdu, tikėtina, parodydamas nepasitenkinimą teisėtu vadovo reikalavimu.
  6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas darbe nebuvo dėl susitikimo su asmeniu, kuris nėra ir nebuvo UAB „AV Systems“ klientas ar kliento atstovas, teikė ( - ) tarp šių asmenų sudaryto žodinio susitarimo pagrindu konsultacijas, už kurias ( - ) nebuvo atsakovei mokėjusi, todėl sutiko su atsakovės pozicija, kad tokio susitikimo, net jeigu jis realiai ir vyko tą dieną darbo metu, laikyti tiesioginių darbo funkcijų vykdymu darbdavės naudai, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad darbo metu visą darbo dieną ieškovas nebuvo savo darbo vietoje (įmonės faktinėje buveinėje) ir nevykdė darbinių pareigų, neatvykdamas į darbą, apie tai neinformavo bendrovės vadovo Taisyklėse nustatyta tvarka, nors žinojo apie pareigą tą padaryti, kas laikytina darbo pareigų pažeidimu. Nurodė, kad aplinkybės, jog nustačiusi tokio pobūdžio pažeidimą darbdavė paskyrė lengviausią iš DK 237 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų – papeikimą, 2016 m. rugpjūčio 8 d. nefiksavo ieškovui pravaikštos ir už tą dieną sumokėjo darbo užmokestį, suponuoja mintį apie tai, jog tuo metu (t.y. rugsėjo mėn. pradžioje) atsakovės direktorius nesiekė atleisti ieškovą iš darbo, o ši drausminė nuobauda buvo tik priemonė sudrausminti ieškovą, priversti laikytis darbo tvarkos taisyklių. Todėl teismas konstatavo, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. Įsakymu Nr. 1 ieškovui paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl jos panaikinti pagrindo nėra.
  7. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovė nesuteikė ieškovui darbo priemonių - kompiuterinės įrangos, pašto dėžutės, t.y. pati nevykdė jai DK 229 straipsniu nustatytos pareigos tinkamai organizuoti darbą ir užtikrinti Taisyklių vykdymą, todėl, netgi ir tuo atveju, jei susirašinėjimas su S. O. ir ( - ) laikytinas susirašinėjimu UAB „AV „Systems" darbo klausimais, atsakovė neturėtų jokio pagrindo skirti ieškovui drausminę nuobaudą už Taisyklių nevykdymą, nes pati neužtikrino jų tinkamo vykdymo, be kita ko nurodant, kad šiuo atveju neįrodytas ir tokiu ieškovo susirašinėjimu žalos darbdavei padarymo faktas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. Įsakymu Nr. 2 ieškovui nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, todėl šį įsakymą pripažino neteisėtu ir panaikino.
  8. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės vadovas gavo 2016 m. rugsėjo 9 d. pretenziją iš tiekėjo ( - ) dėl bendrovės darbuotojo E. B. prašymu pateiktų bandymams 2 vnt. racijų, vėlesnio užsakymo atšaukimo ir reikalavimą sumokėti už užsakytas ir pateiktas prekes. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovas įmonės vadovui nenurodė, kas buvo klientas ir kieno naudai buvo užsakytos racijos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo santykiuose su V. L. (( - ) direktoriumi) dėl radijo stotelių V. L. turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas veikė kaip UAB „AV Systems" atstovas, o ne kaip tiesiog teikiantis tarpininko paslaugą asmuo, be kita ko teismui nurodant, kad ieškovas neturėjo įgaliojimų atlikti tokius veiksmus įmonės vardu, negalėjo jų atlikti be įmonės vadovo žinios ir pritarimo. Tačiau net ir paaiškėjus, kad šie veiksmai buvo atlikti, neteikė įmonės vadovui aiškių situacijos paaiškinimų, vengė su juo bendradarbiauti, kas suponuoja mintį apie ieškovo galimą nesąžiningumą, veikiant vadovui „už nugaros“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nesant su ( - ) sudarytos sutarties ar apie ją nežinant, atsakovė neturėjo pareigos priimti ( - ) atsiųstų stotelių ir už jas mokėti, tačiau, neigdamas užsakymą įmonės naudai, įmonės vadovas radijo stoteles priėmė ir už jas sumokėjo. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti atsakovės teiginiu, jog atsakovė tai padarė, siekdama išsaugoti gerus santykius su tiekėju, nes, teismo vertinimu, privačiame versle tai nėra retas atvejis, kai ginčytinais atvejais nesant didelei reikalavimo sumai, sumokama, siekiant išsaugoti gerus santykius ir įmonės gerą vardą.
  9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagrindo manyti apie atsakovės vadovo ir V. L. susitarimą, siekiant sukompromituoti ieškovą ir rasti pagrindą atleisti jį iš darbo, teismas neturi. Įvertinęs aplinkybes, kad po atleidimo iš darbo ieškovas grąžino radijo stotelės atsakovei, kuriai jos nereikalingos, teismas padarė išvadą, kad įmonė dėl ieškovo kaltų veiksmų patyrė nereikalingas išlaidas, t.y. nuostolius.
  10. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus panaikinti 2016 m. rugsėjo 30 d. Įsakymą, pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, o taip pat reikalavimų grąžinti ieškovą į ( - ) pareigas ir priteisti ieškovui iš atsakovės su darbo santykiais susijusias išmokas, kaip išvestinius iš virš nurodytų atmestų pagrindinių reikalavimų.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti.
  2. Ieškovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiekviena iš dviejų ieškovui skirtų ir teisminio nagrinėjimo metu nenuginčytų švelnesnių nuobaudą, vertinant jas atskirai, sudaro savarankišką pagrindą skirti drausminę nuobaudą DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad antroji drausminė nuobauda ieškovui skirta neteisėtai, tuo pačiu nustatydamas, kad darbo santykiai su ieškovu DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti teisėtai, tokiu būdu iš esmės ėmėsi darbdavei priskirtinos funkcijos, vertindamas ieškovo elgesį jo darbo santykių laikotarpiu. Ieškovo teigimu, atsakovė, kaip darbdavė, vertindama ieškovo elgesį, darė skirtingą išvadą negu teismas, t.y. atsakovės nuomone, tik dvi galiojančios drausminės nuobaudos, atsižvelgiant į ankstesnę ieškovo veiklą, sudarė pagrindą skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju teismas priėmė griežtesnį sprendimą ieškovo atžvilgiu nei ieškovą vertino darbdavė, dėl ko, ieškovo nuomone, teismas viršijo savo kompetencijos ribas ir vien dėl šios aplinkybės ginčo sprendimas turi būti panaikintas.
  3. Nurodo, kad tiek ieškinyje, tiek teikiant paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atsakovės direktorius žinojo apie tai, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas vyksta į susitikimą Šiauliuose su potencialiais klientais – ( - ) informavęs atsakovės direktorių apie tai tiek žodžiu, tiek telefoninio pokalbio metu, o šią ieškovo nurodytą aplinkybę, kad įmonėje pagal nusistovėjusią tvarką vadovo informavimas apie susitikimus su klientais buvo vykdomas ir telefoninio pokalbio metu, ieškovo teigimu, patvirtino ir liudytojas L. Č.. Paaiškina, kad darbo santykių pas atsakovę buvimo laikotarpiu ieškovas naudojosi atsakovei priklausančiu abonentiniu numeriu, kuris po darbo santykių nutraukimo liko atsakovės žinioje, dėl ko ieškovas neteko galimybės gauti suteiktų šiam abonentiniam numeriui detaliųjų paslaugų ataskaitų, o tuo tarpu atsakovė į bylą nepateikė šių ataskaitų už drausminės nuobaudos skyrimo laikotarpį (2016 m. rugpjūčio 8 d.), dėl ko liko nepaneigtas ieškovo paaiškinimas, kad jis atsakovės direktorių apie susitikimą Šiauliuose informavo telefoninio pokalbio metu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkami paskirstė įrodinėjimo naštą šioje darbo ginčo byloje.
  4. Nurodo, kad atsakovė nesudarė ieškovui sąlygų tinkamai vykdyti jam priskirtas Taisyklių 9.1.4 punkte nurodytas pareigas, todėl būtent dėl šios aplinkybės ieškovas atsakovės direktorių apie susitikimą Šiauliuose informavo tiesiogiai žodžiu ir telefoninio pokalbio metu, kadangi kitų priemonių ieškovui nebuvo suteikta. Ieškovo teigimu, atsakovės reikalavimas ieškovui informuoti atsakovę elektroniniu paštu apie planuojamus susitikimus su klientais, negali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas.
  5. Teigia, kad ieškovas visą darbo santykių laikotarpį vykdė ( - ) funkcijas, kurios nebuvo apibrėžtos direktoriaus pareiginiais nuostatais ar kitais atsakovės lokaliniais teisės aktais. Tuo tarpu, ieškovo nuomone, bendravimas su ( - ) kaip su potencialiu ateities klientu, buvo viena iš jo, kaip ( - ) pareigų, siekiant ateityje sudaryti pelningą sandorį. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad ieškovas buvo nubaustas už tai, kad tariamai nevykdė jam priskirtų darbo funkcijų, kai tuo tarpu jos net nebuvo nustatytos, su šiomis funkcijomis ieškovas nebuvo supažindintas. Paaiškina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas, atlikdamas savo darbines funkcijas (klientų paiešką), veikė savarankiškai ir pasirinkdamas veiklos sprendimus (suteikė nemokamą konsultaciją) veikė nepažeisdamas Taisyklių 9.1.5 punkto nuostatų, t.y. veikė savarankiškai pasirinkdamas bendravimo su potencialiu klientu taktiką ir strategiją (suteikė nemokamas konsultacijas), tikslu sudaryti atsakovės ir ( - ) ilgalaikę įrangos priežiūros sutartį.
  6. Nurodo, kad į bylą pateiktame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2016 m. rugpjūčio mėnesį pažymėta, kad ieškovas 2016 m. rugpjūčio 8 d. dirbo visą darbo dieną. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl šio dokumento galimo suklastojimo, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino, dėl jo nepasisakė, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus bei priimdamas nepagrįstą sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo.
  7. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadas vadovaudamasis atsakovės direktoriaus parodymais, ir iš esmės nevertindamas ieškovo bei liudytojų L. Č., P. K., M. B. parodymų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuojamas CPK 185 straipsnyje. Nurodo, kad ieškovo pozicija, kurios jis nuosekliai laikėsi tiek išdėstydamas ją ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus, iš esmės sutapo su liudytojų M. B., P. K., L. Č. parodymais, t.y. kad ieškovas, kaip UAB „AV Systems“ atstovas, veikdamas savo pareiginių funkcijų apimtyje, vadovaudamasis Taisyklių 9.1.5 punkto nuostatomis, bendravo su ( - ) atstovais, teikė jiems konsultacijas, siekiant ateityje sudaryti ilgalaikę įrangos priežiūros ir aptarnavimo sutartį ir tokiu būdu įgyti naują klientą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės direktoriaus paaiškinimų jų patikimumo aspektu ir, priimdamas ginčo sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, iš esmės vadovavosi atsakovės direktoriaus paaiškinimais, nepasisakydamas, kodėl taikė atsakovės direktoriaus parodymams viršenybę.
  8. Paaiškina, kad netgi darant prielaidą, kad ieškovas, užsakydamas radijo stoteles, veikė kaip UAB „AV Systems“ atstovas, ieškovo teigimu, jis negalėjo vadovautis 2016 m. rugpjūčio 26 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2016/08/26-1 „Dėl prekių užsakymo“ ir negalėjo jo pažeisti, kadangi radijo stotelių užsakymo iš ( - ) metu pas atsakovę nebuvo prekių užsakymą reglamentuojančios tvarkos, dėl ko negali būti konstatuojama ieškovo kaltė, t.y. viena iš sąlygų drausminei atsakomybei kilti.
  9. Nurodo, kad atsakovė, žinodama aplinkybes, kad radijo stotelės įmonės veikloje nebuvo reikalingos, kad užsakymas ( - ) dėl radijo stotelių įsigijimo nepateiktas, bei kad ieškovas asmeniškai prisiima atsakomybę dėl gautų radijo stotelių, pažeisdama 2016 m. rugpjūčio 26 d. direktoriaus įsakymą Nr. 2016/08/26-1 „Dėl prekių užsakymo“ bei įmonėje nusistovėjusią gaunamų prekių apmokėjimo tvarką, apmokėjo ( - ) už radijo stoteles, tokiu būdu, ieškovo teigimu, elgdamasi nerūpestingai ir neatidžiai.
  10. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad trečias darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas po to, kai per paskutinius 12 mėnesių ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda. Todėl, atsakovės teigimu, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas manė, jog drausminė nuobauda dėl asmeninio elektroninio pašto adreso naudojimo siunčiant laiškus įmonės klientams yra nepagrįsta, drausminė nuobauda, skirta už darbo funkcijų nevykdymą 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir paaiškinimo nepateikimą, teismo buvo pripažinta pagrįsta, dėl ko, atsakovės teigimu, išlaikoma sąlyga, kad skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – darbuotojas jau buvo gavęs drausminę nuobaudą per paskutinius 12 mėnesių. Nurodo, kad griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - buvo skirta ne dėl pažeidimų skaičiaus, bet dėl paskutinio pažeidimo rimtumo, ieškovo elgesio, atsisakant paaiškinti, kam buvo užsakytos prekės įmonės vardu, reikalaujant ieškovui perduoti įmonės vardu perduotas prekes, grasinimo vadovui nepagrįstai teikti pareiškimus policijai, ir kt. ieškovo veiksmų, dėl kurių atsakovė prarado pasitikėjimą ieškovu.
  11. Atsakovės teigimu, būtent ieškovas, teigdamas, kad tinkamai informavo įmonės vadovą apie vykimą pas klientą, turi įrodyti šią aplinkybę, bet ne atsakovė. Paaiškina, kad iki apeliacinio skundo ieškovas niekada neteigė, kad apie vykimą pas klientą jis informavo įmonės vadovą telefonu, taigi teikti telefono išklotinę nebuvo jokio pagrindo. Be to nurodo, kad netgi į bylą ir būtų buvusios pateiktos telefono skambučių ataskaitos ir jose matytųsi, kad ieškovas skambino atsakovei, tai dar neįrodytų, jog pokalbio metu atsakovė buvo informuota apie ieškovo vykimą pas klientą.
  12. Atsakovės teigimu, 2017 m. sausio 11 d. atsakovė į bylą pateikė eilę dokumentų, kuriuos ją buvo įpareigojęs pateikti teismas, tarp kurių buvo ir elektroninis susirašinėjimas nuo ieškovo darbo įmonėje pradžios, kuris patvirtina, kad ieškovas naudojosi elektroniniu paštu ( - ) tiek susirašinėdamas su įmonės vadovu dėl darbinių reikalų, tiek ir susirašinėjant su klientais. Nurodo, kad ieškovas niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl negalėjimo vykdyti Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų ar dėl kompiuterio, elektroninio pašto adreso nesuteikimo, o visus paaiškinimus dėl darbo drausmės pažeidimo ieškovas taip pat teikė elektroniniu paštu, todėl teigti, jog neturėjo galimybės informuoti įmonės vadovo elektroniniu paštu apie vykimą pas klientus yra visiškai nepagrįsta.
  13. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovui nebuvo suteikta teisė ir jis neturėjo jokių įgaliojimų sudaryti sandorius be įmonės vadovo žinios ar teikti paslaugas neatlygintinai.
  14. Atsakovė nurodo, kad liudytojas M. B., patvirtindamas, kad su UAB „AV Systems“ vadovu dėl projekto bendravo, praktiškai negalėjo paaiškinti jokių aplinkybių, net ir tų, kurios buvo pateiktos jo pasirašytame 2016 m. rugsėjo 28 d. ( - ) rašte, kadangi su ieškovu bendravo P. K., kuris ir nurodė rašte nurodytas aplinkybes. Savo ruožtu, atsakovės nuomone, komercijos direktorius L. Č. paneigė liudytojo P. K. teiginius, kad jis žinojo apie rengiamą ateities projektą dėl stebėjimo įrangos aptarnavimo ir priežiūros, kad tai buvo aptariama su juo. Tuo tarpu aplinkybę, kad P. K. yra ne atsakovės klientas, o ieškovo draugas, atsakovės teigimu, patvirtina ieškovo naudoto įmonės telefono numerio išklotinė, iš kurios matyti, kad su šiuo asmeniu ieškovas daugiausiai bendravo savaitgaliais ir gerokai po darbo, o pats P. K. pripažino, jog patarinėjo ieškovui teisiniais klausimais. Paaiškina, kad P. K. nuslėpė, jog yra realiai ieškovui priklausančios bendrovės vadovas, o šio asmens liudijimo nepatikimumą, be kita ko, atsakovės teigimu, patvirtina ir tai, kad jis teigia esantis ( - ) akcininku ir valdybos nariu, nors oficialūs dokumentai to nepatvirtina.
  15. Nurodo, kad ieškovas atsakovei informacijos apie tai, ką jis veikė 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir ar dar bendravo su kokiais nors klientais telefonu, elektroniniu paštu, neteikė, todėl atsakovė ir neformino pravaikštos, o drausminę nuobaudą skyrė dėl to, kad ieškovas susitikimo su ( - ) metu nevykdė darbinių funkcijų, pažeidė Taisykles, neteikė paaiškinimų.
  16. Pažymi, kad kiekvienas darbuotojas turi atlikti savo pareigas sąžiningai, rūpestingai ir įmonės vadovas neturi kontroliuoti kiekvieno darbuotojų veiksmo ar aiškintis dėl kiekvieno asmens, su kuriuo bendrauja jo darbuotojas, atvykimo tikslo, todėl ieškovo argumentą, kad P. K. atvykus į ofisą, atsakovė turėjo išsiaiškinti, kokiu reikalu atvyko P. K., laiko absurdišku.
  17. Nurodo, kad atsakovė net kelis kartus prašė ieškovo pateikti paaiškinimą kokiu tikslu, kieno interesais, kada užsakė prekes, tačiau ieškovas paaiškinimo nepateikė, todėl atsakovė, skirdama drausminę nuobaudą, nežinojo, kada buvo padarytas užsakymas, todėl remtis tuo, kad užsakymas buvo atliktas iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo nėra jokio pagrindo. Be to pažymi, kad nepaisant šio įsakymo, vadovaujantis įprasta praktika, Taisyklėmis, ieškovas, prieš užsakydamas prekes turėjo apie tai informuoti įmonės vadovą, ko jis ne tik nepadarė, bet ir paprašius pasiaiškinti, kas tai per užsakymas, neteikė įmonės vadovui jokios informacijos.
  18. Teigia, kad ieškovas dėl savo veiksmų, kuomet atsisakoma pasirašyti teikiamuose nurodymuose pasiaiškinti dėl savo veiksmų, o pateikiamuose pasiaiškinimuose dėl darbo drausmės pažeidimo nepateikiama darbdavio prašoma informacija ar paaiškinamas ieškovo elgesys, o tik neigiami akivaizdūs faktai ir grasinama nepagrįstais pareiškimais policijai darbdavė atžvilgiu, įmonė diskredituojama prieš tiekėjus ir klientus, neteko darbdavės pasitikėjimo ir sudarė pagrindą drausminių nuobaudų skyrimui.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Nagrinėjamoje byloje iškilo klausimas dėl ieškovo darbo funkcijų darbo metu vykdymo realumo bei atitinkamai drausminių nuobaudų ieškovui skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo.

11Dėl naujų įrodymų pateikimo

  1. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, prašydama teismo juos prijungti. Atsižvelgiant į tai, jog šiuos įrodymus atsakovė pateikė savalaikiai, t.y. su atsiliepimu į apeliacinį skundą, įvertinus šių bylų nagrinėjimo teisme specifiškumą, teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

12Dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo

  1. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad viena iš ieškovui pritaikytų trijų drausminių nuobaudų buvo paskirta nepagrįstai, ir pripažindamas ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, priėmė griežtesnį sprendimą ieškovo atžvilgiu nei ieškovą vertino darbdavė, dėl ko, ieškovo nuomone, teismas viršijo savo kompetencijos ribas ir vien dėl šios aplinkybės ginčo sprendimas turi būti panaikintas. Su šiuo ieškovo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  2. Remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010). Taigi atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas, todėl, sprendžiant dėl šios nuobaudos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama į darbuotojo drausmės pažeidimų sistemingumą, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, t.y. į jo požiūrį į darbą. Šios reikšmingos aplinkybės ir faktai nustatomi vertinant ir tiriant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012).
  3. Remiantis bylos medžiaga, per vieną mėnesį ieškovui buvo paskirtos net 3 drausminės nuobaudos: iki griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, paskirtos 2016 m. rugsėjo 30 d., ieškovui 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo paskirtos dvi švelnesnės drausminės nuobaudos – papeikimai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. Įsakymu Nr. 2 ieškovui nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, todėl šį ginčijamą įsakymą pripažino neteisėtu ir panaikino. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad neginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimo dalyje, kuria teismas panaikino 2016 m. rugsėjo 2 d. Įsakymą Nr. 2, dėl ko apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Tuo tarpu kitas tiek 2016 m. rugsėjo 2 d. Įsakymu Nr. 1, tiek 2016 m. rugsėjo 30 d. Įsakymu ieškovui paskirtas drausmines nuobaudas pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstai ieškovui skirtomis. Taigi esant griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimo metu vienai galiojančiai ir teismo nenuginčytai švelnesnei drausminei nuobaudai – papeikimui, akivaizdu, jog vis vien egzistuoja darbuotojo drausmės pažeidimų sistemingumo aspektas, lemiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo galimybę. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, priėmė pagrįstą sprendimą, kuris neprieštarauja DK įtvirtintai drausminių nuobaudų skyrimo tvarkai bei kuris atitinka DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą darbo sutarties nutraukimo sąlygą.

13Dėl 2016 m. rugsėjo 2 d. Įsakymo Nr. 1 teisėtumo

  1. Remiantis bylos medžiaga, ieškovui pirma drausminė nuobauda – papeikimas – buvo skirta 2016 m. rugsėjo 2 d. Įsakymu Nr. 1 už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas į darbo vietą neatvyko visą darbo dieną, nevykdė savo tiesioginių pareigų darbo metu ir, darbdavės įsitikinimu, tuo pažeidė DK 228 straipsnį, Taisyklių 3.1.2 punkto, 9.1.3. punkto, 9.1.4 punkto nuostatas, tokiu būdu padarydamas darbo drausmės pažeidimą.
  2. Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas darbo vietoje nebuvo. Šios aplinkybės neginčija ir ieškovas. Remiantis bylos medžiaga, ginčo šalys pateikia prieštaringas pozicijas dėl ieškovo 2016 m. rugpjūčio 8 d. išvykimo iš darbo vietos tikslingumo bei būtinumo, darbo funkcijų išvykimo metu vykdymo realumo bei atitinkamai pranešimo apie išvykimą iš darbo vietos vadovui tinkamumo.

14Dėl informavimo apie išvykimą iš darbo vietos tinkamumą

  1. Byloje yra pateiktos įmonės Taisyklės bei įrodymai, kad ieškovas su šiomis Taisyklėmis buvo supažindintas, ir ginčo šioje dalyje nėra. R. T. 9.1.4 punktu, prieš vykdamas pas klientą darbuotojas privalo elektroniniu paštu informuoti savo tiesioginį vadovą ar Bendrovės direktorių apie išvykimą iš darbo vietos, nurodydamas, pas kokį klientą vykstama, kur vyks susitikimas, koks susitikimo tikslas ir kiek planuojama užtrukti. Taigi akivaizdu, jog įmonėje yra nustatyta konkreti ir ieškovui žinoma įmonės vadovo informavimo tvarka darbuotojo išvykimo pas klientą metu. Be to, iš Taisyklių 9.1.4 punkto nuostatos turinio matyti, kad iš esmės atsakovės direktoriui, darbuotojo išvykimo iš darbo vietos metu tikslu susitikti su klientu, yra būtina pateikti gan išsamią tokio išvykimo informaciją, kuri akivaizdu nustatyta tam, kad įmonės direktoriui būtų galimybė nustatyti darbuotojo vykdomų pareigų tinkamumą, šių pareigų vykdymo tikslingumą bei realų tokių pareigų vykdytinumą.
  2. R. T. 9.1.4 punktu, darbuotojas informuoti įmonės direktorių apie išvykimą iš darbo vietos tikslu susitikti su klientu, turi elektroniniu paštu. Liudytoju apklaustas L. Č. nurodė, kad tuo atveju, jei reikia išvažiuoti susitikti su klientais, tai derinama su vadovu arba elektroniniu paštu, arba telefonu, tokia įprastinė tvarka. Įvertinus Taisyklių 9.1.4 punkte nurodytos pateikti įmonės direktoriui darbuotojo išvykimo iš savo darbo vietos metu tikslu susitikti su klientu informacijos išsamumą, šios darbuotojo pareigos vykdymo tikslą bei aplinkybę, kad Taisyklėse buvo aiškiai nurodytas tokio išvykimo atveju pranešimo įmonės direktoriui apie išvykimą būdas – elektroniniu paštu, darytina išvada, kad būtent Taisyklių 9.1.4 punkte nurodytos informacijos pateikimas įmonės direktoriui elektroniniu paštu laikytinas tinkamu įmonės direktoriaus informavimu bei atitinkamai teisėtam darbuotojui išvykti iš darbo vietos tikslu susitikti su klientu, pagrindo atsiradimui. Savo ruožtu aplinkybė, kad galimai tam tikrais atvejais įmonės vadovas buvo informuojamas apie tokio pobūdžio išvyką telefonu, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia Taisyklių 9.1.4 punkte įtvirtintos tvarkos, nesudaro darbuotojams pagrindo elgtis priešingai negu numatyta šiame Taisyklių punkte ir savo ruožtu vertintinas kaip netinkamas pranešimo apie išvykimą iš darbo vietos būdas. Todėl ieškovo argumentas, kad įmonės vadovas buvo informuotas apie ieškovo išvykimą iš darbo vietos 2016 m. rugpjūčio 8 d. telefonu ir žodžiu, atmestinas ne tik kaip neįrodytas, bet taip pat kaip ir nepagrįstas, kadangi nors ir būtų vadovas informuotas apie ieškovo išvykimą iš darbo vietos telefonu, toks pranešimo būdas apie išvykimą iš darbo vietos tikslu susitikti su klientu prieštarautų įmonėje aiškiai nustatytam ir ieškovui žinomam pranešimo būdui bei, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju laikytinas netinkamu įmonės vadovo informavimu Taisyklių 9.1.4 punkto kontekstu.
  3. Atmestinas kaip nepagrįstas ir kitas ieškovo argumentas, kad atsakovė nesuteikė ieškovui priemonių, kuriomis naudojantis šis galėtų įvykdyti Taisyklių 9.1.4 punkto reikalavimus. Remiantis bylos medžiaga, ieškovas darbo santykių buvimo laikotarpiu naudojosi įmonės elektroniniu paštu ( - ) Byloje nėra jokių įrodymų, kad naudojimasis vien turimu ( - ) elektroniniu paštu ieškovui sudarytų kliūtis tinkamam darbo pareigų vykdymui. Akivaizdu, jog ilgą laiką naudodamas ( - ) elektroninį paštą ieškovas buvo įsitikinęs (neturėjo kilti abejonių), kad tai yra jo darbo pareigų vykdymui skirtas elektroninis paštas. Atsižvelgiant į tai, planuodamas 2016 m. rugpjūčio 8 d. išvykimą iš darbo vietos, akivaizdu, jog ieškovas, siekdamas tinkamai vykdyti Taisyklių 9.1.4 punkto reikalavimus, turėjo galimybę informuoti įmonės vadovą naudodamasis tuo pačiu visą darbo sutarties galiojimo laiką turimu elektroniniu paštu ( - ) Atkreiptinas dėmesys, kad vien aplinkybė, jog atsakovė nesuteikė ieškovui tokios pat kaip kitiems įmonės darbuotojams pašto dėžutės, kurios pavadinimas prasideda jo turėtojo vardu, esant visą darbo santykių galiojimo laikotarpį ieškovo galimybei bei iš esmės ieškovui faktiškai naudojantis įmonės elektroniniu paštu ( - ), negali būti pagrindu eliminuoti ieškovui priskirtų darbo pareigų realų vykdymą bei atitinkamai būti pagrindu nesilaikyti įmonėje nustatytos informavimo apie išvykimą iš darbo vietos tvarkos.
  4. Todėl darytina išvada, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. vykdyti Taisyklių 9.1.4 punkte nustatytus reikalavimus ieškovas faktiškai turėjo galimybę bei privalėjo, tačiau to nepadarė, dėl ko laikytina buvus Taisyklių 9.1.4 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimui bei atitinkamai egzistuojant ieškovo išvykimo iš darbo vietos metu neužtikrinus tinkamo įmonės vadovo informavimo apie tai, faktui.

15Dėl darbo funkcijų vykdymo 2016 m. rugpjūčio 8 d. realumo

  1. Ieškovo teigimu, 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas buvo išvykęs į Šiaulius derinti su klientu ( - ) projektą, t.y. vykdė darbo veiklą, kaip atsakovės ( - ). Bylos nagrinėjimo metu ginčo šalys skirtingai vertino šį ieškovo išvykimo iš darbo vietos tikslą, kadangi, atsakovės nuomone, ( - ) nėra ir niekada nebuvo įmonės klientu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad darbo metu visą darbo dieną ieškovas nebuvo savo darbo vietoje (įmonės faktinėje buveinėje) ir nevykdė darbinių pareigų, neatvykdamas į darbą, apie tai neinformavo bendrovės vadovo Taisyklėse nustatyta tvarka, nors žinojo apie pareigą tą padaryti, kas laikytina darbo pareigų pažeidimu. Šiai išvadai apeliacinės instancijos teismas pritaria.
  2. Liudytoju apklaustas L. Č. patvirtino, kad apie ( - ) nieko nežino. Byloje įrodymų, patvirtinančių sutartinių santykių tarp atsakovės ar ( - ) egzistavimą, ar šių įmonių faktinį bendradarbiavimą, ar jų ketinimą bendradarbiauti, išskyrus ieškovo ir šios įmonės teiginius dėl galimai buvusių jų susitikimų dėl ieškovo konsultacijų ( - ) suteikimo, nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad ieškovas, kaip įmonės darbuotojas, galimai bendradarbiavo su ( - ) konsultavo šią įmonę, buvo atvykęs į Šiaulius susitikti su įmonės Šiaulių regiono įgaliotu asmeniu P. K., apžiūrėjo objektą Šiauliuose, nustatė trūkumus, kaip teismo posėdžio metu teigė liudytojai P. K. ir M. B., akivaizdu, jog tokiu atveju negalėtų nebūti jokių šių ieškovo darbo pareigų vykdymo realumą patvirtinančių įrodymų bei egzistuoti atsakovės nežinojimo apie šiuos susitikimus faktui. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į 2016 m. rugsėjo 28 d. ( - ) rašte „Pagal prašymą patvirtinantį bendradarbiavimą su ( - ) nurodomą informaciją, kad, neva, ši įmonė bendradarbiauja su atsakovės darbuotoju – ieškovu, dažnai prašo konsultacijos telefonu techniniais ar esamos aparatūros klausimais, neatsižvelgiant į paros laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant iš tikrųjų tokiai situacijai kaip nurodyta šiame rašte, kyla pagrįstų abejonių, kaip gali tarpusavyje bendradarbiaujančios įmonės (šiuo atveju ( - ) ir atsakovė) neturėti jokių šiuos bendradarbiavimo santykius patvirtinančių įrodymų, o ieškovas, kaip ( - ) pareigas einantis asmuo, nežinoti, kad pagal bendrą verslo praktiką darbuotojo nemokamų konsultacijų dažnas teikimas akivaizdžiai prieštarauta įmonės tikslams. Remiantis byloje pateiktu ieškovo 2016 m. liepos 11 d. paaiškinimu, liudytojų parodymais, ( - ) konsultacijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo teikiamos ne pirmą kartą. Taigi ši ieškovo nurodoma aplinkybė tik dar daugiau sukelia abejonių dėl ieškovo darbo funkcijų vykdytinumo santykiuose su ( - ) kadangi akivaizdu, jog ieškovas, kaip įmonės akcininkas, ilgą laiką įmonėje dirbantis bei aukštas pareigas įmonėje užimantis asmuo, siekdamas darbo metu veikti išimtinai įmonės interesais, neužsiimtų nemokamų dažnų konsultacijų teikimu įmonei, su kuria nėra sudaryta jokių sutarčių bei su kuria tolimesnis bendradarbiavimas pagrįstas tam tikrais lūkesčiais, žodiniais pasižadėjimais bei prielaidomis. Be to akivaizdu, jog tokio pobūdžio ieškovo nurodoma galimai vykdyta jo įmonės interesais veikla (tam tikrą laiką nemokamų konsultacijų teikimas potencialiam klientui), ne tik neatitinka atsakovės interesų, bet ir prieštarauja bendrai verslo praktikai ir kiekvienos, nebūtinai atsakovės, įmonės interesams, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti nežinoma ir pačiam ieškovui, tik patvirtina darbo funkcijų vykdymo santykiuose su ( - ) realumo nebuvimą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie galimą ( - ) ir atsakovės realaus bendradarbiavimo buvimą, nėra, dėl ko nėra galimybės šią įmonę net laikyti buvus 2016 m. rugpjūčio 8 d. potencialiu įmonės klientu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad savo ruožtu, jeigu ir vyko ieškovo bei ( - ) susitikimai dėl konsultacijų suteikimo, šie susitikimai, labiau tikėtina, buvo grindžiami ieškovo ir šios įmonės asmeniniais reikalais, nesusijusiais su atsakovės vykdoma veikla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad net jeigu ir buvo 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovo ir ( - ) susitikimas, laikyti tai tiesioginių darbo funkcijų vykdymu darbdavės naudai nėra jokio pagrindo.
  4. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. Įsakymu Nr. 1 ieškovui paskirta drausminė nuobauda- papeikimas, paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl jos panaikinti pagrindo nėra.

16Dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. Įsakymo teisėtumo

  1. Pagal bylos medžiagą, 2016 m. rugsėjo 30 d. Įsakymu ieškovui buvo skirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 238 straipsnį, 237 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Remiantis bylos duomenimis, drausminė nuobauda paskirta už radijo stotelių užsakymą UAB „AV Systems“ vardu be vadovo žinios iš tiekėjo ( - ) bendrovės vadovo reikalavimo pasiaiškinti ir nurodyti duomenis apie bendrovės vardu atliktą radijo stotelių užsakymą, nevykdymą, esant galiojančioms prieš tai paskirtoms drausminėms nuobaudoms. Nagrinėjamoje byloje šalys prieštaringai vertino radijo stotelių pirkimo sąlygas, ieškovui teigiant, jog per ieškovą kaip fizinį asmenį buvo siekiama tik perduoti konkrečiam klientui (( - ) ( - ) turimas radijo stoteles, bet ne šias radijo stoteles įsigyti atsakovės vardu, kaip teigia atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria šiai ieškovo pozicijai bei laiko ją nepagrįsta bei prieštaraujančia byloje esantiems įrodymams.
  2. Pagal bylos medžiagą, atsakovė 2016 m. rugsėjo 9 d. gavo pretenziją iš tiekėjo ( - ) dėl ieškovo prašymu pateiktų bandymams 2 vnt. racijų, vėlesnio užsakymo atšaukimo ir reikalavimą sumokėti už užsakytas ir pateiktas prekes. Remiantis bylos medžiaga, ieškovo užsakytos iš ( - ) radijo stotelės buvo siųstos ne ieškovo nurodytam klientui (( - ) bet atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu ieškovas santykiuose su ( - ) siektų veikti išimtinai kaip fizinis asmuo, o ne atsakovės darbuotojas, ieškovas imtųsi atitinkamų veiksmų, kad nesudaryti savo veiksmais sąlygų santykiuose su ( - ) dalyvauti tam tikru aspektu ir įmonei bei atitinkamai nesudaryti ( - ) prielaidų manyti, jog šių radijo stotelių gavėjas yra atsakovė. Todėl įvertinus aplinkybes, kad ( - ) ir atsakovė tarpusavyje bendradarbiavo, į ( - ) kreipiantis dėl radijo stotelių tiesiogiai įmonės, su kuria ( - ) bendradarbiauja, darbuotojui - ieškovui, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokiu atveju ( - ) direktorius V. L. turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad ieškovas veikia kaip UAB „AV Systems" atstovas, o ne kaip tiesiog teikiantis tarpininko paslaugą asmuo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, ieškovas į ( - ) dėl radijo stotelių kreipėsi veikdamas atsakovės vardu.
  3. Liudytoju L. Č. teigimu, visi jo užsakymai derinami su vadovu, kaip daro kiti jis nežino, tačiau įprastai – derinami, nes tokia tvarka. Liudytojo teigimu, jei mažas užsakymas, tai gaunamas avansas, užsakymo forma yra raštiška, tačiau tai nėra užsakymo blankas. Ieškovas neginčijo šios vieno iš įmonės darbuotojo nurodytos užsakymų derinimo bei jų vykdymo tvarkos. Pagrindo manyti, kad ieškovui nebuvo žinoma ši tvarka, byloje nėra. Kadangi byloje nėra tikslių duomenų, kada buvo įvykdytas užsakymas dėl radijo stotelių įsigijimo, vienareikšmiškai konstatuoti, jog jis įvykdytas jau esant galiojančiam 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės direktoriaus įsakymui Nr. 2016/08/26-1 dėl prekių užsakymų, nėra pagrindo. Savo ruožtu ši aplinkybė neeliminuoja ieškovo pareigos laikytis įprastos įmonėje nustatytos užsakymų vykdymo tvarkos. Todėl ieškovo veiksmai dėl radijo stotelių įsigijimo laikytini atliktais paties ieškovo iniciatyva, nesuderinus šių veiksmų su įmonės vadovu, negavus įmonės vadovo pritarimo, atitinkamai pažeidžiant įprastą įmonėje tokių užsakymų vykdymo tvarką.
  4. Remiantis bylos medžiaga, atsakovei radijo stotelės nebuvo reikalingos. Šios aplinkybės neginčija ir pats ieškovas. Taigi ieškovas, bendraudamas su atsakovės tiekėju bei leisdamas tiekėjui suprasti ieškovui veikiant atsakovės interesais, sudarė sandorį neatitinkantį įmonės interesų, lemiantį nereikalingų išlaidų atsakovei atsiradimą, prieštaraujantį darbuotojo funkcijų vykdymo tikslams, bei atitinkamai sudarė sąlygas ( - ) suabejoti dėl įmonės, su kuria ( - ) bendradarbiauja, veiklos tinkamumo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovas siekė iš atsakovės susigrąžinti radijo stoteles, prisiimdamas asmeninę atsakomybę prieš ( - ) neeliminuoja ieškovo neteisėtų veiksmų buvimo santykiuose su ( - ) Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad veikdamas įmonės vardu įsigyjant iš ( - ) radijo stoteles, ieškovas tokiais savo veiksmais padarė darbo drausmės pažeidimą.
  5. Taigi, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, esant prieš tai jau galiojančiai ieškovui skirtai drausminei nuobaudai, laikytina, jog pagrindo tenkinti nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, pripažinimo neteisėta bei jos panaikinimo, nėra.

17Dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių galimo pažeidimo

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
  2. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino ieškovo bei liudytojų L. Č., P. K. bei M. B. parodymų, išvadas darė remdamasis vien atsakovės direktoriaus parodymais, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuojamas CPK 185 straipsnyje. Pažymėtina, jog įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, dėl L. Č., P. K. bei M. B. parodymų teismas pasisakė, juos vertinimo bei analizavo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavęs šių lydytojų parodymus, padarė priešingas išvadas, negu nurodo ieškovas, nesudaro pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai buvo teismo ignoruoti bei nevertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste, o padarytos pirmosios instancijos teismo išvados dėl aplinkybių, dėl kurių liudytojai teikė paaiškinimus, nėra teisingos. Be to atkreiptinas dėmesys, kad tiek P. K., tiek M. B. yra asmenys, susiję su įmone ( - ) su kuria ieškovas turėjo ir asmeninių reikalų (šios įmonės naudai siekė įsigyti radijo stoteles), dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant ( - ) ir ieškovo bendradarbiavimui visiškai ne atsakovės interesais, šie liudytojų parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011). Todėl vien ta ieškovo nurodoma aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl vieno ar kito byloje esančio įrodymo, nesuponuoja esant nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo neteisėtumui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių nepažeidė.
  1. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą palieka nepakeistu.
  2. Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 1 875,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje sprendžiami klausimai nėra nauji teismų praktikoje, nagrinėjant bylą nebuvo reikalingos specialios žinios, bei įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” pakeitimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas atsakovės naudai iš ieškovo priteistinų išlaidų už teisinę pagalbą sumą mažina iki 937,75 Eur. Todėl apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo priteistina atsakovės naudai 937,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

20atmesti ieškovo E. B. apeliacinį skundą.

21Priteisti iš ieškovo E. B., a. k. ( - ) atsakovės UAB „AV Systems“, j. a. k. 301531836, naudai 937,75 Eur (devynių šimtų trisdešimt septynių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai