Byla 1A-549/2012
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų: Reginos Gaudutienės, Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui N. M., gynėjai R. P., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. V., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui Ričardui Girdziušui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V. atstovo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo

2N. G. nuteista pagal BK 183 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 70 MGL dydžio (9100 Lt) bauda, pagal BK 300 str. 1 d. 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda.

3Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajai N. G. paskirta 70 MGL dydžio (9100 Lt) bauda. Nuteistoji įpareigota sumokėti šią baudą savanoriškai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Iš nuteistosios N. G. priteista 165 762 Lt turtinės žalos atlyginimo, 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Lt išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti nukentėjusiajai E. V..

5Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

6N. G. nuteista už jai patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir už žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą ir panaudojimą.

7Šias nusikalstamas veikas ji padarė tokiomis aplinkybėmis.

8N. G., atstovaudama E. V., kaip 0,1900 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas Nr. ( - )Noreikiškių k. v., unikalus Nr. ( - )savininkę, veikdama pagal 2006 m. balandžio 19 d., Kauno rajono 4-ajame notaro biure, esančiame ( - ), Kaune, išduotą įgaliojimą (registro Nr. ( - )), suteikiantį teisę savo nuožiūra nustatytomis sąlygomis valdyti, naudoti ir disponuoti 0,1900 ha žemės sklypu, kurio kadastrinis adresas Nr. ( - )Noreikiškių k.v., unikalus Nr. ( - )bei už ne mažesnę kaip 60 000 Lt kainą ir kitomis savo nuožiūra nustatytomis jį parduoti, gauti pinigus ir perduoti juos E. V., notaro biure parašyti pareiškimą apie galutinį atsiskaitymą už parduotą turtą, atlikti visus kitus reikalingus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, 2007-02-01 Kauno rajono 4-jame notaro biure, esančiame ( - ), Kaune, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. ( - )) dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), adresu Kauno r. sav. Miriniškių k., pardavimo E. T. už 190 000 Lt, pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį, Kauno kredito unija 190 000 Lt 2007-02-13 pervedė į asmeninę N. G. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB Vilniaus bankas, pardavusi minėtą žemės sklypą bei gavusi už ją 190 000 Lt, N. G., pažeisdama 2006-04 19 įgaliojimo (registro Nr. ( - )) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.150 str., 6.234 str. 1 d. reikalavimus, nepateikė E. V. ataskaitos apie savo veiklą, neatsiskaitė jai ui, viską, ką yra gavusi vykdydama pavedimą bei negrąžino už parduotą žemės sklypą gautų visų piniginių lėšų, išskyrus - 10 238 Lt, kuriuos 2007-04-11 pervedė į E. V. dukros O. R. sąskaitą, Nr. ( - ), esančią banke LLOYDS TSB, kodas ( - ), adresas, - 125,70 Lt banko mokesčių už tarptautinį pinigų pavedimą, bei - 14 000 litų, kuriuos laikotarpiu nuo 2007-04-12 iki 2007-04-13 paėmusi iš asmeninės banko sąskaitos, per kelis kartus atidavė E. V., - 9,50 Lt banko mokesčių už grynųjų pinigų išmokėjimą bei pervedimą, taip N. G. negrąžino E. V. iš viso 165 626,80 Lt, tokiu būdu pasisavino 2006-04-19 įgaliojimo (registro Nr. ( - )) pagrindu jai (N. G.) patikėtą didelės vertės svetimą turtą - 165 626,80 Lt, tuo E. V. padarė 165 626,80 Lt turtinę žalą.

9Be to, N. G. 2007 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš E. T. gavusi žinomai suklastotą tikrą dokumentą - 2007-02-14 sutartį, kurioje E. T. 2007 m. spalio mėn., atgaline data įrašė bei savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nupirkęs 19 arų sklypą, esantį Ringauduose, už 190 000 litų, po notarinio sandorio iš N. G. susigrąžino 123 500 litų, tai reiškia, kad N. G. už žemės sklypą buvo sumokėta 66 500 litų, o likusią pinigų sumą - 123 500 litų N. G. jam sugrąžino taip suklastotojo šią sutartį, nes tikrovėje iš N. G. 123 500 Lt negavo, šį žinoma suklastotą tikrą dokumentą laikė ir 2007-10-30 13.30 val. Kauno apskrities VPK Kauno miešti Žaliakalnio PK, esančiame Islandijos pl. 209, kabinete Nr. 208, pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, siekdama pagrįsti savo parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. ( - )07 dėl E. V. nuosavybės teise priklausiusio 0,1900 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas Nr. ( - )Noreikiškių k.v., unikalus Nr. ( - )pardavimo už 66 500 Lt, taip N. G. panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą - 2007-02-14 sutartį.

10Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V. atstovas advokatas Ričardas Girdziušas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis pagrįstas tik iš dalies ir turi būti pakeistas, nes teismas netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, paskyrė nuteistajai N. G. neteisingą bausmę ir netinkamai išsprendė civilinį ieškinį. BK 54 str. 3 d. suteikia teismui teisę, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje nebuvo pagrindų, galėjusių suteikti teismui teisę nuteisti N. G. straipsnio sankcijoje nenumatyta bausme. BK 183 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Tai sunkus nusikaltimas. N. G. kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, sprendžiant iš bylos medžiagos, nusikalstamoms veikoms ji ruošėsi iš anksto, siekdama įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą, įtraukė kitus asmenis. Norėdama paslėpti nusikaltimo pėdsakus, nuteistoji suklastojo dokumentą, nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, dėl jos veiksmų nukentėjo nusenęs, beraštis žmogus. N. G. pasinaudojo E. V. neraštingumu ir įgytu pasitikėjimu. Ji visiškai pabaigė nusikaltimą - nuo to momento, kai pinigai buvo pervesti į N. G. sąskaitą, pastaroji galėjo elgtis su jais kaip su savo turtu.

11Skunde taip pat nurodoma, jog nėra jokių N. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ir nors ji turi sveikatos problemų, tačiau tie susirgimai nėra tokio pobūdžio, kad jai negalėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. BK 190 str. 1 d. išaiškinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nuteistosios pasisavinta pinigų suma daug kartų viršija ribą, nuo kurios laikoma, kad pasisavintas didelės vertės turtas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. G. pasisavino virš 165 tūkstančių litų, tačiau nubaudė ją tik 9100 Lt dydžio bauda. BK 47 str. 3 d. 4 p. nustatyta, kad už sunkų nusikaltimą bauda gali būti iki 1500 MGL dydžio, tuo tarpu N. G. buvo paskirta tik 70 MGL dydžio bauda. Skunde nurodoma, kad tokį teismo sprendimą gal ir būtų galima pateisinti, jei nuteistoji būtų savo noru prisipažinusi padariusi nusikaltimą, būtų nuoširdžiai gailėjusis, aktyviai padėjusi išaiškinti nusikaltimą, atlyginusi padarytą žalą. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra.

12Pagal BK 54 str. 1 d. reikalavimus, teismas skiria bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už nusikalstamą veiką, sankcijos ribose. Pagal šią bendrą taisyklę teismas negali peržengti sankcijos ribų. Švelnesnė negu numatyta sankcijoje bausmė gali būti skiriama tik specialiai įstatymu numatytais atvejais.

13Pagal BK 54 str. 3 d. teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Skunde nurodoma, kad teisingumą šiuo atveju derėtų suprasti kaip tam tikrą interesų pusiausvyrą, o BK 54 str. 3 d. taikymas nereiškia, kad teismas neprivalo vadovautis ir BK 41 str. 2 d. nuostatomis. Šioje byloje teismas atsižvelgė tik į nuteistosios interesus, bet visiškai nekreipė dėmesio į tai, jog tokiu nuosprendžiu buvo ignoruoti pagrįsti ir teisėti nukentėjusiosios lūkesčiai. Byloje nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, rodančios, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neteisingas. Taigi, pasak apelianto, išdėstytos aplinkybės liudija, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes taikė BK 54 str. 3 d.

14Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas be pakankamo pagrindo sumažino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Sužinojusi apie tai, kokią pinigų sumą pasisavino N. G., nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, buvo pažeminta. Be to, nuo 2007 m. nukentėjusioji turėjo įrodinėti, kad iš tikrųjų nukentėjo nuo N. G. veiksmų. Užsitęsęs procesas pareikalavo iš nukentėjusiosios daug dvasinių ir fizinių jėgų, reikėjo vykti į ikiteisminio tyrimo veiksmus, rašyti įvairius raštus ir skundus, vėliau dalyvauti teisme. Nukentėjusioji gimusi 1929-06-20, tokio amžiaus žmogui tiesos nustatymo procesas nebuvo malonus. Apelianto nuomone, nukentėjusioji teismui pateikė pakankamai svarius argumentus, pagrindžiančius jai padarytos neturtinės žalos dydi, todėl teismas tą ieškinio dalį privalėjo tenkinti visiškai. Teismas taip pat be pagrindo sumažino sumą, skirtą atlyginti nukentėjusiosios išlaidoms, patirtoms dėl jai teiktos teisinės pagalbos. Procesas buvo pakankamai ilgas, ikiteisminis tyrimas buvo nutraukiamas, o po nukentėjusiosios skundų vėl atnaujinamas, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama daug procesinių veiksmų, kuriuose teko dalyvauti nukentėjusiajai ir jos atstovui, teisminis bylos nagrinėjimas taip pat buvo pakankamai sudėtingas, todėl atstovui sumokėta pinigų suma nėra nepagrįstai didelė. O nuteistosios, pasisavinusios didelės vertės svetimą turtą, finansinės padėties negalima laikyti bloga. Todėl visos atstovavimo išlaidos turėjo būti priteistos iš nuteistosios N. G..

15Prašo nuosprendį pakeisti, nuteistajai N. G. pagal BK 183 str. 2 d. paskirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir visiškai patenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidų, turėtų atstovo dalyvavimui byloje apmokėti.

16Teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas, pati nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. V. ir prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistosios N. G. gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

17Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p. 4 p.).

18N. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. už tai, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir už tai, kad laikė bei panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą. Pagal baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, t. y. BPK 320 str. 3 d. reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje įrodymų įvertinimas, teismo išvados dėl N. G. kaltės, taip pat baudžiamųjų įstatymų taikymas kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistosios nusikalstamas veikas neginčijami. Nuteistoji N. G. ir jos gynėja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, o paduotame nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo apeliaciniame skunde nuosprendį prašoma pakeisti tik dėl Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos (BK 54 str. 3 d.) taikymo, neteisingos bausmės paskyrimo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų: civilinio ieškinio išsprendimo. Kolegija šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde.

19Skundžiamu nuosprendžiu teismas N. G. pagal BK 183 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., paskyrė 70 MGL dydžio (9 100 Lt) baudą, pagal BK 300 str. 1 d. paskyrė 30 MGL dydžio (3900 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu (iš tikrųjų bausmių apėmimą numato ne BK 63 str. 4 d., o 2 ir 5 dalys) ir galutinė subendrinta bausmė N. G. paskirta 70 MGL dydžio (9 100 Lt) bauda.

20Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas prašo N. G. pagal BK 183 str. 2 d. paskirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Šioje dalyje apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkinamas. Nors skunde iš esmės dėstomi argumentai, dėl kurių, apelianto nuomone, skiriant nuteistajai bausmę negalėjo būti taikomos BK 54 str. 3 d. nuostatos, kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais motyvais teismas pagrindė išvadą, kad nuteistajai N. G. BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir dėl to, taikant BK 54 str. 3 d., nuteistajai buvo paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

21Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jos skyriuje ,,bausmės skyrimas“ teismas nurodė, kad N. G. padarė tyčinius nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus. Dirba nuolatinį darbą, charakterizuojama teigiamai, neteista, nusikaltimus padarė įtakota kitų asmenų, po nusikalstamos veikos laikotarpio apie šešis metus nepastebėta darant naujus nusikaltimus, nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislapstė, kaltę pripažino. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad N. G. augina du nepilnamečius vaikus, o trečio laukiasi. Nusikalstamu kaltinamosios elgesiu padaryta turtinė žala valstybei yra atlyginta, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo byloje nepareikštas, asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais, nėra. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad kaltinamosios atskyrimas nuo darbo ir artimųjų galėtų neigiamai paveikti jų socialinius ryšius, todėl įstatymo numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties ir tikslo. Todėl, atsižvelgęs į teigiamą kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad jos atžvilgiu galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnes bausmės rūšis nei numato įstatymas. Toje pačioje nuosprendžio dalyje dar nurodoma, kad kaltinamajai parinktina bausmės rūšis – bauda už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., BK 182 str. 2 d., BK 183 str. 1 ir 2 dalyse, BK 300 str. 1 ir 2 dalyse.

22Iš to, kad išdėstyta šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje, matosi, kad teismo nurodomi duomenys ir apie išnagrinėtos bylos aplinkybes, ir apie nuteistosios asmenybę, iš viso neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, didžioji tų išvardintų aplinkybių dalis netgi priešingos toms aplinkybėms, kurias patvirtina byloje surinkti duomenys, išnagrinėti paties pirmosios instancijos teismo posėdžiuose.

23Akivaizdu, kad N. G. šioje byloje iš viso nebuvo kaltinama nei pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., nei pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 2 d. N. G. buvo kaltinama ir nuteista tik už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d., priskiriamas atitinkamai sunkių ir nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijoms. Todėl paminėti teismo teiginiai visiškai neatitinka šios bylos aplinkybių. Taip pat neatitinka šios bylos duomenų ir teiginiai, kad padaryta turtinė žala valstybei yra atlyginta, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepareikštas ir nėra asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais. Šioj byloje turtinė žala valstybei neatlyginta ir nebuvo padaryta, o nukentėjusiąja dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo pripažinta E. V., kuriai padaryta žala irgi neatlyginta ir teismas pats pritiesė jai skundžiamu nuosprendžiu 165 762 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendyje dėstomi ir duomenys, visai nesusiję su nuteistosios asmenybe. Nuteistoji šioje byloje N. G. gimusi 1953 m., išsituokusi, neturi nei mažamečių, nei nepilnamečių vaikų. Be to, N. G. kalta neprisipažino ir pats teismas nenustatė jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

24Iš bylos matosi, kad po skundžiamo nuosprendžio 2012 m. liepos 24 d. priėmimo, šią bylą išnagrinėjęs teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. priėmė nutartį klaidas nuosprendyje ištaisyti BPK 3081 str. nustatyta tvarka. Šioje nutartyje nurodoma, kad paskelbus nuosprendį N. G. byloje buvo klaidingai nurodyti N. G. charakterizuojantys duomenys: nusikaltimų skaičius ir pavojingumo laipsnis, šeimyninės aplinkybės ir padarytos žalos duomenys. Vadovaudamasis BPK 3081 str., teismas Nutarė ,,ištaisyti rašymo apsirikimą, iš nuosprendžio priimto N. G. atžvilgiu, aprašomosios dalies pašalinti klaidingai nurodytus ją charakterizuojančius duomenis ir nuosprendžio 16 lape skyriaus ,,Bausmės skyrimas“ antrąją pastraipą skaityti taip: kaltinamoji N. G. padarė tyčinius nesunkų ir sunkų nusikaltimus, neteista, po nusikalstamos veikos laikotarpio apie šešis metus nepastebėta daranti naujus nusikaltimus, nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislapstė. Vertinant bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, spręstina, kad yra pagrindas kaltinamajai šioje byloje taikyti švelnesnes bausmes, įstatymo numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitiktų nei savo paskirties, nei tikslo. Todėl atsižvelgdamas į kaltinamosios teigiamą asmenybę, teismas sprendžia, kad jos atžvilgiu galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnes bausmės rūšis nei numato įstatymas. Teismo nuomone, laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, atsižvelgus į nusikaltimų pobūdį, N. G. už padarytus nusikaltimus turi būti paskirtos baudos“.

25BPK 3081 str. 1 d. nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieštaravimai šia tvarka priimtoms nutartims gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.

26Vertinant nurodytą teismo nutartį, kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju teismas iškraipė BPK 3081 str. prasmę, buvo pažeista pati šios nutarties priėmimo tvarka, o šia nutartimi padaryti nuosprendžio ištaisymai keičia pačią nuosprendžio esmę. Pirmiausia pažymėtina, kad nurodyta nutartis priimta 2012 m. rugsėjo 3 d. ir tik po to, kai 2012 m. rugpjūčio 2 d. jau buvo gautas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo apeliacinis skundas. Be to, šią nutartį priėmus jau esant paduotam apeliaciniam skundui ir dar priėmus tą nutartį jau pasibaigus įstatymo numatytam nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka terminui, prieštaravimai šiai nutarčiai apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio, kaip tai numatyta BPK 3081 str. 4 d., jau negalėjo būti nurodyti. Priėmęs šią nutartį, teismas jau kitą dieną bylą išsiuntė nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

27Be to, BPK 3081 str. nustatyta tvarka nutartimi gali būti tik tokie rašymo apsirikimai, aiškios aritmetinės klaidos ar kiti netikslumai, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Šiuo gi atveju teismas netaisė nei rašymo apsirikimų, nei jokių aritmetinių klaidų, o pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies tuos teiginius, kuriais faktiškai ir buvo grindžiamas BK 54 str. 3 d. taikymas. Tokie bylos aplinkybių neatitinkantys duomenys kaip visiškas padarytos turtinės žalos atlyginimas, asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais nebuvimas, taip pat akivaizdžiai neteisingi duomenys, kad kaltinamoji augina du vaikus ir dar yra nėščia, iš tikrųjų buvo pagrindinės aplinkybės, kuriomis teismas grindė išvadą, kad N. G. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Galima manyti, kad nuosprendžio skyriuje ,,bausmės skyrimas“ teismas iš tikrųjų nurodė ne kaltinamosios N. G. ir netgi ne šios bylos duomenis, tačiau tai nėra tokios klaidos, kurias būtų galima ištaisyti BPK 3081 str. nustatyta tvarka.

28Dėl to, kas išdėstyta, 2012 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir niekinė, o joje nurodyti nuosprendžio klaidų ištaisymai negali būti laikomi skundžiamo nuosprendžio sudedamąją dalimi.

29Jau aptarti skundžiamame nuosprendyje išdėstyti duomenys apie N. G. padarytas nusikalstamas veikas ir apie nuteistosios asmenybę yra akivaizdžiai neteisingi, todėl šioje dalyje nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.). O šios bylos aplinkybių neatitinkančios teismo išvados, kolegijos nuomone, nulėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 54 str. 3 d.) taikymą bei neteisingos bausmės N. G. paskyrimą. Todėl nuosprendis keičiamas ir šiais pagrindais (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

30Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal galiojančią teisminę praktiką šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012 ir kt.).

31Šioje byloje įrodyta, kad N. G., įgijusi senyvo amžiaus nukentėjusiosios E. V. pasitikėjimą, pasisavino jai patikėtą didelės vertės šiai nukentėjusiajai priklausantį turtą – už parduotą žemės sklypą gautus pinigus. Pasisavinto svetimo turto vertė keletą kartų viršija BK 190 str. 1 d. numatytą 250 MGL dydžio sumą. Be to, nepripažinusi savo kaltės, nuteistoji iki šiol savo noru negrąžino pasisavintų pinigų ir net nepradėjo atlyginti nukentėjusiajai padarytos žalos. N. G. nuteista dar ir už disponavimą suklastotu dokumentu. Nors ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, pažymėtina, kad N. G. žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo jau vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl svetimo turto pasisavinimo ir pati pateikė tą suklastotą dokumentą bylą tiriančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui tokiu būdu bandydama išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d., padarymą. Vertinant duomenis apie nuteistosios asmenybę dar kartą pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje šie duomenys išdėstyti akivaizdžiai neteisingai ir tai šiame nuosprendyje jau buvo aptarta. Iš bylos matosi, kad N. G., gimusi 1953 m., išsituokusi, nepilnamečių vaikų ir kitų išlaikomų asmenų neturi. Nuteistoji anksčiau neteistas, duomenų apie jos patraukimą administracinėn atsakomybėn irgi nėra, gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad N. G. gyvena viena, gauna netekto darbingumo ir nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją. Kitų duomenų apie ją seniūnija neturi. Prie bylos pridėti keli įrašai iš VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos medicininių dokumentų, iš kurių matosi, kad N. G. serga lėtinėmis ligomis, taip pat darbingumo lygio pažyma ir išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Iš šių pažymų matosi, kad N. G. netektas darbingumas yra 60 procentų ir jai rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką. Įvertinus visus šiuos duomenis kolegija daro išvadą, kad N. G. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės nerodo mažesnio tų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, o nuteistosios amžius ir sveikatos būklė, įvertinus ne tik jos netekto darbingumo dalį, bet, kaip jau minėta, ir jos galimybę dirbti, nors ir ne visą darbo dieną arba visą darbo savaitę, irgi negali būti laikomos išimtinėmis, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 41 str. 2 d. 5 p. numatyta viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-7-576/2006 yra nurodžiusi, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai ne vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Jau buvo nurodyta, kad pasisavinusi didelės vertės svetimą turtą – daugiau negu 165 tūkstančius litų, nuteistoji iki šiol negrąžino net dalies pasisavintų pinigų. Apie tai nurodoma ir nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde. Kolegijos nuomone, šiame skunde pagrįstai nurodoma ir tai, kad pagal BK 183 str. 2 d. paskirdamas nuteistajai švelnesnės rūšies, negu numatyta įstatyme, bausmę, teismas atsižvelgė tik į nuteistosios interesus, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tokiu nuosprendžiu praktiškai buvo ignoruojami nukentėjusiosios interesai, pagrįsti ir teisėti jos lūkesčiai.

32Dėl išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad šiuo atveju švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas N. G. faktiškai reiškė prioriteto suteikimą nuteistosios interesams, tuo pačiu metu neįvertinant ir ignoruojant nukentėjusiosios nuo padaryto nusikaltimo interesus. Taigi tokios bausmės paskyrimas prieštaravo ir bausmės paskirčiai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

33E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat yra konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011 yra nurodyta, kad nors teismų praktikoje pernelyg ilga proceso trukmė pripažįstama BK 54 str. 3 d. taikymo pagrindu (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007), tačiau galimybė švelninti bausmę dėl ilgos baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu, kaip tokiu, bet su baudžiamosios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama EŽTK 6 str. 1 d., BPK 2 str., 44 str. 5 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Dėl to sprendimą dėl bausmės švelninimo, atsižvelgiant į proceso trukmę, teismas turi priimti tik įvertinęs šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą; baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį; institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą; proceso reikšmę persekiojamam asmeniui-taikytų

34procesinių prievartos priemonių griežtumą bei trukmę.

35Iš šios bylos matosi, kad nusikalstamas veikas N. G. padarė 2007 m. vasario mėn. ir 2007 m. spalio 30 d., ikiteisminis tyrimas pagal nukentėjusiosios pareiškimą buvo pradėtas 2007 m. rugsėjo 17 d., o apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė 2012 m. liepos 24 d., t. y. praėjus 4 metams ir 10 mėn. nuo baudžiamojo proceso pradžios. Tačiau duomenų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas arba teisminis nagrinėjimas byloje būtų vilkinamas, byloje nėra. Ši byla yra sudėtinga, nes N. G. neigiant kaltę, teko tikrinti jos keliamas versijas, ne tik apklausinėti ją pačią, nukentėjusiąją ir liudytojus, bet ir gauti specialistų išvadas, rinkti ir tirti dokumentus, patvirtinančius tikrąsias žemės sklypo pardavimo, pinigų pervedimu į sąskaitas aplinkybes ir kt. Šioje byloje N. G. nebuvo suimta, jai nebuvo taikytos jokios kitos procesinės prievartos priemonės, išskyrus kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kolegijos nuomone, šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad ilgą baudžiamojo proceso laiką iš esmės nulėmė pačios N. G. elgesys. Jau pradėjus ikiteisminį tyrimą N. G. padarė naują nusikalstamą veiką, pateikdama ikiteisminio tyrimo pareigūnams žinomai suklastotą dokumentą, turėjusį patvirtinti įtariamosios versijas. Baudžiamoji byla du kartus prokuroro nutarimais buvo nutraukta, o šie nutarimai panaikinti tik juos apskundus nukentėjusiosios atstovui. Įtariamosios gynėja irgi teismui skundė ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria patvirtintas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvusiam įtariamajam E. T.. Visi šie duomenys, kolegijos nuomone, leidžia padaryti išvadą, kad ilgą proceso laiką didžiąja dalimi nulėmė būtent pačios N. G. pasirinktas gynybos būdas ir jos pačios veiksmai, taip pat ir naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., padarymas. Todėl skirti jai bausmę taikant BK 54 str. 3 d. dėl pernelyg ilgos proceso trukmės taip pat nėra pagrindo.

36Įvertinusi visų aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių N. G. būtų buvęs pagrindas skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 54 str. 3 d., nebuvo ir nėra. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 183 str. 2 d. baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 54 str. 3 d., taikė nepagrįstai, todėl bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą nuteistajai turi būti skiriama pagal bendrąsias bausmės skyrimo taisykles BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose.

37N. G. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, o BK 183 str. 2 d. sankcija numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Tenkindama nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo apeliacinį skundą, pagal BK 183 str. 2 d. teisėjų kolegija N. G. skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad jokių N. G. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgiama į jau aptartas šiame nuosprendyje aplinkybes, į tai, kad pasisavinto svetimo turto vertė ženkliai viršija 250 MGL dydžio sumą ir kad nukentėjusiajai E. V. padaryta žala iki šiol net nepradėta atlyginti. Nusikaltimas baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia. Vertinant nuteistosios asmenybę atsižvelgiama į tai, kad ji anksčiau neteista ir charakterizuojama iš esmės teigiamai. Kita vertus, atsižvelgiama ir į tai, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes svetimo didelės vertės turto pasisavinimas negali būti laikomas atsitiktine nusikalstama veika, nes ji galėjo būti padaryta tik iš anksto ruošiantis, tariantis dėl pinigų pasisavinimo su kitu asmeniu (E. T.). Kad šis nusikaltimas buvo padarytas neatsitiktinai, patvirtina ir naujos nusikalstamos veikos padarymas, t. y. žinomai suklastoto dokumento pateikimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Šiuo metu N. G. yra 59 metų amžiaus, netekusi 60 procentų darbingumo, o iš jau paminėtų medicininių pažymų matosi, kad ji tikrai serga kai kuriomis lėtinėmis ligomis. Nors teismo posėdžiuose nuteistosios gynėja nurodo, kad N. G. ligos yra sunkios ir nepagydomos, jokie bylos duomenys, išskyrus įrašą asmeniškai prašant išduotame poliklinikos medicininių duomenų išraše, teismui nebuvo pateikti. Kita vertus, ypač sunkią nuteistosios sveikatos būklę paneigia ir jau paminėti įrašai darbingumo lygio nustatymo pažymoje. Kokie nors papildomi medicininiai duomenys apeliacinės instancijos teismui irgi nebuvo pateikti. Jau buvo aptarta tai, kad nei dėl nuteistosios amžiaus, nei dėl jos sveikatos būklės skirti N. G. švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę taikant BK 54 str. 3 d., pagrindo nėra. Taip pat nėra ir medicininių duomenų, dėl kurių nuteistoji galėtų būti atleista nuo bausmės dėl ligos taikant BK 76 str. Vis dėlto kolegija į visas šias aplinkybes atsižvelgia ir pagal BK 183 str. 2 d. skiria N. G. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šio baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį.

38Pagal BK 300 str. 1 d. teismas paskyrė sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę 30 MGL dydžio (3900 Lt) baudą. Apeliaciniame skunde griežtinti ir šią bausmę neprašoma, todėl pagal BK 300 str. 1 d. paskirta bausmė nekeičiama. Kadangi N. G. padaryti du tyčiniai nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms pagal BK 11 str. nusikalstamų veikų kategorijoms, galutinė subendrinta bausmė N. G. skiriama vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę.

39Apeliaciniame skunde taip pat prašoma visiškai patenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šie apelianto prašymai tenkinami iš dalies. Iš bylos matosi, kad iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusioji E. V. teisme pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš N. G. priteisti ne tik turtinės žalos, bet ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 3600 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti. Teismas visiškai patenkino šio ieškinio dalį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas. Tuo tarpu ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas patenkino iš dalies ir priteisė iš N. G. E. V. 8000 Lt. Kodėl nustatė būtent tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, nuosprendyje teismas jokių motyvų neišdėstė. Pagal BPK 109 str. nuostatas baudžiamajame procese įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį turi teisę pareikšti asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nuteistoji N. G. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Nors šis sunkus nusikaltimas nėra susijęs su fizinio smurto panaudojimu, grėsmė nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai nebuvo kilusi, tačiau ir dėl šios nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Nes dėl N. G. veiksmų pasisavinant didelę sumą pinigų, E. V. neabejotinai aptyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, yra išvardintos CK 6.250 str. 2 d. Tai yra žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Visos tos aplinkybės jau buvo aptartos atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl N. G. paskirtos bausmės. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Būtina sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad senyvo amžiaus nukentėjusiajai, gim. 1929 metais, didelės vertės jos turto pasisavinimas iš tikrųjų sukėlė didesnius dvasinius išgyvenimus. Taip pat atsižvelgtina ir į tolesnį nuteistosios elgesį negrąžinant E. V. bent dalies pasisavintų pinigų, teisminio nagrinėjimo metu ginčijant nukentėjusiosios parodymus ir net bandant kelti abejones dėl tų parodymų patikimumo. Kolegija pripažįsta, kad ieškovės prašoma priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma iš tikrųjų yra per didelė, tačiau įvertinant jau aptartas aplinkybes, iš nuteistosios priteisto neturtinės žalos atlyginimo suma didinama iki 15 000 Lt. Kolegijos nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitiks ir bylos aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

40Kodėl teismas priteisė E. V. tik 3000 Lt jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.), nuosprendyje irgi nepasisakyta. Iš bylos matosi, kad advokatas R. Girdziušas nukentėjusiosios E. V. interesus atstovavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki teisminio nagrinėjimo pabaigos, pagyvenusio amžiaus nukentėjusiajai be atstovo pagalbos užtikrinti savo interesus baudžiamajame procese būtų buvę sudėtinga. Todėl, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš nuteistosios yra pagrindas išieškoti nukentėjusiajai visas jos turėtas išlaidas advokato, atstovavusio jos interesus, paslaugoms apmokėti. Prie bylos pridėti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. V. savo atstovui advokatui už jo paslaugas iš viso sumokėjo 3600 Lt (4 t., 104-105 b. l.). Ši suma nukentėjusiajai turi būti išieškota iš nuteistosios.

41Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisiamajame posėdyje irgi dalyvavo nuteistosios atstovas, kuris ir apskundė nuosprendį apeliacine tvarka. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš nuteistosios nukentėjusiajai išieškoma dar ir dokumentais patvirtinta papildoma 1210 Lt suma advokato paslaugoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paslaugoms apmokėti.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p.,

Nutarė

43Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės N. G. pagal BK 183 str. 2 d., taikant BK 54 str., ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo, civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimų išsprendimo pakeisti.

44N. G. pagal BK 183 str. 2 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams.

45Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę ir Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajai N. G. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuteistosios N. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

46Iš nuteistosios N. G. priteisti nukentėjusiajai E. V. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 3600 Lt išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.

47Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

48Iš nuteistosios N. G. išieškoti nukentėjusiajai E. V. 1210 Lt išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje ją nagrinėjant apeliacine tvarka, paslaugoms apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. N. G. nuteista pagal BK 183 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 70 MGL dydžio... 3. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus apėmimo būdu,... 4. Iš nuteistosios N. G. priteista 165 762 Lt turtinės žalos atlyginimo, 8 000... 5. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 6. N. G. nuteista už jai patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimą... 7. Šias nusikalstamas veikas ji padarė tokiomis aplinkybėmis.... 8. N. G., atstovaudama E. V., kaip 0,1900 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis... 9. Be to, N. G. 2007 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau... 10. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V. atstovas advokatas Ričardas... 11. Skunde taip pat nurodoma, jog nėra jokių N. G. atsakomybę lengvinančių... 12. Pagal BK 54 str. 1 d. reikalavimus, teismas skiria bausmę BK specialiosios... 13. Pagal BK 54 str. 3 d. teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali... 14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas be pakankamo pagrindo... 15. Prašo nuosprendį pakeisti, nuteistajai N. G. pagal BK 183 str. 2 d. paskirti... 16. Teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas, pati... 17. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas... 18. N. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d.... 19. Skundžiamu nuosprendžiu teismas N. G. pagal BK 183 str. 2 d., taikant BK 54... 20. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas prašo... 21. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jos skyriuje ,,bausmės... 22. Iš to, kad išdėstyta šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje, matosi, kad... 23. Akivaizdu, kad N. G. šioje byloje iš viso nebuvo kaltinama nei pagal BK 22... 24. Iš bylos matosi, kad po skundžiamo nuosprendžio 2012 m. liepos 24 d.... 25. BPK 3081 str. 1 d. nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso... 26. Vertinant nurodytą teismo nutartį, kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju... 27. Be to, BPK 3081 str. nustatyta tvarka nutartimi gali būti tik tokie rašymo... 28. Dėl to, kas išdėstyta, 2012 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartis yra neteisėta,... 29. Jau aptarti skundžiamame nuosprendyje išdėstyti duomenys apie N. G.... 30. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir... 31. Šioje byloje įrodyta, kad N. G., įgijusi senyvo amžiaus nukentėjusiosios... 32. Dėl išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad šiuo atveju švelnesnės,... 33. E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat yra konstatuota, jog tais... 34. procesinių prievartos priemonių griežtumą bei trukmę.... 35. Iš šios bylos matosi, kad nusikalstamas veikas N. G. padarė 2007 m. vasario... 36. Įvertinusi visų aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro... 37. N. G. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, o BK 183 str. 2 d. sankcija numato... 38. Pagal BK 300 str. 1 d. teismas paskyrė sankcijoje numatytą švelnesnės... 39. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma visiškai patenkinti civilinį ieškinį... 40. Kodėl teismas priteisė E. V. tik 3000 Lt jos turėtų išlaidų advokato... 41. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisiamajame posėdyje irgi dalyvavo... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1... 43. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės... 44. N. G. pagal BK 183 str. 2 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 metams ir 6... 45. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę ir Kauno... 46. Iš nuteistosios N. G. priteisti nukentėjusiajai E. V. 15 000 Lt neturtinės... 47. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 48. Iš nuteistosios N. G. išieškoti nukentėjusiajai E. V. 1210 Lt išlaidų...