Byla 2K-84/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Gintaro Godos,

2sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,

3dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

4gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

5nuteistajam V. D.,

6teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutarties.

7Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu V. D. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl V. S. plėšimo), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda, pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda, pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl Lenkijos Respublikos piliečių B. O., J. P. ir M. K. plėšimo), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi – 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos Respublikos piliečių B. O., J. P. ir M. K. neteisėto laisvės atėmimo), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi – 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda. Pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda, pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu (Dėl V. S. plėšimo ir paso pagrobimo) bausmės subendrintos, jas apimant, ir nustatyta 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu (dėl Lenkijos Respublikos piliečių B. O., J. P. ir M. K. plėšimo ir pasų pagrobimo) bausmės subendrintos, jas apimant, ir skirta 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 530 MGL (66250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką V. D. įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 1999 m. rugpjūčio 14 d. iki 2000 m. vasario 16 d. ir nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki 2007 m. rugsėjo 14 d., prilyginant vieną suėmimo dieną 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę paskiriant 68 MGL (8500 Lt) dydžio baudą.

8Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Mindaugo Rimkaus apeliacinis skundas atmestas.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, gynėjo, ir nuteistojo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10V. D. nuteistas už tai, kad:

111999 m. rugpjūčio 8 d., apie 6.00 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), prie miško, veikdamas bendrininkų grupe su D. G., panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė nukentėjusiajam V. S. lazda ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį, du smūgius į dešinę koją, D. G. šovus į V. S. iš dujinio pistoleto, kuris nepriskiriamas šaunamajam ginklui, kartu su D. G. sudavė nukentėjusiajam V. S. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas; taip padarė jam muštines žaizdas veide, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, atvirą kairės plaštakos pirmojo piršto naginio pirštakaulio išnirimą, dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą; surišdami lipnia juosta rankas ir kojas bei taip atimdami galimybę priešintis, plėšimo būdu užvaldė svetimą V. S. priklausantį turtą: 1230 Lt, piniginę su skaičiavimo mašinėle ir užrašų knygute bendros 28 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla“ 260 Lt vertės, automobilio raktelius 10 Lt vertės, buto raktus 10 Lt vertės, antspaudą 30 Lt vertės ir svarbų asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą V. S. vardu, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. VPK pasų skyriuje; iš viso pagrobė svetimo V. S. priklausančio turto bendros 1568 Lt vertės;

121999 m. rugpjūčio 8 d., apie 6.00 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), prie miško, veikdamas bendrininkų grupe su D. G., tyčia sugadino svetimą V. S. priklausantį turtą, t. y. pradūrė tris automobilio VW LT 28 (duomenys neskelbtini) padangas bendros 450 Lt vertės, sugadino marškinėlius, šortus bei basutes bendros 130 Lt vertės; taip padarė nukentėjusiajam V. S. 580 Lt turtinės žalos;

131999 m. rugpjūčio 11 d., nuo 21.00 iki 24.00 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. B., D. G. ir A. B., E. B. vadovaujant nusikalstamiems bendrininkų veiksmams, bendrais jo, D. G. ir A. B. veiksmais, panaudojant fizinį smurtą prieš Lenkijos Respublikos pilietį nukentėjusįjį M. K., t. y. metaliniu strypu, rankų kumščiais ir kojomis, dujinio revolverio ME JAGUAR 80 ir tyrimo metu nenustatyto šaunamojo ginklo rankenomis suduodant nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir taip padarant M. K. daugybinius sumušimus galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas dešiniuosiuose vokuose, muštą kairiojo antakio žaizdą, paviršinius nosies, kairės čiurnos odos nubrozdinimus, lengvą galvos smegenų sukrėtimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, surišdami jam rankas ir kojas ir taip atimdami galimybę priešintis, plėšimo būdu užvaldė didelės vertės svetimą M. K. priklausantį turtą: piniginę 30,41 Lt vertės, automobilį „Ford Tranzit“ (duomenys neskelbtini) 26 351 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C25“ 709,45 Lt vertės, automobilio magnetolą „Blaupunkt“ su garsintuvais bendros 878,19 Lt vertės, bevertį šratinuką bei svarbius asmens dokumentus: Lenkijos Respublikos piliečio pasą, išduotą M. K. vardu, identifikavimo kortelę, vairuotojo pažymėjimą, draudimo pažymėjimą ir kitus oficialius itin svarbius dokumentus – automobilio dokumentus, čekių knygelę; po to, kartu su E. B., D. G. ir A. B., panaudodami fizinį smurtą prieš Lenkijos Respublikos piliečius nukentėjusiuosius J. P. ir B. O., t. y. metaliniu strypu, rankų kumščiais ir kojomis, dujinio revolverio ME JAGUAR 80 ir tyrimo metu nenustatyto šaunamojo ginklo rankenomis suduodant nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, ir taip padarant J. P. odos nubrozdinimus galvoje, veide, abiejuose pečiuose, kairiojo riešo srityje, poodines kraujosruvas veide – nežymų sveikatos sutrikdymą; B. O. paviršines muštines žaizdas kaktos srityje, paviršinius nubrozdinimus dešinės mentės srityje, linijinius odos nubrozdinimus kairiojo riešo srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą; juos surišdami ir taip atimdami galimybę priešintis, plėšimo būdu pakartotinai pagrobė B. O. priklausantį turtą: penkerius marškinėlius bendros 152,03 Lt vertės, trejus marškinėlius be rankovių bendros 60,81 Lt vertės, tris „Polo“ palaidines 121,62 Lt vertės, kelnes 70,95 Lt vertės, tris poras puskojinių bendros 15,20 Lt vertės, rankinę 141,89 Lt vertės, rankinę 81,08 Lt vertės bei svarbius asmens dokumentus – Lenkijos Respublikos piliečio pasą, išduotą B. O. vardu; J. P. priklausantį turtą: 300 Lt, 1600 zlotų 1621,6 Lt vertės, tris auksines grandinėles bendros 2128,35 Lt vertės, trapecijos formos pakabuką 152,03 Lt vertės, auksinį kryželį 810,8 Lt vertės, auksinę apyrankę 304,05 Lt vertės, auksinį žiedą 608,1 Lt vertės, fotoaparatą „Polaroid“ 162 Lt vertės, džinsines kelnes 101,35 Lt vertės, dvejus „Polo“ marškinėlius bendros 60,81 Lt vertės bei svarbius asmens dokumentus – Lenkijos Respublikos piliečio pasą, išduotą J. P. vardu; iš viso pagrobė svetimo turto bendros 33 402,44 Lt vertės;

14nuo 1999 m. rugpjūčio 11 d. 21.00 val. iki 1999 m. rugpjūčio 13 d. ryto, tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžio mieste, veikdamas bendrininkų grupe su D. G., E. B., A. B., panaudojant fizinį smurtą, t. y. metaliniu strypu, rankų kumščiais ir kojomis, dujinio revolverio ME JAGUAR 80 ir tyrimo metu nenustatyto šaunamojo ginklo rankenomis suduodant nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas ir taip padarant J. P. odos nubrozdinimus galvoje, veide, abiejuose pečiuose, kairiojo riešo srityje, poodines kraujosruvas veide – nežymų sveikatos sutrikdymą; B. O. paviršines muštines žaizdas kaktos srityje, paviršinius nubrozdinimus dešinės mentės srityje, linijinius odos nubrozdinimus kairio riešo srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą, laikė prieš nukentėjusiųjų valią J. P. ir B. O. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, taip neteisėtai atėmė jų laisvę;

15nuo 1999 m. rugpjūčio 11 d. 24.00 val. iki 1999 m. rugpjūčio 13 d., tyrimo metu nenustatytos valandos, veikdamas bendrininkų grupe su A. B., E. B., D. G., bandydamas paslėpti M. K. priklausantį automobilį „Ford Tranzit“ (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą M. K. priklausantį turtą, t. y. įlenkė bei įbrėžė užpakalinį dešinįjį sparną, įlenkė bei subraižė stogą, sulaužė užpakalinio dešiniojo žibinto gobtuvo įtvirtinimą, nuplėšė apmušalus nuo palubės, užpakalinių durelių, suplėšė vairuotojo sėdynę; taip padarė M. K. 5067,5 Lt turtinės žalos.

16Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Rimkus prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartį (taip pat ir nutartį, kuria atmestas prokuroro prašymas nušalinti teismą) panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

17Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų esminių BPK pažeidimų (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 324 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių netinkamo taikymo). Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad pagal įstatymo prasmę ir esamą teismų praktiką teismo nešališkumo principo turinį sudaro garantijos, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra suinteresuotas bylos baigtimi vienos iš šalių naudai ir dėl to nekyla pagrįstų abejonių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata suponuoja tai, kad BPK 58 straipsnyje numatytas teisėjo, prokuroro nusišalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Teismas, anot prokuroro, netinkamai aiškino BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą, taip pat nesprendė klausimo, ar reikia vadovautis BPK 229 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir prašyti apeliacinės instancijos teismo pirmininko bylą perduoti kitam apygardos teismui; teismas, anot kasatoriaus, protokoline 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nusprendęs nenusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nepateikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokią abejonę dėl jo šališkumo.

18Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį, skirdamas nuteistajam V. D. bausmes pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl V. S. plėšimo), pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl Lenkijos Respublikos piliečių B. O., J. P. ir M. K. plėšimo), taip pat pagal BK 146 straipsnio 2 dalį. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nutartyje iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo perrašytų bylos aplinkybių nebuvo pagrindo pripažinti išimtinėmis; pažymėtina, kad teismas tokių aplinkybių buvimo ir nekonstatavo, o nutartyje nenurodė, kaip prokuroro prašomos įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas sukeltų pavojų teisinės valstybės pagrindams bei aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atmesdamas prokuroro skundą, teismas pripažino BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą pagrįstu šioje byloje tik dėl to, kad atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo charakteristiką iki ir po nusikaltimų padarymo, paskirti jam laisvės atėmimo bausmę būtų aiškiai neteisinga; kasaciniame skunde pabrėžiama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja visos BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl teismas, pritaikęs šią teisės normą iš esmės vien remdamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, nenurodęs, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. D. už nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pažeidė 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktą. Teismas, nutartyje pripažindamas teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje nustatyta, jog nuteistojo kaip vykdytojo vaidmuo buvo antraeilis, apsiribojo tik vienu sakiniu, nurodydamas, kad jo vaidmuo, veikų apimtis, palyginus su kitais nuteistaisiais, yra mažesnis, detalių argumentų nepateikė.

19Kasacinis skundas atmestinas. Dėl teismo šališkumo

20Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos įgyvendinamos ir BPK 58, 59 straipsniuose, pateikiant sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Iš 2008 m. rugsėjo 11 d. Panevėžio apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teismo kolegijai motyvuodamas tuo, kad nuteistojo V. D. motina dirba šiame teisme. Teismas išsprendė nusišalinimo klausimą protokoline nutartimi, nurodęs, kad pagrindo jam nusišalinti nėra, nes prokuroras nenurodė nė vieno nusišalinimo pagrindo. Aiškinant BPK 58 ir 59 straipsnių nuostatas ir sprendžiant dėl atvejų, kai teisėjas negali vykdyti teisingumo funkcijos byloje ir privalo nusišalinti, pabrėžtina, kad: 1) teisėjas gali būti tik vienos rūšies proceso subjektas byloje ir vienintelėje instancijoje, kai priimamas galutinis procesinis sprendimas, tačiau pakartotinai nesprendžia tos pačios bylos toje pačioje instancijoje, ją grąžinus po peržiūrėjimo apeliacine ar (ir) kasacine tvarka, taip pat nedalyvauja byloje kaip teisėjas, priimantis kitus procesinius sprendimus, jei sprendė klausimus, susijusius su kardomojo kalinimo, jo pratęsimo klausimo sprendimu, procesinių prievartos priemonių sankcionavimu, proceso dalyvių skundais toje byloje; 2) jis negali būti šeimos narys ar giminystės ryšiais susijęs su bet kuriuo iš proceso dalyvių; 3) nei jis, nei jo šeimos nariai ar giminaičiai neturi būti asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi. BPK 58 straipsnio 1 dalyje nurodytas nebaigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms egzistuojant teisėjas negalėtų būti laikomas nešališku ir privalėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jei proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nušalinimo instituto esmė yra ta, kad procese turi būti akivaizdu, jog nagrinėjant bylą įtakos sprendimo priėmimui negalės daryti suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai. Prokuroro pareikšto nušalinimo motyvas, t. y. nuteistojo V. D. motinos darbiniai teisiniai santykiai Panevėžio apygardos teisme, nesuponuoja pagrįstos abejonės dėl galimo teisėjų, sprendusių V. D. baudžiamąją bylą, šališkumo. V. D. motina, Panevėžio apygardos teisme dirbusi vyresniąja buhaltere, nebuvo asmuo, vykdantis teisingumą. Šiuo atveju nekonstatuotinas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos šališkumas nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Vien tas faktas, kad vienas iš traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens šeimos narių ar giminaičių užima tam tikras pareigas bylą nagrinėjančiame teisme, nesudaro pagrindo prokurorui tvirtinti, kad nė vienas to teismo teisėjas dėl nešališkumo principo pažeidimo negali nagrinėti bylos. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad neperdavus bylos apeliacine tvarka nagrinėti kitam apygardos teismui nebuvo padarytas BPK pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

21BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Ši baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas taip pat numatytas kaip vienas bausmės tikslų. Pažymėtina, kad nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą. Taigi pirmosios instancijos teismas, siekdamas ne tik nubausti nuteistąjį V. D. už padarytas nusikalstamas veikas, bet ir vertindamas kitus bausmės paskirties aspektus, V. D. paskyrė baudą, t. y. bausmę, nenumatytą BK 180 straipsnio 2, 3 dalių, 146 straipsnio 2 dalies sankcijose. Kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose pagrindžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nurodomi tokie motyvai: nusikalstamų veikų padarymo metu susiformavusių polinkių nusikalsti nebuvimas; veikų padarymas kelių dienų laikotarpiu rodo nusikalstamų veikų spontaniškumą; asmens, ką tik sulaukusio pilnametystės, neteisto, nebausto ir charakterizuoto išimtinai teigiamai, esant antraeiliam vaidmeniui padarant nusikalstamas veikas, darant įtaką vyresniems teistiems asmenims, mažesnis pavojingumas; taip pat šeimos sukūrimas Ispanijoje, dviejų mažamečių vaikų išlaikymas, verslo įkūrimas, mokymasis; duomenys, iš kurių matyti, jog asmuo, prieš daugiau nei devynerius metus padaręs nusikalstamas veikas, po kurių padarymo nors ir slapstėsi Ispanijoje, tačiau nebuvo baustas administracine ar baudžiamąja tvarka, apibūdinamas daugelio verslo partnerių ir pažįstamų Ispanijoje kaip patikimas žmogus; ekstradicijos išlaidų ir žalos atlyginimas. Švelnesnės bausmės skyrimas nagrinėjamoje byloje motyvuotas itin išsamiai, neišskiriant nė vienos faktinės aplinkybės kaip išimtinės, bet vertinant bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmė V. D. švelninta netinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

23Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,... 3. dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,... 4. gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,... 5. nuteistajam V. D.,... 6. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu V.... 8. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 10. V. D. nuteistas už tai, kad:... 11. 1999 m. rugpjūčio 8 d., apie 6.00 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini),... 12. 1999 m. rugpjūčio 8 d., apie 6.00 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini),... 13. 1999 m. rugpjūčio 11 d., nuo 21.00 iki 24.00 val., Panevėžio r., (duomenys... 14. nuo 1999 m. rugpjūčio 11 d. 21.00 val. iki 1999 m. rugpjūčio 13 d. ryto,... 15. nuo 1999 m. rugpjūčio 11 d. 24.00 val. iki 1999 m. rugpjūčio 13 d., tyrimo... 16. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ONKT... 17. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis... 18. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 19. Kasacinis skundas atmestinas. Dėl teismo šališkumo... 20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir... 21. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, vadovaudamasis bausmės... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 23. Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą...