Byla 2-847-278/2010

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,

2sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui A. Praninskui,

4atsakovo atstovui adv. R. Vaitekūnui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Swedbank“ ieškinį atsakovui E. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Travesta“ dėl 50 000 Eurų (172 640 Lt) skolos priteisimo ir,

Nustatė

7ieškovės atstovas nurodė, kad AB „Swedbank" (buvęs bankas AB „Hansabankas") 2006-09-01 Kredito sutartimi Nr. 06-064502-KL suteikė UAB „Travesta" kreditą, kurio grąžinimą laidavo E. B.. Nurodė, kad bendrovė įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, o 2010-05-19 nutartimi įmonei iškelta bankroto byla. Laidavimo sutartimi E. B. įsipareigojo solidariai atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu skolininkas UAB „Travesta" neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Kredito sutartį. Be to, šalys susitarė, jog Bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kurias Kredito gavėjo užtikrinimo priemones realizuoti. Nurodė, kad nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai (2010-06-01) UAB „Travesta" buvo skolinga ieškovei 301 393,64 Eurų negrąžinto kredito, 12 914,74 Eurų nesumokėtų palūkanų, 36 192,92 Eurų delspinigių už negrąžintą kreditą 1 256,74 Eurų delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, 6,57 Eurų negrąžinto įsipareigojimo mokesčio, 0,42 Eurų delspinigių už negrąžintą įsipareigojimo mokestį. Nurodo, jog atsakovo teiginiai dėl tariamai per didelių netesybų, yra teisiškai nereikšmingi, nes ieškiniu iš laiduotojo prašoma suma yra tik dalis solidarios UAB „Travesta“ ir E. B. skolos bankui. Prašė teismą priteisti iš atsakovo E. B. 50 000 eurų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

8Atsakovo atstovas ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad CK 6.80 str. 2 d. nustato, jog laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą išskyrus atvejus kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Be to, CK 6.82 str. 2 d. numato, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriui reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Nurodo, kad atsakovas reikalauja, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą prievolės užtikrinimui įkeistą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus, pastatą-veršidę, esančius Pažagienių k., Panevėžio r., ir tik neužtenkant gautų lešų, spręsti trūkstamos sumos priteisimo iš jo klausimą. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir dėl nepagrįstai didelio prašomų priteisti netesybų dydžio. Teigia, jog ieškovas neįrodė jokių patirtų nuostolių, o netesybų dydis negali būti kreditoriaus pasipelnijimo šaltinis. Nurodo, kad net ir konstatavus jog dėl jų dydžio šalys susitarė, įvertintina, kad ieškovė pasinaudojo tuo, jog E. B. yra ekonomiškai silpnesnė šalis, neturi derybų patirties, todėl ir aptartų netesybų dydis yra pernelyg didelis. Teigia, jog teisminėje praktikoje nustatyta, jog minimaliais nuostoliais gali būti pripažintini 0,02 proc. netesybų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

9Ieškinys tenkintinas

10Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Hansabankas“ (teisių ir pareigų perėmėjas AB „Swedbank") ir tretysis asmuo UAB „Travesta“ 2006-09-01 pasirašė kredito linijos sutartį Nr.06-064502 – KL (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuria UAB „Travesta“ buvo suteiktas kreditas. Iš 2009-08-12 Susitarimo dėl 2006-09-01 kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo matyti, kad bendra pagal sutartį suteiktų kreditų UAB „Travesta“ suma 304 493 Eurų ir šio kredito grąžinimo terminas 2016-05-13 (b.l. 8-20). Byloje nustatyta, to neginčija ir atsakovas, kad UAB „Travesta“ suteikto kredito grąžinimas, be įkeitimo, buvo užtikrintas ir laidavimo sutartimi, sudaryta su bendrovės direktoriumi atsakovu E. B. (b.l.21-23). Iš laidavimo sutarties matyti, kad atsakovas E. B. įsipareigojo Kredito gavėjui tinkamai neįvykdant bankui visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal Kredito sutartį arba vykdant jas netinkamai atsakyti bankui ta pačia apimtimi, kaip ir Kredito gavėjas - už visų mokėjimų sumokėjimą bankui ir visu savo turtu (sutarties 2.1 p., 3.2, 3.3 p.p.). Iš bylos dokumentų matyti, kad UAB „Travesta“ savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, o Panevėžio apygardos teismo 2010-05-19 nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla ir ieškovei AB “Swedbank” įmonė liko skolinga 301 393,64 eurų negrąžinto kredito, 12 914,74 eurų nesumokėtų palūkanų, 36 192,92 eurų delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 1 256,74 eurų delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, 6,57 eurų negrąžinto įsipareigojimų mokesčio, 0,42 eurų delspinigių už laiku negrąžintą įsipareigojimo mokestį (b.l. 36- 39). Civilinio kodekso (toliau CK) nuostatos reglamentuoja, jog tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, jog esant solidariai skolininkų pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 str. 5 d.). Vieno iš solidarių skolininkų nemokumas taip pat nedaro įtakos prievolei, nes už nemokų bendraskolį visą prievolę privalo įvykdyti mokus solidarusis bendraskolis (CK 6.8 str.). Šalių sudarytoje laidavimo sutartyje numatyta, kad kredito gavėjos UAB „Travesta“ ir laiduotojo E. B. atsakomybė yra solidari (sutarties 3.1 p.). Kadangi UAB „Travesta“ tinkamai nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl AB „Swedbank“ turi teisę reikalauti tiek iš kredito gavėjos UAB „Travesta“, tiek ir iš atsakovo E. B. įvykdyti prievolę, nes, sudarydamas laidavimo sutartį, laiduotojas įsipareigojo atsakyti kito asmens kreditoriui, jei pastarasis neįvykdys prievolės (CK 6.76 str.). Iš bylos dokumentų matyti, kad E. B. buvo kredito gavėjos vadovas, todėl atsakovas žinojo apie UAB „Travesta“ veiklą bei nevykdomus įmonės įsipareigojimus ieškovei. Atsakovo teiginiai, kad įsipareigojimų užtikrinimui ieškovei tretysis asmuo yra įkeitęs nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovė be pagrindo reiškia ieškinį dėl skolos priteisimo, nes reikalaujama suma gali būti padengta iš įkeisto turto, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Iš laidavimo sutarties 4.4 p. matyti, kad šalys susitarė, jog kredito gavėjai nevykdant visų ar dalies piniginių prievolių pagal Kredito sutartį ir jo grąžinimo užtikrinimui esant kelioms užtikrinimo priemonėms, ieškovė turi teisę pasirinkti kokiu eiliškumu ir kurias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Esant minėtam susitarimui ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų atsakovas. Be to, byloje nustatyta, kad išieškojimas yra vykdomas ir iš ieškovei įkeisto turto, nes AB „Swedbank“ trečiajam asmeniui bankrutavusiai UAB „Travesta“ yra pareiškusi 1 172 149,07 Lt finansinį reikalavimą, kuris teismo yra patvirtintas, o iš atsakovo prašoma priteisti tik dalis skolos. Įkeisto ir neįkeisto turto pardavimas bankrutavusioje įmonėje bei atsiskaitymai su kreditoriais yra vykdomi Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Iš trečiojo asmens bankrutavusios UAB „Travesta“ pateiktų duomenų matyti, kad AB „Swedbank“ įkeistas nekilnojamasis turtas žemės sklypas bei žemės sklypas ir veršidė, esantys Pažagienių k., Panevėžio r. yra įvertinti 330 000 Lt suma. Iš 2010-11-26 varžytynių protokolo matyti, kad pardavus žemės sklypą ir pastatą yra gauta 311 000 Lt (b.l. 110-115). Kitas ieškovei įkeistas turtas nėra parduotas. Įvertinus, jog likusio įkeisto ir neparduoto bendrovės turto vertė yra ženkliai mažesnė nei įmonės skola kreditoriui, be to, ieškovė privalo dalyvauti dengiant bankroto administravimo išlaidas, konstatuoti jog pardavus visą įkeistą turtą bus pilnai ieškovei padengtas trečiojo asmens įsiskolinimas, nėra pakankamo pagrindo. Dėl paminėto, atsakovo teiginys, kad teisė reikšti ieškinį jam AB “Swedbank“ įgis tik pardavus įkeistą turtą, atmestinas. Be to, pardavus įkeistą turtą ir gautomis lėšomis sumokėjus dalį ar visą kreditą ieškovei, sumokėta dalimi išieškojimas iš atsakovo bus mažinamas, o atsakovui įvykdžius prievolę, jis turės teisę reikšti reikalavimą bankrutavusiai įmonei (CK 6.83 str., b.l. 93).

11Atsakovas nurodo, jog ieškinys yra nepagrįstas ir dėl pernelyg didelių netesybų dydžio. Iš kredito sutarties matyti, jog ieškovė ir tretysis asmuo susitarė dėl 0,08 procentų delspinigių dydžio už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną (b.l. 9-20). Šis trečiojo asmens įsipareigojimas atsakovui buvo žinomas, nes jis pats pasirašė kredito sutartį kaip įmonės vadovas. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos tik tuo atveju kai netesybos yra neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos ir teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje 3K-3-85/2007, 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-502 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog toks vertinimas yra atliekamas kiekvienoje individualioje byloje, nes priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009 ir kt.). Atsakovo E. B. atstovas nurodo jog protingomis netesybomis nagrinėjamoje byloje gali būti pripažintas 0,02 procentų netesybų dydis. Šį teiginį teismas vertina kritiškai, nes iš bylos dokumentų matyti, kad trečiajam asmeniui dar 2006 m. buvo suteikta didelė kredito suma, tačiau įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi, ieškovei grąžinta labai nedidelė dalis kredito (304 493 - 301 393,64 ? 3 099,36 EUR), todėl AB “Swedbank” dėl to neabejotinai patyrė nuostolius (b.l. 39-49). Sudarydamos kredito sutartį netesybų dydį šalys numatė ir susitarė dėl jų dydžio laisva valia (CK 6.71, 6.72 str. str.). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad sutartis buvo sudaryta esant sunkiai trečiojo asmens finansiniai būklei, nesant UAB “Travesta” kito pasirinkimo. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad kredito sutartis buvo sudaryta dar 2006-09-01, todėl manydama, jog sutartis pažeidžia tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens teises, sudarydamos papildomus susitarimus tiek tretysis asmuo, tiek laiduotojas turėjo galimybę spręsti ir delspinigių dydžio klausimą. Įvertinus jog tretysis asmuo ilgą laiką naudojosi suteiktu kreditu, nustatytais terminais jo negrąžino, teismas daro išvadą, kad šalių sutartų netesybų dydis nėra neprotingai (aiškiai) didelis (b.l. 28-30).

12Dėl paminėtų motyvų ieškinys tenkintinas, iš atsakovo E. B. ieškovės naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant jas nuo priteistos 50 000 Eurų (172 640 Lt) skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2010-06-22 - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.38, 6.210 straipsniai).

13Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 4 453 Lt žyminis mokestis ieškovės naudai ir 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės biudžetui (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.1 d., b.l. 1, 6, 41).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais teismas

Nutarė

16ieškinį patenkinti.

17Priteisti iš atsakovo E. B. (a. k( - ) 50 000 Eurų (penkiasdešimt tūkstančių Eurų, 172 640 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2010-06-22) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 4 453 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris Lt) žyminio mokesčio ieškovės akcinės bendrovės “Swedbank” (į. k. 112029651) naudai bei 13 Lt (trylika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės biudžetui (įmokos kodas 5660).

18Sprendimą įvykdžius, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi E. B. turtui taikytas ieškinio užtikrinimo priemones, panaikinti.

19Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai