Byla 3K-3-40-421/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo; suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo; suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atleidimą nuo įrodinėjimo, kai aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo.
  2. Pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjai Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu faktiškai buvo suteiktas 0,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 2) pareiškėja faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo suteiktas Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu.
  3. Pareiškėja nuo 1977 m. gruodžio 8 d. iki 2003 m. lapkričio 3 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2003 m. lapkričio 3 d. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. dirbo Buivydiškių tarybiniame ūkyje-technikume.
  4. Buivydiškių tarybinio ūkio-technikumo 1978 m. balandžio mėn. įsakymu Nr. G-18 „Dėl pasodybinės žemės išskyrimo“ pareiškėjai, kaip priimtai naujai tarybinio ūkio-technikumo darbuotojai, buvo skirtas 0,25 ha sodybinis žemės sklypas.
  5. Buivydiškių tarybinio ūkio-technikumo 1980 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 179/k pareiškėjai, kaip vyr. kadrų inspektorei, skirtas 0,50 ha sodybinis žemės sklypas.
  6. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos 1994 m. gegužės 11 d. sprendimu, remiantis Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816, ir pateiktu sąrašu prie sprendimo, pareiškėjai skirta 0,25 ha žemės sklypo. Šis sesijos sprendimas buvo panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 22-790/94 su įpareigojimu vykdyti minėtą Vyriausybės nutarimą.
  7. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“, sprendimo priedu Nr. 1, eilės Nr. 476, pareiškėjai skirtas 0,50 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) apylinkėje.
  8. Minėtuose Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimuose nebuvo nurodyta asmeninio ūkio sklypo ploto skyrimo pareiškėjai vieta, adresas ar suformuoto sklypo numeris pagal žemės reformos planą. Pareiškėjos teigimu, skiriant asmeninio ūkio žemės sklypus seniūnijos gyventojams, buvusi Buivydiškių apylinkės taryba 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimuose nurodė faktinę gyventojo gyvenamąją vietą ir skirtą sklypo plotą, o asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimosi vieta sąrašuose nėra nurodyta.
  9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1752-142/2009, pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. 30 d. įsakymo Nr. 2.3-2179-41 patikslinimo Vilniaus rajone“ 3.3 punktą, kuriuo patvirtintas patikslintas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, keičiant šiuo punktu patvirtintą priedą Nr. 5; Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše pakeitė naudojamų asmeninio ūkio sklypų dydžius ir Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše panaikino visus duomenis dėl pareiškėjos O. G. .
  10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A63–38/2011, paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą nepakeistą.
  11. Vykdant šiuos teismų sprendimus, priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2613 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) dalinio pakeitimo“, kuriuo iš dalies pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3-2179-41 patikslinimo Vilniaus rajone“ priedas Nr. 5, išbraukiant O. G. , Nr. 12, dėl 0,41 ha žemės suformavimo (duomenys neskelbtini).
  12. Vilniaus rajono skyriaus archyve nėra administracinių aktų, kurie patvirtintų asmeninio ūkio žemės skyrimo faktą pareiškėjai Zujūnų, o ne Buivydiškių kaime, taip pat nėra administracinių aktų, kurie patvirtintų Zujūnų ir Buivydiškių kaimų ribų pasikeitimą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. G. nuo 1996 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo suteiktas pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimą kaip 0,50 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime; kitus reikalavimus atmetė.
  2. Vertindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1752-142/2009 nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nesivadovauja nei pareiškėjų, nei suinteresuotos šalies – Nacionalinės žemės tarnybos teismo sprendimo aiškinimu vertina įrodymus tiek lingvistiškai, tiek logiškai, pažymėjęs, kad realiai negalima paneigti, jog pareiškėjai Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995-03-16 sprendimu „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“ buvo paskirta 0,50 ha žemės Buivydiškių apylinkėje be tikslios jos naudojimosi vietos nurodymo, t. y. neminint nei (duomenys neskelbtini) kaimo, nei (duomenys neskelbtini) kaimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad šis sprendimas buvo priimtas po Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės Tarybos 21 sesijos 1994-05-11 sprendimo, abu sprendimai yra vienas su kitu susieti ir tai reiškia, kad nekeičiant sklypo vietos, pareiškėjai jau ankščiau nusprendus suteikti sklypą Buivydiškių kaime, jai buvo pakeistas tik suteikto sklypo dydis. Teismo vertinimu, minėtame teismo sprendime ir buvo konstatuotas pareiškėjai suteikto konkrečiu sprendimu sklypo dydžio ir jo vietos faktas 1995 metais, tačiau reali situacija buvo kita: pareiškėja naudojosi žemės sklypu kurio dydis buvo mažesnis už suteiktą, t. y. 0,41ha dydžio, ir reali jo vieta buvo ne (duomenys neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini) kaime.
  3. Teismas, įvertinęs byloje esamus rašytinius įrodymus (Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos Buivydiškių agrarinės reformos tarnybos viršininko D. S. 1997 m. gegužės 21 d. pažymėjimą Nr. 83, žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. spalio 27 d. pažymėjimą Nr. 1515, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2002 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 05, asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamo asmeninio ūkio žemės plotų sąrašą, 2008 m. gegužės mėn. patikrinimo-apžiūrėjimo aktą Nr. 08, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-41 „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo, ir piliečių, kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą priedą Nr. 2 ir Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus, patvirtintus Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 2.3-2179-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1485-41, 2.2 punkto patikslinimo ir papildymo“), padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo suteikta teisė naudotis valstybine žeme valstybės įgaliotų institucijų sprendimais žemės sklype, kuris buvo skirtas Buivydiškių kaime, tačiau iš tikrųjų sklypas jai buvo suteiktas ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kaime.
  4. Teismo vertinimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas formaliai įvertino situaciją dėl žemės suteikimo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjos pateiktos Zujūnų kaimo 1995 m., 2006–2006 m., 2009–2010 m., 2012–2013 m. aerofotografinės nuotraukos patvirtina pareiškėjos ir liudytojų parodymus apie faktinį žemės naudojimą nuo 1995–1996 m. Zujūnų kaimo teritorijoje, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog minėtu žemės sklypu pareiškėja ėmė naudotis savavališkai, neturėdama tam teisės, o biurokratiniai ginčo klausimai kilo vėliau dėl valstybės institucijų tarnautojų veiksmų.
  5. Iš liudytojai parodymų teismas darė prielaidą, kad pareiškėjai buvo skirta 0,50 ha žemės, tačiau nenurodant konkrečios žemės vietos.
  6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir bylą nutraukė.
  7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1752-142/2008 nustatytą prejudicinį faktą, kad pareiškėjai asmeninio ūkio žemė skirta ne Zujūnų, o Buivydiškių kaime, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė žemės valdymo nuosavybės teise faktą, kad O. G. nuo 1996 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu Zujūnų kaimo teritorijoje, Vilniaus rajone.
  8. Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo vietos (jo ribų, konfigūracijos) nustatymas nebuvo šios bylos dalykas, bei padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčą, neatsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, o tai yra pagrindas nutraukti bylą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl faktų pripažinimo prejudiciniais.
    2. Valstybės institucijai nepripažinus asmens tam tikro teisinio statuso ir net esant galimybei tokį sprendimą skųsti administracine tvarka, nepaneigiama asmens teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. L. M. ir kt. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bylos Nr. 3K-7-111/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Ž. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bylos Nr. 3K-3-459/2006). Be to, įrodymų vertinimas administracine tvarka ir bendrosios kompetencijos teisme nustatant juridinę reikšmę turintį faktą skiriasi.
    3. Apeliacinės instancijos teismą skundžiama nutartimi nepagrįstai prejudiciniu faktu pripažino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 sprendime konstatuotą faktą, kad neįrodžius asmeninio ūkio žemės skyrimo (duomenys neskelbtini) kaime, pareiškėja negali būti ginčo sąraše, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-12801-(41), kuriame nurodyti asmenys, naudojantys žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas neatsižvelgė į administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. administracinėje byloje buvo ginčijamas vienas iš procedūrinių dokumentų, reikalingų žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti; administracinis teismas įrodymų nebuvimo faktą dėl kasatorės žemės sklypo skyrimo (duomenys neskelbtini) kaime konstatavo, vadovaudamasis tiesioginiais įrodymais, nes nesprendė juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimo, nevertino visų nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktų įrodymų, pagrindžiančių žemės sklypo faktinį skyrimą ir naudojimą būtent (duomenys neskelbtini) kaime.
    4. Administracinio teismo sprendimą pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-12801-(41) patvirtinto sąrašo dalį dėl pareiškėjos lėmė prieštaravimų administraciniuose aktuose konstatavimas, bet ne sąrašo duomenų neatitiktis tikrovei ar jo prieštaravimas imperatyviosioms teisės normoms ir ne tai, kad pareiškėja apskritai negalėjo būti įtraukta į sąrašą.
    5. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-12801- (41) patvirtintas sąrašas, kuriame nurodyti asmenys, naudojantys skirtą asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) kaime, yra tik vienas iš įrodymų, patvirtinančių, kad faktiškai pareiškėjai žemės sklypas buvo skirtas ir nepertraukiamai naudotas būtent (duomenys neskelbtini) kaime. Iš minėto sąrašo išbraukus pareiškėją, kiti į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai liko nepaneigti.
    6. Esant atitinkamiems apylinkės tarybos sprendimams ir apskrities viršininko įsakymams dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo, taip pat esant faktiniam šių žemės sklypų naudojimui daugiau nei 16 metų, to nenuginčijus, laikytina, kad žemė ginčo atveju suteikta teisėtai ir ta aplinkybė patvirtinama ilgamečiu faktiniu naudojimu bei kompetentingos institucijos sprendimais.
    7. Administracinio teismo motyvai dėl teisėto žemės sklypo skyrimo ir naudojimo leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu patvirtinto naudotojų sąrašo dalies panaikinimas dėl nustatytų prieštaravimų neeliminuoja nagrinėjamoje byloje prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto galimybės ir jo buvimo nepaneigia, nes konstatavus juridinį faktą, jog pareiškėja faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimo pagrindu suteiktu 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, būtų pašalinti dėl pareiškėjos administraciniuose aktuose dėl valdininkų aplaidumo atsiradę ir iki šiol esantys prieštaravimai Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos 1994 m. gegužės 11 d. sprendime bei Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendime nurodžius gyventojų gyvenamąją vietą, o ne suteikto sklypo vietą.
    8. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo byloje, kurioje ypatingąja teisena sprendžiamas juridinio fakto nustatymo klausimas, ypatumų, t. y. bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Tokiose bylose teismas įrodinėjimo procese turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
    9. Duomenų apie kasatorei skirto žemės sklypo faktinį paženklinimą ar naudojimą (duomenys neskelbtini) kaime nebuvimas ir atsisakymas konstatuoti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą reikštų visišką pareiškėjos išbraukimą iš žemės naudotojų sąrašų, nesuteikiant jai jokio kito žemės sklypo. Kartu tai neišvengiamai reikštų ir kasatorės teisėtai įgytų turtinių teisių paneigimą.
    10. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūno 2014 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 12-56-(5,8) teigiama, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendime buvo nurodyta gyventojų gyvenamoji vieta, o ne suteikto žemės sklypo vieta. Dėl to pareiškėja žemės sklypo skyrimo dokumentais negali patvirtinti tokio žemės sklypo skyrimo vietos, o kitų tiesioginių įrodymų nėra išlikę.
    11. Į bylą pateiktuose įrodymuose nėra prieštaravimų dėl žemės sklypo ploto, jo faktinio naudojimo būtent (duomenys neskelbtini) kaime tiek iki, tiek po Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos 1994 m. gegužės 11 d. sprendimo.
    12. Civilinėje byloje Nr. 2A-1234-232/2013, išnagrinėtoje pagal J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, analogiškai buvo sprendžiamas ir tenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatavus, kad pareiškėja faktiškai paskirtuoju žemės sklypu naudojosi, bei remiantis kitais netiesioginiais įrodymais (liudytojų parodymais, patikrinimo-apžiūros aktais, pateiktais kvitais, patvirtinančiais asmeninio ūkio žemės įforminimo apmokėjimą).
    13. Įgaliotos valdžios institucijos nesiima aktyvių veiksmų pašalinti administracinių aktų prieštaravimams, dėl kurių žemės sklypų naudotojai jau labai ilgą laiką negali įforminti nuosavybės teisių į teisėtai skirtus ir naudojamus žemės sklypus; kasatorės išbraukimas iš asmeninio ūkio žemės sklypo naudotojų, neatsižvelgus į teisėtai skirto žemės sklypo faktinį naudojimą, yra formalus.
  2. Atsiliepimu į kasacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. 1-1752-142/2008, nustatė, kad O. G. asmeninio ūkio žemė skirta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaime. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 4 dalį ir CPK 182 straipsnio 2 punktą, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių; įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 straipsnio 1 dalis).
    2. Administracinėje byloje Nr. 1-1752-142/2008 dalyvavo tiek pareiškėja (kaip trečiasis suinteresuotas asmuo), tiek Nacionalinė žemės tarnyba (kaip atsakovė). Minėtoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendime nurodė konkretų bylos nagrinėjimo dalyką: pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teisę rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, todėl svarbu tik nustatyti, ar asmeninio ūkio sklypai, kurių naudotojų sąrašas ginčijamas, buvo suteikti atitinkamais teisės aktuose nurodytais sprendimais būtent (duomenys neskelbtini) kaime ir ar jie iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvo naudojami (duomenys neskelbtini) kaime.
    3. Teismo nustatytas faktas, kad O. G. asmeninio ūkio žemė skirta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaime, administracinėje byloje Nr. 1-1752-142/2008 turėjo esminę reikšme, nes tai lėmė teismo sprendimą panaikinti Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše visus duomenis dėl pareiškėjos.
    4. Būtent asmeninio ūkio žemės suteikimo vieta ir buvo administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir teismui konstatavus, kad pareiškėjai asmeninio ūkio žemė skirta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaime, šios aplinkybės byloje dalyvavusiems asmenims tapo prejudiciniais faktais.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl įrodymų vertinimo, nustatant sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turtintiems faktams nustatyti

  1. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės.
  2. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos.
  3. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis).
  4. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu, pvz., kreipiantis į teismą (CPK 445 straipsnis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, A. M. , bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
  5. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nebuvo CPK 445 straipsnyje nustatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, nes byloje buvo remtasi prejudicinę galią turinčiu administracinio teismo sprendimu, kuriame nustatytos priešingos, nei prašė nustatyti kasatorė, aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas kitų pareiškėjos pateiktų įrodymų nevertino, motyvuodamas, kad kitoje byloje (administracinėje byloje Nr. 1-1752-142/2009) nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas.
  6. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. UAB „Plieno raštas“, bylos Nr. 3K-3-294-916/2015).
  7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu fakto ir panaikindamas su tuo susijusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, neturėjo pagrindo remtis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1752-142/2009, kaip turinčiu prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes administracinis teismas nurodytoje byloje nenustatė ir nevertino naudojimosi žemės sklypu fakto, t. y. teismo sprendimu nėra konstatuota, kur pareiškėja faktiškai asmeninio ūkio sklypu naudojosi ar iki šiol naudojasi. Iš administracinio teismo sprendimo turinio matyti, kad administracinėje byloje buvo ginčijamas tik vienas iš procedūrinių dokumentų, reikalingų žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti.
  8. Administracinis teismas byloje Nr. I-1752-142/2009 nesprendė dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji naudojosi žemės sklypu, nustatymo, taigi nevertino ir neturėjo galimybės pasisakyti dėl šioje nagrinėjamoje byloje pateiktų netiesioginių įrodymų pakankamumo.
  9. Pareiškėjai neturint galimybės kitu būdu gauti dokumentų, patvirtinančių jos naudojimąsi žemės sklypu, ir nesant konstatuoto prejudicinio fakto administracinėje byloje Nr. I-1752-142/2009, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 1996 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Nutarties 26 punkte minėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Faktinę žemės sklypo paskyrimo vietą ir naudojimą (duomenys neskelbtini) kaime pareiškėja grindė Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos 1994 m. gegužės 11 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjai buvo skirtas žemės sklypas asmeniniam ūkiui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūno 2014 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 12-56-(5,8), kuriame patvirtinta, jog Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendime nurodyta gyventojų gyvenamoji vieta, o ne suteikto sklypo vieta, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-10616-41, kuriuo buvo patvirtintas asmeninio ūkio žemės suteikimas ir naudojamas asmeninio ūkio žemės plotas (duomenys neskelbtini), liudytojų parodymais.
  10. Teismas ypatingosios teisenos tvarka turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, teismas gali atitinkamą faktą pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad iš įrodymų visumos tokį faktą galima pripažinti (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ginčijamus faktus vertino visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, motyvuodamas, kodėl vienus įrodymus pripažino pakankamais juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėja naudojosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaime, naikintina ir dėl šios dalies paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  11. Teisėjų kolegija, teisėtumo aspektu vertindama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl žemės sklypo pareiškėjai suteikimo, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas taisykles dėl prejudicinių faktų reikšmės nagrinėjamai bylai bei į administracinės bylos medžiagą, kurioje konstatuota, jog žemės sklypas pareiškėjai skirtas (duomenys neskelbtini) kaime, sprendžia, kad administracinio teismo sprendime pripažinta ir konstatuota, jog sąraše esantiems asmenims, taigi ir pareiškėjai, žemė suteikta atitinkamais Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimais bei daliai asmenų patvirtinta 1996 m. atitinkamais Vilniaus apskrities valdytojo įsakymais, t. y. nustatytas žemės sklypo pareiškėjai skyrimo (duomenys neskelbtini) kaime faktas.
  12. Vadinasi, dėl šio pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto jau yra pasisakyta administracinėje byloje, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių dėl to paties klausimo, todėl pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ieškinį ar pareiškimą teismas turėjo atsisakyti priimti, o paaiškėjus, kad ieškinys ar pareiškimas buvo priimti nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bylos dalis dėl šio klausimo turėjo būti nutraukta.
  13. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja naudojosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaime, nustatymo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir prejudicinius faktus, todėl ši apeliacinės instancijos teismo dalis, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėja naudojosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaime, naikintina ir dėl šios dalies paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjai suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, paliktina nepakeista, konstatuojant, kad nebuvo pažeistos įrodymų vertinimą ir prejudicinių faktų reikšmę reglamentuojančios proceso teisės normos (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje kasatorės ir suinteresuoto asmens interesai priešingi, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad kasatorė neprašo atstovavimo išlaidų atlyginimo, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlygintinos.
  2. Tenkinus kasacinio skundo dalį, kasatorei iš suinteresuoto asmens proporcingai priteistina žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, dalis (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

14Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja O. G. nuo 1996 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,41 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo suteiktas pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimą kaip 0,50 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, ir dėl šio reikalavimo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą.

15Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis dėl juridinio fakto, jog pareiškėjai O. G. buvo suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, ir ši bylos dalis nutraukta, palikti nepakeistą.

16Priteisti pareiškėjai O. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 15,50 (penkiolika Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą kasacinį skundą.

17Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai