Byla 2-363-287/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant atsakovo V. P. atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

3Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu teismui ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. P. 7800,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 234,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 m. birželio 13 d. tyčiniais veiksmais buvo apgadintas A. P. (P.) asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis ( - ). Minėtas pastatas buvo įkeistas bankui AB „Swedbank“ ir sudaryta jo draudimo sutartis su AB „Swedbank“. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 7800 litų draudimo išmoką (iš 8300 Lt nuostolio sumos išskaityta 500 Lt frančizė). AB „Swedbank“ sutikimu draudimo suma buvo sumokėta A. P. Pastatą apgadino atsakovas, jo atžvilgiu priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl ieškovas, remdamasis LR Civilinio kodekso 6.37 str., 6.263 str. bei 6.1015 str., prašo priteisti iš atsakovo V. P. 7800,00 Lt žalos atlyginimo.

4Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str., 77, 78 b. l.).

5Atsakovas V. P. į teismo posėdį neatvyko, o atsiliepime į pareikštą ieškinį (54-56 b. l.), nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog ieškovo teiginiai, neva jis tyčiniais veiksmais sugadino A. P. priklausantį namą, esantį ( - ), nepagrįsti, nes jo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, o Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, jog šiame name niekas tuo metu negyveno. Be to, tuo metu, kai buvo apgadintas namas, su žmona draudimo išmokos gavėja A. P. vyko skyrybų procesas ir jis Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-05-14 nutartimi buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo A. P., todėl persikėlė gyventi į ( - ), nesiartino prie gyvenamojo namo, kuris buvo apgadintas, neieškojo kontaktų su A. P. Namas, kuris buvo apgadintas, yra pastatytas ir įrengtas už jo lėšas ir kadangi tuo metu vyko skyrybų procesas su A. P., nebuvo aišku, kam atiteks šis turtas. Be to, ir pats 2010 m. žiemą kreipėsi į Pakruojo rajono policijos komisariatą dėl iš šio namo pavogtų radiatorių, nes namas, esantis ( - ), 2010-01-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-287/2010 atiteko jam asmeninės nuosavybės teise, tačiau ieškovo atstovai jam padarytus nuostolius įvertinę 3300 Lt, šią draudimo išmoką dėl jam nesuprantamų priežasčių išmokėjo A. P. Mano, kad ir ši 7800,00 Lt draudimo išmoka A. P. išmokėta nepagrįstai, nes tuo metu namas buvo negyvenamas, o A. P. melagingai nurodė, kad yra priešingai, jog name gyveno atsakovas, o pačiai A. P., negyvenusiai tuo metu name, apie namo nuniokojimą pranešusi jos motina Z. P. Mano, kad A. P. tyčia suklaidino draudimo agentę, pateikdama klaidingą informaciją, taip siekdama gauti draudimo išmoką. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką A. P., nes pagal draudimo sutarties Nr. ( - ), namas draudiminio įvykio metu buvo negyvenamas ir jam draudimo apsauga dėl piktavališkų trečiųjų asmenų veikos neturėjo būti taikoma. Todėl ieškovas, išmokėjo A. P. 7800 litų draudimo išmoką tinkamai neištyręs visų įvykio aplinkybių, o buvusios sutuoktinės tėvų parodymai vertintini kritiškai, nes jie buvo suinteresuoti padėti dukrai.

6Atsakovo V. P. atstovė advokatė Rita Roščenkovienė teismo posėdyje atstovaujamojo poziciją palaikė ir prašė atmesti ieškovo ieškinį, nurodydama, jog ieškovas, jos nuomone, pats supranta, padaręs klaidą, išmokėjęs draudimo išmoką A. P., nes pagal sudarytą draudimo sutartį, tuo atveju, jeigu namas yra negyvenamas, negalioja apsauga nuo trečių asmenų veikos. Šiuo atveju negali paklausti ieškovo, kodėl jie išmokėjo draudimo išmoką, tačiau pagal jų pridėtus dokumentus matyti, kad neteisėtai išmokėjo. A. P., apklausta tyrėjos 2009 metų birželio mėnesį, nurodė, jog name niekas negyvena, o atsakovas tame name gyventi negalėjo, nes 2009 metų gegužės 14 dienos Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi jis buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo A. P., nes tuo metu vyko santuokos nutraukimo procesas. Tyrėjai S. V. A. P. teigė, kad name niekas negyvena, o po kelių dienų žalų vertintojai Rezgienei ji nurodė, kad namas yra gyvenamas. A. P. tuo pačiu metu, tik skirtingose įstaigose, skirtingai kalbėjo. Prieš atsakovą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo. Šio nutarimo niekas neginčijo, nei privataus proceso, nei civilinio proceso tvarka į teismą niekas nesikreipė, todėl mano, jog kalbėti, kad atsakovas V. P. kaltas, sugadinęs savo paties sukauptą turtą, kiek jai yra žinoma iš santuokos nutraukimo bylos, būtų neteisinga ir nepagrįsta. Mano, kad tai yra draudimo kompanijos klaida, kad jie išmokėjo tą išmoką, be to, mano, jog trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta A. P., tačiau tai yra ieškovo teisė, o jie to neprašė. Draudimo kompanijai buvo pateikta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo santuokos nutraukimo byloje ir draudimo kompanija turėjo įsigilinti į tą situaciją, jų pareiga buvo pasidomėti, kaip vyksta procesas, koks priimtas sprendimas. 2010 metų sausio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu tas namas atiteko asmeninės nuosavybės teise P. V., tolėl mano, kad draudimo kompanija turėjo atidžiau įsigilinti į visas aplinkybes. Jeigu jiems nebūtų buvusi pateikta ta nutartis dėl įpareigojimo gyventi skyrium, tokiu atveju jie galėtų teigti, kad nežinojo. Yra pridėti dokumentai, iš kurių matyti, kad jie žinojo, jog vyksta skyrybų procesas. Ieškovas žinojo apie ikiteisminio tyrimo nutarimą ir jame išdėstytas aplinkybes. Jau ta aplinkybė, kad ieškovo atstovas neatvyksta į posėdžius, kalba apie tai, kad gal jie supranta savo klaidą. Jeigu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, vadinasi kaltės nėra. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kaip tik yra ne draudimo kompanijos naudai, gal jie neskaitė nutarimo, nes nutarime išsamiai išdėstyta A. P. pozicija, būtent tame nutarime P. aiškiai dėsto, kad name niekas negyvena, kad vyksta skyrybų procesas. A. P. nutarimo neskundė, o turėjo teisę jį skųsti. 2010 m. sausio 27 d. teismo sprendimas buvo panaikintas ir jis yra pridėtas prie bylos tam, kad matytųsi, jog vyko skyrybų procesas ir V. P. nebuvo suinteresuotas naikinti turtą, kurį pats uždirbo, pats sukūrė. Jis tikėjosi skyrybų procese, kad tas turtas atiteks jam. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti tik P. tėveliai ir kurių teigimu V. P. gadino turtą. Tas namas priklausė ne P., o priklausė bankui, nes buvo įkeistas. Ieškovo pozicija yra tokia, kad atsakovas tyčiniais veiksmais sugadino turtą, tačiau kaip jie tai gali įrodyti. Ar nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti įrodymas šioje civilinėje byloje, kad V. P. tyčiniais veiksmais sugadino turtą? Mano, jog ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovo pareiga yra įrodyti ieškinį. Kai buvo išmokama išmoka, draudimas su V. P. nebendravo. Tik po to, kada atsiuntė V. P. pretenziją, jis apie tai sužinojo ir jam tai buvo netikėta. Vėliau V. P. surado namo pirkėją, susiderino su banku ir bankas leido paskolą perkelti trečiajam asmeniui (P. surastam) ir tokiu būdu dabar namo savininkas yra ne P., ne P., o trečiasis asmuo, su kuriuo bankas yra sudaręs sutartį ir, kiek jai yra žinoma, kreditas yra išmokėtas. Tame name P. gyveno labai trumpai, nes V. P. dirbo Anglijoje, siuntė pinigus, viską susipirko, turtas bendras, santuokos metu įgytas ir dėl tos priežasties draudimas negalėjo išmokėti vien tik Pi. Namas įkeistas bankui, skolininkė yra P. bet turtas, esantis name, įgytas santuokos metu ir tai buvo matyti iš santuokos nutraukimo byloje esančių dokumentų. Pati A. P. neginčijo, kad turtas yra įgytas iš santuokinių lėšų, gyvenant santuokoje. Namas nupirktas likus keliems mėnesiams iki santuokos ir P. vardu. Nesupranta draudimo pozicijos, nes namas yra banko, kilnojamasis turtas, kuris yra sugadintas, priklauso abiems sutuoktiniams, o išmoką išmoka tik vienam. Draudimas žino, kad vyksta skyrybų procesas. Draudimas prašo priteisti kaip iš kalto asmens, bet kaltumas V. P. yra neįrodytas, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jeigu būtų įrodyta V. P. kaltė, tada nebūtų jokių ginčų. V. P. kaltė nėra įrodyta, kad jis tyčia ir tyčiniais veiksmais gadino savo turtą, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti 200 litų už teisines paslaugas.

7Iš 2009-06-30 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK rašto matyti, kad Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatas ieškovą AB „Lietuvos draudimas“ informavo apie tai, kad dėl 2009-06-14 apgadinto A. P. turto, esančio adresu ( - ), 2009-06-18 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (3 b. l.).

8Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos S. V. 2009-06-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate 2009-06-13 gautą A. P., gyvenančios ( - ), pareiškimą apie tai, kad 2009-06-13 apie 21 val. jai paskambinusi motina Z. P. pasakė, jog išdaužyti A. P. priklausančio namo, esančio ( - ), langai, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. dėl turto sugadinimo (4 b. l.).

9Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-05-14 nutarties matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-376-77/2009 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės taikytos laikinosios apsaugos priemonės, viena jų – atsakovas V. P. įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės A. P., gyvenančios ( - ), iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (5-6 b. l.).

10Iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir jo priedo matyti, kad 2009-06-22 turto žalų vertintoja D. R., dalyvaujant A. P., surašė turto sugadinimo aktą dėl piktavališko pastato – gyvenamojo namo, esančio ( - ), sugadinimo. Jame nurodyta, jog dėl draudėjos A. P. turto sugadinimo numanomas atsakingas asmuo – V. P., įvykio/žalos atsiradimo metu pastatas buvo gyvenamas. Nustatyti pastato sugadinimai (7-12 b. l.).

11Iš lokalinės sąmatos matyti, kad turto žalų vertintoja D. R. dėl A. P. gyvenamojo namo, esančio ( - ), remonto sudarė darbų ir išlaidų sąmatą, kurios bendra vertė 8300 Lt (13-14 b. l.).

12Iš 2009-09-10 banko „Swedbank“, AB rašto Nr. S-SR-1959 matyti, kad bankas sutinka, jog ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiuota 8300,00 Lt sumos draudimo išmoka už bankui hipotekos lakštu įkeistą A. P. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), kuriam taikoma draudimo apsauga pagal 2006-02-24 polisą Nr. ( - ), būtų išmokėta nurodytam turto savininkui (15 b. l.).

13Iš 2009-09-14 sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2009-09-14 išmokėjo A. P. 7800,00 Lt išmoką už HB pastatų draudimą.

14Iš 2009-09-04 draudimo išmokos apskaičiavimo matyti, kad ieškovas apskaičiavo draudimo išmoką, kurios suma 7800,00 Lt (17 b. l.).

15Iš 2009-09-11 pranešimo apie nuostolių atlyginimą matyti, kad ieškovas pranešė A. P. apie tai, kad ieškovo 2009-09-11 sprendimu dėl 2009-06-14 ( - ), įvykio, kurio metu buvo sugadintas gyvenamasis namas, jai išmokama 7800,00 Lt draudimo išmoka (18 b. l.).

16Iš 2009-10-16 pretenzijos matyti, kad V. P. informuotas apie 2009-06-14 įvykio metu A. P. priklausančio apgadinto gyvenamojo namo, esančio ( - ), nukentėjusiajam išmokėtą 7800,00 Lt dydžio draudimo išmoką. Pretenzijoje nurodoma, jog, remiantis 2009-06-18 Pakruojo rajono PK pažyma, V. P. yra atsakingas dėl šios žalos atlyginimo, todėl jis buvo paragintas per 18 dienų sumokėti AB „Lietuvos draudimas“ 7800,00 Lt draudimo išmoką (19 b. l.).

17Iš 2009-10-28 atsakymo į pretenziją matyti, kad V. P. nurodė nesutinkąs su turto sugadinimo kaltinimais, nurodė, jog vyksta teisminis skyrybų su A. P. procesas, yra Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu, turtas nėra padalintas (20 b. l.).

18Iš Priedo Nr. 2 Informacijos turto savininkui prie 2006 m. vasario 24 d. Draudimo sutarties Nr. 50411966T-1 matyti, kad AB bankas „Hansabankas“ 2006 m. vasario 24 d. sudaryta Draudimo sutartimi Nr. 50411966T-1 AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė AB bankui „Hansabankas“ įkeistą A. P. priklausantį turtą (30-36 b. l.).

19Iš pažymos bei pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre ir hipotekos lakšto bei pažymėjimo apie Hipotekos registre įregistruotą dokumentą pagal dokumento kodą matyti, kad 0,2500 ha žemės sklypas su pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), garažu, unikalus Nr. ( - ), daržine, unikalus Nr. ( - ), tvartu, unikalus Nr. ( - ), viraline, unikalus Nr. ( - ), malkine, unikalus Nr. ( - ), garažu, unikalus Nr. ( - ) bei kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), nuosavybės teise priklauso A. P., a.k. ( - ) pagal 2006-06-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4403 ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. 4405. Kreditoriui AB bankui „Hansabankas“ A. P., a.k. ( - ) 2006-06-27 įkeitė minėtus nekilnojamuosius daiktus, užtikrindama savo prievoles AB bankui „Hansabankas“ pagal 2006-06-09 kredito sutartį Nr. ( - ) (37-42, 43-49 b. l.).

20Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-9-287/2010m. pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. su kreditoriumi banku „Swedbank“, institucija, teikiančia išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo ieškovei priteisimo, kreditorinių įsiskolinimų bankui dengimo, sutuoktinių A. P. (P.) ir V. P. santuoka nutraukta bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje sutuoktiniai nurodė, jog, gyvenant santuokoje, 2006-06-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jie įgijo 0,25 ha ploto žemės sklypą su pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), garažu, unikalus Nr. ( - ), daržine, unikalus Nr. ( - ), tvartu, unikalus Nr. ( - ), viraline, unikalus Nr. ( - ), malkine, unikalus Nr. ( - ), garažu, unikalus Nr. ( - ) bei kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), o po santuokos nutraukimo šis turtas atitenka V. P. asmeninės nuosavybės teise.

21Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005, 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2009 ir kt.). Taigi, civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 str.), neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 str.), kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 str.), priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 str.). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

22Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009 m. birželio 13 d. buvo apgadintas A. P. (P.) vardu registruotas gyvenamasis namas, esantis ( - ). Šis nekilnojamasis daiktas buvo įkeistas bankui „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB „Hansabankas“) ir jam taikoma draudimo apsauga pagal 2006 m. vasario 24 d. draudimo sutartį Nr. 50411966T-1, draudikas – ieškovas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl gyvenamojo namo apgadinimo A. P. kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą, tačiau 2009 m. birželio 18 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, nes dėl minėtos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nukentėjusysis turi teisę kreiptis dėl turto sugadinimo į teismą privataus kaltinimo tvarka (4 b. l.). Be to, kadangi šiam nekilnojamajam daiktui taikoma draudimo apsauga (30-36 b. l.), ieškovas AB „Lietuvos draudimas 2009 m. birželio 22 d. surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nustatydamas padarytus sugadinimus (7-12 b. l.), paskaičiavo žalos dydį ir draudimo išmoką (13-14, 17 b. l.), bei, banko „Swedbank“ , AB sutikimu (15 b. l.), 2009 m. rugsėjo 14 d. išmokėjo 7800,00 Lt draudimo išmoką (16 b. l.) A. P.. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių, t.y. žalos atsiradimo fakto ir žalos dydžio (CK 6.249 str.), iš esmės nėra, nes žalos atsiradimo faktą ir žalos dydį patvirtina byloje esantys aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai.

23Tačiau atsakovas, kaip matyti iš jo pozicijos, byloje ginčija savo atsakomybės už sugadintą turtą klausimą. Tuo tarpu ieškovas, kaip matyti iš ieškinio turinio ir prie jo pateiktų dokumentų, iš esmės byloje atsakovo V. P. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), kaltę (CK 6.248 str.), priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.), grindžia būtent Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2009 m. birželio 18 d. priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes, kaip matyti iš 2009-10-16 atsakovui siųstos pretenzijos, remiantis šiuo nutarimu, pareikalavo iš atsakovo V. P. atlyginti ieškovui A. P. išmokėtą 7800,00 Lt draudimo išmoką (19 b. l.). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus: Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2009 m. birželio 18 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (4 b. l.), Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartį (5-6 b. l.), atsakovo V. P. ieškovui pateiktą atsakymą į pretenziją (20 b. l.), Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą (57-60 b. l.), bei atsakovo argumentus, matyti, jog apie namo apgadinimą 2009 m. birželio 13 d., turto savininkei A. P. pranešė jos motina Z. P. telefonu, kuri A. P. pasakė, jog name viską išdaužė A. P. vyras V. P., nes ji gyvena šalia ir matė, kaip V. P. buvo atvažiavęs, o A. P. tėvas R. P., eidamas į darbą, matė V. P. mašiną kieme, kai iš namo girdėjo triukšmą, kažką dūžtant. Be to, nutarime nurodytas A. P. gyvenamosios vietos adresas – Šiaulių miestas, pati A. P. nurodė, jog nei ji pati, nei V. P., name negyvena, vyksta teisminis santuokos nutraukimo procesas, turtas dar nepadalintas. Teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-376-77/2009 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atsakovas V. P. įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės A. P., gyvenančios ( - ), iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (5-6 b. l.). Byloje duomenų, kad atsakovas V. P. būtų pažeidęs jo atžvilgiu šią taikytą laikinąją apsaugos priemonę, nėra. Be to, įvertinus minėtą policijos priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad iš jo seka išvada, jog iš esmės joks tyrimas pagal A. P. pareiškimą atliktas nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų apie pastarojo policijos nutarimo panaikinimą ar pakeitimą, nėra taip pat jokio A. P. pareiškimo tyrimo policijoje medžiagos, nėra duomenų dėl jos kreipimosi į teismą privataus kaltinimo tvarka, t.y. nepateikta jokių įrodymų dėl atsakovo V. P. pripažinimo kaltu dėl A. P. priklausančio turto sugadinimo, tokių duomenų neprašyta teismo ir išreikalauti. Be to, byloje nėra jokių liudytojų, galinčių patvirtinti atsakovo galimai atliktus neteisėtus veiksmus ir jo kaltę dėl padarytos žalos A. P. turtui, kuria yra grindžiamas ieškinio reikalavimas. Ieškovas tokių duomenų nenurodė ir teismo posėdžio metu apklausti jokių liudytojų neprašė. Dar daugiau, ieškovo atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, pateikdamas tik prašymus bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovo atstovui (69, 78, b. l.).

24Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).

25Kaip minėta, prievolė atlyginti žalą atsakingam už žalą asmeniui atsiranda tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245-6.249 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2007-11-15 įstatymo Nr. X-1324 redakcija, galiojusi nuo 2007 12 10, Žin., 2007, Nr. 125-5092, galiojusiomis įvykio metu (2009-06-13)), draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Be to, draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. O draudikas, remiantis minėto Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi, privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų ir byloje ištirtų aukščiau paminėtų įrodymų, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2009 m. birželio 18 d. priimtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytos aplinkybės dėl pačios turto savininkės A. P. negyvenimo name, kuris buvo apgadintas, tiek atsakovo V. P. argumentai dėl vykusio teisminio santuokos nutraukimo proceso ir jo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo A. P., tuo metu gyvenusios ( - ), suponuoja išvadą, jog tik atlikus išsamų tyrimą dėl A. P. priklausančio turto apgadinimo aplinkybių, galima buvo vertinti įvykio padarymo aplinkybes, nustatyti dėl žalos padarymo kaltus asmenis. Taigi, teismas šiuo atveju konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimą A. P. turto atžvilgiu patvirtinančių įrodymų, nepaneigė atsakovo V. P. ir jo atstovės argumentų, jog bylos duomenys patvirtina, kad žalos turtui padarymo dieną gyvenamasis namas, esantis ( - ), buvo negyvenamas, o iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo (57-60 b. l.) matyti, kad sutuoktiniai A. P. ir V. P. byloje dėl santuokos nutraukimo turtą, esantį ( - ), kuris buvo apgadintas 2009 m. birželio 13 d., laikė šeimos turtu, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, t.y. atsakovas V. P. šį turtą laikė esant jo ir sutuoktinės, nes nurodė šį turtą esant šeimos turtu, įgytą už bendras sutuoktinių lėšas, jį dalinosi, nuspręsdami, jog po santuokos nutraukimo jis atiteks atsakovui V. P. ir t.t. Be to, ieškovas, kaip minėta, savo pasyviu procesiniu elgesiu (neatvykdamas nė į vieną teismo posėdį, neteikdamas papildomų įrodymų, neprašydamas apklausti liudytojų ar pan.) iš esmės byloje net neįrodinėjo atsakovo V. P. pareigos atlyginti ieškovo išmokėtos 7800,00 Lt draudimo išmokos už sugadintą draudimo apsaugą turintį turtą (CPK 178 str.). Be to, tiek savininko teisių ir pareigų apimtis, tiek 2006 m. vasario 24 d. Draudimo sutarties Priedo Nr. 2 nuosatos (pvz. 9 p., 13 p. ir kt.) įpareigoja ir patį turto savininką rūpintis savo turtu, tinkamai vykdyti draudimo sutarties sąlygas, kiek įmanoma užtikrinti, kad turtui nebūtų padaryta žalos, t.y. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas savo turto atžvilgiu. Tuo tarpu ieškovas, esant iš esmės neištirtoms A. P. priklausančio turto sugadinimo aplinkybėms, pats prisiėmė galimas neigiamas pasekmes.

26Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog atsakovas V. P. kaltas dėl A. P. vardu registruoto turto sugadinimo, tuo pačiu ir dėl prievolės atlyginti žalą ieškovui, t.y. ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti: atsakovo V. P. veiksmų neteisėtumo, jo kaltės, priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir jo veiksmų (CK 6.246-6.248 str.). Todėl ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atmestinas.

27Atmetant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 92 - 93 straipsniais, 96 straipsniu, 98 straipsniu, iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui V. P. priteistibnos 200,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (65 b. l.), bei į valstybės pajamas priteistinos 38,83 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (52 b. l.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

29Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo atmesti.

30Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J. B. g. 12, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita ( - ) banke „Swedbank“, AB, 200,00 Lt (du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui V. P., a.k. ( - ) gyvenančiam ( - ).

31Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J. B. g. 12, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita ( - ) banke „Swedbank“, AB, 38,83 Lt (trisdešimt aštuonis litus ir 83 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu teismui ieškiniu ir patikslintu... 4. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam... 5. Atsakovas V. P. į teismo posėdį neatvyko, o atsiliepime į pareikštą... 6. Atsakovo V. P. atstovė advokatė Rita Roščenkovienė teismo posėdyje... 7. Iš 2009-06-30 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK rašto matyti, kad... 8. Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato... 9. Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-05-14 nutarties matyti, kad... 10. Iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir jo priedo matyti, kad 2009-06-22... 11. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad turto žalų vertintoja D. R. dėl A. P.... 12. Iš 2009-09-10 banko „Swedbank“, AB rašto Nr. S-SR-1959 matyti, kad bankas... 13. Iš 2009-09-14 sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas AB „Lietuvos... 14. Iš 2009-09-04 draudimo išmokos apskaičiavimo matyti, kad ieškovas... 15. Iš 2009-09-11 pranešimo apie nuostolių atlyginimą matyti, kad ieškovas... 16. Iš 2009-10-16 pretenzijos matyti, kad V. P. informuotas apie 2009-06-14... 17. Iš 2009-10-28 atsakymo į pretenziją matyti, kad V. P. nurodė nesutinkąs su... 18. Iš Priedo Nr. 2 Informacijos turto savininkui prie 2006 m. vasario 24 d.... 19. Iš pažymos bei pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių... 20. Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo matyti,... 21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje... 22. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009 m. birželio 13 d. buvo apgadintas A. P.... 23. Tačiau atsakovas, kaip matyti iš jo pozicijos, byloje ginčija savo... 24. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau... 25. Kaip minėta, prievolė atlyginti žalą atsakingam už žalą asmeniui... 26. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje esantys... 27. Atmetant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270... 29. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos... 30. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834,... 31. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834,... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...