Byla 2-879-210/2013
Dėl neišmokėtos ligos pašalpos ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,

2dalyvaujant:

3ieškovei S. K.,

4ieškovės atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,

5atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Diringa“ atstovui – bankroto administratoriaus įgaliotajam asmeniui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Diringa“ dėl neišmokėtos ligos pašalpos ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas

Nustatė

6

  1. Ieškinio esmė, faktai ir reikšmingos aplinkybės.

7Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė dirbo pas atsakovą iki 2012-09-21, t.y. iki jos susirgimo. Darbdavys atlyginimo nesumokėjo už 2012 m. liepą, rugpjūtį ir rugsėjį.

82012-09-21 susirgo, apie ligą pranešė įmonės vadovui. Turėdama nedarbingumo pažymėjimą ieškovė kreipėsi į SODRą su prašymu išmokėti jai ligos pašalpą pagal nedarbingumo pažymėjimą, išduotą gydymo įstaigos už laikotarpį nuo 2012-09-21 iki 2012-10-11, tačiau SODRa už nedarbingumo laikotarpį pašalpos neapmokėjo, nes, kaip vėliau paaiškėjo, darbdavys SODRai nepateikė nustatytos formos tinkamai užpildyto prašymo, reikalingo apmokėjimui už nedarbingumą.

92012-10-11, sergant ir būnant poliklinikoje sužinojo, kad yra atleista iš darbo nuo 2012-09-28 dienos pačios prašymu, nors jokio prašymo atlesti iš darbo darbdaviui neteikė. Šita žinia labai sukrėtė ir šokiravo. Nebuvo supažindinta nei su įsakymu dėl neterminuotos darbo sutarties nutraukimo, nei informuota apie atleidimo pagrindą (formuluotę). Dėl šios priežasties kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri prašymą išnagrinėjo ir konstatavo, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu padarė DK pažeidimus ir prašymą tenkino iš dalies. Nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Diringa“ ieškovės naudai:

  • 2804,24 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už 2012 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas;
  • 3942,84 Lt vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2012-10-01 iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos 2013-02-27, o nuo 2013-02-28 iki visiško atsiskaitymo skaičiuojant po 38,28 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovo UAB „Diringa“, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 816,67 Lt sumoje DGK nurodė vykdyti skubiai. Tačiau Darbo ginčų komisija nesprendė dėl apmokėjimo už nedarbingumo laikotarpį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šiuos klausimus pagal savo kompetenciją spręsti gali tik teismas. Todėl tuo pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą.

10Kadangi atsakovė UAB „Diringa“ nepateikė SODRai nustatytos formos prašymo, todėl SODRa neturėjo teisinio pagrindo išmokėti jai ligos pašalpą, nors ieškovė tokį prašymą SODRai ir buvo pateikusi. Už dvi ligos dienas turėjo sumokėti darbdavys, o už visą nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-09-21 iki 2012-10-11 (žiūrėti 2012-11-20 VSDFV Šiaulių skyriaus atsakymą Nr. (9.1) S-48531) – SODRa. Nors kelis kartus kreipėsi į SODRą tikslu sužinoti, ar darbdavys pateikė nustatytos formos pažymą, kurios pagrindu VSDFV Šiaulių skyrius būtų išmokėjęs už nedarbingumo laikotarpį, tačiau tokios pažymos atsakovas neteikė iki šiol. Todėl dėl atsakovo kaltės ieškovė negavo 595 Lt ligos pašalpos.

11Esant šiems pagrindams šiuo ieškiniu už ligos laikotarpį neišmokėtą pašalpą prašo priteisti iš atsakovo UAB „Diringa“ (šiuo metu BUAB „Diringa“).

12Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13Ieškovė S. K. teigia, kad jau vien tai, jog ji neteko darbo pas atsakovą nedarbingumo laikotarpiu, t.y. sirgdama ir be jokių įspėjimų, patyrė sukrėtimą ir susirgo depresija. Nuo patirto šoko negali atsigauti iki šiol. Be to, dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo (išmokų, susijusių su darbo santykiais, neišmokėjimo), negalėjo įgyvendinti savo lūkesčius, laiku ir visa apimtimi disponuoti jai priklausančiomis pajamomis. Todėl teigia, kad dėl atsakovo neveikimo, t.y. delsimo laiku atsiskaityti su ieškove, sutriko jos sveikata nes dėl negautų lėšų nervinosi, negalėjo tinkamai pasirūpinti savo sveikata ir sąžiningai uždirbtus pinigus nukreipti gydymui. Dėl neišmokėto atlyginimo turėjo kreiptis pagalbos į advokatą ir pateikti prašymą DGK bei ieškinį teismui. Atvykimas pas advokatus, į DGK komisijos, teismo posėdį atėmė laiką kurį galėtų skirti savo šeimai ar darbui. Ieškovė nurodo, kad ji yra neįgali, daug metų serga 2 tipo cukriniu diabetu, turi stuburo išvaržą, todėl patirti išgyvenimai dėl darbo netekties ypatingai atsiliepia jos sveikatai. Dėl šių priežasčių ir esant šiems argumentams mano, kad iš atsakovo jai turėtų būti priteista patirta neturtinė žala. Kadangi atsakovas UAB „Diringa“ iki šiol neišmokėjo DGK priteistų priklausančių išmokų nuo 2012-07-01, todėl jai atsakovo padarytą moralinę žalą vertina 10000 Lt ir prašo ją priteisti iš atsakovo.

  1. Atsakovo teisiniai argumentai, kuriais prašoma ieškovės ieškinio reikalavimus spręsti savo nuožiūra.

14Atsakovas BUAB „Diringa“, atstovaujamas įgalioto bankroto administratoriaus „Administravimas“ UAB, ieškinio pagrįstumo vertinimą palieka teismui, kadangi šiuo atveju UAB „Diringa“ vadovai ir akcininkai per teismo nustatytą terminą nepateikė administratoriui įmonės finansinių – buhalterinių dokumentų, taip pat dokumentų apie turimą turtą, įsipareigojimus, įmonės darbuotojus. Šiaulių VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-421-12, kurioje nustatyta, jog šios įmonės akcininkas ir vadovas R. Š. dar yra 30 įmonių akcininkas ir vadovas (direktorius), tačiau įmonės dokumentų jis neturi, nes visi akcijų pardavimai buvo fiktyvūs. Kadangi bankroto administratorius neturi reikiamų dokumentų, kurių pagrindu galėtų nustatyti ieškovės reikalavimų pagrįstumą, taip pat negali atlikti veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti UAB „Diringa“ vadovas, t. y. pateikti SODRai nustatytos formos pažymą apie ieškovės darbo užmokestį ir darbą įmonėje, kad jai būtų išmokėta nedarbingumo pašalpa, sutinka, kad teismas sprendimą priimtų savo nuožiūra. Taip pat ir dėl neturtinės žalos.

  1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

15Nors ieškovė teismui nepateikė nei darbo sutarties su atsakovu, nei kitų dokumentų, pagrindžiančių ieškovės darbo santykių su atsakovu buvimą, tačiau kitais įrodymais – darbo ginčų komisijos išvadomis ir VSDFV Šiaulių skyriaus pažymomis, taip pat ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai darbo teisiniai santykiai. Ieškovė dirbo pas atsakovą iki 2012-09-21, t.y. iki jos susirgimo. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovė 2012-09-21 susirgo ir apie savo ligą pranešė ir įmonės vadovui, ir SODRai. Turėdama nedarbingumo pažymėjimą kreipėsi į SODRą su prašymu išmokėti jai ligos pašalpą pagal nedarbingumo pažymėjimą, tačiau SODRa už nedarbingumo laikotarpį neapmokėjo, nurodydama, kad darbdavys, t. y. atsakovas UAB „Diringa“ privalo pateikti SODRai nustatytos formos tinkamai užpildytą pranešimą dėl nedarbingumo pašalpos skyrimo (forma Nr. NP-SD) už sirgimo laikotarpį. Ši pažyma nepateikta iki šiol, o atsakovui iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius šių veiksmų už darbdavį atlikti negali dėl keleto priežasčių, tai, kad jo veiklos ribos apspręstos bankroto bylos iškėlimu ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis ir tai, kad bankroto administratoriui UAB „Diringa“ vadovai ir akcininkai nepardavė jokių dokumentų apie įmonės veiklą, skolinius įsipareigojimus, kreditorius, akcininkus ir įmonės darbuotojus.

16Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri 2013-02-27 sprendimu nusprendė pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies – išieškoti iš atsakovo UAB „Diringa“ ieškovės naudai tokias išmokas:

  1. 2804,24 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už 2012 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas;
  2. 3942,84 Lt vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2012-10-01 iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos 2013-02-27, o nuo 2013-02-28 iki visiško atsiskaitymo skaičiuojant po 38,28 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną.
  3. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės UAB „Diringa“, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 816,67 Lt DGK nurodė vykdyti skubiai.

17Darbo ginčų komisija nesprendė dėl apmokėjimo jai už nedarbingumo laikotarpį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šiuos klausimus pagal savo kompetenciją spręsti gali tik teismas.

18Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei byloje esančiais procesiniais dokumentais nustatyta, kad atsakovui individualiai UAB „Diringa“ 2013-02-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta „Administravimas“ UAB .

19Ieškinys tenkintinas iš dalies.

  1. Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas dėl neišmokėtos ligos pašalpos priteisimo.

20Byloje nustatyta, kad ieškovę S. K. ir UAB „Diringa“ (šiuo metu BUAB „Diringa“) siejo sutartiniai darbo teisiniai santykiai iki jos neteisėto atleidimo iš darbo nuo 2012-09-28. Nors kreipdamasi į darbo ginčų komisiją ieškovė jos neteisėto atleidimo klausimo nekėlė ir neprašė pakeisti jos atleidimo iš darbo pagrindą, tačiau komisijos sprendime konstatuota, kad darbdavys, atleisdamas ieškovę iš darbo jos ligos laikotarpiu ir neturėdamas darbuotojo prašymo atleisti ją iš darbo pažeidė darbo įstatymus. Taigi teismas šių duomenų pagrindu sprendžia, kad ieškovė, susirgusi ir turėdama nedarbingumo pažymėjimą bei pranešusi apie savo ligą ir darbdaviui ir SODRai jos ligos laikotarpiu negalėjo būti atleista jokiais pagrindais, o darbdavys, vykdydamas įstatymo reikalavimus, apie darbuotojo ligą privalėjo pateikti SODRai nustatytos formos tinkamai užpildytą pranešimą dėl nedarbingumo pašalpos skyrimo (forma Nr. NP-SD) už visą sirgimo laikotarpį, t. y. nuo 2012-09-21 iki 2012-10-11. Kadangi atsakovas UAB „Diringa“ nepateikė SODRai nustatytos formos prašymo, todėl SODRa neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti jai ligos pašalpą, nors ieškovė tokį prašymą SODRai ir buvo pateikusi (pažymėtina, kad už 2 ligos dienas turėjo sumokėti darbdavys). Todėl dėl atsakovo kaltės ieškovei nebuvo išmokėta nedarbingumo pašalpa 595 Lt.

21Todėl šiuo ieškiniu už ligos laikotarpį neišmokėtą pašalpą prašo priteisti iš atsakovo UAB „Diringa“ (šiuo metu BUAB „Diringa“|.

22Dėl neišmokėtos kompensacijos už visą ligos (sirgimo) laikotarpį (nuo 2012-09-21 iki 2012-10-11) apskaičiavimo ir dydžio.

23Byloje esančiais ieškovės teiktais rašytiniais įrodymais, pačios ieškovės S. K. ir ieškovės atstovės advokatės Zojos Kastėnienės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, nustatyti 2012-05-04 darbo sutartyje, kuria ieškovė buvo priimta į darbą UAB „Diringa“ apsaugos kontrolierės pareigoms. Minėtas faktas patvirtintas 2012-11-20 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą Nr. ( - ) (b. 1. 15, t. 1). Minėtos pažymos duomenimis ieškovei atsakovas mokėjo Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, darbo sutartis su ieškove nutraukta 2012-09-28, vadovaujantis DK 125 str. 1 d. Ieškovės ieškinyje pateikti paskaičiavimai dėl nedarbingumo pašalpos dydžio už visą nurodytą jos sirgimo laikotarpį pagrįsti teismui pateiktais UAB „Diringa“ darbo užmokesčio žiniaraščiais (b. 1. 26 - 37, t. 1), kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr.99-3515) 13 str. 1 d. 6 p. nuostatomis nėra pasirašyti asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, tačiau teismas, juos vertina kaip papildomus įrodymus prie VSDFV Šiaulių skyriaus teiktų pažymų apie darbuotojos valstybinį socialinį draudimą (b. l. 12-17, t. 1).

24Atsakovas UAB „Diringa“ teismui neteikė nei atsiliepimo, nei įrodymų paneigiančių ieškovės teiktus ieškinio reikalavimus. Tik iškėlus atsakovui bankroto bylą bankroto administratorius pateikė atsiliepimą, kuriame konstatavo, kad atsakovas UAB „Diringa“ nepateikė administratoriui bendrovės dokumentų, taigi bankroto administratorius neturi pagrindo pats spręsti dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo.

25Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio.

26Šioje byloje konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai nutraukiant darbo sutartį su ieškove. Nors ieškovė ieškiniu nekėlė klausimo dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, tačiau darbo ginčų komisija, priteisdama ieškovei dviejų mėnesių vidutinių atlyginimų išeitinę kompensaciją apie tai nurodė ir savo sprendime konstatavo. Todėl šioje byloje ieškovės reikalavimų apimtyje sprendžiama, ar esant aplinkybei, kai ieškovė neginčijo jos atleidimo pagrindo ir neprašė pripažinti jos atleidimą iš darbo ir darbo sutarties nutraukimą neteisėtų, bei pakeisti atleidimo pagrindą yra pagrindo ieškovę vis laikyti auka CK 6.250 str. prasme ir tuo pagrindu priteisti jai neturtinę žalą.

27Taigi sprendžiant keliamus teisės klausimus svarbu ar pagal bylos aplinkybes ir nustatytus reikšmingus faktus atsakovas UAB „Diringa“ (šiuo metu BUAB „Diringa“) yra atsakinga už žalą, kurią ieškovė patyrė dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo ir jos patirti išgyvenimai buvo tiek gilūs ir sunkūs, kad sukėlė kokius nors itin didelius neigiamus padarinius ieškovei. Kartu sprendžiama, ar yra priežastinis ryšys tarp atsakovo kaltų veiksmų ir kilusių žalingų pasekmių ir ar ieškovės reiškiamas neturtinės žalos dydis atsitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Šiame kontekste teismas primena, kad neturtinės žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.250 str. 1 ir 2 d., ir 6.263 str.. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, kurią gali sukelti kito asmens kalti ar neteisėti veiksmai. CK 6.263 str. 2 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas ir numatyta, kad žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 ir 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, visais atvejais jos dydį nustato teismas.

28Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d.. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, arba kriterijus, kurie eliminuoja arba mažina atlygintinos neturtinės žalos dydį.

29Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį.

30Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė buvo atleista iš darbo neteisėtai, darbdaviui žinant ir suvokiant tokių savo veiksmų neteisėtumą. Ieškovė bylos duomenimis jau dirbdama pas atsakovą sirgo diabetu, t. y. liga, kuri gali suaktyvėti dėl nervinės įtampos ar nervinio emocinio sukrėtimo. Todėl ieškovė tikėtina patyrusi stresą dėl neteisėto atleidimo, bei netekusi dalies savo pragyvenimo šaltinio patyrė neturtinės žalos. Tačiau teismas dar kartą pasikartoja, kad neturtinės žalos dydį visais atvejais taip pat ir kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 250 str..

31Šioje byloje, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovo veiksmai t. y. neteisėtas ieškovės atleidimas iš darbo pastarajai sergant ir esant laikinajame nedarbingume sukėlė ieškovei stresą ir pagrįstus išgyvenimus, kurie tam tikru mastu pakenkė jos sveikatai, sukėlė kitus neigiamus padarinius, nurodomus jos ieškinio pareiškime. Todėl teismas įvertinęs visumą šių aplinkybių ir faktų sprendžia, kad jai atsakovas privalo atlyginti neturtinę žalą, kurią teismas įvertina 2000 Lt. Šioje byloje ieškovė kelia reikalavimą priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar ieškovės reikalavimas atsakovui yra teisingas, išlaiko protingumo reikalavimus ir ar yra proporcingas jos patirtai skriaudai ir atsakovo kaltei.

32Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatuota, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones. Viena tokių priemonių – teisingai atlyginamos neturtinės žalos nustatymas. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-393/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis D. M. v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-26/2009). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.

33Teismas dar kartą pasikartoja, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, siekiant suteikti kuo teisingesnę ir moralesnę satisfakciją aukai dėl praradimo, remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo, proporcingumo principų, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, kad toje pat byloje dėl to paties įvykio reikalavimai skirtingiems asmenims būtų proporcingi ir atspindėtų jų kaltės laipsnį. Dėl šios priežasties nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat atsižvelgia į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius.

34Dėl šios priežasties nustatydamas priteistinos iš atsakovo neturtinės žalos dydį teismas remiasi ne tik faktu, kad žala ar jos dalis jau atlyginta solidariojo skolininko, bet ir įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat atsižvelgia į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, kurie yra nuo konstatavimo iki 5000 Lt.

35Taigi įvertinus visumą esminių ir svarbių aplinkybių, šios bylos kontekste, atsižvelgus į teisės aktų reikalavimus ir formuojamą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad protingas, teisingas ir proporcingas priteistinos neturtinės žalos dydis ieškovei iš atsakovo BUAB „Diringa“ yra 2000 Lt, o ieškovės prašoma 10000 Lt yra neproporcinga ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Atsakovas BUAB „Diringa“ yra bankrutuojanti bendrovė, todėl ieškinį iš dalies patenkinus žyminis mokestis, ieškovės atstovavimo teisme ir teisinių dokumentų ruošimo išlaidos už antrinę teisinę pagalbą bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos.

37Vadovaudamasis LR CPK 150 str., 259, 270 str., teismas

Nutarė

38Ieškinį tenkinti iš dalies.

39Priteisti ieškovei S. K. iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Diringa“ (įmonės kodas 300536937, buveinės adresas – Vyturių g. 8A, Šiauliai, adresas korespondencijai – Tilžės g. 13, Šiauliai) 595 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt penkis litus) neišmokėtos ligos pašalpos ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

40Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas... 2. dalyvaujant:... 3. ieškovei S. K.,... 4. ieškovės atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,... 5. atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Diringa“... 6.
  1. Ieškinio esmė, faktai ir reikšmingos... 7. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė dirbo pas atsakovą iki 2012-09-21, t.y. iki... 8. 2012-09-21 susirgo, apie ligą pranešė įmonės vadovui. Turėdama... 9. 2012-10-11, sergant ir būnant poliklinikoje sužinojo, kad yra atleista iš... 10. Kadangi atsakovė UAB „Diringa“ nepateikė SODRai nustatytos formos... 11. Esant šiems pagrindams šiuo ieškiniu už ligos laikotarpį neišmokėtą... 12. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 13. Ieškovė S. K. teigia, kad jau vien tai, jog ji neteko darbo pas atsakovą... 14. Atsakovas BUAB „Diringa“, atstovaujamas įgalioto bankroto... 15. Nors ieškovė teismui nepateikė nei darbo sutarties su atsakovu, nei kitų... 16. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos... 17. Darbo ginčų komisija nesprendė dėl apmokėjimo jai už nedarbingumo... 18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei byloje esančiais... 19. Ieškinys tenkintinas iš dalies.
    1. Faktiniai ir... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovę S. K. ir UAB „Diringa“ (šiuo metu BUAB... 21. Todėl šiuo ieškiniu už ligos laikotarpį neišmokėtą pašalpą prašo... 22. Dėl neišmokėtos kompensacijos už visą ligos (sirgimo) laikotarpį (nuo... 23. Byloje esančiais ieškovės teiktais rašytiniais įrodymais, pačios... 24. Atsakovas UAB „Diringa“ teismui neteikė nei atsiliepimo, nei įrodymų... 25. Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio.... 26. Šioje byloje konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai nutraukiant darbo... 27. Taigi sprendžiant keliamus teisės klausimus svarbu ar pagal bylos aplinkybes... 28. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250... 29. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra... 30. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė buvo atleista iš darbo neteisėtai,... 31. Šioje byloje, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta... 32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad... 33. Teismas dar kartą pasikartoja, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus... 34. Dėl šios priežasties nustatydamas priteistinos iš atsakovo neturtinės... 35. Taigi įvertinus visumą esminių ir svarbių aplinkybių, šios bylos... 36. Atsakovas BUAB „Diringa“ yra bankrutuojanti bendrovė, todėl ieškinį iš... 37. Vadovaudamasis LR CPK 150 str., 259, 270 str., teismas... 38. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 39. Priteisti ieškovei S. K. iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 40. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...