Byla 1-100-834/2019
Dėl nežino kodėl jam pradėjo kraujuoti nosis. Su nukentėjusiojo ramentu netrenkė į šuns voljerą ir nematė, kad nukentėjusysis su ramentu trenktų. S. R. paaiškino, kad A. K. konfliktuoja su pusė kaimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Liucynai Vasiliauskienei, Norai Šukaitytei, dalyvaujant prokurorėms Vidai Bracevičienei, Valerijai Dėdinienei, I. D., Neringai Malinauskaitei-Posaškovai, kaltinamojo S. R. gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajam A. K. (A. K.), jo atstovei advokatei Julijai Asovskajai, vertėjoms Galinai Tijūnėlienei, Erikai Tunčikienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R. (S. R.) a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė lenkas, faktinė gyvenamoji vieta ( - ), deklaruojama gyvenamoji vieta ( - ), išsiskyręs, dirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5S. R. sukėlė fizinį skausmą A. K., o būtent: 2018-07-06, apie 21.15 val., prie garažų, adresu: ( - ), asmeninio konflikto su pažįstamu A. K. metu, tyčia panaudodamas fizinį smurtą, savo galva sudavė vieną kartą į nosį bei ramentu sudavė vieną kartą į dešinę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą.

6Kaltinamasis S. R. savo kaltės nepripažino, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 3 val. po pietų išvažiavo į sodą. Sode persirengė, atėjo G. A., atsinešė vandens didelį butelį, jis (kaltinamasis) jį nunešė į mašiną, tvarkėsi sode. Paskui moterys (G. A. ir L. K.) nuėjo pėsčiomis iki sandėliuko, jis nuvažiavo su mašina, ten kepė šašlykus. Kol kepė šašlykus, moterys išgėrė apie 200 g alkoholio, gal mažiau. Iškepus šašlykams pradėjo rinkti daiktus. A. K. su savo draugu buvo toliau nuo jų (kaltinamojo, G. A. ir L. K.). Jis alkoholio nevartojo, buvo mažas stikliukas, į kurį jis (kaltinamasis) įsipylė iš 5 litrų bakelio sau vandens ir jį gėrė, nes iš bakelio gerti buvo nepatogu. Surinko daiktus ir moterys pėsčiomis nuėjo iki namų, o jis nuvažiavo su automobiliu. Užėjo visi trys į namus, tada jis išėjo parūkyti. Kai jis rūkė, kaimynų anūkas jam pasakė, kad jo (kaltinamojo) ieškojo policija ir jį filmavo A. K., kai jis su moterimis sėdėjo ir kepė šašlykus. Atėjęs į namus, apie tai papasakojo moterims. Paskui moterims pasakė, kad nueis pas A. K. ir paklaus kam jis (nukentėjusysis) filmavo, nes filmuotą medžiagą būna, kad per You Tube skelbia bei kam jam išvietė policiją. Jis ( kaltinamasis ) pamatė nukentėjusįjį už tvoros. Paklausė, kam jis (nukentėjusysis) filmavo ir kvietė pareigūnus. Teigė, kad A. K. yra labai agresyvus, iš karto pradėjo keiktis ir su ramentu sudavė jam (kaltinamajam) 2 smūgius per galvą. Jis (kaltinamasis) pakėlė ranką, kad apsaugotų galvą, o tuo tarpu nukentėjusysis pataikė kaltinamajam į šoną, sudavė smūgius per ranką. Jis (S. R.) galvojo, kad nukentėjusysis sulaužė jam ranką. Jam pavyko atimti ramentą iš A. K. ir numesti jį į šoną. Tada nukentėjusysis sugriebė jam (kaltinamajam) už marškinių ir išrovė sagas. Jis nukentėjusįjį irgi sugriebė, pasakė jam (nukentėjusiajam), kad jis (nukentėjusysis) jį (kaltinamąjį) paleistų, tada nukentėjusysis patraukė ranką, kurioje laikė telefoną. Nukentėjusysis jo (kaltinamojo) nepaleido. Kai jis (kaltinamasis) laikė nukentėjusįjį, jis (nukentėjusysis) įkando jam (kaltinamajam) į ranką. Jis (kaltinamasis) ištrūko iš nukentėjusiojo ir nubėgo namo. Jis (kaltinamasis) namuose buvusioms moterims (G. A. ir L. K.) papasakojo, kad jį sumušė nukentėjusysis su ramentu. Teigia, jog jo (S. R.) galvoje buvo 2 guzai, šone buvo kraujas, stipriai skaudėjo ranka, jis (S. R.) buvo šoko būsenoje ir G. A. pasiūlė jam išgerti. Jis (S. R.) išgėrė 4 taureles, apie 200 g. Pas moteris liko daugiau kaip pusė butelio degtinės. Atvažiavo policija, jam (kaltinamajam) pasakė, kad jis sumušė A. K., bet jis (kaltinamasis) pasakė, kad nukentėjusysis sumušė jį (kaltinamąjį). Pareigūnas jam (kaltinamajam) pasakė, kad komisariate viską išsiaiškins. Po įvykio į policiją jis (kaltinamasis) nesikreipė, nes taip išėjo. A. K. negalėjo sumušti. Jis (kaltinamasis) tik sugriebė už marškinių, bet jam (nukentėjusiajam) nesudavė nei vieno smūgio, todėl nežino kodėl jam pradėjo kraujuoti nosis. Su nukentėjusiojo ramentu netrenkė į šuns voljerą ir nematė, kad nukentėjusysis su ramentu trenktų. S. R. paaiškino, kad A. K. konfliktuoja su pusė kaimo.

7Nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018-07-06 buvo prie garažo Durpių g., sėdėjo ant suoliuko, S. D. tvarkė automobilį. Išgertuvės pas S. R. vyko nuo 2 val. dienos. Po to atėjo G. A.. Jie (S. R. ir G. A.) atėjo pas nukentėjusįjį ir pradėjo keikti jį žodžiais, kad jis (nukentėjusysis) juos filmavo. Matė kaip S. R. atsisėdo į automobilį išgėręs, kėlė dulkes, jis (nukentėjusysis) kaltinamąjį perspėjo, kad iškvies policiją, S. R. jį (nukentėjusįjį) apšaukė necenzūriniais žodžiais. S. D. sudėjo įrankius, jis (nukentėjusysis) liko garaže, paskambino policijai ir pranešė, kad važinėja girtas kaltinamasis su automobiliu tarp garažų. Po 15-20 min. atvažiavo policija, priėjo ir jis (nukentėjusysis) ir policijai pasakė, kad asmuo sėdo prie vairo išgėręs ir parodė vaizdo medžiagą. Jam (nukentėjusiajam) policija pasakė, kad nieko padaryti negali, nes nėra pagautas išgėręs vairuotojas. Po to jis (nukentėjusysis) prie garažo atsisėdo ant kėdės, tada pribėgo S. R. ir paklausė jo (nukentėjusiojo): „Kam jis iškvietė policiją?“ Tada iš galvos sudavė jam (nukentėjusiajam) smūgį į nosį, ramentas nukrito, kaltinamasis pasiėmęs ramentą sudavė jam (nukentėjusiajam) su ramentu į ranką, kitą numetė į sieną. Jis (nukentėjusysis) paėmė kaltinamąjį už marškinių ir paskambino policijai. Kaltinamasis išsirovė, pastūmė jį (nukentėjusįjį) ir nubėgo namo. Policija paėmė pareiškimą, S. R. suėmė, po to jis (nukentėjusysis) sužinojo, kad jis (kaltinamasis) parašė ant nukentėjusiojo pareiškimą.. Jam (nukentėjusiajam) po įvykio, teko pirkti naują ramentą, nes negalėjo vaikščioti, kadangi prieš įvykį jam buvo plyšęs meniskas. Įvykio metu sulankstyto ramento nebuvo galima sutaisyti. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis kaltinamajam, būdamas be ramentų, jokių sužalojimų negalėjo padaryti. Kaltinamasis iš nukentėjusiojo viena ramentą atėmė, trenkė į nukentėjusiojo ranką, nukentėjusysis griuvo, kitas ramentas nukrito ant žemės. Jis (nukentėjusysis) paėmė ramentą, kuris buvo mažiau sulankstytas, su kuriuo kaltinamasis trenkė į šuns voljerą. Nukentėjusysis paaiškino, kad tas ramentas, kuris mažiau sulankstytas, su juo buvo trenkta į šuns voljerą. Jis ( nukentėjusysis) GMP atsisakė, nes namuose buvo vienas vaikas, o jo žmona dirbo naktinėje pamainoje. Vėliau dėl sužalojimų nesikreipė, nes negalvojo, kad tai bus reikšminga. Ramento, kuriuo kaltinamasis trenkė (jam) nukentėjusiajam į ranką, jis buvo sulaužytas ir gulėjo prie garažo, pareigūnai darė jo nuotraukas. Ant kaltinamojo jis (nukentėjusysis) jokių sužalojimų nematė. Filmuota medžiaga nukentėjusysis pateikė tyrėjui, per S. D.. Civilinį ieškinį palaiko. Ramentai kainavo 51 Eur. Neturtinės žalos prašo 500 Eur dėl to, kad būdamas su ramentais negalėjo vaikščioti.

8Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis patruliavo su porininku Ž. B., gavo iškvietimą, kad Vilniaus rajone važinėja neblaivus vairuotojas. Atvažiavę pamatė, kad minėtas automobilis stovėjo vietoje, vairuotojo nebuvo. Prie jų (A. Š. ir Ž. B.) priėjo A. K., pasakė vairuotojo (kuris vairavo neblaivus) vardą ir pavardę ir nurodė, kad jis pastoviai važinėja neblaivus. Jie (patruliai) A. K. pasakė, kad jeigu pamatys dar kartą vairuotoją, praneštų. Jie (patruliai) buvo netoliese, kai po 10-15 minučių gavo pranešimą, kad tas vairuotojas, kuris važinėjo neblaivus, užpuolė pareiškėją (A. K.). Nukentėjusysis (A. K.) parašė pareiškimą, kad su tuo vairuotoju, kuris važinėjo neblaivus, įvyko muštinės ir lūžo ramentas, bet jis (nukentėjusysis) atsisakė greitosios. Nukentėjusiojo nosis buvo kruvina. A. Š. grįžo pas kolegą (Ž. B.). Tuo pat metu, kitas pilietis su metaliniu strypu sudaužė kaltinamojo automobilio stiklą. Liudytojas paaiškino, kad per pusę sulaužyto ramento nebuvo, jis buvo tik sulenktas. A. Š. sulenktą ramentą nufotografavo. Ramentai buvo metaliniai. Paaiškino, kad jis su porininku atvyko į įvykio vietą, nukentėjusysis sakė, kaltinamasis atėjo pas jį ir kilo konfliktas dėl to, kad S. R. suprato, kad nukentėjusysis iškvietė jam policiją.

9Liudytojas Ž. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo (jis ir A. Š.) pranešimą, kad Juodšilių k., automobiliu AUDI, galimai važinėja neblaivus asmuo. Automobilį rado stovinti prie namo, vairuotojo nebuvo, susisiekė su pranešėju, jis nurodė, kad vairuotojas nesenai sustojo ir nuėjo į namą, kur stovi automobilis. Jis su kolega A. Š. išvažiavo, sustojo netoli kaimo, po kiek laiko gavo iškvietimą, kad pranešėją (A. K.) sumušė S. R.. Atvykę (Ž. B. ir A. Š.) į garažų masyvą, pareiškėjas (A. K.) nurodė, kad jį sumušė S. R.. Sakė, kad jam (nukentėjusiajam) trenkė iš kumščio į nosį, atėmė ramentą. Ž. B. su kolega A. Š. nuvažiavo prie namo, kurį nurodė pranešėjas (nukentėjusysis). Buvo atvažiavęs antras policijos ekipažas. Jis (Ž. B.) nuėjo į namą, o kolega (A. Š.) nuvažiavo prie garažų, kur buvo sužalotas pareiškėjas. S. R. pasakė, kad jis nevairavo automobilio, nors matėsi, kad kaltinamasis neblaivus. Automobilis buvo pastatytas tvarkingai. S. R. pasakė, kad nieko nemušė. Nukentėjusiojo veido šonas buvo paraudęs, vienas ramentas buvo numestas į šoną, į kitą jis buvo pasirėmęs. Numestas ramentas buvo sulankstytas. Ant kaltinamojo jokių kūno sužalojimų nebuvo, jis (kaltinamasis) apie sužalojimus nieko nesakė. Pas kaltinamąjį atėjo vyras su metaliniu raktu, priėjęs arčiau, apsisuko ir su raktu išdaužė priekinį AUDI stiklą. Taip padarė dėl to, kad AUDI vairuotojas (kaltinamasis) nuolat važinėja neblaivus ir, kad sumušė draugą. Nukentėjusysis buvo užsiminęs apie filmuotą medžiagą. S. R. sulaikytas elgėsi ramiai, moterys (G. A. ir L. K.) labiau reiškė nepasitenkinimą, dėl kaltinamojo sulaikymo. Vizualiai ant S. R. sužalojimų nesimatė, drabužiai nebuvo suplėšyti. Pareiškėjo (A. K.) prašėme parodyti vaizdo įrašą, bet jos nematėme, dėl kokių priežasčių nepavyko peržiūrėti, pasakyti negalėjo. Nukentėjusysis atsisakė GMP. Nukentėjusiojo marškinėliai lyg tais buvo kruvini.

10Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ji iš savo daržo matė, kaip S. R. apie 8 val. vakaro perdavė pinigus J. ir prašė jo įsigyti alkoholio. J. išėjo ir grįžo atgal. Kas vyko už garažo ji nematė, tik girdėjo, kad kepė šašlykus. Policija važinėjo kol sutemo. S. R. su A. K. kartu, įvykio dieną nematė. A. K. matė praeinat pro jos langus su ramentais, tai buvo prieš 8 val. vakaro. A. K. ėjo į savo garažą. Kai A. K. praėjo pro jos (liudytojos) langus, S. R. dar kepė šašlykus. Ji (liudytoja) jautė pagal kvapus, kad buvo kepami šašlykai, ar buvo vartojamas alkoholis, ji nematė. Suprato, kad vartojo alkoholį, tik iš to, kad prašė Jurijaus nupirkti. Negali patvirtinti, kad S. R. vartojo alkoholį. Įvykio dieną ji (liudytoja) nematė, kad kaltinamasis važinėtų su automobiliu. Kaltinamojo automobilis stovėjo prie jo namo.

11Liudytojas S. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įrašą, kuri jam perdavė A. K., matė. Nukentėjusysis yra jo kaimynas, kartais su juo bendrauja. Įvykio dieną A. K. buvo su juo (S. D.) nuo 11 val. iki 20 val. Jis (S. D.) matė, kaip kepdamas šašlykus S. R. vartojo alkoholį. Tai patvirtina jo (kaltinamojo) elgesys, svyravimas. Įvykio dieną su kaltinamuoju nebendravo. Matė alkoholio butelį.

12Liudytoja G. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu kepė šašlykus su L. K. ir S. R.. Jie (S. R. ir L. K.) atvažiavo 15 val. Prie namo yra šiltnamis, jį laistė. Po to nuėjo prie sandėliuko, ten yra malkinė, S. R. nuvažiavo su mašina prie to sandėliuko, o ji su L. K. nuėjo pėsčiomis. Jie ten sėdėjo, išgėrinėjo, jokio triukšmo nebuvo. S. R. su L. K. norėjo važiuoti namo. Su L. K., ji (G. A.) surinko kas liko po šašlykų kepimo ir nuėjo iki namų, užėjo į butą. S. R. rūkė kieme, pas jį atėjo kaimynas E. ir pasakė, kad jo (S. R.) ieško policija ir, kad jį (S. R.) nufilmavo. S. R. išėjo ir po to grįžęs pasakė, kad A. K. jį sumušė su ramentais. A. K. su S. D. remontavo automobilį. Triukšmo jokio nebuvo. S. R. grįžo ir pasakė, kad yra sumuštas, jam buvo įkasta į tą vietą, kur būna laikrodis, paraudo nugara. Gavus per galvą su ramentu buvo guzas, kraujo nebuvo. Per nugarą jam buvo suduota, atėjo į namus susinervinęs. Kai S. R. atėjo namo sumuštas, jam ji pasakė, kad niekur jie nevažiuotų, įpylė degtinės ir pasiūlė išgerti. Ji išėjusi į lauką pamatė dvi pareigūnų mašinas ir greitąją. S. R. suėmė, nors jos manymu, jis buvo nukentėjęs. Teismo posėdžio metu G. A. parodė, kad 2017 m. buvo liudytoja kitoje byloje prieš A. K., nuo to ir prasidėjo jos (liudytojos) bėdos. A. K. sakė, kad jei nebūtų jos (G. A.), nebūtų ir tų problemų. Žmonės bijo nukentėjusiojo ir nenori su juo prasidėti. I. L., S. D. yra A. K. draugai. Jai (G. A.) buvo žinoma, kad buvo išdaužtas kaltinamojo automobilio langas. P. S. su A. K. yra draugai, jis (P. S.) buvo išgėręs. Kai atvažiavo pareigūnai, A. K. visa tai stebėjo ir jis nebuvo kruvinas. A. K. po įvykio ji (liudytoja) matė 10 metrų atstumu. S. R. vartojo alkoholį po konflikto, jis (kaltinamasis) nevartojo alkoholio kai buvo kepami šašlykus, nes norėjo važiuoti namo. S. R. gėrė vandenį iš 5 l talpos butelio, įpildamas vandenį į stikliukų, kuris yra iki 50 gramų. S. R. pylė vandenį į tą stikliuką, nes kitokių indų tuo metu neturėjo. Vaikai (kaimynystės) pasakė, kad A. K. filmavo, kai kepė šašlykus. S. R. norėjo išsiaiškinti, kodėl jis (nukentėjusysis) taip darė.

13Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvažiavo (ji ir S. R.) į tėvų daržą apie 15.00 val. Padirbėjus norėjo kepti šašlykus. Persirengė, atėjo G. A. ir jie (trise) nuėjo į daržą. Daržo laistymas užėmė apie 1 val. Jos L. K. su G. A.) nuėjo į sandėliuką pėsčiomis, S. R. nuvažiavo iki ten su mašina, nes mašinoje buvo šašlykai. Ji su G. A. ir S. R. ruošė šašlykus. Trise valgė, ji (liudytoja) su G. A. gėrė alkoholį, S. R. gėrė vandenį, kurį atnešė G. A. 5 litrų talpoje, įsipildamas į stikliuką, nes jie (S. R. ir L. K.) ruošėsi važiuoti namo. Didelės stiklinės sandeliuke nebuvo. Po kurio laiko priėjo J., jie jį pavaišino šašlykais ir davė išgerti. Visi sėdėjo ramiai, automobilyje buvo įjungtas radijas. Pasėdėję surinko daiktus ir ji su G. A. nuėjo pėsčiomis iki namų, o S. R. nuvažiavo su mašina. Moterys užėjo į namus. Ji ( L. K.) norėjo persirengti ir važiuoti namo, kaltinamasis liko rūkyti lauke. Po kurio laiko jis atėjo ir pasakė, kad A. K. iškvietė policiją ir juos (kaltinamąjį, L. K., G. A. ir Jurijų) filmavo. Kaltinamasis pasakė joms, kad nueis pasikalbėti su nukentėjusiuoju dėl to filmavimo ir policijos iškvietimo. Po kurio laiko kaltinamasis grįžo susinervinęs ir sumuštas, ant kairės rankos buvo įkandimas, galva sumušta, šonas sumuštas, buvo išplėšta saga su medžiaga. G. A. pasakė jiems (kaltinamajam ir L. K.) niekur nevažiuoti ir kaltinamajam pasiūlė išgerti. Pasiūlė jam išgerti dėl, kad nuimtų stresą. Po to jie (kaltinamasis, L. K. ir G. A.) išėjo į lauką, lauke buvo 2 policijos ekipažai ir greitoji. Su A. K. ji nesisveikina, nes jis ( A. K.) charakterizuojamas neigiamai. Nukentėjusysis pastoviai vartoja necenzūrinius žodžius, spjaudosi ant automobilio stiklo, viskas vyksta po šio įvykio, iki tol, konfliktų nebuvo. Nukentėjusysis yra kerštingas. Jis, nukentėjusysis, pats kviečiasi policiją. Tuo metu S. R. prie nukentėjusiojo priėjo ir paklausė, kodėl jis filmavo ir iškvietė policiją. Nukentėjusysis kaltinamajam atsakė, kad nereikia važinėti girtam ir nukentėjusysis kaltinamąjį sugriebė. A. K. buvo su ramentais ir ramentu mušė S. R., todėl daužant ramentas net susilenkė. Kai kepė šašlykus S. R. nevažinėjo niekur po kaimą. Taip pat ji nematė kaip A. K. filmavo, tik po to ji suprato, kad buvo filmuojama, kai pasakė kaltinamasis.

14Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamena, jog buvo iškvietimas dėl važinėjimo girtam. Vėliau viskas perėjo į kažkokį konfliktą. Dėl padarytų sužalojimų, aiškinosi ne jų policijos ekipažas. Įvykio nepamena. Asmens kraujuojančia nosimi nematė. Neprisimena, ar asmuo kuris metė raktą į kaltinamojo automobilio langą buvo blaivus. Jie sulaikė tik tą asmenį, kuris metė raktą į kaltinamojo automobilio langą. Nepamena ar bendravo su automobilio savininku. Buvo bendra kompanija su moterimis. Moterys reiškė nepasitenkinimą, kad S. R. buvo sulaikomas. Nematė, kad S. R. gertų alkoholį ar važinėtų neblaivus.

15Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei A. K., nei S. R. neprisimena. Dirba policijoje virš 20 metų, todėl dėl profesinės veiklos gal ir teko su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju susidurti, bet neprisimena šito. Teismo posėdžio metu parodė, kad tikriausiai teko vykti 2018 liepos mėnesį į ( - ), jeigu yra pildyti jo (liudytojo) ranka dokumentai, bet to, jis neprisimena. Pagarsinus apklausą, prisiminė, kad buvo įvykio metu tamsu ir jis ( J. G.) apklausą darė prie garažų. Nepamena, kad ant nukentėjusiojo kūno matytųsi sužalojimai. Nepamena ir to, kad nosis būtų sutvarstyta, bet smulkių nubrozdinimų galėjo nepastebėti. Jis ( J. G.) tuo metu tiesiog užsirašė parodymus.

16Liudytojas P. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykį tarp S. R. ir A. K. nieko nežino. Kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo kaimynai. 2018-07-06 ( - ) daužė automobilį, nes buvo girtas. Tą dieną nepamena kiek buvo išgėręs. Nieko nepamena dėl girtumo. Įvykio dieną, nematė, kad S. R. vairuotų neblaivus.

17Iš byloje esančio 2018-07-07 įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniaus r., ( - ). Apžiūrima vieta yra prie dviejų garažų. Žiūrint nuo įvažiavimo prie garažų po kaire puse yra sandėliukai, prie sandėliukų yra nedideli darželiai. Atstumas tarp sandėliukų eilių yra apie 5 metrus. Prieš apžiūrimus garažus stovi du automobiliai (Mercedes Benz ir VW). Vietovėje yra vaizdo stebėjimo kamera (administruoja A. K.), tačiau įrašų ji nedaro. (1 t., b. l.17-19)

18Iš byloje esančio 2018-07-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2321/2018 (01) matyti, kad S. R. nustatyti šie kūno sužalojimai: 1.1. Viršugalvio odos nubrozdinimas, kairio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2018-07-06). 1.2. Nugaros kairės pusės, abiejų žastų, kairės alkūnės, krūtinės ląstos poodinės kraujosruvos, kairio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-07-06). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t.; b. l. 46-47 )

19Iš byloje esančių daiktų apžiūros protokolų matyti, jog buvo apžiūrėti pateikti 2018-08-14 du BPC garso įrašai, daiktų apžiūros protokolais nustatyta, kad skambino A. K. 112 . Pirmame garso 2018-07-06 20.46 val. įraše sakė " kad girtas pilietis Durpių g. prie 6 namo raudonu automobiliu Audi ( - ) važinėja apie valandą laiko, jau buvo perspėtas, bet vis tiek neapsiramina. Jis turi video įrašą". Antrame garso įraše 2018-07-06 21.19 val. skambino A. K. 112 ir sakė iškvieskit policiją Durpių g. 6. Girtas pilietis atėjo, jį primušė prie angaro. Reikia ir policijos ir greitosios, nes nosį sudaužė. Jo koja sulaužyta. Kai paskambino į policiją davė jam į nosį. Dabar kai pradėjo skambinti sulaužė visus kastilius, jo koja sulaužyta ir pabėgo kai pradėjau skambinti. O mušeikos pavardę, vardą galite nurodyti S. R., aš jį žinau" (1 t.; b. l. 57-58)

20Iš byloje esančio 2018-11-09 daiktų apžiūros protokolo, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas ramentas yra nenaujas, vietomis apsitrynęs, metalinis, šviesiai pilkos spalvos, jo rankena plastmasinė, pilkos spalvos, ant rankenos yra apvalus raudonos spalvos nedidelis atšvaitas. Ramento aukštį galima reguliuoti. Ramentas yra sulaužytas per pusę, į dvi dalis. Jo apatinė dalis šiek tiek sulenkta. (1 t.; b. l. 29-30).

21Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

22Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

23Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo S. R. kaltė, jog jis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. K., visiškai įrodyta. Nagrinėjamoje byloje S. R. savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog nukentėjusysis su ramentu sudavė kaltinamajam 2 smūgius per galvą, jis (kaltinamasis) pakėlė ranką, kad apsaugotų galvą. Tada nukentėjusysis su ramentu pataikė kaltinamajam į šoną, sudavė smūgius per ranką. S. R. galvojo, kad nukentėjusysis sulaužė jam ranką. Kaltinamasis teigė, kad jam pavyko atimti ramentą iš A. K. ir numesti jį į šoną. Tada nukentėjusysis sugriebė kaltinamajam už marškinių ir išrovė sagas. Kaltinamasis nukentėjusįjį irgi sugriebė, pasakė jam (nukentėjusiajam), kad jis (nukentėjusysis) jį (kaltinamąjį) paleistų. Nukentėjusysis kaltinamojo nepaleido. Kai kaltinamasis laikė nukentėjusįjį, jis (nukentėjusysis) įkando kaltinamajam į ranką. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai.

24Teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi: nukentėjusiojo A. K., liudytojų policijos pareigūnų A. Š. ir Ž. B. parodymais, BPC garso įrašais, daiktų apžiūros protokolu, kurie patvirtino, kad kaltinamasis nukentėjusiajam savo galva sudavė vieną kartą į nosį bei ramentu sudavė vieną kartą į dešinę ranką. Įrodymai vertinami pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ar asmenų parodymai patikimi, vertinama išanalizavus tų parodymų gavimo šaltinį, gavimo būdą (ar duoti gera valia, be pašalinės įtakos), vertinamas parodymų nuoseklumas, detalumas, išsamumas, logiškumas, jie lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog paties kaltinamojo S. R., nukentėjusiojo A. K. ir liudytojų A. Š. bei Ž. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu buvo užfiksuoti pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Minėti asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo supažindinti su apklausų protokolais, kuriems pastabų nereiškė. Tai viena. Antra. Kaltinamasis ir nekentėjusysis teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-07-06 apie 21.15 val. įvyko žodinis konfliktas, kuris virto muštynėmis. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis paaiškino kad muštynių metu buvo panaudoti du ramentai, tačiau skyrėsi kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl mušimo fakto. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo kaltinamąjį mušti su ramentu per galvą ir kitas kūno dalis, ko pasekoje kaltinamajam pavyko atimti ramentą iš nukentėjusiojo ir šis (kaltinamasis) jį (ramentą) numetė į šalį. Nukentėjusysis teigia, kad kaltinamasis savo galva sudavė nukentėjusiajam į nosį. Nosis pradėjo kraujuoti. Tuomet ramentas nukrito, kaltinamasis jį pakėlęs nuo žemės sudavė nukentėjusiajam per ranką. Trečia, tiek iki teisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje A. Š. ir Ž. B. paliudijo, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusiojo nosis, marškinėliai buvo kruvini. Vienas ramentas buvo sulaužytas į dvi dalis. Ketvirta, byloje esanti BPC įrašai patvirtina, kad pagalbą kvietėsi nukentėjusysis A. K., kuris BPC operatoriui pasakė, kad buvo sumuštas kaltinamojo ir šiuo metu jo nosis kraujuoja. Ir penkta, byloje esančiame daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad metalinis ramentas yra sulaužytas per puse, t. y. į dvi dalis, o jo apatinė dalis šiek tiek sulenkta.

25Teismas atmesdamas kaltinamojo argumentus, kad jis stengėsi tik apsisaugoti ir, kaip teigia kaltinamojo gynėja, gynėsi, nuo nukentėjusiojo, nes nukentėjusysis staiga pradėjo mušti ramentu kaltinamąjį, vadovavosi ne tik nukentėjusiojo A. K., liudytojų A. Š. ir Ž. B. parodymais, bet ir kaltinamojo elgesiu įvykio metu ir po jo. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad jei nukentėjusysis būtų užpuolęs kaltinamąjį ir pradėjęs jį mušti su ramentu, kaltinamasis, siekdamas išvengti smūgių būtų atsitraukęs nuo nukentėjusiojo, nes nukentėjusysis, dėl sveikatos būklės, negalėjo greitai judėti. Įvykio metu kaltinamojo ir nukentėjusiojo fizinė būklė buvo skirtinga, t. y. kaltinamasis įvykio metu neturėjo judėjimo apribojimų, kai tuo tarpu, nukentėjusysis buvo po operacijos ir jis judėti galėjo tik ramentų pagalba. Tai viena. Antra, teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo, iš karto nesikreipė pagalbos nei į atvykusios greitosios medicinos pagalbos medikus, nei į įvykio metu buvusius policijos pareigūnus, kai tuo tarpu nukentėjusysis, parašė pareiškimą policijai iš karto po įvykio. Teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo gynėjos argumentą, kad nukentėjusysis po įvykio atsisakė medikų pagalbos, motyvuodamas tuo, jog namuose liks vienas mažametis vaikas, nes nukentėjusiojo žmona dirbo naktinėje pamainoje, ir pasisako, kad teismų praktikoje yra nurodyta, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Iš byloje esančių duomenų pasakytina, kad nukentėjusysis po įvykio nors ir savo noru atsisakė vykti į ligoninę pas medikus, į teismo medicinos ekspertus, tačiau įvykio metu kviesdamas pagalbą, apklausos, papildomos apklausos, teismo posėdžio metu teigė, kad nosis buvo sumušta. Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog matėsi, kad A. K. kruvina nosis ( 1 tomas, bl. 63), Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus parodymus patvirtino jų teisingumą. Liudytojas Ž. B. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog nukentėjusiojo veido šonas buvo paraudęs ir matėsi kruvini marškinėliai (1 tomas, bl.l 183). Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis pareiškimą Vilniaus apskrities VPK pateikė 2018-07-10, tačiau tuo metu kai buvo sulaikytas iš karto po įvykio nei atvykusiems policijos pareigūnams, nei policijos komisariate nenurodė, jog buvo sumuštas. Be to pažymėtina, jog atvykę pareigūnai taip pat nematė jokių sumušimų pas kaltinamąjį. Nors teismo vertinimu tokius sumušimus kokius įvardija pats kaltinamasis, liudytojos G. A., L. K., policijos pareigūnai, taip pat kaltinamąjį pristačius į komisariatą policijos komisariate pareigūnai atliekantis pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus būtų pastebėję.

26Teismas kritiškai vertina kaltinamojo gynėjos teiginį, kad kaltinamasis gynėsi. Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba. Taigi didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis 2K-393-489/2017). Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo versija dėl gynimosi nuo nukentėjusiojo yra atmestina, kadangi, kaip jau minėta, kaltinamojo ir nukentėjusiojo sveikatos būklė, įvykio metu, skyrėsi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis buvo po kelio menisko operacijos, judėjo ramentų pagalba. Tai viena. Kaltinamasis teigia, jog alkoholį vartojo tik grįžęs po kilusio konflikto su nukentėjusiuoju. Taigi šiuo atveju kaltinamasis turėjo fizinį pranašumą prieš nukentėjusįjį ir realią galimybę atsitraukti. Todėl S. R. veiksmai nelaikytini būtinąja gintimi.

27Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykio vakarą buvo kilęs konfliktas. Taigi nagrinėjamu atveju S. R. veiksmuose yra ir subjektyvioji nusikaltimo pusė, tai motyvas ir tyčia. Nusikalstama veika padaryta tyčia, t. y. nagrinėjamu atveju ją darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, o būtent, kad nukentėjusysis patirs fizinį skausmą. Taip pat, kaltinamasis turėjo motyvą išprovokuoti muštynes, kadangi nukentėjusysis kaltinamąjį filmavo tuo metu, kai kaltinamasis galimai vartojo alkoholį, kepdamas šašlykus bei informavo policijos pareigūnus, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus važinėja automobiliu. Todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad toks kaltinamojo elgesys, nepaisant jau minėtų nuoseklių byloje esančių kaltės įrodymų, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė padaręs nusikalstamą veiką, o jo pateikta versija dėl įvykio aplinkybių yra vertintina kritiškai.

28Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis 2K-65-489/2018). Pagal nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas aplinkybes matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu, kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, t. y. tiesiogine tyčia, savo galva sudavė nukentėjusiajam į nosį ir atėmęs iš nukentėjusiojo ramentą, kuris nėra pritaikytas žaloti, aktyviu fiziniu bei smurtiniu veiksmu sudavė nukentėjusiajam per ranką. A. K. posėdžio metu patvirtino, jog juto fizinį skausmą. Be to, akivaizdu, jog sudavus smūgį į nosį, ko pasekoje, pradeda bėgti kraujas, yra jaučiamas skausmas. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei S. R. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. K. sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

29Dėl bausmės skyrimo

30Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

31Kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, nors po nusikalstamos veikos padarymo jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis 1,35 promilės (b. l. 1 t. 98-99). Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą, nes apsisprendimas jau padarytas. Nusikaltimo motyvai būna jau susiformavę ir asmens apsvaigimo nustatymas šioje situacijoje negali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir sunkinti asmens teisinę padėtį (Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-112-582/2014). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis alkoholį vartojo prieš padarant nusikalstamą veiką, nors nukentėjusysis teigė priešingai. Nors teismui taip pat kelią pagrįstų abejonių, kaltinamojo versija, jog alkoholį vartojo po įvykio, nors kaip nustatyta, jog sužinojęs, kad jo policija ieško dėl galimo vairavimo neblaiviam, jis grįžęs po konflikto vartoja alkoholį. Tačiau nesant objektyvių duomenų, jog įvykio metu buvo neblaivus ir neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui teismas vadovaudamasis principu , jog visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), atsakomybę sunkinančios aplinkybės nepripažįsta.

32Kaltinamojo asmenybę charakterizuoja tai, kad: yra neteistas, iš išrašo apie administracinius nusižengimus už 5 metus matyti, jog yra praeityje administracine tvarka baustas du kartus, skirtos nuobaudos įspėjimas, tačiau nuobaudos yra nebegaliojančios, todėl laikomas nebaustu ir administracine tvarka, yra dirbantis. Atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tai jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taip pat tai, kad yra darbingo amžiaus, todėl teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, be papildomų įpareigojimų ir draudimų.

33Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-07-06, 22.10 val., iki 2018-07-07, 14.56 val., BPK 140 straipsnio tvarka.

34Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

35Civilinis ieškinys.

36BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019).

37Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. K. teisminio nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1 t. 170-173). Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018). Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Paprastai, nustatant neturtinės žalos dydį bylose, <...> atsižvelgiama į nukentėjusiojo amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, situacijos suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010). Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus bei emocijas, buvo pažemintas, kadangi kaltinamasis, būdamas fiziškai stipresnis ir pasinaudojęs nukentėjusiojo ta padėtimi, kad pastarasis galėjo judėti tik ramentų pagalba, sumušė, todėl padaryta neturtinė žala, kuri neabejotinai turi būti atlyginta. Visgi teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis niekaip nepagrindė ieškinyje bei iki įrodymų tyrimo pabaigos, kad sumažėjo jo bendravimo galimybės, kad suprastėjo savęs vertinimas. Taip pat nepateikė jokių objektyvių medicinos įstaigos duomenų, leidžiančių spręsti, kad dėl jam pateiktų įtarimų, atliekant ikiteisminį tyrimą, dažnai yra įsitempęs, emocinė būklė nestabili, dažnai jaučiasi nesaugiai ir prislėgtas. Teismas vertindamas minėtus faktus, bei tai, kad S. R. pajamos yra nedidelės, mano esant tikslinga, nukentėjusiojo A. K. prašomą neturtinės žalos dydį mažinti. Todėl įvertinus išdėstytu aplinkybių visumą, nukentėjusiojo sužalojimo mąstą, ir tai, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, į kaltinamojo kaltės formą, jog neturtinės žala padaryta tyčiniais veiksmais, taip pat į padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo gaunamas pajamas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

38Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis taip pat privalo atlyginti turtinius nuostolius nukentėjusiajam, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto, sužalojimų, patirtų nusikaltimo metu, gydydamosi, negautų pajamų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. K. pateikė prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodo, kad bendra turtinės žalos suma 51 Eur, kurią sudaro: sulaužyto ramento kainą, kurią subjektyviai įvertino nukentėjusysis 16 Eur suma; naujo pirkto ramento kaina, kuri yra 30 Eur; ir įvykio metu suplėšyta palaidinė, kurią nukentėjusysis įvertino 5 Eur suma. Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. Tam, kad teismas pasisakytų dėl proceso išlaidų atlyginimo, proceso dalyvis, turi laiku pateikti tokį prašymą ir įrodymus, patvirtinančius išlaidų dydį. Civilinį ieškinio įrodinėjimo pareiga tenka civiliniam ieškovui, nagrinėjamu atveju A. K.. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis – civilinis ieškovas pateikė įrodymus dėl naujo ramento, kurio suma yra 30 Eur. Todėl turtinė žala mažintina iki 30 Eur.

39Nukentėjusysis A. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš S. R. bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas 350 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas ( 2 tomas, b.l. 4) .

40Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo prašomų priteisti advokato atstovavimo išlaidų, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus. Teismas atsižvelgia į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, jo pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-213-574/2018). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis atstovaujamai advokatei sumokėjo 350 Eur už jos atstovavimą nagrinėjamoje byloje, procesinių dokumentų parengimą, civilinį ieškinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir vykimus į teismo posėdžius.

41Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų, išanalizavęs byloje esančius dokumentus ir įvertinęs advokatės Julijos Asovskajos atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimtį, konstatuoja, kad: nukentėjusiojo atstovė dalyvavo 2019-02-28 teismo posėdyje (b. l. 1 t., 181–186), kuris truko 1 val. 45 min., 2019-03-21 teismo posėdyje (b. l. 1 t., 195–200), kuris truko 1 val. 45 min., 2019-04-16 teismo posėdyje (b. l. 2 t., 10-14), 2019-05-02 teismo posėdyje (b. l. 2 t., 17-18), kuris truko 20 min., 2019-05-28 teismo posėdyje (b. l. 2 t., 26-36), kuris truko 1 val. 24 min, parengė civilinį ieškinį (b. l. 1 t., 170–172). Nukentėjusiojo advokato turėtos išlaidos 350 EUR pripažintinos proceso išlaidomis. Sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydį teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių. Į bylą pateiktas kvitas patvirtinantis šias išlaidas ( 2 tomas, b.l. 4) Atsižvelgiant į išdėstytą iš S. R. priteistinos nukentėjusiojo A. K. turėtos proceso išlaidos, sumokėtos advokatei už nukentėjusiojo atstovavimą ir dokumentų paruošimą.

42Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

43Sulaužytas ramentas perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas. Kompaktinė plokštelė su BPC pateiktu garso įrašu ir A. K. kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, saugomos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinos saugoti prie bylos.

44Teismas, vadovaudamasis BPK 303, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Nutarė

45S. R. (S. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

46Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-07-06, 22.10 val., iki 2018-07-07, 14.56 val., BPK 140 straipsnio tvarka.

47A. K. (A. K.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. R. 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinei žalai ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

48Priteisti nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamojo S. R. 350 EUR (tris šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovė, paslaugoms apmokėti.

49Šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

50Daiktus, turinčius reikšmės bylai išspręsti – sulaužytą ramentą saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti. Kompaktinę plokštelę su BPC pateiktu garso įrašu ir A. K. (A. K.) pateikta kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, saugomos prie bylos viršelio, palikti saugojimui prie bylos.

51Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R.... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 5. S. R. sukėlė fizinį skausmą A. K., o būtent: 2018-07-06, apie 21.15 val.,... 6. Kaltinamasis S. R. savo kaltės nepripažino, teisiamajame posėdyje... 7. Nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018-07-06 buvo... 8. Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis patruliavo su... 9. Liudytojas Ž. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo (jis ir A. Š.)... 10. Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ji iš savo daržo matė,... 11. Liudytojas S. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įrašą, kuri jam... 12. Liudytoja G. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu kepė... 13. Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvažiavo (ji ir S. R.)... 14. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamena, jog buvo... 15. Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei A. K., nei S. R.... 16. Liudytojas P. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykį tarp S. R.... 17. Iš byloje esančio 2018-07-07 įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, jog... 18. Iš byloje esančio 2018-07-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus... 19. Iš byloje esančių daiktų apžiūros protokolų matyti, jog buvo... 20. Iš byloje esančio 2018-11-09 daiktų apžiūros protokolo, kuriame nurodyta,... 21. Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų... 22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20... 23. Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo... 24. Teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi: nukentėjusiojo A. K., liudytojų... 25. Teismas atmesdamas kaltinamojo argumentus, kad jis stengėsi tik apsisaugoti... 26. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo gynėjos teiginį, kad kaltinamasis... 27. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo... 28. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų... 29. Dėl bausmės skyrimo... 30. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo... 31. Kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Byloje kaltinamojo... 32. Kaltinamojo asmenybę charakterizuoja tai, kad: yra neteistas, iš išrašo... 33. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame... 34. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 35. Civilinis ieškinys.... 36. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 37. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. K. teisminio nagrinėjimo metu... 38. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283... 39. Nukentėjusysis A. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš S. R.... 40. Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo prašomų priteisti advokato... 41. Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų,... 42. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti... 43. Sulaužytas ramentas perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r.... 44. Teismas, vadovaudamasis BPK 303, 304, 305 ir 307 straipsniais,... 45. S. R. (S. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140... 46. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame... 47. A. K. (A. K.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. R. 30... 48. Priteisti nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamojo S. R. 350 EUR (tris šimtus... 49. Šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą... 50. Daiktus, turinčius reikšmės bylai išspręsti – sulaužytą ramentą... 51. Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui,...