Byla e2-977-897/2019
Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (santuokos) nutraukimo, tretysis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovo A. Š. priešieškinį

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Audronei Glambienei, Rasai Gargasienei, Jūratei Šmitaitei, dalyvaujant ieškovei I. Š., ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Dovidauskui, atsakovui A. Š., atsakovo atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui, išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Babravičiūtei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (santuokos) nutraukimo, tretysis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovo A. Š. priešieškinį.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė patikslintu ieškiniu prašo netaikyti LR CK 3.54 str. numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių ir bylą nagrinėti iš esmės; panaikinti ( - ) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus ( - ) santuokos sudarymo įrašą Nr. ( - ) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko M. Š. gyvenamąją vietą su jos motina I. Š.; įpareigoti I. Š. pasikeitus vaiko gyvenamosios vietos duomenis, raštu nurodyti A. Š. jo gyvenamosios vietos adresu arba elektroninio pašto adresu naujos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos duomenis; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1. Kol vaikui sueis 7 (septyneri) metai, A. Š. antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį paima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ir sekmadienį 19.00 val. atveža į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiame punkte nustatyta matymosi su vaiku tvarka gali būti pakeista šalių susitarimu; 2. Vaikui suėjus 7 (septyneriems) metams, A. Š. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio kasdien paima vaiką iš ugdymo įstaigos ir penktadienį nuveža į ugdymo įstaigą, taip pat antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį paima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ir sekmadienį 19.00 val. atveža į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiame punkte nustatyta matymosi su vaiku tvarka gali būti pakeista šalių susitarimu; 3. Vaikas savo ugdymo įstaigos atostogas praleidžia su kiekvienu iš tėvų po lygiai; 4. Vaikas savo kasmetines vasaros atostogas praleidžia su tuo iš savo tėvų, su kuriuo nuolat gyvena. Kitas iš tėvų turi teisę nepertraukiamai praleisti su juo 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų vaiko kasmetinių vasaros atostogų, apie tai pranešęs iš anksto raštu su vaiku gyvenančiam gimdytojui ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų; 5. Lyginiais metais A. Š. praleidžia su vaiku Naujųjų metų šventę nuo gruodžio 31 d. 18–19 val. iki sausio 1 d. 11–12 val., Kalėdų švenčių metu nuo gruodžio 25 d. 10–11 val. iki gruodžio 26 d. 18–19 val., Velykų pirmąją dieną – nuo 10–11 val. iki antrosios Velykų dienos 10–11 val. Lyginiais metais vaikas švenčia gimtadienius su tėvu; 6. Nelyginiais metais vaikų tėvas praleidžia su vaiku pirmąją Naujųjų metų dieną, t. y. sausio 1 d. nuo 11–12 val. iki sekančios dienos ryto, Kalėdų švenčių metu nuo gruodžio 23 d. 18–19 val. iki gruodžio 25 d. 10–11 val., Velykų antrąją dieną – nuo 10–11 val. iki sekančios dienos ryto. Nelyginiais metais vaikas savo gimtadienius švenčia su vaikų motina; 7. Vaikui pageidaujant ir tam iš tėvų, pas kurį yra švenčiamas vaiko gimtadienis neprieštaraujant, vaiko gimtadienyje gali dalyvauti antrasis iš tėvų. Tuo atveju, jei vaiko gimtadienis sutampa su jo ugdymo įstaigos atostogomis, gimtadienis švenčiamas pas tą iš tėvų, pas kurį vaikas atostogauja; 8. Kiekvienais metais A. Š. turi užtikrinti, kad vaikas dalyvautų I. Š. gimtadienio šventėje. Kiekvienais metais I. Š. turi užtikrinti, kad vaikas dalyvautų A. Š. gimtadienio šventėje; 9. Jeigu vaiko buvimo su vienu iš tėvų laikas nebuvo užtikrintas dėl vaiko ar vieno iš vaiko tėvų ligos, komandiruotės, ar panašių, nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių, šios dienos perkeliamos į pirmą tokių aplinkybių pasibaigimo dieną, jeigu vaiko mokymosi ir papildomo užimtumo (būrelių, treniruočių ir pan., t. y. užklasinės veiklos) grafikas tai leidžia; 10. A. Š. užtikrina, jog I. Š. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku, kai šis yra A. Š. žinioje. I. Š. užtikrina, jog A. Š. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku, kai šis yra I. Š. žinioje; 11. Atitinkamas vaiko buvimo su tėvu ar motina laikas gali būti keičiamas atsižvelgiant į Šalių tarpusavio susitarimą; 12. Vaiko ligos atveju išlaidas auklei ar kitam prižiūrinčiam asmeniui A. Š. ir I. Š. dengia lygiomis dalimis; 13. Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, įsipareigoja nuolat, ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu (elektroniniu paštu) pateikti informaciją kitam iš vaiko tėvų apie vaiko mokymosi rezultatus, kitus pasiekimus, taip pat privalo nedelsiant informuoti raštu (elektroniniu paštu) vaikui susirgus ar turint kitokių sunkumų; 14. Nei A. Š., nei I. Š. nedaro kliūčių ir nustatyta tvarka išduoda sutikimus ir leidimus bei kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; priteisti ieškovės I. Š. naudai visus kilnojamuosius daiktus, esančius bute, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), išskyrus atsakovo A. Š. asmeninius daiktus (t. y. „Bosch“ šaldytuvą, virtuvės baldus, „Ardo“ viryklę-orkaitę, „Ardo“ garų surinktuvą, kriauklę, virtuvės lubų lempą, pintus krepšius, duonkepę „Moulinex OW5023“, sulčiaspaudę „Rimi“, virtuvės kombainą „Philips HR 7625/70“, „Bosch ErgoMixx 600W“ trintuvą, indus, puodus, „Gintaro baldų“ sofą-kampą, valgomąjį stalą ir 4 kėdes, lempą virš valgomojo stalo, 3 dalių sekciją, knygų/žaislų lentyną, „Logitech“ garso kolonėles, antčiužinį, svetainės lempą, miegamojo lovą ir 2 spinteles, rūbų spintą, stalą, pakabinamą lentyną, vaikišką lovelę, stalinę lempą, naktines ir dienines užuolaidas, skalbimo mašiną „Siemens Vario Perfect IQ300“, veidrodį, skalbinių dėžę, vonios lubų ir sieninę lempas, 3 pakabinamas vonios spinteles, prieškambario spintą ir lempą, balkono spintelę, 2 sulankstomas kėdes, pūkų nurinktuvą „Adler AD 9604“, plaukų džiovintuvą, lygintuvą „Scarlett Dennis SC-132S“, šildytuvą vėjelį „Zibro“, tepalinį šildytuvą „Henske YD02-7“, dulkių siurblį „Electrolux Ultraone Green“, vazonines gėles, lyginimo lentą, skalbinių dėžę, skalbinių džiovyklę, knygas, roletus ir kitus smulkius beverčius ir mažaverčius daiktus); priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovės I. Š. naudai 1 745 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovės I. Š. naudai 650 Eur skolą, susidariusią atsakovui mokant per mažai lėšų išlaikyti vaikui 2018 metų sausio–gegužės mėnesiais ir visiškai neišlaikant vaiko 2018 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais; nustatyti, kad visos lėšos, esančios asmeninėse ieškovei I. Š. priklausančiose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose atitenka I. Š. asmeninės nuosavybės teise; nustatyti, kad visos lėšos, esančios asmeninėse atsakovui A. Š. priklausančiose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose atitenka A. Š. asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą M. Š. po 200 eurų kiekvieną mėnesį (šią sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka) iki jos pilnametystės; po santuokos nutraukimo atsakovui A. Š. nustatyti (palikti) šiuo metu turimą pavardę – Š.; po santuokos nutraukimo ieškovei I. Š. nustatyti (palikti) šiuo metu turimą pavardę – Š.; priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovės I. Š. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš pradžių bendras sutuoktinių gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau vėliau, praėjus maždaug dvejiems metams nuo santuokos pradžios, gimus vaikui, bendras jų gyvenimas pradėjo krypti blogąja linkme dėl jų charakterių skirtumo ir dingusio noro daryti kompromisus, ėmė skirtis požiūriai į šeimos ūkio darbų pasiskirstymą, antrojo vaiko atsiradimą, pirmojo vaiko auklėjimą ir lavinimą, šeimos pajamų panaudojimą. Šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes dukros ir mamos ryšys yra daug šiltesnis, artimesnis. Atsižvelgiant į apytikslius vaiko poreikių paskaičiavimus, iš atsakovo dukters išlaikymui turi būti priteista po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki mergaitės pilnametystės, nes kiekvieną mėnesį ieškovė vaikui išleidžia mažiausiai 400 Eur. Be to, atsakovas ieškovei yra skolingas už vaiko išlaikymą 650 Eur (po 25 Eur už sausio-gegužės mėnesius bei po 175 Eur už birželio-rugpjūčio mėnesius) už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-08-30. Abu sutuoktiniai yra darbingi, todėl išlaikymas vienas kitam nereikalingas. Atlikusi detalią visų kilnojamųjų daiktų, esančių bute, išskyrus kiekvieno šeimos nario asmeninius daiktus, inventorizaciją (baldai, buitinė technika, lempos, knygos, vazos, indai, valgio įrankiai ir pan.), ieškovė apskaičiavo, kad jie visi yra verti 2255 Eur ir priteistini ieškovei, o atsakovui priteistina kompensacija (skirtumas tarp atsakovo savavališkai pasiimtų pinigų bei daiktų vertės ir bute likusių kilnojamųjų daiktų vertės). Šalys turi vieną ir tą patį kreditorių – AB SEB banką, kuris suteikė šalims būsto kreditą. Kadangi butas įgytas likusius mėnesiui iki santuokos sudarymo, todėl šis turtas nutraukiant santuoką nedalintinas. VĮ „Regitra“ 2018-07-09 rašte Nr. (1.13)-24-18/4057 nurodyta transporto priemonė buvo įsigyta už atsakovo ir ieškovės bendrus pinigus – apie 7000 Lt, tačiau formaliai tai buvo padaryta iki santuokos sudarymo. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė paaiškino, kad atsakovui ji nuolat buvo našta ir nuolat visame kame niekuo neįtikdavo, menkindavo ją, skaičiuodavo kiekvieną eurą, kur ji išleidžia, ir pan. Tokius savo veiksmus tęsdavo iki kol ji apsiverkdavo, o tada kaltindavo, kad ji yra nestabilios psichikos, nes verkia dėl niekų. Tokiomis aplinkybėmis išvengti konfliktų tiesiog nepavykdavo. Iš vienos pusės ji atsakovui būdavo nieko nesugebanti, auka, o iš kitos pusės gera gyvatė. Jokių konkrečių tai pagrindžiančių įrodymų nėra. Ji yra save žalojusi, bet į specialistus dėl to nesikreipė. Lankė psichologo konsultacijas, jai jokios patologijos dėl psichikos būklės nenustatyta, turi problemų su skydliauke ir vartoja atitinkamus vaistus. Atsakovas plėtojo fotografijos verslą ir reikalavo, kad ji jam padėtų. Jai buvo liepta rasti užsakovų, suderinti sąlygas, padėti įgyvendinti užsakytą projektą iki galo ir pan. Nuotraukos buvo daromos su atsakovui priklausančiu fotoaparatu. Atsakovas kontroliuodavo kiekvieną jos veiksmą ir elgesį, o jei jam nepatikdavo, tai į tai atsakovas reikšdavo replikas, savo vertinimus, nuo ko ir prasidėdavo konfliktai. Šiuo metu su atsakovu bendrauja minimaliai, tiek, kiek to reikalauja susidariusi situacija. Su vaiku ji atsakovui leidžia bendrauti, yra susirašiusi, konkrečias datas, kada atsakovas bendravo su dukra. Ji pati turi Canon fotoaparatą, kurį atidavė/padovanojo atsakovas, nes jis jau buvo senas ir atsakovas juo nebesinaudojo. Remontą 2013 metais darė tiek iš savo, tiek iš atsakovo lėšų, abu dirbo, uždirbo ir iš tų pinigų darė remontą. Remontas buvo daromas kapitalinis. Tėvai jai yra pervedę 10000 Eur, kas reiškia, kad jos tėvai už ją sumokėjo dalį pradinio įnašo už butą.

5Ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl bendros abiejų sutuoktinių kaltės. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina tarp šalių nėra, todėl nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o iš atsakovo priteistinas išlaikymas bei nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Ieškovės manymu, 200 Eur yra optimali iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina suma. Atsakovas nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, dėl kurių iš jo turėtų būti priteisiamas mažesnio nei 200 Eur dydžio išlaikymas. Palyginus ieškovės ir atsakovo siūlomas atsakovo bendravimo su dukra tvarkas, jos sutampa praktiškai aštuoniasdešimčia procentu, taigi galima laikyti, kad atsakovas pritaria ieškinio reikalavimui dalyje dėl jo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Prašo ieškinį tenkinti pilnai, o priešieškinį arba atmesti, arba tenkinti toje dalyje, kuri sutampa su ieškinio reikalavimais.

6Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad dėl nesugebėjimo rasti bendro santykių balanso šalys pradėjo tolti viena nuo kitos kaip sutuoktiniai, tai lėmė, jog ilgainiui kilę tarpusavio nesutarimai dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų ir jų sprendimo būdų, bendro ūkio vedimo, pareigų bei teisių šeimoje pasidalinimo, sąlygojo nuolatinius šalių nesutarimus, kas lėmė šalių santuokos griūtį. Atsakovas neprieštarauja, kad jų nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau su ieškovės prašomu priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiu nesutinka, nes jis yra neproporcingas ir nepagrįstas. Tokiu reikalavimu ieškovė siekia perkelti visą vaiko išlaikymo naštą išimtinai ant atsakovo. Ieškovės paskaičiavimai yra išpūsti, nes šalys, gyvendamos kartu, tokių sumų vaiko išlaikymui niekada neskyrė, vaikas neturi jokių specialių poreikių. Atsakovo paskaičiavimu, vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 360 Eur, jis prie vaiko išlaikymo gali prisidėti po 180 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma jo bendravimo su dukra tvarka, todėl šioje dalyje teiks priešieškinį. Šalys santuokoje jokio nekilnojamojo turto neįgijo, todėl joks nekilnojamasis turtas nėra dalintinas. Atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomu šalių santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertinimu ir neprieštarauja, kad jis būtų priteistas ieškovei, tačiau atsakovui turi būti priteista 1127,50 Eur kompensacija, nes preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tuo tarpu ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad atsakovas paėmė iš ieškovės 1000 Eur yra nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini. Ieškovė kelia nepagrįstas pretenzijas į atsakovo asmeninį turtą – foto techniką, kurią atsakovas buvo įsigijęs iki santuokos, nes nuo pat mokyklos laikų užsiėmė menine fotografija ir tai yra atsakovo hobis iki šiol. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų apie foto technikos įsigijimą santuokos metu, nes to nebuvo.

7Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

81.1.

9Bendravimo tvarka su vaiku nuo 4 metų amžiaus iki vaikas sulauks pilnametystės:

101.1.1.

11Šalių nepilnametis vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu) mėnesio neporinę savaitę su nakvynėmis pas atsakovą (tėvą) nuo trečiadienio paimant vaiką iš ugdymo/mokymo įstaigos ir penktadienį nuvežant į ugdymo/mokymo įstaigą. Mėnesio porinę savaitę su nakvynėmis pas atsakovą (tėvą) praleidžia nuo penktadienio paimant vaiką iš ugdymo/mokymo įstaigos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., o jei po sekmadienio seka ne darbo diena (poilsio/švenčių) diena, tai atsakovas (tėvas) turi teisę būti su vaiku ir šią nedarbo (poilsio/šventės) dieną iki tos dienos 19.00 val.;

121.1.2.

13Nustatyti, kad vaikas su atsakovu (tėvu) nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip pusę vaiko mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Atostogoms atsakovas (tėvas) pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos bendrai sutartos vietos pirmą atostogų dieną 10.00 val. ryte ir grąžina priklausančią paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą bendrai sutartą vietą, ne vėliau kaip iki 20.00 val. vakaro. Apie tikslų atvykimą ar grįžimą atsakovas vaiko motiną informuoja telefonu ar trumpąja žinute, arba el. paštu.

141.1.3.

15Nustatyti, kad vaikas su atsakovu (tėvu) nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip pusę vaiko darželio atostogų. Atostogoms atsakovas (tėvas) pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos bendrai sutartos vietos pirmą atostogų dieną 10.00 val. ryte ir grąžina priklausančią paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją ar kitą bendrai sutartą vietą, ne vėliau kaip iki 20.00 val. vakaro. Apie tikslų atvykimą ar grįžimą atsakovas vaiko motiną informuoja telefonu ar trumpąja žinute, arba el. paštu.

161.1.4.

17Nustatyti, kad šv. Kūčias ir šv. Kalėdas neporiniais metais vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu), nustatyti, kad Naujuosius Metus ir šv. Velykas poriniais metais vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu);

181.1.5.

19Nustatyti, kad visų metų Motinos dieną (gegužės 1-asis sekmadienis) ir ieškovės (motinos) gimimo dieną vaikas sutinka su ieškove (motina);

201.1.6.

21Nustatyti, kad visų metų Tėvo dieną (birželio 1-asis sekmadienis) ir atsakovo (tėvo) gimimo dieną vaikas sutinka su atsakovu (tėvu);

221.1.7.

23Nustatyti, kad šalių vaiko gimimo dieną su vaiku sutinka ir gali būti abu tėvai;

241.1.8.

25Nustatyti, kad atsakovas (tėvas) turi teisę tiesiogiai pasimatyti su vaiku bent 1-2 valandų laikotarpiu, jei su vaiku negalėjo susitikti daugiau nei 14 dienų iš eilės, prieš tai šalims suderinus pasimatymo laiką ir vietą telefono skambučiu ar SMS žinute. Apie pageidavimą susitikti su vaiku būtina pranešti ne mažiau nei prieš dvi dienas, praėjus 10 dienų laikotarpiui;

261.1.9.

27Šalis, nesanti kartu su vaiku, gali bendrauti su vaiku bet kurią dieną nuo 17.30 val. iki 19.30 val. laikotarpiu, ne daugiau nei 45 min. telefonu arba video pokalbių (pvz. „Skype“ tipo programomis) būdu per savaitę. Vaiko tėvas turi teisę suteikti dukrai asmeninį mobiliojo ryšio/video pokalbių prietaisą (su laisvų rankų įranga), kuriais galėtų susisiekti nurodytu bendravimo valandų metu su dukra; vaikui suteikta asmeninio mobiliojo ryšio priemonė turi būti visada prieinama telefoniniams pokalbiams jo tuometinėje gyvenamojoje ar buvimo vietoje (pvz. registruotoje vietoje, sodyboje, išvažiavus savaitgaliui į svečius, pas gimines, ligoninėje ar sanatorijoje). Nesant galimybei susisiekti su vaiku naudojantis jam suteiktomis priemonėmis, tas iš tėvų, su kuriuo yra vaikas, turi sudaryti galimybę vaikui leisti naudoti tėvų asmenines mobiliojo ryšio ar video pokalbių priemones – skambutis turi būti prieinamas šalies, su kuria tuo metu yra vaikas. Nesant galimybei susisiekti su vaiku nurodytu bendravimo laiku, būtina nurodyti, kada su juo bus galima susisiekti tą pačią dieną, arba artimiausias 24 val. Nebetaikyti sutarto bendravimo laiko ribojimo. Jei susisiekimas su vaiku nurodytu bendravimo laiku negalimas (pvz. vaikas su tėčiu ar mama yra spektaklyje), pakanka pranešti, kada būtų galima susisiekti vėliau, kada būtų galima jam perskambinti, arba tiesiog nebetaikyti artimiausią sekančią dieną sutarto skambučių laiko ribojimo;

281.1.10.

29Ieškovė el. paštu ar SMS žinute informuoja atsakovą apie dukros gyvenamosios vietos ar ugdymo bei medicinos įstaigos pasikeitimus;

301.1.11.

31Nustatyta bendravimo tvarkos apimtis gali būti derinama šalims raštu (el. paštu, SMS) dėl to susitarus.

321.2.

33Bendravimo tvarka su vaiku nuo 4 metų amžiaus iki vaikas sulauks pilnametystės, tuo metu/laikotarpiu, kuomet vaiko tėvas A. Š. nuolatos gyvena užsienyje:

341.2.1.

35Šalių nepilnametis vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu) visą laiką, kuomet atsakovas atvyksta į Lietuvą, su nakvynėmis pas atsakovą (tėvą) nuo atvykimo dienos, paimant vaiką iš ugdymo/mokymo įstaigos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą savo buvimo dienos priešpaskutinę dieną iki 19.00 val. Apie savo numatomą atvykimą atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip 7 dienos iki numatomo atvykimo el. paštu ar SMS žinute iš anksto;

361.2.2.

37Nustatyti, kad vaikas su atsakovu (tėvu) nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip pusę vaiko mokyklinių vasaros atostogų (tėvo) gyvenamojoje vietoje. Tokiu atveju išlaidos vaikui nuvykti pas atsakovą (tėvą) ir vėliau grįžti į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą apmokamos atsakovo (tėvo);

381.2.3.

39Nustatyti, kad poriniais metais rudens ir pavasario mokyklines atostogas vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu), o neporiniais metais vaikas su atsakovu (tėvu) praleidžia žiemos mokyklines atostogas, tėvo gyvenamojoje vietoje. Išlaidas vaikui nuvykti pas atsakovą (tėvą) ir vėliau grįžti į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą apmokamos atsakovo;

401.2.4.

41Nustatyti, kad šv. Kalėdas ir Naujųjų Metų šventę (gruodžio 31 – sausio 1 d.), šv. Velykas vaikas praleidžia (sutinka) su ta iš šalių, kuriai tuo metu pagal nustatytą tvarką tenka buvimas su vaiku jo žiemos ar pavasario atostogų laiku;

421.2.5.

43Jei vaikas yra priešmokyklinio amžiaus ir lanko priešmokyklinę įstaigą, kurioje nėra atostogų, tokiu atveju, vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu) pusę tėvo turimų kasmetinių atostogų, tėvo gyvenamojoje ar kitoje tėvo pasirinktoje vietoje. Apie savo atostogas atsakovas (tėvas) informuoja vaiko motiną prieš dvi savaites iki numatomų atostogų telefonu ar SMS žinute;

441.3.

45Nustatyti, kad jei vaikas su atsakovu (tėvu), jo gyvenamojoje vietoje praleidžia daugiau kaip 7 dienų laikotarpį, už tą laikotarpį, jei jis yra ilgesnis kaip 7 dienos, atsakovas už visą tą laikotarpį vaiko išlaikymo įmokų ieškovei nemoka, o to mėnesio išlaikymo suma mažintina pagal formulę – išlaikymo dydis dalinamas iš visų mėnesio kalendorinių dienų ir atimamas laikotarpio dienų skaičius.

461.4.

47Įpareigoti ieškovę visais atvejais nedelsiant ryšio priemonėmis (el. paštu ar SMS žinutėmis) informuoti atsakovą, kai šalių vaikas suserga.

481.5.

49Apie tai, kad keičiasi atsakovo gyvenamoji vieta, t.y. atsakovas pradeda gyventi Lietuvoje, ar išvyksta gyventi iš Lietuvos, įvykus atitinkamam juridiniam faktui atsakovas raštu informuoja ieškovę, jos gyvenamosios vietos adresu.

501.6.

51Atsakovui gyvenant užsienyje, atsakovas organizuoja ir yra atsakingas už vaiko keliones pas atsakovą iš Lietuvos į atsakovo gyvenamąją vietą. Priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nuo pat šalių nepilnamečio vaiko gimimo nuoširdžiai rūpinosi vaiku, atsakovo santykiai su vaiku yra puikūs, atsakovas labai sutaria su dukra ir siekia išlaikyti esamus santykius, tuo tarpu ieškovė nuolat ir sąmoningai siekia dirbtinai sukurti situacijas ribojančias atsakovo galimybes bendrauti su vaiku.

52Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu nesutinka. Mano, kad atsakovo reikalavimai nustatyti bendravimo su vaiku tvarką tuo atveju, jei jis išvyktų gyventi ir dirbti į užsienį, skirstant bylinėjimosi išlaidas, negali būti apmokami ieškovės, nes ne ji, o atsakovas rengiasi galimai išvykti.

53Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą, palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai. Papildomai atsakovas paaiškino, kad remonto atlikimo metu ieškovės atlyginimas buvo 1400 Lt, o jis buvo dirbęs užsienyje ir turėjo santaupų, taigi remontas buvo daromas iš jo lėšų, nes ieškovės pajamos buvo per mažos net pragyvenimui. Ieškovė be abejo prie remonto prisidėjo, bet tik tiek, kiek galėjo, minimaliai. Ieškovės tėvai ar kiti giminaičiai finansiškai prie kapitalinio remonto neprisidėjo, visa našta teko jam, kaip vyrui, kuris turėjo statybos darbus pats atlikti. Ieškovė savęs darbe nerealizuodavo, nes dirbo ne pagal specialybę, pas psichologą vaikščiojo dėl savo asmeninių problemų, o ne dėl šeimos. Ieškovė labai spaudė ir siekė žūtbūt ištekėti. Ieškovė vartoja hormonus dėl skydliaukės, dėl ko jos jautrumas yra virš normos ribų ir tą iš karto pastebėjo psichologas, kuris iš karto paklausė, ar turi problemų su skydliauke ir ar geria vaistus, nes buvo akivaizdžiai padidėjęs jautrumas. Jis jokių sąlygų niekada nestatė, tiesiog bandydavo prisiderinti prie jos. Nuo pat mažens ieškovė priekaištavo, kad jis netinkamai žiuri, negerai žaidžia, ne taip dainuoja vaikui ir pan. Jo paties sveikata nebuvo ideali, turėjo problemų ir su nugara, ir su žarnynu, todėl po darbo pagal savo sveikatos būklę jis stengėsi maksimaliai prisidėti prie šeimyninio gyvenimo. Ieškovė buvo visą laiką depresyvi, jai nepatiko bendrauti su kitais žmonėmis, nes neužmegzdavo su jais dvasinio pokalbio. Jis fotografuoja nuo mokyklos laikų, tai yra jo entuziastingas hobis, technika fotografavimui buvo ir perkama ir parduodama iki santuokos, nes tai yra pakankamai brangūs dalykai. Juo labiau jis nėra profesionalus fotografas, tai jam ir nereikėjo pačios geriausios technikos pirkti, dažniau ją pasiskolindavo, jei reikėdavo, iš draugų. Po santuokos, kai prasidėjo remontai ir kiti reikalai, tai fotografija iš viso buvo užleista. Ieškovė manipuliuoja tuo, kad ji turi vaiką ir yra silpnesnė, todėl jai priklauso visko daugiau, o jis turi rankas ir kojas tai gali sau užsidirbti. Su vaiku jis bendrauja, ypač geras jo bendravimas su vaiku, kai jiedu likdavo vieni, todėl jis net paprašydavo, kad ieškovė kur nors išeitų, o jis liktų su dukra. Stengiasi ir dabar geriau dukrą išsivežti pas savo tėvus ir pabūti atskirai nuo ieškovės. Skirtis buvo pritarimas ieškovei, o ne jo iniciatyva ar reikalavimas. Nepatenkinus kažkokius ieškovės norus, ji nuolat grasindavo skyrybomis, bet jam tuo metu buvo gražus laikas su tik ką gimusiu vaiku, taigi jis minčių skirtis neturėjo, priešingai viską kūrė, kad gyventų šeimoje. Paskutinius ištisus metus ieškovė per savaitę apie keturis kartus grasindavo skirtis, net buvo susikūrusi anketą darnioje poroje, nes jai reikėjo tvirto, vyresnio vyro, prie kurio ji jaustųsi kaip už ąžuolo. Bandė pagyventi atskirai, jis išvyko dirbti į užsienį agrastų skinti. Jam gyvenant užsienyje, nebuvo psichologinės įtampos, o grįžus iš darbo būdavo gražių akimirkų: ir į kelionę į Italiją važiavo ir į operos ir baleto teatrą eidavo, bet nepasitenkinimas juo pradėjo vėl reikštis. Galiausiai nutarė pagyventi atskirai ir jis išsikraustė.Net ir gyvendami kartu jie bendraudavo elektroniniais laiškais, nes ieškovė yra labai jautri ir tik pradėjus dėl kažko bendrauti, apsipildavo ašaromis ir kalbėtis būdavo neįmanoma. 2016 metų vasarą ieškovė buvo išsikėlusi pas tėvus, buvo susikūrusi anketą, bet jis įtikino ją grįžti ir bandyti gyventi kartu. Jis skyrybų pradžia laiko tą momentą, kai ieškovė pareikalavo kuo greičiau išsikraustyti. Jis galėjo išsikraustyti nuo Naujų metų, tą ir padarė. Jis išsikraustė į Telšius, bet norėjo matytis ir toliau su vaiku, o ieškovė jam pradėjo iš viso neleisti matytis su vaiku, gal tik vieną kartą per mėnesį, bet ne daugiau, nors gyvenant kartu ieškovė nuolat skundėsi, kad jis yra blogas tėvas ir per mažai praleidžia laiko su vaiku. Gyvendami kartu jie vaikui iš viso per mėnesį 200 Eur išleisdavo, nes rūbelių gauna iš sesers vaikų ir pan., o dabar ieškovė iš jo vieno reikalauja 250 Eur. Šiuo metu nuo 2019 m. kovo mėnesio jis priverstas slaugyti vieną vienkiemyje gyvenantį tėvą, sergantį pažengusia onkologine liga, todėl yra registruotas darbo biržoje nuo š.m. kovo mėnesio. Be to, Telšiuose yra šeimos verslas (kaimo turizmas), kurį reikia taip pat prižiūrėti. Devynis mėnesius jam išmokėjo kompensaciją dėl atleidimo iš darbo. Fotografija, kaip veikla, neužsiėmė santuokos metu, pinigų už fotografavimą nėra gavęs. Iki santuokos mąstė šį hobį paversti pragyvenimo šaltiniu ir išsiimti liudijimą bei verstis individualia veikla, bet to nepadarė, nes užsakymų jis neturėjo, pinigų iš to nebūtų daug uždirbęs. Be atlygio fotografuodavo tik draugų vestuves arba padėdavo fotografuoti savo bičiuliams. Jis turi loptopą, o į bylą kieno pateikti katalogai ir kietasis diskas – tikrai nežino. Santuokos metu yra pirkęs vieną objektyvą už 400 Eur, daugiau santuokos metu savo fotografavimo įrangą turėtą pardavė. 2017 metų rudenį jis visada buvo su sergančiu vaiku, nes jis tuo metu neturėjo darbo, ieškovė galėjo ir dirbti, ir būti motinystės atostogose, todėl vaiko slauga buvo forminama ieškovės vardu, o realiai vaikas būdavo su juo. Ieškovė tuo metu gaudavo ir motinystės išmokas, ir individualios veiklos pajamas. Vaikas ieškovės yra visiškai nusavintas, vaikas yra įrankis ieškovės gyvenimo prasmei. Atvažiuodamas į Vilnių jis apsistodavo pas draugus, kai norėdavo pasimatyti su dukra, nes būti viename bute su ieškove dėl itin konfliktiškos situacijos buvo neįmanoma. Yra buvę, kad ieškovė neatrašydavo į jo elektroninius laiškus, o jam atvažiavus į Vilnių pasimatyti su dukra, pasakydavo, kad jos turi kitų planų. Taip tęsėsi apie pusmetį, o vėliau ieškovė pradėjo konsultuotis su teisininkais ir pradėjo bendrauti civilizuočiau. Jis norėjo eiti vaiko priežiūros atostogų, bet ieškovė nesutiko.

54Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kad kliūčių maksimaliai atsakovui bendrauti su dukra nėra, todėl priešieškinio reikalavimas dalyje dėl atsakovo bendravimo su dukra nustatymo turi būti tenkinamas pilna apimtimi. Iš esmės sutiktina su ta pozicija, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas neprieštarauja, kad jų nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Objektyviai atsakovas yra pajėgus teikti 180 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis. Vaiko poreikiai šiai dienai, pagal atsakovo paskaičiavimus, sudaro 360 Eur, todėl abi šalys vienodai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, kas ir būtų po 180 Eur. Abiejų šalių turtinė padėtis yra apylygė, abu turi vienodas dalis turto ir kreditorinių įsipareigojimų, ieškovė dirba, gauna vadinamuosius valstybės mokamus „vaiko pinigus“, o atsakovas dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių šiuo metu yra bedarbis. Kiti ieškovės ieškinio reikalavimai yra neįrodyti, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

55Tretysis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu, nes neaiškiomis ir dviprasmiškomis ieškinio formuluotėmis siekiama modifikuoti prievoles pagal ( - ) kredito sutartį Nr. ( - ). Nagrinėjamu atveju, ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal ( - ) kredito sutartį Nr. ( - ) yra solidari, todėl nesant AB SEB banko, kaip ieškovės ir atsakovo kreditoriaus sutikimo, prievolės pagal kredito sutartį negali būti modifikuojamos. Tretysis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas pateikė atsiliepimą ir į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas nepasisako dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Pažymėjo, kad AB SEB bankas byloje yra pateikęs 2018-10-17 atsiliepimą į 2018-10-30 ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame išdėstė savo poziciją dėl ieškovės ir atsakovo kreditorinių įsipareigojimų padalijimo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir jos nekeičia. Santuokos metu I. Š. ir A. Š. su AB SEB banku sudarė ir įsipareigojo vykdyti ( - ) kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu gautos lėšos skirtos buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), įsigijimo finansavimui. Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (LR CK 3.109 str. 6.6 str. 6.8 str.). AB SEB bankas pareiškia, kad I. Š. ir A. Š. atsakomybė pagal ( - ) kredito sutartį Nr. ( - ) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo turi išlikti solidari. Prašo bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant. AB SEB banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama AB SEB banko atstovui nedalyvaujant.

56Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti nepilnametės M. Š. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Mano, kad tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgdami į vaiko interesus ir poreikius, jo amžių, dienos ritmą, jo, kaip bręstančios ir fiziškai bei dvasiškai besivystančios asmenybės, poreikių apimtį, išsakytą nuomonę, bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios vykdymui. Tokio amžiaus vaikas yra emociškai pažeidžiamas, jis jaudinasi dėl tėvų, dėl to jie turi užtikrinti, kad vaikas nedalyvautų jų konfliktuose ir negirdėtų neigiamų pasisakymų apie savo tėvus, bendrautų su abiem tėvais, jaustų iš jų pagalbą ir supratimą. Svečiuodamasis tėvo namuose, tokio amžiaus vaikas turi patirti saugumo jausmą, emocinį atliepimą iš tėvo ir kitų kartu gyvenančių asmenų, priprasti prie tų namų aplinkos, turi būti išlaikyta vaiko dienotvarkė bei abiejuose namuose taikomos vienodos taisyklės. Vaikų išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 200 Eur/mėn. dukrai galimai patenkintų vaiko poreikius.

57Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė pateikė galutinę išvadą, kad gyvenamoji mergaitės vieta nustatytina su motina, nes tą yra išsakiusi ir mergaitė, tačiau dėl bendravimo tvarkos pažymėtina, kad mergaitės santykiai su tėčiu yra labai geri, duomenų, kad netinkamai tėvai vykdytų savo pareigas, nėra. Šeima yra žinoma, nes į juos kreipėsi ieškovė, tačiau grėsmės lygis vaikui nebuvo nustatytas vien dėl šalių tarpusavio konfliktų. Išlaikymo dydis 200 Eur atitinka vaiko interesus.

58Patikslintas ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies

59Dėl santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo

60Nustatyta, kad atsakovas A. Š., a.k. ( - ) ir ieškovė I. Š. (iki santuokos – K.), a.k. ( - ) susituokė ( - ) ( - ) parapijoje ir ( - ) santuokos apskaitos įrašą įregistravo ( - ) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Pažymėtina, kad bažnyčioje sudaryta santuoka nutraukiama bažnytiniame tribunole, vadovaujantis bažnyčios kanonų teise. Teismas negali nutraukti bažnyčioje sudarytos santuokos. Teismas gali tik panaikinti santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos skyriuje.

61Šalys sutinka, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kadangi ginčo tarp šalių dėl santuokos nutraukimo pagrindo nėra, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai).

62Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 straipsniai), tačiau ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas yra sveiko ir darbingo amžiaus, todėl jam išlaikymas nepriteistinas.

63VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis šalys santuokos metu jokio nekilnojamojo ir/ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo.

64Ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę – Š.. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – Š., atsakovui paliktina jo pavardė – Š. (CK 3.69 str.1 d.).

65Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

66Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Ginčo dėl nepilnamečio M. Š. gyvenamosios vietos nėra. Nuo pat dukters gimimo, vaikas gyveno su motina, mergaitės motina sudaro jai geras buities, ugdymo ir laisvalaikio sąlygas, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko M. Š., gim. ( - ), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina ieškove I. Š., a.k. ( - ) jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

67Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

68Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą dukrai M. Š. po 200 eurų kiekvieną mėnesį (šią sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka) iki jos pilnametystės, motyvuojant tuo, kad ji kiekvieną mėnesį vaikui išleidžia mažiausiai 400 Eur. Atsakovas mano, kad ši suma yra neproporcinga ir nepagrįsta, nes gyvendami kartu jie niekada dukters išlaikymui neišleisdavo 400 Eur per mėnesį, taigi ieškovė tokiu savo reikalavimu siekia perkelti visą vaiko išlaikymo naštą išimtinai tik ant atsakovo.

69Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

70Ieškovė į bylą pateikė vidutines mėnesio išlaidas vaikui išlaikyti, pagal kurias maistui yra skiriama 100 Eur, darželis – 60 Eur, komunalinių paslaugų dalis – 40 Eur, būsto paskola – 33 Eur, gydymas (terapinės priemonės, vaistai, vitaminai) – 60 Eur, papildomos gydytojų konsultacijos ir tyrimai – 20 Eur, higienos priemonės – 15 Eur, būrelis VšĮ „Linksmosios strazdanėlės“ – 54 Eur, sezoniniai drabužiai – 30 Eur, sezoninė avalynė – 20 Eur, kirpykla – 12 Eur, laisvalaikio pramogos – 50 Eur, ugdymo ir lavinimo priemonės – 30 Eur, kuras automobiliui vežiojant vaiką – 50 Eur, atostogos – 11 Eur, nenumatytos išlaidos ir įvairūs daiktai – 60 Eur, ir mano, kad atsakovas prie dukters išlaikymo turi prisidėti 200 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovo paskaičiavimais vaikui per mėnesį pakanka: maistui – 100 Eur, drabužiams, avalynei, patalynei – 50 Eur, higienos ir sveikatos priemonėms – 40 Eur, būsto išlaidų daliai – 40 Eur, darželiui ir kitoms su lavinimu susijusioms išlaidoms – 80 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur, atostogoms ir draugų gimtadieniams – 30 Eur, todėl iš jo turėtų būti priteista po 180 Eur per mėnesį.

71Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, jog VĮ „Registrų centro“ duomenimis, ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, adresu ( - ), t.y. po ½ dalį. VĮ „Regitra“ duomenimis duomenų apie I. Š. vardu registruotas transporto priemones nėra, o A. Š. vardu yra registruota transporto priemonė F. F., valstybinis Nr. ( - ) SoDra duomenimis laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-01-24 ieškovė I. Š. iš ( - ) vidutiniškai gaudavo apie 392,20 Eur neatskaičius mokesčių, o atsakovas A. Š. iš ( - ) vidutiniškai yra gavęs apie 354,06 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, be to, nuo 2018-11-15 iki 2018-11-30 atsakovas iš ( - ) yra gavęs 537,57 Eur neatskaičius mokesčių, o nuo 2018-12-01 iki 2018-12-31 – 1568,49 Eur neatskaičius mokesčių. Šiuo metu atsakovas yra bedarbis. Ieškovei yra mokami valstybės skirti vadinamieji „vaiko“ pinigai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra vidutinė, abu yra jauni, sveiki, išsilavinę, darbingo amžiaus žmonės, turintys vienodą pareigą mokėti kreditą AB SEB bankui ir išlaikyti vieną, specialių poreikių neturinį vaiką, galintys ir turintys dėti visas įmanomas pastangas gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką.

72Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertinant ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, teismas laiko, kad 200 Eur per mėnesį nėra pernelyg didelė suma, priešingai – labiau orientuota į minimalių vaiko poreikių tenkinimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jog abu vaiko tėvai, o ne viena vaiko motina, turi spręsti apie vaiko lankomus būrelius, atsižvelgiant į vaiko interesus, norus, vaikui būtiną poilsio laiką, bei abiejų tėvų finansines galimybes apmokėti mokamus būrelius, lygiai kaip ir būtinybę lankytis pas privačius, o ne valstybės garantuojamus medikus. Įvertinus abiejų tėvų amžių, išsilavinimą, gaunamas pajamas, turtinę padėtį, tai, jog atsakovo bedarbystė, teismo vertinimu, yra laikina, byloje nėra pateikta įrodymų, kad tėvai turėtų rimtų sveikatos problemų ar jiems būtų nustatytas neįgalumas, dėl ko būtų ribotos jų galimybės dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką, sutuoktiniai turi vienodą pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko augantį amžių, jos poreikius, sveikatą, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas turi būti teikiamas vienam nepilnamečiui vaikui, neturinčiam specialių poreikių, teismas priteisia iš atsakovo A. Š. išlaikymą nepilnametei dukrai M. Š. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, 2018-07-17, iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.). Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. Š. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą nepilnamečiam vaikui gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 str.).

73Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 650 Eur skolą, susidariusią atsakovui mokant per mažai lėšų vaikui išlaikyti 2018 metų sausio-gegužės mėnesiais ir visiškai neišlaikant vaiko 2018 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino duomenys, kad ieškovė ir/ar atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, priešingai – nustatyta, kad iki faktinio gyvenimo skyrium pradžios šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, abu dirbo, gaudavo darbines pajamas, kurias skyrė šeimos išlaikymui, pradėjus gyventi skyrium iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, pervesdamas į vaiko motinos sąskaitą atitinkamas pinigų sumas. Kadangi iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tarp šalių nebuvo nustatytas privalomas konkretus laikino išlaikymo dydis, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo per maža suma, juo labiau, kad šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja nuo jų priėmimo dienos į ateitį, o ne atgal. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas ieškovės nurodytais laikotarpiais pagal savo finansines išgales vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

74Dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo

75Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią: 1) kol vaikui sueis septyneri metai, A. Š. antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį paimą vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ir sekmadienį 19.00 val. atveža į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Šame punkte nustatyta matymosi su vaiku tvarka gali būti pakeista šalių susitarimu. 2) vaikui suėjus septyneriems metams, A. Š. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio kasdien pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir penktadienį nuveža į ugdymo įstaigą, taip pat antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį paima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ir sekmadienį 19.00 val. atveža į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiame punkte nustatyta matymosi su vaiku tvarka gali būti pakeista šalių susitarimu. 3) vaikas savo ugdymo įstaigos atostogas praleidžia su kiekvienu iš tėvų po lygiai. 4) vaikas savo kasmetines vasaros atostogas praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena. Kitas iš tėvų turi teisę nepertraukiamai praleisti su juo 30 kalendorinių dienų vaiko kasmetinių vasaros atostogų, apie tai pranešęs iš anksto raštu su vaiku gyvenančiam gimdytojui ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. 5) lyginiais metais A. Š. praleidžia su vaiku Naujųjų Metų šventę nuo gruodžio 31 d. 18-19 val. iki sausio 1 d. 11-12 val., Kalėdų švenčių metu nuo gruodžio 25 d. 10-11 val. iki gruodžio 26 d. 18-19 val., Velykų pirmąją dieną – nuo 10-11 val. iki antrosios Velykų dienos 10-11 val. Lyginiais metais vaikas švenčia gimtadienius su tėvu. 6) nelyginiais metais vaiko tėvas praleidžia su vaiku Naujųjų Metų dieną, t.y. sausio 1 d. nuo 11-12 val. iki sekančios dienos ryto, Kalėdų švenčių metu nuo gruodžio 23 d. 18-19 val. iki gruodžio 25 d. 10-11 val., Velykų antrąją dieną – nuo 10-11 val. iki sekančios dienos ryto. Nelyginiais metais vaikas savo gimtadienius švenčia su vaikų motina. 7) vaikui pageidaujant ir tam iš tėvų, pas kurį yra švenčiamas vaiko gimtadienis neprieštaraujant, vaiko gimtadienyje gali dalyvauti antrasis iš tėvų. Tuo atveju, jei vaiko gimtadienis sutampa su jo ugdymo įstaigos atostogomis, gimtadienis švenčiamas pas tą iš tėvų, pas kurį vaikas atostogauja. 8) kiekvienais metais A. Š. turi užtikrinti, kad vaikas dalyvautų I. Š. gimtadienio šventėje. Kiekvienais metais I. Š. turi užtikrinti, kad vaikas dalyvautų A. Š. gimtadienio šventėje. 9) jeigu vaiko buvimo su vienu iš tėvų laikas nebuvo užtikrintas dėl vaiko ar vieno iš tėvų ligos, komandiruotės, ar panašių, nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių, šios dienos perkeliamos į pirmą tokių aplinkybių pasibaigimo dieną, jeigu vaiko mokymosi ir papildomo užimtumo (būrelių, treniruočių ir pan., t.y. užklasinės veiklos) grafikas tai leidžia. 10) A. Š. užtikrina, jog I. Š. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku, kai šis yra A. Š. žinioje. I. Š. užtikrina, jog A. Š. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku, kai šis yra I. Š. žinioje. 11) atitinkamas vaiko buvimo su tėvu ar motina laikas gali būti keičiamas atsižvelgiant į šalių tarpusavio susitarimą. 12) vaiko ligos atveju išlaidas auklei ar kitam prižiūrinčiam asmeniui A. Š. ir I. Š. dengia lygiomis dalimis. 13) tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, įsipareigoja nuolat, ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu (elektroniniu paštu) pateikti informaciją kitam iš vaiko tėvų apie vaiko mokymosi rezultatus, kitus pasiekimus, taip pat privalo nedelsiant informuoti raštu (elektroniniu paštu) vaikui susirgus ar turint kitokių sunkumų. 14) nei A. Š., nei I. Š. nedaro kliūčių ir nustatyta tvarka išduoda sutikimus ir leidimus bei kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

76Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

771.1

78Bendravimo tvarka su vaiku nuo 4 metų amžiaus iki vaikas sulauks pilnametystės:

791.1.1

80Šalių nepilnametis vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu) mėnesio neporinę savaitę su nakvynėmis pas atsakovą (tėvą) nuo trečiadienio paimant vaiką iš ugdymo/mokymo įstaigos ir penktadienį nuvežant į ugdymo/mokymo įstaigą. Mėnesio porinę savaitę su nakvynėmis pas atsakovą (tėvą) praleidžia nuo penktadienio paimant vaiką iš ugdymo/mokymo įstaigos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., o jei po sekmadienio seka ne darbo diena (poilsio/švenčių) diena, tai atsakovas (tėvas) turi teisę būti su vaiku ir šią nedarbo (poilsio/šventės) dieną iki tos dienos 19.00 val.;

811.1.2

82Nustatyti, kad vaikas su atsakovu (tėvu) nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip pusę vaiko mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Atostogoms atsakovas (tėvas) pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos bendrai sutartos vietos pirmą atostogų dieną 10.00 val. ryte ir grąžina priklausančią paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą bendrai sutartą vietą, ne vėliau kaip iki 20.00 val. vakaro. Apie tikslų atvykimą ar grįžimą atsakovas vaiko motiną informuoja telefonu ar trumpąja žinute, arba el. paštu.

831.1.3

84Nustatyti, kad vaikas su atsakovu (tėvu) nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip pusę vaiko darželio atostogų. Atostogoms atsakovas (tėvas) pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos bendrai sutartos vietos pirmą atostogų dieną 10.00 val. ryte ir grąžina priklausančią paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją ar kitą bendrai sutartą vietą, ne vėliau kaip iki 20.00 val. vakaro. Apie tikslų atvykimą ar grįžimą atsakovas vaiko motiną informuoja telefonu ar trumpąja žinute, arba el. paštu.

851.1.4

86Nustatyti, kad šv. Kūčias ir šv. Kalėdas neporiniais metais vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu), nustatyti, kad Naujuosius Metus ir šv. Velykas poriniais metais vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu);

871.1.5

88Nustatyti, kad visų metų Motinos dieną (gegužės 1-asis sekmadienis) ir ieškovės (motinos) gimimo dieną vaikas sutinka su ieškove (motina);

891.1.6

90Nustatyti, kad visų metų Tėvo dieną (birželio 1-asis sekmadienis) ir atsakovo (tėvo) gimimo dieną vaikas sutinka su atsakovu (tėvu);

911.1.7

92Nustatyti, kad šalių vaiko gimimo dieną su vaiku sutinka ir gali būti abu tėvai;

931.1.8

94Nustatyti, kad atsakovas (tėvas) turi teisę tiesiogiai pasimatyti su vaiku bent 1-2 valandų laikotarpiu, jei su vaiku negalėjo susitikti daugiau nei 14 dienų iš eilės, prieš tai šalims suderinus pasimatymo laiką ir vietą telefono skambučiu ar SMS žinute. Apie pageidavimą susitikti su vaiku būtina pranešti ne mažiau nei prieš dvi dienas, praėjus 10 dienų laikotarpiui;

951.1.9

96Šalis, nesanti kartu su vaiku, gali bendrauti su vaiku bet kurią dieną nuo 17.30 val. iki 19.30 val. laikotarpiu, ne daugiau nei 45 min. telefonu arba video pokalbių (pvz. „Skype“ tipo programomis) būdu per savaitę. Vaiko tėvas turi teisę suteikti dukrai asmeninį mobiliojo ryšio/video pokalbių prietaisą (su laisvų rankų įranga), kuriais galėtų susisiekti nurodytu bendravimo valandų metu su dukra; vaikui suteikta asmeninio mobiliojo ryšio priemonė turi būti visada prieinama telefoniniams pokalbiams jo tuometinėje gyvenamojoje ar buvimo vietoje (pvz. registruotoje vietoje, sodyboje, išvažiavus savaitgaliui į svečius, pas gimines, ligoninėje ar sanatorijoje). Nesant galimybei susisiekti su vaiku naudojantis jam suteiktomis priemonėmis, tas iš tėvų, su kuriuo yra vaikas, turi sudaryti galimybę vaikui leisti naudoti tėvų asmenines mobiliojo ryšio ar video pokalbių priemones – skambutis turi būti prieinamas šalies, su kuria tuo metu yra vaikas. Nesant galimybei susisiekti su vaiku nurodytu bendravimo laiku, būtina nurodyti, kada su juo bus galima susisiekti tą pačią dieną, arba artimiausias 24 val. Nebetaikyti sutarto bendravimo laiko ribojimo. Jei susisiekimas su vaiku nurodytu bendravimo laiku negalimas (pvz. vaikas su tėčiu ar mama yra spektaklyje), pakanka pranešti, kada būtų galima susisiekti vėliau, kada būtų galima jam perskambinti, arba tiesiog nebetaikyti artimiausią sekančią dieną sutarto skambučių laiko ribojimo;

971.1.10

98Ieškovė el. paštu ar SMS žinute informuoja atsakovą apie dukros gyvenamosios vietos ar ugdymo bei medicinos įstaigos pasikeitimus;

991.1.11

100Nustatyta bendravimo tvarkos apimtis gali būti derinama šalims raštu (el. paštu, SMS) dėl to susitarus.

1011.2

102Bendravimo tvarka su vaiku nuo 4 metų amžiaus iki vaikas sulauks pilnametystės, tuo metu/laikotarpiu, kuomet vaiko tėvas A. Š. nuolatos gyvena užsienyje:

1031.2.1

104Šalių nepilnametis vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu) visą laiką, kuomet atsakovas atvyksta į Lietuvą, su nakvynėmis pas atsakovą (tėvą) nuo atvykimo dienos, paimant vaiką iš ugdymo/mokymo įstaigos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą savo buvimo dienos priešpaskutinę dieną iki 19.00 val. Apie savo nuadomą atvykimą atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip 7 dienos iki numatomo atvykimo el. paštu ar SMS žinute iš anksto;

1051.2.2

106Nustatyti, kad vaikas su atsakovu (tėvu) nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip pusę vaiko mokyklinių vasaros atostogų (tėvo) gyvenamojoje vietoje. Tokiu atveju išlaidos vaikui nuvykti pas atsakovą (tėvą) ir vėliau grįžti į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą apmokamos atsakovo (tėvo);

1071.2.3

108Nustatyti, kad poriniais metais rudens ir pavasario mokyklines atostogas vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu), o neporiniais metais vaikas su atsakovu (tėvu) praleidžia žiemos mokyklines atostogas, tėvo gyvenamojoje vietoje. Išlaidas vaikui nuvykti pas atsakovą (tėvą) ir vėliau grįžti į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą apmokamos atsakovo;

1091.2.4

110Nustatyti, kad šv. Kalėdas ir Naujųjų Metų šventę (gruodžio 31 – sausio 1 d.), šv. Velykas vaikas praleidžia (sutinka) su ta iš šalių, kuriai tuo metu pagal nustatytą tvarką tenka buvimas su vaiku jo žiemos ar pavasario atostogų laiku;

1111.2.5

112Jei vaikas yra priešmokyklinio amžiaus ir lanko priešmokyklinę įstaigą, kurioje nėra atostogų, tokiu atveju, vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu) pusę tėvo turimų kasmetinių atostogų, tėvo gyvenamojoje ar kitoje tėvo pasirinktoje vietoje. Apie savo atostogas atsakovas (tėvas) informuoja vaiko motiną prieš dvi savaites iki numatomų atostogų telefonu ar SMS žinute;

1131.3

114Nustatyti, kad jei vaikas su atsakovu (tėvu), jo gyvenamojoje vietoje praleidžia daugiau kaip 7 dienų laikotarpį, už tą laikotarpį, jei jis yra ilgesnis kaip 7 dienos, atsakovas už visą tą laikotarpį vaiko išlaikymo įmokų ieškovei nemoka, o to mėnesio išlaikymo suma mažintina pagal formulę – išlaikymo dydis dalinamas iš visų mėnesio kalendorinių dienų ir atimamas laikotarpio dienų skaičius.

1151.4

116Įpareigoti ieškovę visais atvejais nedelsiant ryšio priemonėmis (el. paštu ar SMS žinutėmis) informuoti atsakovą, kai šalių vaikas suserga.

1171.5

118Apie tai, kad keičiasi atsakovo gyvenamoji vieta, t.y. atsakovas pradeda gyventi Lietuvoje, ar išvyksta gyventi iš Lietuvos, įvykus atitinkamam juridiniam faktui atsakovas raštu informuoja ieškovę, jos gyvenamosios vietos adresu.

1191.6

120Atsakovui gyvenant užsienyje, atsakovas organizuoja ir yra atsakingas už vaiko keliones pas atsakovą iš Lietuvos į atsakovo gyvenamąją vietą.

121Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pažymėjo, kad mergaitės santykis su tėčiu yra labai geras, duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas, nėra, todėl išvadą byloje teikianti institucija neprieštarauja, kad būtų nustatytas maksimalus leistinas atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra.

122Vaiko gyvenime itin reikšmingas tėvų požiūris į svarbiausią pareigą auklėti vaiką, vaiko teisę gyventi saugioje aplinkoje, gerbti vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su abiem tėvais, nors jie gyventų skyriumi. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai ir sunkiausia - užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalyse nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais klausimą, vaiko interesai laikomi prioritetiniais, tačiau nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis ir prisidengiant vaiko interesais siekti savo tikslų. Teismas taip pat pažymi, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su dukra santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas.

123Atsižvelgiant į vaiko amžių, šiuo metu mergaitė yra ikimokyklinio amžiaus, tai, kad mergaitė pradės lankyti mokyklą po kelių metų, o ieškovė turi norą leisti vaiką į užklasinius užsiėmimus jau nuo šio rudens, teismas sprendžia, kad atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka turi būti derinama ir neturi pažeisti vaiko teisės į kokybišką ugdymą, mergaitės lankomus būrelius, tinkamą poilsį, saugią ir įprastą gyvenamąją aplinką ir pan. Tuo pačiu mergaitės lankomi būreliai ir kiti papildomo ugdymo užsiėmimai neturi būti priežastimi riboti tėvo matymąsi su vaiku.

124Teismas kritiškai vertina ieškovės siūlomą nustatyti atsakovo bendravimo tvarką išskiriant tėvo bendravimą iki vaikui sueis septyneri metai ir po septynerių metų, nes byloje nėra jokių įrodymų, dėl kurių atsakovas skirtinga tvarka turėtų bendrauti su vaiku, vaikui esant vienokio ar kitokio amžiaus. Atitinkamai teismas kritiškai vertina atsakovo siūlomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią yra numatytas jo bendravimas su savo nepilnamečiu vaiku, kai atsakovas gyvens užsienyje, nes į bylą nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų konkrečią atsakovo išvykimo į konkrečią užsienio valstybę datą ir laikotarpį, kuriam laikui – nuolat ar terminuotai – atsakovas realiai išvyksta gyventi į užsienį. Hipotetinis tokios atsakovo bendravimo su dukra svarstymas, teismo vertinimu, neturi jokios nei faktinės, nei teisinės reikšmės, juo labiau, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t.y. atsakovui realiai, faktiškai išvažiavus gyventi į užsienio valstybę, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu nustatytos jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tėvai turi lygias teises bendrauti su vaiku pusę vaikų atostogų metu, priklausomai nuo mokslo metų režimo, o ne pusę tėvų atostogų laiko, todėl šioje dalyje taip pat koreguotina šalių siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, be to, pagal formuojamą teismų praktiką atskirai gyvenančio tėvo bendravimo laikas, vaikui susirgus, nėra perkeliamas, o atskirai gyvenančiam tėvui suteikiama galimybė lankyti susirgusį vaiką ir taip realizuoti numatytą bendravimo su vaiku tvarką.

125Įvertinęs šalių paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo reikalavimai dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo tenkintini iš dalies, nustatant, kad:

126-

127Nepilnamečio vaiko M. Š., a.k. ( - ) gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. Š., a.k. ( - ) jos gyvenamojoje vietoje.

128-

129Ieškovė I. Š. įsipareigoja pasikeitus vaiko gyvenamosios vietos duomenims, raštu nurodyti A. Š. jo gyvenamosios vietos adresu arba elektroninio pašto adresu ( - ) naujos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos duomenis.

130-

131Ieškovė I. Š. ir atsakovas A. Š. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ugdymu, turi būti planuojami ir vykdomi apibusiu šalių susitarimu.

132-

133Dėl vaiko lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia bendru sutarimu. Konkreti ugdymo įstaiga parenkama atsižvelgiant į atstumą iki nustatytos vaiko gyvenamosios vietos.

134-

135A. Š. užtikrina, jog I. Š. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku, kai šis yra A. Š. žinioje. I. Š. užtikrina, jog A. Š. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku, kai šis yra I. Š. žinioje.

136-

137Atitinkamas vaiko buvimo su tėvu ar motina laikas gali būti keičiamas atsižvelgiant į šalių tarpusavio susitarimą.

138-

139Vaiko ligos atveju I. Š. privalo sudaryti sąlygas A. Š. aplankyti sergantį vaiką ir praleisti su juo laiką, jei tai yra jo numatytas bendravimo su vaiku laikas.

140-

141Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, įsipareigoja nuolat, ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu (elektroniniu paštu) pateikti informaciją kitam iš vaiko tėvų apie vaiko mokymosi rezultatus, kitus pasiekimus, taip pat privalo nedelsiant informuoti raštu (elektroniniu paštu) vaikui susirgus ar turint kitokių sunkumų.

142-

143Nei A. Š., nei I. Š. nedaro kliūčių ir nustatyta tvarka išduoda sutikimus ir leidimus bei kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

144-

145A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžinant iki to paties vakaro 20 val. į jos gyvenamąją vietą.

146-

147A. Š. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. bendrauja su dukra M. Š., pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Apie savo norą bendrauti su vaiku jis turi pranešti sms žinute I. Š. ne vėliau, kaip iki tos savaitės pirmadienio 18:00 val. Jeigu A. Š. sutinka, tuo atveju, jeigu tą savaitgalį, kurį A. Š. turėtų bendrauti su vaiku M. Š., vaikas turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, A. Š. gali paimti vaiką bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau sudarydami vaikui galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti.

148-

149A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.

150-

151A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15/16 d. iki 20 val.

152-

153A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienų metų ( - ) (A. Š. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimant vaiką iš jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant iki tos pačios dienos 20 val. į jos gyvenamąją vietą.

154-

155A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvieną lyginių metų gruodžio 31 d., pasiimant vaiką iš jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant Naujų Metų sausio 1 d. iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.

156-

157A. Š. bendrauja su dukra M. Š. lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d.(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 25-26 d. (Šv. Kalėdos) ir per Šv. Velykas, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. ir pirmadienį (Šv. Velykų atveju) iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.

158-

159A. Š. bendrauja su dukra M. Š. jos gimimo dieną (( - )) lyginiais metais, pasiimant vaiką 9 val., jei tai ne darbo diena, arba 16 val. iš jos ugdymo įstaigos, jei tai darbo diena, ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.

160-

161A. Š. ir I. Š. turi teisę bendrauti su M. Š. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo ir atsižvelgiant į vaiko norą bei interesus.

162-

163Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną (( - )) M. Š. praleidžia kartu su motina I. Š..

164-

165Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Šalių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raštu).

166-

167Vaikui susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukros sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo būklę).

168Dėl kilnojamojo turto padalijimo

169Ieškovė prašo priteisti jos naudai visus kilnojamuosius daiktus, esančius bute, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), išskyrus atsakovo A. Š. asmeninius daiktus, t. y. „Bosch“ šaldytuvą, virtuvės baldus, „Ardo“ viryklę-orkaitę, „Ardo“ garų surinktuvą, kriauklę, virtuvės lubų lempą, pintus krepšius, duonkepę „Moulinex OW5023“, sulčiaspaudę „Rimi“, virtuvės kombainą „Philips HR 7625/70“, „Bosch ErgoMixx 600W“ trintuvą, indus, puodus, „Gintaro baldų“ sofą-kampą, valgomąjį stalą ir 4 kėdes, lempą virš valgomojo stalo, 3 dalių sekciją, knygų/žaislų lentyną, „Logitech“ garso kolonėles, antčiužinį, svetainės lempą, miegamojo lovą ir 2 spinteles, rūbų spintą, stalą, pakabinamą lentyną, vaikišką lovelę, stalinę lempą, naktines ir dienines užuolaidas, skalbimo mašiną „Siemens Vario Perfect IQ300“, veidrodį, skalbinių dėžę, vonios lubų ir sieninę lempas, 3 pakabinamas vonios spinteles, prieškambario spintą ir lempą, balkono spintelę, 2 sulankstomas kėdes, pūkų nurinktuvą „Adler AD 9604“, plaukų džiovintuvą, lygintuvą „Scarlett Dennis SC-132S“, šildytuvą vėjelį „Zibro“, tepalinį šildytuvą „Henske YD02-7“, dulkių siurblį „Electrolux Ultraone Green“, vazonines gėles, lyginimo lentą, skalbinių dėžę, skalbinių džiovyklę, knygas, roletus ir kitus smulkius beverčius ir mažaverčius daiktus, viso jos naudai priteistinų kilnojamųjų daiktų vertė 2255 Eur. Kadangi atsakovas santuokos metu įsigijo fotografavimo įrangos už 3000 Eur, o taip pat negrąžino ieškovei 1000 Eur, kuriuos jai buvo padovanojęs jos tėtis, prašo priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovės I. Š. naudai 1 745 Eur kompensaciją. Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovei būtų priteisti visi jos nurodyti kilnojamieji daiktai, taip pat sutinka, kad jie verti 2255 Eur, tačiau ieškovės teiginius apie jo paimtus ir ieškovei negrąžintus 1000 Eur laiko spekuliatyviais bei neįrodytais, o ieškovės teiginius apie santuokos metu atsakovo įgytą fotografavimo techniką už 3000 Eur laiko absurdiškais, nes santuokoje šalys iš viso neturėjo tokių pajamų, abu buvo paprasti valstybės tarnautojai, kuriems algos nekilo, įsirenginėjo iki santuokos įgytą butą, netrukus gimė vaikas, kurio išlaikymui taip pat reikėjo lėšų, todėl atmetus šiuos išsigalvotus ieškovės teiginius – iš ieškovės atsakovo naudai turėtų būti priteista 1127,50 Eur kompensacija už jam tenkančią mažesnę turto dalį natūra.

170Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Teismas šiuo atveju turi nustatyti, koks turtas realiai egzistavo bendrosios nuosavybės pabaigoje, nustatyti kuris iš šio turto yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, nustatyti dalijamo turto kainas (vertes), padalinti turtą ir apskaičiuoti šalims tenkančias kompensacijas. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Šalys kaip bendrą dalintiną turtą nurodo realiai egzistuojančius kilnojamuosius daiktus, ginčo dėl šių daiktų vertės tarp šalių taip pat nėra, todėl teismas tenkina šį ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą ir po santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo priteisia ieškovei asmeninės nuosavybės teise jos nurodytus kilnojamuosius daiktus, t.y. „Bosch“ šaldytuvą, virtuvės baldus, „Ardo“ viryklę-orkaitę, „Ardo“ garų surinktuvą, kriauklę, virtuvės lubų lempą, pintus krepšius, duonkepę „Moulinex OW5023“, sulčiaspaudę „Rimi“, virtuvės kombainą „Philips HR 7625/70“, „Bosch ErgoMixx 600W“ trintuvą, indus, puodus, „Gintaro baldų“ sofą-kampą, valgomąjį stalą ir 4 kėdes, lempą virš valgomojo stalo, 3 dalių sekciją, knygą/žaislų lentyną, „Logitech“ garso kolonėles, antčiužinį, svetainės lempą, miegamojo lovą ir 2 spinteles, rūbų spintą, stalą, pakabinamą lentyną, vaikišką lovelę, stalinę lempą, naktines ir dienines užuolaidas, skalbimo mašiną „Siemens VarioPerfect IQ300“, veidrodį, skalbinių dėžę, vonios lubų ir sieninę lempas, 3 pakabinamas vonios spinteles, prieškambario spintą ir lempą, balkono spintelę, 2 sulankstomas kėdes, pūkų surinktuvą „Adler 9604“, plaukų džiovintuvą, lygintuvą „Scarlett Dennis SC-132S“, šildytuvą vėjelį „Zibro“, tepalinį šildytuvą „Henske YD02-7“, dulkių siurblį „Electrolux Ultraone Green“, vazonines gėles, lyginimo lentą, skalbinių dėžę, skalbinių džiovyklą, knygas, roletus, viso už 2255 Eur, tuo tarpu atsakovui iš ieškovės priteisiant 1127,50 Eur kompensaciją už jam tenkančią mažesnę kilnojamojo turto dalį natūra, nes išklausęs šalių pasisakymus, išanalizavęs į bylą pateiktus dokumentus teismas laiko, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių svarių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų įsigijo fotografavimo technikos už 3000 Eur, lygiai taip pat, kaip į bylą nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad ieškovei jos tėvas padovanojo 1000 Eur, kuriuos paėmė ir negrąžino atsakovas. Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad šalys neoperavo tokiomis lėšomis, nes SoDra duomenimis tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos buvo vidutinės, šalys turėjo ir tebeturi pareigą dengti skolinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui, įsirengti bendrąja daline nuosavybe įsigytą butą, išlaikyti nepilnametį vaiką.

171Kadangi ginčo tarp šalių dėl jų sąskaitose esančių piniginių lėšų nėra, teismas tenkina patikslinto ieškinio reikalavimą ir po santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo nustato, kad visos lėšos, esančios asmeninėse ieškovei I. Š. priklausančiose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose yra asmeninės ieškovės I. Š. lėšos, o visos lėšos, esančios asmeninėse atsakovui A. Š. priklausančiose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose yra asmeninės atsakovo A. Š. lėšos.

172Dėl šalių kreditorinio įsipareigojimo AB SEB bankui

173Nustatyta, kad ( - ) kredito gavėjai A. Š. ir I. Š. (iki santuokos – K.) sudarė su AB SEB banku kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu šalims buvo suteiktas kreditas pirkti nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, adresu ( - ).

174Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

175Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

176Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

177Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius AB SEB bankas nesutinka modifikuoti kredito sutarties, kredito sutartį pasirašė ir kreditorinius įsipareigojimus prisiėmė tiek ieškovė, tiek atsakovas, už gautą kreditą šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto, šalys neįrodė, kad jų skolinis įsipareigojimas AB SEB bankui yra asmeninis, todėl teismas kredito gavėjų A. Š. ir I. Š. (iki santuokos – K.) įsipareigojimus pagal ( - ) kredito sutartį Nr. ( - ) kredito davėjui AB SEB bankui po santuokos apskaitos įrašo Civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pripažįsta solidaria ieškovės I. Š. ir atsakovo A. Š. prievole.

178Dėl bylinėjimosi išlaidų

179Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (50 proc.), atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies (50 proc).

180Teikiant ieškinį ir jo papildymus, ieškovė sumokėjo viso 180 Eur žyminį mokestį, todėl iš atsakovo ieškovei naudai priteistina 90 Eur už sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovė pateikė sąskaitas už advokato suteiktas teisines paslaugas bei pinigų sumokėjimo pavedimus viso 2000 Eur sumai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1000 Eur jos patirtų atstovavimo išlaidų.

181Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 37,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį. Atsakovas pateikė sąskaitą už advokato suteiktas teisines paslaugas bei pinigų sumokėjimą patvirtinančius įrodymus viso 1000 Eur sumai, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 500 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų.

182Be to, į bylą pateikti įrodymai, kad už atsakovui teiktą ir vėliau nutrauktą antrinę teisinę pagalbą valstybės patirtos išlaidos sudaro 23,27 Eur. Kadangi atsakovas bylos eigoje samdėsi privatų advokatą ir apmokėjo jo išlaidas, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

183Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus reikalavimą priteisti iš vaiko tėvo A. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo A. Š. į valstybės biudžetą, t.y. 54 Eur.

184Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

Nutarė

185patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

186Panaikinti A. Š., a.k. ( - ) ir I. Š. (iki santuokos įregistravimo – K.), a.k. ( - ) santuokos, sudarytos ( - ). ( - ) parapijoje, apskaitytos ( - ) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą, įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

187Po santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo atsakovui A. Š. palikti jo pavardę – Š., ieškovei I. Š. palikti santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – Š..

188Nepilnametės šalių dukters M. Š., a.k. ( - ) gim. ( - )Lietuva, ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina, ieškove I. Š., a.k. ( - ) jos gyvenamojoje vietoje.

189Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. ( - ) nepilnametės dukters M. Š., a.k. ( - ) gim. ( - ), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, 2018-07-17, iki mergaitės pilnametystės. Paskirti ieškovę I. Š., a.k. ( - ) nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nepilnamečiam vaikui mokamą išlaikymą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet atsižvelgiant į infliaciją.

190Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

191Nustatyti tokią atsakovo A. Š., a.k. ( - ) bendravimo su nepilnamete dukra M. Š., a.k. ( - ) gim. ( - ), tvarką, pagal kurią:

192-

193Nepilnamečio vaiko M. Š., a.k. ( - ) gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. Š., a.k. ( - ) jos gyvenamojoje vietoje.

194-

195Ieškovė I. Š. įsipareigoja pasikeitus vaiko gyvenamosios vietos duomenims, raštu nurodyti A. Š. jo gyvenamosios vietos adresu arba elektroninio pašto adresu ( - ) naujos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos duomenis.

196-

197Ieškovė I. Š. ir atsakovas A. Š. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ugdymu, turi būti planuojami ir vykdomi apibusiu šalių susitarimu.

198-

199Dėl vaiko lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia bendru sutarimu. Konkreti ugdymo įstaiga parenkama atsižvelgiant į atstumą iki nustatytos vaiko gyvenamosios vietos.

200-

201A. Š. užtikrina, jog I. Š. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku, kai šis yra A. Š. žinioje. I. Š. užtikrina, jog A. Š. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku, kai šis yra I. Š. žinioje.

202-

203Atitinkamas vaiko buvimo su tėvu ar motina laikas gali būti keičiamas atsižvelgiant į šalių tarpusavio susitarimą.

204-

205Vaiko ligos atveju I. Š. privalo sudaryti sąlygas A. Š. aplankyti sergantį vaiką ir praleisti su juo laiką, jei tai yra jo numatytas bendravimo su vaiku laikas.

206-

207Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, įsipareigoja nuolat, ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu (elektroniniu paštu) pateikti informaciją kitam iš vaiko tėvų apie vaiko mokymosi rezultatus, kitus pasiekimus, taip pat privalo nedelsiant informuoti raštu (elektroniniu paštu) vaikui susirgus ar turint kitokių sunkumų.

208-

209Nei A. Š., nei I. Š. nedaro kliūčių ir nustatyta tvarka išduoda sutikimus ir leidimus bei kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

210-

211A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžinant iki to paties vakaro 20 val. į jos gyvenamąją vietą.

212-

213A. Š. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. bendrauja su dukra M. Š., pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Apie savo norą bendrauti su vaiku jis turi pranešti sms žinute I. Š. ne vėliau, kaip iki tos savaitės pirmadienio 18:00 val. Jeigu A. Š. sutinka, tuo atveju, jeigu tą savaitgalį, kurį A. Š. turėtų bendrauti su vaiku M. Š., vaikas turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, A. Š. gali paimti vaiką bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau sudarydami vaikui galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti.

214-

215A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.

216-

217A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15/16 d. iki 20 val.

218-

219A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienų metų ( - ) (A. Š. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimant vaiką iš jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant iki tos pačios dienos 20 val. į jos gyvenamąją vietą.

220-

221A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvieną lyginių metų gruodžio 31 d., pasiimant vaiką iš jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant Naujų Metų sausio 1 d. iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.

222-

223A. Š. bendrauja su dukra M. Š. lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d.(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 25-26 d. (Šv. Kalėdos) ir per Šv. Velykas, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. ir pirmadienį (Šv. Velykų atveju) iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.

224-

225A. Š. bendrauja su dukra M. Š. jos gimimo dieną (( - )) lyginiais metais, pasiimant vaiką 9 val., jei tai ne darbo diena, arba 16 val. iš jos ugdymo įstaigos, jei tai darbo diena, ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.

226-

227A. Š. ir I. Š. turi teisę bendrauti su M. Š. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo ir atsižvelgiant į vaiko norą bei interesus.

228-

229Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną (( - )) M. Š. praleidžia kartu su motina I. Š..

230-

231Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Šalių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raštu).

232-

233Vaikui susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukros sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo būklę).

234Po santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo priteisti ieškovei I. Š., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise šiuos kilnojamuosius daiktus: „Bosch“ šaldytuvą, virtuvės baldus, „Ardo“ viryklę-orkaitę, „Ardo“ garų surinktuvą, kriauklę, virtuvės lubų lempą, pintus krepšius, duonkepę „Moulinex OW5023“, sulčiaspaudę „Rimi“, virtuvės kombainą „Philips HR 7625/70“, „Bosch ErgoMixx 600W“ trintuvą, indus, puodus, „Gintaro baldų“ sofą-kampą, valgomąjį stalą ir 4 kėdes, lempą virš valgomojo stalo, 3 dalių sekciją, knygą/žaislų lentyną, „Logitech“ garso kolonėles, antčiužinį, svetainės lempą, miegamojo lovą ir 2 spinteles, rūbų spintą, stalą, pakabinamą lentyną, vaikišką lovelę, stalinę lempą, naktines ir dienines užuolaidas, skalbimo mašiną „Siemens VarioPerfect IQ300“, veidrodį, skalbinių dėžę, vonios lubų ir sieninę lempas, 3 pakabinamas vonios spinteles, prieškambario spintą ir lempą, balkono spintelę, 2 sulankstomas kėdes, pūkų surinktuvą „Adler 9604“, plaukų džiovintuvą, lygintuvą „Scarlett Dennis SC-132S“, šildytuvą vėjelį „Zibro“, tepalinį šildytuvą „Henske YD02-7“, dulkių siurblį „Electrolux Ultraone Green“, vazonines gėles, lyginimo lentą, skalbinių dėžę, skalbinių džiovyklą, knygas, roletus.

235Priteisti iš ieškovės I. Š., a.k. ( - ) atsakovo A. Š., a.k. ( - ) naudai 1127,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt septynis eurus, 50 ct) piniginę kompensaciją už jai atitenkančius kilnojamuosius daiktus.

236Nustatyti, kad visos lėšos, esančios asmeninėse ieškovei I. Š., a.k. ( - ) priklausančiose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose yra asmeninės ieškovės I. Š. lėšos.

237Nustatyti, kad visos lėšos, esančios asmeninėse atsakovui A. Š., a.k. ( - ) priklausančiose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose yra asmeninės atsakovo A. Š. lėšos.

238Kitus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus.

239Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. ( - ) valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei mokėtina žyminio mokesčio suma, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 bei teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

240Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. ( - ) ieškovės I. Š., a.k. ( - ) naudai 1090 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

241Priteisti iš ieškovės I. Š., a.k. ( - ) atsakovo A. Š., a.k. ( - ) naudai 537,50 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 50 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

242Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. ( - ) valstybės naudai 23,27 Eur (dvidešimt tris eurus ir 27 ct) už antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

243Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018-08-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

244Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

245Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo netaikyti LR CK 3.54 str. numatytų... 5. Ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad santuoka nutrauktina... 6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad... 7. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią jo bendravimo su... 8. 1.1.... 9. Bendravimo tvarka su vaiku nuo 4 metų amžiaus iki vaikas sulauks... 10. 1.1.1.... 11. Šalių nepilnametis vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu) mėnesio neporinę... 12. 1.1.2.... 13. Nustatyti, kad vaikas su atsakovu (tėvu) nepertraukiamai praleidžia ne... 14. 1.1.3.... 15. Nustatyti, kad vaikas su atsakovu (tėvu) nepertraukiamai praleidžia ne... 16. 1.1.4.... 17. Nustatyti, kad šv. Kūčias ir šv. Kalėdas neporiniais metais vaikas... 18. 1.1.5.... 19. Nustatyti, kad visų metų Motinos dieną (gegužės 1-asis sekmadienis) ir... 20. 1.1.6.... 21. Nustatyti, kad visų metų Tėvo dieną (birželio 1-asis sekmadienis) ir... 22. 1.1.7.... 23. Nustatyti, kad šalių vaiko gimimo dieną su vaiku sutinka ir gali būti abu... 24. 1.1.8.... 25. Nustatyti, kad atsakovas (tėvas) turi teisę tiesiogiai pasimatyti su vaiku... 26. 1.1.9.... 27. Šalis, nesanti kartu su vaiku, gali bendrauti su vaiku bet kurią dieną nuo... 28. 1.1.10.... 29. Ieškovė el. paštu ar SMS žinute informuoja atsakovą apie dukros... 30. 1.1.11.... 31. Nustatyta bendravimo tvarkos apimtis gali būti derinama šalims raštu (el.... 32. 1.2.... 33. Bendravimo tvarka su vaiku nuo 4 metų amžiaus iki vaikas sulauks... 34. 1.2.1.... 35. Šalių nepilnametis vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu) visą laiką,... 36. 1.2.2.... 37. Nustatyti, kad vaikas su atsakovu (tėvu) nepertraukiamai praleidžia ne... 38. 1.2.3.... 39. Nustatyti, kad poriniais metais rudens ir pavasario mokyklines atostogas vaikas... 40. 1.2.4.... 41. Nustatyti, kad šv. Kalėdas ir Naujųjų Metų šventę (gruodžio 31 –... 42. 1.2.5.... 43. Jei vaikas yra priešmokyklinio amžiaus ir lanko priešmokyklinę įstaigą,... 44. 1.3.... 45. Nustatyti, kad jei vaikas su atsakovu (tėvu), jo gyvenamojoje vietoje... 46. 1.4.... 47. Įpareigoti ieškovę visais atvejais nedelsiant ryšio priemonėmis (el.... 48. 1.5.... 49. Apie tai, kad keičiasi atsakovo gyvenamoji vieta, t.y. atsakovas pradeda... 50. 1.6.... 51. Atsakovui gyvenant užsienyje, atsakovas organizuoja ir yra atsakingas už... 52. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė,... 53. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir... 54. Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose palaikė priešieškinio reikalavimus... 55. Tretysis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į... 56. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 57. Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė pateikė... 58. Patikslintas ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies... 59. Dėl santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo... 60. Nustatyta, kad atsakovas A. Š., a.k. ( - ) ir ieškovė I. Š. (iki santuokos... 61. Šalys sutinka, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.... 62. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio... 63. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis šalys santuokos... 64. Ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę – Š.. Atsakovas šiam... 65. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 66. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų... 67. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo... 68. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą dukrai M. Š. po 200... 69. Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192... 70. Ieškovė į bylą pateikė vidutines mėnesio išlaidas vaikui išlaikyti,... 71. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, jog VĮ „Registrų centro“... 72. Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo... 73. Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į... 74. Dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos... 75. Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal... 76. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią jo bendravimo su... 77. 1.1... 78. Bendravimo tvarka su vaiku nuo 4 metų amžiaus iki vaikas sulauks... 79. 1.1.1... 80. Šalių nepilnametis vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu) mėnesio neporinę... 81. 1.1.2... 82. Nustatyti, kad vaikas su atsakovu (tėvu) nepertraukiamai praleidžia ne... 83. 1.1.3... 84. Nustatyti, kad vaikas su atsakovu (tėvu) nepertraukiamai praleidžia ne... 85. 1.1.4... 86. Nustatyti, kad šv. Kūčias ir šv. Kalėdas neporiniais metais vaikas... 87. 1.1.5... 88. Nustatyti, kad visų metų Motinos dieną (gegužės 1-asis sekmadienis) ir... 89. 1.1.6... 90. Nustatyti, kad visų metų Tėvo dieną (birželio 1-asis sekmadienis) ir... 91. 1.1.7... 92. Nustatyti, kad šalių vaiko gimimo dieną su vaiku sutinka ir gali būti abu... 93. 1.1.8... 94. Nustatyti, kad atsakovas (tėvas) turi teisę tiesiogiai pasimatyti su vaiku... 95. 1.1.9... 96. Šalis, nesanti kartu su vaiku, gali bendrauti su vaiku bet kurią dieną nuo... 97. 1.1.10... 98. Ieškovė el. paštu ar SMS žinute informuoja atsakovą apie dukros... 99. 1.1.11... 100. Nustatyta bendravimo tvarkos apimtis gali būti derinama šalims raštu (el.... 101. 1.2... 102. Bendravimo tvarka su vaiku nuo 4 metų amžiaus iki vaikas sulauks... 103. 1.2.1... 104. Šalių nepilnametis vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu) visą laiką,... 105. 1.2.2... 106. Nustatyti, kad vaikas su atsakovu (tėvu) nepertraukiamai praleidžia ne... 107. 1.2.3... 108. Nustatyti, kad poriniais metais rudens ir pavasario mokyklines atostogas vaikas... 109. 1.2.4... 110. Nustatyti, kad šv. Kalėdas ir Naujųjų Metų šventę (gruodžio 31 –... 111. 1.2.5... 112. Jei vaikas yra priešmokyklinio amžiaus ir lanko priešmokyklinę įstaigą,... 113. 1.3... 114. Nustatyti, kad jei vaikas su atsakovu (tėvu), jo gyvenamojoje vietoje... 115. 1.4... 116. Įpareigoti ieškovę visais atvejais nedelsiant ryšio priemonėmis (el.... 117. 1.5... 118. Apie tai, kad keičiasi atsakovo gyvenamoji vieta, t.y. atsakovas pradeda... 119. 1.6... 120. Atsakovui gyvenant užsienyje, atsakovas organizuoja ir yra atsakingas už... 121. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės... 122. Vaiko gyvenime itin reikšmingas tėvų požiūris į svarbiausią pareigą... 123. Atsižvelgiant į vaiko amžių, šiuo metu mergaitė yra ikimokyklinio... 124. Teismas kritiškai vertina ieškovės siūlomą nustatyti atsakovo bendravimo... 125. Įvertinęs šalių paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 126. -... 127. Nepilnamečio vaiko M. Š., a.k. ( - ) gyvenamoji vieta nustatoma su motina I.... 128. -... 129. Ieškovė I. Š. įsipareigoja pasikeitus vaiko gyvenamosios vietos duomenims,... 130. -... 131. Ieškovė I. Š. ir atsakovas A. Š. turi vienodas teises ir pareigas... 132. -... 133. Dėl vaiko lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia... 134. -... 135. A. Š. užtikrina, jog I. Š. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku,... 136. -... 137. Atitinkamas vaiko buvimo su tėvu ar motina laikas gali būti keičiamas... 138. -... 139. Vaiko ligos atveju I. Š. privalo sudaryti sąlygas A. Š. aplankyti sergantį... 140. -... 141. Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, įsipareigoja nuolat, ne rečiau kaip... 142. -... 143. Nei A. Š., nei I. Š. nedaro kliūčių ir nustatyta tvarka išduoda sutikimus... 144. -... 145. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienos savaitės antradieniais ir... 146. -... 147. A. Š. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16:00... 148. -... 149. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienų lyginių metų antrą pusę per... 150. -... 151. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros... 152. -... 153. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienų metų ( - ) (A. Š. gimimo dieną)... 154. -... 155. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvieną lyginių metų gruodžio 31 d.,... 156. -... 157. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos... 158. -... 159. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. jos gimimo dieną (( - )) lyginiais metais,... 160. -... 161. A. Š. ir I. Š. turi teisę bendrauti su M. Š. telefonu ar kitomis... 162. -... 163. Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų... 164. -... 165. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko... 166. -... 167. Vaikui susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsiant informuoti vienas... 168. Dėl kilnojamojo turto padalijimo... 169. Ieškovė prašo priteisti jos naudai visus kilnojamuosius daiktus, esančius... 170. Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė... 171. Kadangi ginčo tarp šalių dėl jų sąskaitose esančių piniginių lėšų... 172. Dėl šalių kreditorinio įsipareigojimo AB SEB bankui... 173. Nustatyta, kad ( - ) kredito gavėjai A. Š. ir I. Š. (iki santuokos – K.)... 174. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK... 175. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo... 176. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja... 177. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius AB SEB bankas nesutinka modifikuoti... 178. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 179. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 180. Teikiant ieškinį ir jo papildymus, ieškovė sumokėjo viso 180 Eur žyminį... 181. Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, todėl... 182. Be to, į bylą pateikti įrodymai, kad už atsakovui teiktą ir vėliau... 183. Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio... 184. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270... 185. patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 186. Panaikinti A. Š., a.k. ( - ) ir I. Š. (iki santuokos įregistravimo – K.),... 187. Po santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo... 188. Nepilnametės šalių dukters M. Š., a.k. ( - ) gim. ( - )Lietuva, ( - ),... 189. Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. ( - ) nepilnametės dukters M. Š., a.k. (... 190. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti... 191. Nustatyti tokią atsakovo A. Š., a.k. ( - ) bendravimo su nepilnamete dukra M.... 192. -... 193. Nepilnamečio vaiko M. Š., a.k. ( - ) gyvenamoji vieta nustatoma su motina I.... 194. -... 195. Ieškovė I. Š. įsipareigoja pasikeitus vaiko gyvenamosios vietos duomenims,... 196. -... 197. Ieškovė I. Š. ir atsakovas A. Š. turi vienodas teises ir pareigas... 198. -... 199. Dėl vaiko lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia... 200. -... 201. A. Š. užtikrina, jog I. Š. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku,... 202. -... 203. Atitinkamas vaiko buvimo su tėvu ar motina laikas gali būti keičiamas... 204. -... 205. Vaiko ligos atveju I. Š. privalo sudaryti sąlygas A. Š. aplankyti sergantį... 206. -... 207. Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, įsipareigoja nuolat, ne rečiau kaip... 208. -... 209. Nei A. Š., nei I. Š. nedaro kliūčių ir nustatyta tvarka išduoda sutikimus... 210. -... 211. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienos savaitės antradieniais ir... 212. -... 213. A. Š. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16:00... 214. -... 215. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienų lyginių metų antrą pusę per... 216. -... 217. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros... 218. -... 219. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvienų metų ( - ) (A. Š. gimimo dieną)... 220. -... 221. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. kiekvieną lyginių metų gruodžio 31 d.,... 222. -... 223. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos... 224. -... 225. A. Š. bendrauja su dukra M. Š. jos gimimo dieną (( - )) lyginiais metais,... 226. -... 227. A. Š. ir I. Š. turi teisę bendrauti su M. Š. telefonu ar kitomis... 228. -... 229. Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų... 230. -... 231. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko... 232. -... 233. Vaikui susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsiant informuoti vienas... 234. Po santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo... 235. Priteisti iš ieškovės I. Š., a.k. ( - ) atsakovo A. Š., a.k. ( - ) naudai... 236. Nustatyti, kad visos lėšos, esančios asmeninėse ieškovei I. Š., a.k. ( -... 237. Nustatyti, kad visos lėšos, esančios asmeninėse atsakovui A. Š., a.k. ( -... 238. Kitus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti, kaip... 239. Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. ( - ) valstybės naudai 54 Eur... 240. Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. ( - ) ieškovės I. Š., a.k. ( - ) naudai... 241. Priteisti iš ieškovės I. Š., a.k. ( - ) atsakovo A. Š., a.k. ( - ) naudai... 242. Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. ( - ) valstybės naudai 23,27 Eur... 243. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018-08-29 Vilniaus miesto apylinkės... 244. Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti civilinės metrikacijos skyriui,... 245. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...