Byla 2-3114-251/2014
Dėl servituto nustatymu padarytų nuostolių atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieškovams R. M. ir V. M., jų atstovui advokatui A. Damulevičiui, atsakovės A. P. atstovui pagal įgaliojimą S. P., atsakovei O. P., atsakovių atstovui advokatui D. Narmontui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M. ir V. M. ieškinį atsakovėms A. P. ir O. P., dėl servituto nustatymu padarytų nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

3ieškovai R. M. ir V. M. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių A. P. ir O. P. po 2636,50 Lt (viso – 5273,00 Lt) nuostolius bei visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nuostolių atsiradimą grindžia tuo, kad 2013-05-20 Šiaulių apylinkės teismui nustačius servitutą, jie patyrė 5273,00 Lt išlaidas, kurias sudaro: 3700,00 Lt už tvoros perkėlimą ir 1573,00 Lt už atodangos nuėmimą ir kelmų pašalinimą, žemės išlyginimą. Šiuos nuostolius ieškovai patyrė dėl atsakovių nesąžiningų veiksmų. Nurodė, kad ieškovai pirmieji kreipėsi dėl analogiško kelio servituto nustatymo, tačiau atsakovės A. P. vyras S. P. su servituto nustatymu tada nesutiko.

4Ieškovė V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jų šeima prieš eilę metų įsigijo sodybą, aplink buvo negyvenamos sodybos, į kurias žmonės atvažiuodavo kaip kas galėdavo, nes jokių privažiavimų, kelių nebuvo. Ji su vyru pasiūlė kaimynams pasidaryti keliuką. Pastačius kelią, pinigų niekas nedavė. Nurodė, kad ieškovai pirmieji kreipėsi dėl analogiško kelio servituto nustatymo, tačiau atsakovės A. P. vyras S. P. su servituto nustatymu tada nesutiko.

5S. P. elgėsi chuliganiškai, kartą vos automobiliu nepervažiavo vaiko, pjudė šunimis. Dėl tokio jo elgesio jų šeima apsitvėrė kelią tvora. Mano, kad atsakovai turi sumokėti už tvorą, tvoros sumontavimą ir demontavimą, nes tvora atsirado dėl atsakovės vyro S. P. neprognozuojamo elgesio.

6Ieškovas R. M. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad prašo sumokėti už tvoros perkėlimą, kurį atliko vykdydami 2013-05-20 teismo sprendimą dėl servituto nustatymo.

7Ieškovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškovų ieškinį ir papildomai paaiškino, kad tvora, už kurios perkėlimą prašoma atlyginti nuostolius, atsirado iki 2013-05-20 teismo sprendimo dėl servituto nustatymo įsiteisėjimo dienos, o ne po jo, todėl nuostolis yra pagrįstas. Ieškovai siekdami užtikrinti savo šeimos saugumą 2011 metais pastatė tvorą ir negalėjo žinoti, kad ateityje gali tekti tvorą demontuoti ir perkelti į kitą vietą. Ieškovai yra įvykdę atsakovų prašymą leisti pravažiuoti sklypo dalimi. Sklypo savininkai turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Tvoros pastatymo atsakovai neginčijo, apie tvoros statymą buvo informuoti pranešimu. Ieškovai prašo priteisti nuostolius, kurie atsirado dėl nepatogumų nustačius servitutą. Ankstesnėje byloje, nustatant servitutą nekėlė nuostolių atlyginimo klausimo, nes iš esmės prieštaravo ieškiniui dėl servituto nustatymo.

8Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visiškai nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Pažymi, kad ieškovų nurodomos patirtos išlaidos yra ieškovų netinkamo veikimo rezultatas ir jie jas turi prisiimti patys. M. namo dalis buvo pastatyta ant valstybinėje žemėje esančio kelio, sklypo generalinis planas nebuvo suderintas su Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriumi. 2013-05-20 Šiaulių apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad M. pripažino, jog pasistatydami gyvenamąjį namą toje vietoje, kur anksčiau ėjo kelias į A. P. ir O. P. sodybas, pažeidė kitų asmenų teises, M. buvo įrengę kelią palei savo sklypo pakraštį, tuo keliu naudojosi atsakovės iki kol ieškovai kelio neužtvėrė tvora. Ieškovai suprato, kad užsitverdami kelią tuo metu, kai kilo ginčai dėl servituto, elgiasi nesąžiningai, tvoros užtvėrimas pažeidė atsakovių teises, todėl tvorą ieškovai pastatė savo rizika. Tvoros perkėlimo išlaidos niekaip nesusijusios su servituto nustatymu.

9Atsakovės A. P. atstovas pagal įgaliojimą S. P. teismui paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas. Iki to laiko, kol ieškovai nesistatė namo, jis prie savo sklypo privažiuodavo keliuku per pievą, kuri buvo ieškovų sklype. Kai ieškovai ėmė statyti namą, padarė laikiną keliuką lanku, nes ant senojo keliuko per pievą kilo statomo namo pamatai. Dabar yra problemos su nustatyto servitutinio kelio posūkiais – neįmanoma įvažiuoti į sklypą. Neaišku kokiu pagrindu ieškovai pastatė tvorą, jei ieškovai nebūtų statę tvoros, nebūtų reikėję jos perkelti.

10Atsakovė O. P. teismo posėdyje paaiškino, kad teismų nebūtų buvę, jei ieškovai nebūtų užtvėrę kelio tvora. Mano, kad prašymas priteisti nuostolius yra nepagrįstas, nepripažįsta tų nuostolių. Ji pati nieko ieškovams nepadarė, tačiau buvo priversta kelis metus kęsti nepatogumus dėl užtverto kelio.

11Atsakovių atstovas advokatas D. Narmontas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinys yra nepagrįstas, prašo jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ne atsakovių noras lėmė servituto nustatymą, o įstatymas. Teismas 2013-05-20 sprendime konstatavo, kad ieškovai pasistatydami namą toje vietoje, kur anksčiau ėjo kelias į atsakovų sodybas, pažeidė dabartinių atsakovių teises patekti į jų nuosavybę – privažiuoti į sklypus. Dabartiniai ieškovai šio teismo sprendimo neskundė, vadinasi sutiko su tuo, kad pažeidė atsakovių teises. Ieškovai tvorą statė savo rizika – žinodami kad kils ginčas dėl servituto. Tuo metu, kai buvo pastatyta tvora, ginčas tarp ieškovų ir atsakovių dėl kelio nebuvo išspręstas. Pats tvoros pastatymas buvo neteisėtas veikimas, atliktas ieškovams rizikuojant, todėl tvoros perkėlimo išlaidos negali būti laikomos nuostoliais. Civilinio kodekso 4.129 straipsnis dėl servituto nustatymu patirtų nuostolių negali būti aiškinamas taip plečiamai, kaip jį aiškina ieškovai. Nuostolius lėmė ne pats servituto nustatymas, o ieškovų netinkamas elgesys – nenorėjimas ginčą išspręsti iki galo ir tik tada imtis veiksmų – tvertis tvoromis.

12Ieškinys atmestinas.

13Ieškovų, atsakovių paaiškinimais, šioje byloje ir prijungtoje civilinėje byloje, Nr. 2-705-291/2013, esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013-05-20 sprendimu tenkino A. P. ir O. P. ieškinį ir nustatė keturių metrų pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per R. M. ir V. M. priklausantį žemės sklypą, esantį Volungių kaime (kadastrinis Nr. ( - )), UAB „Kordimatas“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta brūkšnine juosta ir indeksu ( - ), kurio plotas 569 kv.m., siekiant užtikrinti viešpataujančių daiktų: žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) kurio plotas 3,12 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kurio plotas 0,42 ha, tinkamą naudojimą. Nustatyti keturių metrų pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per R. M. ir V. M. priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), UAB „Kordimatas“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta brūkšnine juosta ir indeksu ( - ), kurio plotas 569 kv.m., siekiant užtikrinti viešpataujančių daiktų: žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kurio plotas 3,12 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kurio plotas 0,42 ha, tinkamą naudojimą (29-31 b. l. ir prijungtos bylos 168-170 b. l.). Iš antstolės V. Šimkienės 2014-02-27 patvarkymo dėl sprendimo įvykdymo matyti, kad šis teismo sprendimas yra įvykdytas (7 b. l.). Iš pridėto pirkimo – pardavimo kvito matyti, kad R. M. 2013-10-16 sumokėjo 3700,00 Lt už tvoros demontavimą ir sumontavimą (8 b. l.). Iš 2013-11-14 PVM sąskaitos-faktūros Nr. TR036 matyti, kad už ( - ) atliktus darbus – atodangos nuėmimą, kelmų pašalinimą ir žemės išlyginimą bendra suma yra 1573,00 Lt (9 b. l.). Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009-10-19 rašte nurodyta, kad M. gyvenamojo namo dalis suprojektuota ant natūroje esančio kelio, kuris M. nepriklauso, kadangi yra valstybinėje žemėje. Šiaulių apskrities viršininko administracija 2009-10-16 raštu pasiūlė M. su kaimynais notariniu sandoriu nustatyti kelio servitutą savo valdomame sklype, nepavykus susitarti - kreiptis į teismą (26-27 b. l.). 2011-09-25 ieškovai pranešė atsakovėms, kad apsitveria savo žemės sklypą, kuriuo atsakovai važinėja (28 b. l.).

14Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2013-05-20 sprendimu nustatė servitutą, tačiau sprendime nebuvo aptartas servituto atlygintinumo (neatlygintinumo) klausimas. Ieškovai posėdyje teigė, kad ankstesnėje byloje, nustatant servitutą nekėlė nuostolių atlyginimo klausimo, nes iš esmės prieštaravo ieškiniui dėl servituto nustatymo.

15Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

16Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinis. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Servituto atlygintinumu yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tačiau servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-157/2009, Nr. 3K-3-472/2010, Nr. 3K-3-217/2011).

17Kaip minėta, CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje (Nr.3K-3-157/2009), CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (taip pat aiškinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-69/2009).

19Teismas šioje byloje plačiau neanalizuoja servituto nustatymo aplinkybių, tačiau pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009). Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

20Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas nustato bendrąsias įrodinėjimo pareigos paskirstymo civilinės bylos nagrinėjimo metu taisykles: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (CPK 12, 178 straipsniai).

21Taigi, esminis klausimas sprendžiant šalių ginčą šioje byloje – ar yra priežastinis ryšys tarp ieškovų prašomų priteisti nuostolių už tvoros perkėlimą ir servituto nustatymo. Konkrečius nuostolius ir jų ryšį su servituto nustatymu turi įrodyti tarnaujančiojo daikto savininkas (CPK 178 straipsnis).

22Iš prijungtos civilinės bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovai M. įsigiję sklypą ant valstybinės žemės, per kurią ėjo keliukas, suprojektavo dalį savo gyvenamojo namo, todėl pastatė laikiną keliuką lanku per savo sklypų dalį, vėliau tą keliuką užtvėrė ir nepaliko kaimynams jokių galimybių pasiekti savo sklypus (ant senojo keliuko dalinai užstatytas namas, naujasis – užtvertas).

23Bylos duomenys patvirtina - kad ieškovai žinojo, jog apsitvėrus tvora jiems gali kilti nepatogumų, nes patys ieškovai dar 2008-09-24 kreipėsi dėl servituto nustatymo (prijungtos bylos 62-67 b. l.), vadinasi ieškovai suprato, kad per jų sklypo dalį turi būti kelias pravažiavimui. Tai patvirtina ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos raštai (prijungtos bylos 68 l., šios bylos 26-27 l.). Teismas sprendimu nustatė iš esmės analogišką servitutą, kokį siūlė M., tačiau nagrinėjant bylą M. nesutiko su ieškiniu. Iš ieškovų paaiškinimų matyti, kad tvora buvo užtverta dėl konfliktų su kaimynais Peleniais,tačiau užtvėrus tvorą buvo apribota ir kitos atsakovės - O. P. - teisė patekti į jos sklypą. Teismas mano, kad visame situacijos kontekste, esant konfliktui dėl kelio (pravažiavimo), M. turėjo numanyti, kad tvorą anksčiau ar vėliau teks patraukti, nes ji kliudo pravažiuoti. Todėl sutiktina su atsakovių pozicija, kad ieškovai tvorą statė savo rizika ir nuostoliai nėra priežastiniame ryšyje su servituto nustatymu.

24Ieškovų prašoma atlyginti 1573,00 Lt nuostolių suma už atodangos nuėmimą, kelmų pašalinimą ir žemės išlyginimą taip pat nepagrįsta, nes iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų nėra aišku ar minėti žemės darbai buvo būtini teismui nustačius servitutą. Jei iki tvoros užtvėrimo kelias buvo naudojamas pravažiavimui (tai yra buvo tinkamas važiavimui), tai, galimai, minėtų žemės darbų, kelmų rovimo prireikė dėl pastatytos tvoros perkėlimo, o ne dėl paties servituto nustatymo. Kadangi ieškovai tvorą statė savo rizika, laikytina, kad ir žemės darbai perkėlus tvorą yra priežastiniame ryšyje su ieškovų veiksmais užtveriant kelią, o ne su servituto nustatymu.

25Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovų ieškinys dalyje dėl 3700,00 Lt nuostolių už tvoros perkėlimą ir 1573,00 Lt už žemės darbus, atmestinas, neįrodžius patirtų nuostolių ryšio su kelio servituto nustatymu.

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 93 str. 1 d., 98 str.1 d.). Ieškinį atmetus, iš ieškovų atsakovėms priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1210,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų (51, 52, b. l.).

27Valstybė šioje byloje patyrė 14,66 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį atmetus, lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų (LR CPK 96 str.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 str., 4.112 str. 5 d., 4.129 str., civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 str., teismas

Nutarė

29ieškinį atmesti.

30Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R. M. (asmens kodas ( - ) ir V. M. (asmens kodas ( - ) 1210,00 Lt advokato atstovavimo išlaidas, tai yra po 605,00 Lt (šešis šimtus penkis litus) iš kiekvieno ieškovo atsakovėms A. P. (asmens kodas ( - ) ir O. P. (asmens kodas ( - )

31Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R. M. (asmens kodas ( - ) ir V. M. (asmens kodas ( - ) 14,66 Lt išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, tai yra po 7,33 Lt (septynis litus, 33 ct) iš kiekvieno ieškovo į valstybės pajamas.

32Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė, sekretoriaujant Rasai... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M.... 3. ieškovai R. M. ir V. M. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių A. P. ir O.... 4. Ieškovė V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jų šeima prieš eilę metų... 5. S. P. elgėsi chuliganiškai, kartą vos automobiliu nepervažiavo vaiko,... 6. Ieškovas R. M. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad prašo sumokėti... 7. Ieškovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškovų ieškinį ir... 8. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visiškai nesutinka su... 9. Atsakovės A. P. atstovas pagal įgaliojimą S. P. teismui paaiškino, kad... 10. Atsakovė O. P. teismo posėdyje paaiškino, kad teismų nebūtų buvę, jei... 11. Atsakovių atstovas advokatas D. Narmontas teismo posėdyje paaiškino, kad... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Ieškovų, atsakovių paaiškinimais, šioje byloje ir prijungtoje civilinėje... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2013-05-20 sprendimu nustatė... 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 str. 1 d.... 16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal savo prigimtį servitutas... 17. Kaip minėta, CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 19. Teismas šioje byloje plačiau neanalizuoja servituto nustatymo aplinkybių,... 20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas nustato bendrąsias... 21. Taigi, esminis klausimas sprendžiant šalių ginčą šioje byloje – ar yra... 22. Iš prijungtos civilinės bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad... 23. Bylos duomenys patvirtina - kad ieškovai žinojo, jog apsitvėrus tvora jiems... 24. Ieškovų prašoma atlyginti 1573,00 Lt nuostolių suma už atodangos... 25. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovų ieškinys dalyje dėl 3700,00... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 27. Valstybė šioje byloje patyrė 14,66 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 str., 4.112 str. 5... 29. ieškinį atmesti.... 30. Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R. M. (asmens kodas ( - ) ir V. M.... 31. Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R. M. (asmens kodas ( - ) ir V. M.... 32. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...